2K-369/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-369/2012 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00829-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.26.2.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

išteisintajam D. S.,

išteisintojo D. S. gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu D. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimu, įpareigojant neatlygintinai išdirbti penkiasdešimt valandų per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš D. S. nukentėjusiajai E. B. priteista 278,78 Lt turtinės, 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: D. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, išteisintojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad D. S. 2010 m. liepos 13 d., apie 18.15 val., viešoje vietoje – prie vandens telkinio, esančio Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, neturėdamas jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajai, aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis įžūliai, pasityčiodamas tyčia davė savo šuniui puolimo komandą „fas“, dėl to šuo puolė ir įkando nukentėjusiajai E. B. į dešinįjį žastą – taip jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais D. S. sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, patenkino nuteistojo apeliacinį skundą ir D. S. pagal pareikštą kaltinimą išteisino konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Teismas nustatė naujas faktines aplinkybes: D. S. savo šuniui puolimo komandos „fas“ nedavė, jo šuo (koli mišrūnas) nedresuotas, komandos „fas“ nevykdo, žmogaus pulti negali, nes neagresyvus, gali pulti tik kitą šunį; D. S. šuo puolė nukentėjusiosios E. B. šunį, kurį ji laikė ant rankų, ir įkando jai į dešinę ranką. Nustatęs šias faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, kad D. S. neturėjo tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos, todėl jo veikoje nėra inkriminuoto nusikaltimo sudėties.

Kasaciniu skundu nukentėjusioji E. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti naikinamas. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Kadangi nusikaltimo sudėtis yra materiali, turi būti nustatyta, kad asmuo šiais būdais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. D. S. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis, atsivesdamas savo šunį prie tvenkinio, siekė pakenkti kasatorei už tai, kad buvo aplotas jos šuns.

Liudytoja L. B. nurodė, kad, priėjęs apie dviejų metrų atstumu, D. S. ištiesė į priekį ranką, kurioje laikė šuns pavadį (dėl to šis atsipalaidavo), ir dėl to šuo turėjo fizinę galimybę nekliudomas judėti į priekį. Tiek kasatorė, tiek liudytoja L. B. girdėjo jo komandą šuniui „fas“, kuri buvo duota tada, kai buvo atpalaiduotas pavadis; šuo į šią komandą sureagavo. Teismas, pasak kastorės, nepagrįstai akcentavo kinologijos specialistų pateiktą išvadą, kad D. S. šuo nedresuotas, komandos „fas“ nežino ir jos nevykdo.

Tačiau visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad D. S., prieš duodamas komandą, atlaisvino pavadį, dėl to jo šuo ir be jokios komandos turėjo galimybę pulti. Kai šuo, šokęs ant E. B. iš nugaros pusės sugriebė ir įkando jai į ranką, D. S. patraukdamas pavadį link savęs, šunį atitraukė, po to pavadį dar kartą atleido, dėl to šuo turėjo galimybę vėl pulti. Anot kasatorės, ne D. S. duodama komanda „fas“ buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs šuns veiksmus – puolimą ant jos, o pavadžio atpalaidavimas. D. S. veiksmai, t. y. pavadžio atpalaidavimas, priėjus prie nukentėjusiosios, vėliau, kai šuo įkando jai, šuns atitraukimas nuo jos ir vėl pavadžio atleidimas, rodo tai, jog D.

S. visiškai kontroliavo šuns elgesį. D. S. pakartotinai atlaisvino šuns pavadį, taip suteikdamas savo šuniui galimybę pulti antrą kartą, tai parodo D. S. tyčią bei siekį tų neigiamų padarinių, kurie kilo. D. S. matė, kad jis yra viešoje vietoje, prie tvenkinio kolektyvinių sodų bendrijoje, ten buvo ir pašalinių žmonių, bet kuriuo metu jų galėjo pasirodyti ir daugiau. D. S., anot kasatorės, suprato, kad jo veiksmai gali šokiruoti įvykio liudytojus, juolab kad liudytoja yra E. B. motina, kurios akivaizdoje jis užsiundė šunį, taip pat suvokė, kad dėl tokių jo veiksmų kils neigiami padariniai, t. y.

šuo galės kasatorę sužaloti, įkąsti, tai neginčytinai šokiruos, sukels išgąstį pašaliniams asmenims, to norėjo ir siekė. Tai, anot kasatorės, rodo tiesioginę tyčią įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Būtent įžūlus elgesys, kaip BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdas, buvo inkriminuotas D. S.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktinę aplinkybę, kad D. S. įvykio metu davė savo šuniui puolimo komandą „fas“, dėl to šuo puolė ir įkando nukentėjusiajai E. B. į ranką, rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios E. B., liudytojos I. B. parodymais bei specialisto išvada dėl sužalojimo pobūdžio, o kaltinamojo D. S. parodymus ir 2011 m. balandžio 12 d. Kauno kinologijos metodikos centro pažymos duomenis, kad šuo nedresuotas ir nevykdo komandų, atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), ištyrė esminę, pirmosios instancijos teismo netirtą, aplinkybę, ar šuo vykdo komandas, paskirdamas specialisto – kinologo tyrimą. Tyrimą atliko du kvalifikuoti specialistai – Lietuvos kinologų draugijos tarptautinės kategorijos teisėjas A. Butkus ir Lietuvos kinologų draugijos nacionalinės kategorijos dresuotės teisėjas Algirdas Valčiukas. Jie pateikė kategorišką išvadą, kad D. S. šuo nedresuotas, komandos „fas“ nežino ir jos nevykdo. Šis tyrimas buvo užfiksuotas jo eigą nufilmuojant, filmuota medžiaga peržiūrėta apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu, apklausti abu specialistai, pateikę išvadą. Jie atsakė ir į nukentėjusiosios atstovo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus kaip visumą, nustatė naujas faktines aplinkybes: D. S. savo šuniui puolimo komandos „fas“ nedavė, jo šuo (koli mišrūnas) nedresuotas, komandos „fas“ nevykdo, žmogaus pulti negali, nes neagresyvus, gali pulti tik kitą šunį; D. S. šuo puolė nukentėjusiosios E. B. šunį, kurį ji laikė ant rankų, ir įkando E. B. į dešinę ranką.

Taigi apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nustatęs minėtas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. S. neturėjo tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos, todėl jo veikoje nėra inkriminuoto nusikaltimo sudėties. Be to, D. S. veikoje nėra jam inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo būdo – įžūlaus elgesio.

Kasatorė iš esmės neginčija apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šuo nevykdo puolimo komandos, ir nurodo visai kitą – šuns pavadžio sąmoningą atlaisvinimą, kad šuo galėtų pulti nukentėjusiosios šunį ir ją pačią. Ši aplinkybė D. S. nebuvo inkriminuota ir šioje byloje nenustatyta. Šiuo atveju nustatyti faktai – šuns (koli mišrūnas) vedžiojimas be antsnukio, priėjimas netoli kito žmogaus, kad šuo galėjo pasiekti ir jam įkasti – rodo D. S. neatsargius veiksmus, tačiau už juos baudžiamoji atsakomybė numatyta tik tuo atveju, jei sveikata sutrikdoma nesunkiai (BK 139 straipsnio 1 dalis), o E. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nukentėjusiosios E. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Armanas Abramavičius

Vytautas Masiokas