25bcc2ea-1aed-4412-8f4e-8f0e23a0b1f0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinės bylos numeris e2A-50-585/2019 Teisminio proceso numeris 2-68-3-44118-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, vienasmeniÅ¡kai apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo už akių už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

M. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 122,14 Eur skolÄ , 230,05 Eur delspinigius, 12,21 Eur baudÄ , 17,40 Eur Gyventojų registro iÅ¡laidas, 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė pasirašė 2007-02-09 iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 702575472, pagal kuriÄ atsakovė iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo prekę – mobilųjį telefonÄ Sony Ericsson Z550i.

Atsakovė Sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per Sutartyje numatytÄ 12 mėnesių turto iÅ¡pirkimo pagal Å¡alių suderintÄ mokėjimų grafikÄ ir sÄ lygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sÄ lygas. Atsakovė nuo 2007-08-15 jokių įmokų už turtÄ nemokėjo. 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1, sudaryta tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ reikalavimas į atsakovės neįvykdytÄ prievolę UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo perleistas ieÅ¡kovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė iÅ¡ atsakovės 122,14 Eur skolÄ , 10,99 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 11,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės naudai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2007-02-09 pirminė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė J. M. sudarė IÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 70257472, pagal kuriÄ pradinė kreditorė nuosavybės teise įgijo ir perdavė atsakovei naudotis ir valdyti prekę (mobilųjį telefonÄ Sony Ericsson Z550i), o atsakovė pradinei kreditorei įsipareigojo per 12 mėnesius sumokėti daikto kainÄ pagal Å¡alių suderintÄ grafikÄ , bei sumokėti kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik 6 įmokas ir liko skolinga 122,14 Eur sumÄ už įsigytÄ prekę. 2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perėmė skolos iÅ¡ atsakovės reikalavimo teisę.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė yra vartotoja, kuri sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, į tai, kad ieÅ¡kovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo su pradiniu kreditoriumi, taip pat į prievolės sumÄ , kuri yra beveik du kartus mažesnė nei praÅ¡oma priteisti delspinigių suma, ir į delspinigių susidarymo laikotarpį (3 767 dienos), ir daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli.

IeÅ¡kovė, tiek metų pati delsusi aktyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes. IeÅ¡kovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiÅ¡kinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolÄ iÅ¡ atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad tinkami ir protingi Å¡ioje byloje bÅ«tų 0,05 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami iÅ¡ viso už 180 dienų, kurie sudaro 10,99 Eur sumÄ (122,14 Eur * 0,05 proc. * 180 dienų).

5. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 12,21 eurų baudÄ . Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi, todėl šį reikalavimÄ atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 6.1. Priimtame sprendime priteisiamiems delspinigiams teismas savo iniciatyva pritaikė sutrumpintÄ 6 mėnesių senaties terminÄ , senaties terminÄ teismas turi teisę taikyti tik esant Å¡alies pareiÅ¡kimui. 6.2. Tarp Å¡alių buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatos Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos. 6.3. Vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 2011-04-11, įstatymo 41 straipsnyje aiÅ¡kiai yra nurodyta, kad Å¡io nuostatos netaikomos sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d.

Å alių sutartis buvo sudaryta 2007 m., todėl vartojimo kredito įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomos. 6.4. Sutartyje yra aiÅ¡kiai atskirti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ sudarantys mokesčiai bei netesybos, taikomos pavėluoto mokėjimo atvejais; vartojimo kredito gavėjas atitinkamai yra informuojamas, iÅ¡ ko susideda mėnesinės įmokos, bei kokie mokesčiai bus taikomi už vėlavimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 7.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent vieÅ¡asis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus Å¡ių ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-02-09 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 70257472. Atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, todėl pradiniam kreditoriui liko skolinga 122,14 Eur sumÄ . 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusiÄ skolÄ perleido UAB „Kapitalo valda“. Atsakovė apie sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuota.

10. Pirmosios instancijos teismas Å¡alis siejančius santykių įvertino kaip vartojimo kredito teisinius santykius. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde su tokiu teisinių santykių vertinimu nesutinka. Apeliantės vertinimu atsakovė negali bÅ«ti laikoma vartotoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos.

IÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktÄ . Å ios sutarties pagrindu kredito gavėjas pagrįstai tikisi padengęs daikto vertę ir įvykdęs kitus sutartyje numatytus papildomus mokėjimus (už naudojimÄ si paskolintomis lėšomis ir pan.) įsigyti nuosavybėn konkretų daiktÄ . IÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi mokamas įmokas vertinant ne kaip priemonę įsigyjamo daikto vertei ir papildomiems mokėjimams padengti, o kaip nuomos mokestį už naudojimÄ si kredito gavėjui perduotu turtu, jis iÅ¡ esmės negautų to, ko pagrįstai tikėjosi, prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus (sutartyje nustatyta turto perėjimo nuosavybės teise sÄ lyga).

IÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties atveju vyraujantis yra kredito gavėjo interesas įgyti į sutarties dalykÄ nuosavybės teisę – ne tik jį valdyti ir juo naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011; 2018-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai kvalifikavo Å¡alis siejusius teisinius santykius.

11. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažino nepagrįstai, turėjo bÅ«ti priteista visa reikalaujama suma. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pritaikydamas senaties terminÄ apeliantės praÅ¡omiems priteisti delspinigiams pažeidė įstatymo reikalavimus, nes senaties terminas byloje taikomas tik esant Å¡alies praÅ¡ymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, jog atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas už akių, todėl teismui praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo pateikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nesant pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ negalėjo jos taikyti.

12. Nagrinėjamu atveju sprendžiant ginÄÄ dėl vartojimo teisinių santykių, svarbu atkreipti dėmesį į kasacinio teismo praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresniosios Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

13. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, nes šis įstatymas priimtas 2011-04-11, kai tuo tarpu išperkamosios nuomos sutartis sudaryta dar 2007-02-09. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Tačiau pažymėtina, jog teismo teisė mažinti netesybų dydį yra numatyta ne tik Vartojimo kredito įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Pagal Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (Civilinio kodekso 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2dalis).

Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį. Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

14. Apeliantės vertinimu byloje nėra pagrindo mažinti priskaičiuotÄ delspinigių dydį, nes atsakovė ilgÄ laiko tarpÄ nevykdo turimų įsipareigojimų, nebendrauja ir nebendradarbiauja, Nurodo, jog apeliantė dėjo maksimalias pastangas iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovės neteisminiu bÅ«du. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apeliantė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po daugiau nei devynių metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo su pradiniu kreditoriumi.

Apeliantė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, patvirtinančių pagrįstÄ jos lÅ«kestį dėl atsakovės atsiskaitymo nesikreipus į teismÄ . Tokį ilgÄ laiko tarpÄ delsiant kreiptis į teismÄ atsakovės skola tik didėjo, nes už kiekvienÄ dienÄ yra skaičiuojami delspinigiai. Kreipimosi į teismÄ dienÄ praÅ¡omos priteisti netesybos skolÄ virÅ¡ija daugiau nei du kartus. Akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumÄ mažinant delspinigių dydį.

Juo labiau jokių įrodymų dėl nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog dėl negrÄ Å¾intos skolos apeliantė patyrė didesnius nuostolius negu pirmosios instancijos teismo priteista suma, UAB „Kapitalo valda“ apeliantė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti delspinigių suma yra akivaizdžiai per didėlė, todėl pagrįstai sumažino praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį.

15. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė taip pat ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nepriteisė apeliantei 12,21 Eur baudÄ už netinkamÄ prisiimtų prievolių vykdymÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, jog tokios baudos priteisimas yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieÅ¡taraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net nagrinėjamoje byloje netaikant Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, teismui iÅ¡lieka teisė spręsti dėl netesybų, baudų, delspinigių priteisimo iÅ¡ vartotojo, kuris yra silpnesnioji Å¡alis vartojimo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės 10,99 Eur dydžio delspinigius, baudos priteisimas už netinkamÄ sutarties vykdymÄ yra įskaitomas į priteistų delspinigių sumÄ ir atskirai nepriteisiama.

16. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

17. Apeliacinės instancijos teismas pateiktÄ apeliacinį skundÄ byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos tai Å¡aliai kurios naudai priimamas sprendimas. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl teismas nepriteisia apeliantei jos bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Vytautas Zelianka