2013-02-28 Nr. AB-250-3-65-3-00007-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-360/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00007-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo ir veiksmų atlikimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. M. su skundu (t. 1 b. l. 2–4) ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 19–22) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. k-46 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M.“ ( toliau – ir Įsakymas);

2. Grąžinti jį į Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigas;

3. Už priverstinės pravaikštos laiką dėl neteisėto atleidimo iš pareigų priteisti vidutinį darbo užmokestį.

Pareiškėjas nurodė, jog Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nes jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą – pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 10 punktų reikalavimus, kadangi: 1) dėl savanaudiškų paskatų tyčia neteisingai pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose (kelionės lapuose) nurodė 2011 m. rugsėjo mėn. tarnybiniu automobiliu „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuotus maršrutus ir kilometrus – padidino jų skaičių ir atitinkamai jiems nuvažiuoti sunaudoto dyzelino kiekį; 2) netinkamai atliko Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 23 punkte nurodytas funkcijas, pažeidė Tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Utenos RAAD direktoriaus 2007 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. v-42 (toliau – ir Automobilių naudojimo taisyklės, Taisyklės), 17 ir 31 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. Dl-69, (toliau – ir Aplinkos apsaugos pareigūnų etikos taisyklės) 5.2, 5.3, 5.9, 5.26 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, (toliau – ir Valstybės tarnautojų etikos taisyklės) 2.1, 2.3, 4.2, 9.1, 9.3, 9.8 punktus, netinkamai vykdė materialinės atsakomybės sutarties 2.1 ir 2.3 punktus; 3) tokiu savo elgesiu diskreditavo valstybės tarnautojo ir aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūno vardą, šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo ir aplinkos apsaugos kontrolės pareigūno etikos principams. Įsakymu nurodytą atleidimo dieną iš išmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išskaičiuoti 97,73 Lt materialinės žalos atlyginimui už nepagrįstai nurašytus 23,448 litro dyzelinio kuro.

Pareiškėjas teigė, kad jo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų yra neteisėtas, nes jis jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Pareiškėjas nurodė, kad automobilis „Kia Sportage“ jam buvo skirtas tarnybiniam naudojimui 2011 m. gegužės mėn. su spidometro parodymu 20 376 km, o buhalterijoje esančiuose kelionės lapuose buvo nurodyta 21 289 km, t. y. 913 km skirtumas, todėl dyzelinį kurą teko pirkti iš asmeninių lėšų. Teigė, kad 2011 m. gruodžio 9 d. automobilį perdavus Utenos RAAD jo spidometro parodymai atitiko kelialapiuose įrašytus duomenis. Nurodė, jog tarnybinį automobilį naudojo tik tarnybos reikalams, o išvykimai į objektus buvo registruojami Išvykimų į objektus žurnale (toliau – ir Žurnalas). Nurodė, jog duomenys pagal 2011 m. rugsėjo 6 d. į automobilį įstatytą sekimo įrangą reikalauja kruopščios analizės, nes yra neatitikimų.

Nurodė, jog jam dirbant buvo daromas psichologinis spaudimas, galiausiai jis atleistas iš darbo, dėl to sutriko jo sveikata. Tokio elgesio priežastys pareiškėjui nežinomos. Teigė, kad spaudimas buvo daromas ir jo sutuoktinei, dirbančiai toje pačioje įstaigoje.

Pažymėjo, jog jam neaišku, kokias faktiniais duomenimis buvo nustatyta, kad jis tyčia neteisingai pirminiuose apskaitos dokumentuose padidino nuvažiuotų kilometrų skaičių ir atitinkamai sunaudoto dyzelinio kuro kiekius, nes jam tokie faktiniai duomenis nebuvo pateikti susipažinti. Darė prielaidą, jog jo užpildytuose kelionės lapuose galėjo būti klaidų, neatitikimų, tačiau atsakovo konstatuotas suvartoto kuro kieko neatitikimas, kuris buvo įvertintas 97,73 Lt, negalėjo būti pagrindu atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų. Pareiškėjo teigimu, kelionės lapuose pastebėtos klaidos ar neatitikimai galėjo būti ištaisyti, o nustačius permoką už sunaudotą kurą, ji galėjo būti subalansuota. Abejojo, ar jo veiksmai galėjo būti vertinami kaip šiurkštus nusižengimas, valstybės tarnautojo vardo diskreditavimas.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, jog pildyti kelionės lapus mėnesio pabaigoje pagal įrašus Žurnale buvo Utenos RAAD susiklosčiusi praktika. Teigė, kad klaidos kelionės lapuose buvo padarytos ne tyčia, o per skubėjimą.

Atsakovas Utenos RAAD (t. 1 b. l. 30–32) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 6 d. A. M. skirtame tarnybiniame automobilyje „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumontuota transporto kontrolės sistema „LocTracker“, fiksuojanti automobilio judėjimo datą, laiką, maršrutą, nuvažiuotą atstumą nuo taško iki taško ir iš viso per dieną. A. M. apie šią jam skirtame tarnybiniame automobilyje sumontuotą kontrolės sistemą žinojo, pasirašė perdavimo-priėmimo aktą. Palyginus A. M. darytus ir jo parašu patvirtintus įrašus tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapuose ir transporto kontrolės sistemos duomenis, buvo nustatyta, kad nei vienas įrašas kelionės lapuose nesutampa. Atsakovo teigimu, jeigu būtų taisomi šie neatitikimai, t. y., jeigu būtų atgalinėmis datomis perrašyti pareiškėjo užpildyti kelionės lapai, įrašus derinant prie transporto kontrolės sistemos užfiksuotų duomenų, kas pareiškėjo teigimu galėjo būti padaryta, transporto kontrolės sistemos naudojimas netektų prasmės, nes šios sistemos paskirtis sudaryti galimybę patikrinti, kaip naudojamasi tarnybiniu transportu, ar teisingai apskaitomas kuro sunaudojimas, ar nepiktnaudžiaujama pildant kelionės lapus. Sumontavus transporto kontrolės sistemą A. M. vairuojamame automobilyje paaiškėjo, jog jis nurodo išgalvotus maršrutus, padidintą nuvažiuotų kilometrų skaičių ir sunaudoto kuro kiekį, tokiu būdu iškraipomi buhalterinės apskaitos duomenys.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo žinoti apie tiriant jo tarnybinį nusižengimą nustatytus faktus, nes 2011 m. spalio 11 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės) 7 punktu, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kokiu būdu ir kokie neatitikimai buvo nustatyti jo paties darytuose įrašuose kelionės lapuose, palyginus juos su transporto kontrolės sistemos duomenimis. Jis buvo supažindintas su teise pateikti rašytini paaiškinimą, tačiau ja nepasinaudojo, nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. vasario 24 d. sirgo, susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga neprašė. Su šia medžiaga jis susipažino 2012 m. kovo 8 d., kada jam įteikta 2011 m. lapkričio 10 d. išvada Nr. pi-192 „Dėl Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto A. M. tarnybinio nusižengimo“.

Atsakovas pažymėjo, jog A. M., be kitų nuobaudų turėjo ir galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, ir iš valstybės tarnautojo pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 18 punktą buvo atleistas kaip susikompromitavęs, šiurkščiai nusižengęs valstybės tarnautojo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno etikos principams ir visiškai praradęs Utenos RAAD vadovų pasitikėjimą, kurį palaipsniui griovė savo netinkamu pareigų atlikimu, neetišku elgesiu, savo neteisėtų veiksmų nepripažinimu, prieš tai išbandžius visas kitas poveikio priemones – nuo pokalbių ir elgesio normų priminimo iki įvairaus griežtumo tarnybinių nuobaudų skyrimo. Teigia, kad 2011 m. lapkričio 10 d. išvadoje Nr. pi-192 „Dėl Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto A. M. tarnybinio nusižengimo" yra aiškiai atskleista tarnybinio nusižengimo esmė, aplinkybės, priežastys, surinkti įrodymai, kad A. M. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį skirta adekvati tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų.

Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl tariamai daryto psichologinio spaudimo jo sutuoktinei nepasitvirtino ir su jo atleidimu iš pareigų nesusijusios.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (t. 2 b. l. 152–159) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog pagal bylos duomenis, Utenos RAAD direktorius 2011 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. v-115 sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją (toliau – ir Komisija) ir jai pavedė ištirti Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto A. M. galimai netinkamą jam priskirto tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapų pildymą, tarnybinio transporto naudojimą ir materialinės žalos įstaigai padarymą. Komisija 2011 m. spalio 11 d. pranešimu Nr. pi-174 A. M. informavo apie turimus duomenis, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pranešė galimai padaryto tarnybinio nusižengimo esmę ir pasiūlė per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti rašytinį paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėjas nustatytu laiku paaiškinimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo nepateikė. Komisija Utenos RAAD direktoriui pateikė 2011 m. lapkričio 10 d. išvadą Nr. pi-192 „Dėl Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto A. M. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada). Komisija konstatavo, kad surinktais duomenimis nustatyta, jog A. M. tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 7 – 29 d. laikotarpio kelionės lapuose nurodė nuvažiavęs 757 km, kai pagal transporto kontrolės sistemos duomenis faktiškai buvo nuvažiuota 516,3 km, t. y. 240 km mažiau negu kelionės lapuose nurodė pareiškėjas, iškraipydamas buhalterinės apskaitos rezultatus.

Komisija konstatavo, kad tokiais savo veiksmais A. M. netinkamai atliko Molėtų rajono agentūros vyresniojo valstybinio specialisto pareigybės aprašymo 23 punkte nurodytas funkcijas; pažeidė Utenos RAAD direktoriaus 2007 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. v-42 patvirtintų Tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 17 ir 31 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d.

įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.2, 5.3, 5.5, 5.9 ir 5.23 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 4.2, 9.1, 9.3 ir 9.8 punktų reikalavimus, netinkamai vykdė materialinės atsakomybės sutarties 2.1 ir 2.3 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Be to, Komisija, atsižvelgusi į A. M. kaltę, pažeidimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pareiškėjo veiklą iki šio tarnybinio nusižengimo padarymo, Utenos RAAD direktoriui pasiūlė A.

M. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų. Utenos RAAD direktorius, atsižvelgęs į Išvadą bei VTĮ 29 straipsnio 2 dalimis, 3 dalies 4 punktu, 30 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu, 2011 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. k-46 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M.“, kuriuo A. M. paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš valstybės tarnautojo Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigų.

Utenos RAAD direktorius, atsižvelgęs į tai, kad A. M. nuo 2011 m. gruodžio 9 d. buvo nedarbingas, 2011 m. gruodžio 14 d. priėmė įsakymą Nr. k-48 ir nustatė, kad A. M. iš Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigų bus atleistas pirmąją jo darbo dieną, pasibaigus laikinajam nedarbingumui.

Byloje nagrinėtas ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui Utenos RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. k-46 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų.

Teismas pažymėjo, jog pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalies, 15 straipsnio 1 ir 4 punktų, 28 straipsnio, 29 straipsnio, 30 straipsnio, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, ji bei jos pasekmėje priimtas administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika kaip vieną svarbiausių minėtos procedūros dalių teismas pažymėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, kurio metu tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) privalo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje.

Teismas išanalizavęs byloje esančią tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą konstatavo, jog tarnybinis patikrinimas dėl A. M. tarnybinio nusižengimo buvo atliktas nepažeidžiant VTĮ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nustatytų pagrindinių procedūrų, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą: buvo sudaryta Komisija galimai padarytam tarnybiniam pažeidimui ištirti, pareiškėjui buvo pranešta apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, ir jam suteikta teisė pateikti paaiškinimą, Komisija pateikė motyvuotą Išvadą bei pasiūlymą skirti tarnybinę nuobaudą, šios Išvados pagrindu buvo priimtas Utenos RAAD direktoriaus įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą, su kuriuo A. M. buvo supažindintas.

Teismas pažymėjo, jog tarnybinė nuobauda A. M. buvo paskirta už tai, kad jis, nurodydamas neteisingus maršrutus, neteisingai užpildė 2011 m. rugsėjo 7 – 29 d. laikotarpio tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapus ir, nurodydamas didesnį nei faktiškai nuvažiuotų kilometrų skaičių, neteisingai skaičiavo kuro sunaudojimą. Komisija nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 7 – 29 d. naudoto tarnybinio automobilio kelionės lapuose nurodė nuvažiavęs 757 km, tačiau transporto kontrolės sistemos duomenimis buvo nuvažiuota 516,3 km, t. y. 240 km mažiau. Utenos RAAD direktorius, atsižvelgdamas į Išvadą, Įsakyme konstatavo, kad A. M. tyčia, dėl savanaudiškų paskatų kelionės lapuose, kurie yra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, neteisingai nurodė 2011 m. rugsėjo mėn. 7 – 29 d. tarnybiniu automobiliu „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuotus maršrutus ir kilometrus, t. y. padidino jų skaičių bei atitinkamai jiems nuvažiuoti sunaudoto dyzelinio kuro kiekį.

Teismas nurodė, kad nagrinėdamas bylą nesurinko duomenų, kurie leistų nurodytas aplinkybės vertinti kaip nepagrįstas. Liudytojų parodymais pagrįsta, jog pareiškėjui priskirtame tarnybiniame automobilyje sumontuota transporto kontrolės sistema „LocTracker“ yra patikima. Atsižvelgdamas į tai bei į byloje pateiktą transporto priemonės kontrolės sistemos atitikties sertifikatą ir kitus dokumentus teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateikti įrodymai apie pareiškėjo tarnybinio transporto naudojimą buvo gauti leistinomis priemonėmis, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Teismas atmetė kaip nepagrįstus A. M. teiginius apie atsakovo surinktų transporto kontrolės sistemos „LocTracker“ duomenų nepatikimumą, kadangi jų pagrindimui jokių objektyvių ir leistinų įrodymų pareiškėjas nepateikė.

Teismas nurodė, kad pagal Automobilių naudojimo taisyklių 17 ir 31 punktus už tinkamą kelionės lapų pildymą atsako darbuotojai, kuriems paskirti tarnybiniai automobiliai. Pareiškėjui tarnybinis automobilis „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas naudoti Utenos RAAD direktoriaus 2011 m. gegužės 18 d. įsakymu. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje A. M. nurodė, jog tarnybinio automobilio kelionės lapus už 2011 m. rugsėjo 7 – 29 d. laikotarpį užpildė vienu metu, ir taip iš esmės pripažino nesilaikęs Automobilių naudojimo taisyklių 17 ir 31 punktų reikalavimų. Be to, Automobilių naudojimo taisyklės nustato, kad darbuotojai tarnybinius automobilius gali naudoti tik tarnybiniams departamento uždaviniams bei funkcijoms vykdyti ir šių taisyklių 12 punkto nuostatoms įgyvendinti. Apie tai kaip ir apie atsakomybę už nustatytos tarnybinio transporto naudojimo tvarkos pažeidimus darbuotojai, tarp jų ir A. M., supažindinti Utenos RAAD 2010 m. gegužės 21 d. raštu Nr. S-922 „Dėl tarnybinio transporto naudojimo“.

Teismas paminėtų ir kitų byloje surinktų duomenų pagrindu nusprendė, kad Utenos RAAD visapusiškai ištyrė pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 7 – 29 d. naudojimosi tarnybiniu transportu atvejus, išsamiai išanalizavo juos ir tinkamai pagrindė padarytas išvadas. Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo išvadas, kad tarnybinį transportą A. M. naudojo ne tik tarnybos, bet ir asmeninėms reikmėms.

Be to, išanalizavęs byloje esančius duomenis teismas konstatavo, jog pareiškėjas, būdamas atsakingas už tarnybinio automobilio naudojimą tik tarnybos reikmėms ir būdamas susipažinęs su tarnybinio transporto naudojimo tvarka kelionės lapuose nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus, priskirtą tarnybinę transporto priemonę naudodamas ne tik tarnybos, bet ir asmeninėms reikmėms, sąmoningai, t. y. tyčia, pažeidė ne tik Automobilių naudojimo taisyklių 17 ir 31 punktus, bet ir Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 23 punkte, Aplinkos apsaugos pareigūnų etikos taisyklių 5.2, 5.3, 5.5, 5.9, 5.23 punktuose, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 4.2, 9.1, 9.3 ir 9.8 punktuose, Materialinės atsakomybės sutarties 2.1, 2.3, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas nuostatas.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad kelionės lapuose padarytuose įrašuose atsakovui pastebėjus neatitikimus su transporto priemonėje įdiegtos transporto kontrolės sistemos duomenimis, tai buvo galima ištaisyti, rodo A. M. neatsakingą ir teisės normų reikalavimams prieštaraujantį požiūrį į tikslų ir tinkamą jam pavestų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pildymą, valstybės tarnautojų, konkrečiai, ir aplinkos apsaugos pareigūnų, veiklai keliamus etikos reikalavimus, pagal kuriuos, pareiškėjas privalo: pareigybei priskirtas funkcijas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų bei valstybės tarnautojų etikos principų; institucijos turtu naudotis tik tarnybos tikslais; saugoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų reputaciją, vengti veikų, kurios kenktų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų autoritetui ir juos kompromituotų.

Teismas, remdamasis nagrinėjamoje byloje nustatytu duomenų visetu, nusprendė, kad atsakovas Utenos RAAD įrodė A. M. konkretaus padaryto tarnybinio nusižengimo faktą, visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – neteisėtą veiklą (netinkamas pirminių apskaitos dokumentų pildymas, tarnybinio automobilio naudojimas ne tarnybos tikslais), kaltę (A. M., žinodamas teisės aktų nuostatas, draudžiančias naudoti tarnybinius automobilius asmeniniais tikslais tyčia šių teisės aktų nuostatų nesilaikė), žalingas pasekmes ( ne tarnybos tikslais naudodamas tarnybinį automobilį, institucijai padarė 97,73 Lt žalą).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad VTĮ, Aplinkos apsaugos pareigūnų etikos taisyklėse, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtintos nuostatos valstybės tarnautojui kelia aukštus tarnybinės veiklos ir etikos reikalavimus, nusprendė, jog Utenos RAAD turėjo pagrindą A. M. veiką kvalifikuoti kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t .y. nusižengimą, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams (VTĮ 29 str. 5 d.). Pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir 4 dalį, valstybės tarnautojas už šiurkštų tarnybinį nusižengimą gali būti atleidžiamas iš pareigų. Teismas, išanalizavęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, atsižvelgęs į ankstesnę pareiškėjo tarnybinę veiklą, jam skirtas tarnybines nuobaudas bei vadovo pateiktą pareiškėjo charakteristiką, nusprendė, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – nėra per griežta ir atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Darant tokią išvadą, atsižvelgiama į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. tarnybinės nuobaudos buvo skiriamos ir anksčiau.

Teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių, yra objektyvus ir pagrįstas, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos Išvadoje nurodytos A. M. padaryto tarnybinio pažeidimo faktinės aplinkybės, Įsakyme išvardinti teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė, pareiškėjo padaryta veika pagrįstai įvertinta kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, jog Utenos RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. k-46 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M.“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra. Atmetęs skundo reikalavimą dėl Įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų grąžinti pareiškėją į iki atleidimo užimtas valstybės tarnautojo pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

III. Pareiškėjas A. M. padavė apeliacinį skundą (t. 2 b. l. 161–164), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

Savo reikalavimus apeliaciniame skunde pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. Nesutinka, su teismo išvada, jog tarnybinis patikrinimas dėl jo tarnybinio nusižengimo buvo atliktas nepažeidžiant VTĮ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nustatytų pagrindinių procedūrų, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą. Nurodo, kad pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 punktą Komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Teigia, kad naginėjamu atveju 20 darbo dienų suėjo 2011 m. lapkričio 4 d. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad Komisija išvadą Nr. pi-192 pateikė 2011 m. lapkričio 10 d., t. y. praleidusi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nustatytą 20 darbo dienų terminą. Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo priimtas 2011 m. lapkričio 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija galimą tarnybinį pažeidimą turėjo ištirti iki 2011 m. lapkričio 6 d., apelianto nuomone, 1 mėnesio senaties terminas tarnybinei nuobaudai paskirti buvo praleistas. Be to, teigia, jog atsakovas atlikdamas tyrimą nebuvo objektyvus ir siekė surinkti tik tuos įrodymus, kuriais būtų patvirtinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tai rodo ir ta faktinė aplinkybė, kad atsakovas tirdamas galimą netinkamą kelionės lapų pildymą nesiėmė užfiksuoti automobilio spidometro parodymų, nors tai yra esminė aplinkybė, užtikrinanti tyrimo objektyvumą. Tai buvo padaryta tik paties pareiškėjo iniciatyva 2011 m. spalio 11 d.

2. Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepadarė savo išvadų dėl to, kokį tarnybinį nusižengimą galimai padarė pareiškėjas, o apsiribojo konstatuodamas faktus, kuriuos nustatė Komisija. Teismas nurodė, kad Komisija visas tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybes ištyrė tinkamai, nes nagrinėjant bylą, nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų nurodytas aplinkybes vertinti kaip nepagrįstas, tačiau tai, pareiškėjo nuomone, prieštarauja bylos duomenims. Pažymi, jog jo paties iniciatyva, 2011 m. lapkričio 10 d. buvo užfiksuoti automobilio „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) spidometro parodymai, kurie atitinka kelionės lapuose deklaruotus nuvažiuotus šiuo automobiliu kilometrus. Nei Komisija, nei teismas šios aplinkybės ir šio įrodymo nevertino, nors jis iš esmės paneigia Komisijos išvadas. Teigia, kad Komisija tyrusi galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, savo išvadose nurodė, kad į minėtą prieštaravimą neatsižvelgia, nes neatmeta galimybės, kad automobilio spidometras buvo dirbtinai pasuktas, tačiau atsakovas teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kad spidometro parodymai buvo pakeisti, o atsakovo atstovė nurodė, kad šia aplinkybe nesiremia ir jos neįrodinės. Teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog nepadarė tarnybinio nusižengimo, nes jo kelionės lapuose užfiksuotas kilometražas sutampa su automobilio spidometro parodymais.

3. Nurodo, kad neneigė, jog pažeidė Automobilių naudojimo taisyklių 17 punktą, numatantį, kad kelionės lapai turi būti pildomi kiekvieną kartą pasinaudojus tarnybiniu automobiliu, bet tvirtina, kad Molėtų rajono agentūroje viršininko sutikimu šios taisyklės nebuvo laikomasi ir visi inspektoriai kelionės lapus pildydavo savaitės ar mėnesio bėgyje, remdamiesi savo darbiniais užrašais ir išvykimų registracijos žurnalais. Iš esmės šią aplinkybę patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas pareiškėjo tiesioginis viršininkas R. V., kuris nurodė, kad leido pareiškėjui užpildyti kelionės lapus už visą kontrolės reikalaujamą mėnesį. Šios aplinkybės R. V. tarnybinio tyrimo Komisijai nenurodė. Tai akivaizdžiai liudija, kad pareiškėjo darbovietėje buvo įprasta ir nusistovėjusi praktika, kad kelionės lapai nėra pildomi kiekvieną kartą pasinaudojus tarnybiniu automobiliu. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad jis pažeidė Automobilių naudojimo taisyklių 17, 31 punktus, neįrodo, kad jis tarnybinį automobilį naudojo asmeniniais, o ne tarnybos tikslais, o vien už formalų taisyklių pažeidimą, kuris iš esmės yra tiesioginio vadovo visą tarnybos laiką toleruojamas, griežčiausia atsakomybės formos – atleidimo iš darbo taikymas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

4. Teigia, kad asmuo, žinantis apie jo vairuojamame automobilyje sumontuotą judėjimo kontrolės sistemą, nerizikuotų naudotis tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais. Byloje surinkti duomenys patvirtina tik tą faktą, jog pareiškėjas galimai sumaišė vykimo maršrutų datas nurodydamas jas kelionės lapuose, bet visi duomenys rodo, kad jam priskirtu tarnybiniu automobiliu naudojosi tarnybos tikslais. Priešinga išvada galima tik kaip prielaida. Taip pat nurodo, jog jis nėra patrauktas atsakomybėn už tai, kad tarnybiniu automobiliu į tikrinamus objektus vyko nesant rašytinių vadovo pavedimų. Pagal pareiškėjo tiesioginio viršininko R. V. Komisijai duotus paaiškinimus, jis siųsdavo A. M. pagal neregistruotus telefoninius pranešimus į įvairias vietoves. Ir tai, kad rašytiniai pavedimai nebuvo pateikti Komisijai, parodo, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas nerašydavo, taip kaip numato galiojanti tvarka, rašytinių pavedimų. Pareiškėjo nuomone, už vadovo netinkamą darbo organizavimą neturėtų atsakyti darbuotojas. Pažymi, jog Komisija savo išvadą, jog jis naudojosi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, grindė ir ta aplinkybe, kad jis važinėjo po jam nepriskirtą teritoriją. Teisminio nagrinėjimo metu, kaip liudytojas apklaustas R. V. patvirtino, kad pareiškėjo kontrolei buvo priskirti visi vandens objektai visame Molėtų regione, o tikslaus teritorinio pasiskirstymo tarp inspektorių nebuvo nustatyta, anot liudytojo, kokia teritorija kam priklauso inspektoriai spręsdavo patys.

Pažymi, jog nors ir turi galiojančių drausminių nuobaudų, bet atsižvelgiant į ilgametį jo tarnybos stažą, į tą aplinkybę, kad iš visų Utenos RAAD inspektorių pasižymi didžiausiu surašytų patikrinimų aktų, skiriamų administracinių nuobaudų ir išieškomų žalų gamtai skaičiumi, akivaizdu, kad pareiškėjui paskirta per griežta nuobauda, o teismas palikdamas galioti skundžiamą Įsakymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. 2 b. l. 170–173) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Savo prašymą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto A. M. tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas 2011 m. spalio 6 d. Utenos RAAD direktoriaus 2011 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. v-115 pagrindu. Pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas dėl ligos nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. spalio 28 d. įskaitytinai, o 2011 m. lapkričio 4–5 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, kurių pareiškėjas pageidavo savo 2011 m. lapkričio 2 d. prašymu. Komisija pasinaudojo Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 punkte įtvirtinta teise pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo laikinojo nedarbingumo ir kasmetinių atostogų laikotarpiui, ir Išvadą pateikė 2011 m. lapkričio 10 d. Atsižvelgiant į tai, nei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados surašymo, nei Įsakymo dėl atleidimo, kuris buvo priimtas 2011 m. gruodžio 8 d., o ne 2011 m. lapkričio 8 d. kaip nurodoma apeliaciniame skunde, terminai nebuvo praleisti.

2. Nurodo, jog 2011 m. spalio 11 d. nuvykus į Molėtų rajono agentūrą pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą ir tą pačią dieną Komisija nedelsdama savo iniciatyva užfiksavo kieme stovinčio tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) spidometro parodymus. Dar prieš atvykdama Komisija pareikalavo iš A. M. pateikti 2011 m. spalio mėn. užpildytus kelionės lapus, kad nuvykus į vietą būtų galima palyginti įrašus juose su spidometro parodymais.

Mano, jog A. M. nurodė net 240 km didesnį rugsėjo mėnesį nuvažiuotą atstumą todėl, kad nuo 2011 m. gegužės 18 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d., kol nebuvo sumontuota kontrolės įranga, nuvažiuotas atstumas buvo apskaitomas tik pagal pareiškėjo įrašus kelionės lapuose. Daro prielaidą, kad skirtumas tarp realiai nuvažiuoto atstumo ir kelionės lapuose nurodomo atstumo susidarė per visą minėto automobilio vairavimo laikotarpį.

3. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prisipažįsta pažeidęs Automobilių naudojimo taisyklių 17 punktą ir kelionės lapus pildė mėnesiui pasibaigus, o ne kiekvieną kartą pasinaudojus tarnybiniu automobiliu. Pareiškėjo neteisingai nurodytų duomenų nevertina kaip formalios klaidos, nes nustatyta, kad nė vienas įrašas kelionės lapuose nesutampa su transporto kontrolės sistemos duomenimis.

4. Teigia, kad inspektoriai negalėdavo patys spręsti dėl savo veiklos teritorijos, nes objektai, kurių veiklą, susijusią su aplinkos apsauga, turėjo kontroliuoti pareiškėjas buvo nurodyti (pažymint patikrinimo atlikimo mėnesį) A. M. 2011 metų patikrinimų plane. Pavedimų vykdyti neplaninius patikrinimus nebuvo.

Dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų pažymi, kad A. M. galiojo Utenos RAAD direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. k-20 paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ir pagal VTĮ 29 straipsnio 4 dalies nuostatas tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų galėjo būti skirta ir ne už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Be to, pareiškėjui galiojo kitos tarnybinės nuobaudos – 2011 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. k-15 paskirtas papeikimas, o anksčiau buvo skirtos dar trys tarnybinės nuobaudos. Teigia, jog iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo valstybės tarnautojo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno etikos reikalavimus, ne kartą tai padarė šiurkščiai, netinkamai vykdė savo pareigas, o sulaukęs nuobaudų savo elgesio nekeitė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos už šiurkštų tarnybinį nusižengimą teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl tarnybinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo

Pareiškėjas ginčija atsakovo 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš tarnybos Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Atsakovas Įsakyme nurodė, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą – pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 10 punktų reikalavimus, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia neteisingai pirminiuose apskaitos dokumentuose – kelionės lapuose nurodė 2011 m. rugsėjo mėn. tarnybiniu automobiliu „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuotus maršrutus ir kilometrus – padidino jų skaičių ir atitinkamai jiems nuvažiuoti sunaudoto dyzelinio kuro kiekį, netinkamai atliko Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 23 punkte nurodytas funkcijas, pažeidė Tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. v-42, 17 ir 31 punktų, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, 5.2, 5.3, 5.5, 5.9, 5.23 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1, 2.3, 4.2, 9.1, 9.8 punktų reikalavimus, netinkamai vykdė materialinės atsakomybės sutarties 2.1 ir 2.3 punktus, tokiu savo elgesiu diskreditavo valstybės tarnautojo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardą, šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo ir aplinkos apsaugos valstybės kontrolės etikos principams.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis, Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės. Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo asmens veikos įvertinimą. Sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Utenos RAAD direktoriaus 2011 m. spalio 5 d. įsakymu sudarytos komisijos išvada „Dėl Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto A. M. tarnybinio nusižengimo“, surašyta 2011 m. lapkričio 10 d. Nr. pi-192. Komisija patikrino pareiškėjo parašu patvirtintus tarnybinio automobilio 2011 m. rugsėjo 7–29 d. kelionės lapus ir palygino jų duomenis su transporto kontrolės sistemos duomenimis. Buvo nustatyta, kad nė vienas įrašas kelionės lapuose nesutampa su transporto kontrolės sistemos duomenimis, be to, išvykos neatitiko duomenų apie skiriamus pavedimus ir darbo planų.

Apeliantas Išvadoje nustatytų faktų (kelionės lapų ir transporto kontrolės sistemos neatitikimų) iš esmės neginčija, tik teigia, kad buvo neįvertintos kontrolės sistemos paklaidos, teismas neatsižvelgė, kad jo kelionės lapuose užfiksuoti nuvažiuoti kilometrai visiškai sutampa su automobilio spidometro parodymais. Nurodo, kad kelionės lapai buvo pildomi mėnesio pabaigoje, todėl galėjo būti suklysta nurodant išvykimo datas ir maršrutus; tiesioginio vadovo pavedimai buvo duodami žodžiu, nesilaikant numatytos tvarkos juos įforminti raštu, todėl pareiškėjas neturėtų atsakyti už tokį netinkamą darbo organizavimą. Šie argumentai nurodo, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo padarytus teisės aktų pažeidimus (nusižengimų objektyviąją pusę) bei kaltę, vertinimu.

Utenos RAAD direktoriaus 2007 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. v-42 patvirtintų Tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 17 punktas nustato, kad darbuotojai, kuriems paskirti tarnybiniai automobiliai, gavę kelionės lapus, pasirašo kelionės lape ir atsako už kelionės lapų tinkamą užpildymą; kelionės lapai pildomi kiekvieną kartą, pasinaudojus tarnybiniu automobiliu; asmuo, vairuojantis tarnybinį automobilį, įrašo kiekvieno važiavimo maršrutą, pasirašo, kad priėmė techniškai tvarkingą automobilį, įrašo kiekvieno važiavimo maršrutą, kilometrų skaitiklio parodymus išvykstant ir grįžus, išvykimo ir grįžimo laiką, pirktų bei sunaudotų degalų kiekį ir kelionės lape pasirašo (atskirai už kiekvieną maršrutą).

Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė minėto taisyklių punkto reikalavimų – pareiškėjas kelionės lapus pildė mėnesio pabaigoje, bet ne kiekvieną dieną, jo patvirtintuose kelionės lapuose nurodyti maršrutai, atstumai, sunaudotų degalų kiekiai iš esmės neatitiko transporto kontrolės sistemos duomenų, buvo faktiškai nuvažiuota 240 kilometrų mažiau, negu nurodė pareiškėjas, sunaudota dyzelinio kuro 97,73 Lt sumai daugiau, negu faktiškai reikėjo.

Išvadoje yra įvertinta kiekviena aptariamo laikotarpio diena, nustatyta, pvz., kad pagal pareiškėjo kelionės lapus rugsėjo 9 d., 12 d., 13 d. automobilis nuvažiavo atitinkamai 4, 18, ir 26 km, tuo tarpu pagal transporto kontrolės duomenis nebuvo pajudėjęs iš vietos; rugsėjo 15 d. pareiškėjas nurodo vykęs 16 km, faktiškai – 2 km, duomenų apie pavedimus pareiškėjui šią dieną nėra, rugsėjo 16 d. pareiškėjas nurodo vykęs 34 km, faktiškai nustatyta – 58 km, duomenų apie tarnybinius pavedimus pareiškėjui šią dieną taip pat nėra; rugsėjo 28 d. pareiškėjas deklaruoja automobiliu vykęs 94 km vienu maršrutu, transporto kontrolės sistemoje užfiksuota 51,6 km kitu maršrutu; rugsėjo 29 d. deklaruojama 73 km vienu maršrutu, užfiksuota 10,7 km kitu, duomenų apie kokius nors tarnybinius pavedimus šią dieną pareiškėjui taip pat nėra, ir t. t.

Teisėjų kolegijai pažeidimą patvirtinantys faktai byloje nekelia jokių abejonių, apelianto argumentai, kad atsakovas toleravo tokią kelionės lapų pildymo tvarką įstaigoje, yra neįrodyti ir niekaip nepaneigia pareiškėjo kaltės ir atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Kita apelianto nurodoma aplinkybė, kad jo kelionės lapuose nurodyti atstumai kilometrais atitinka automobilio kilometrų skaitiklio parodymus, taip pat nėra reikšminga sprendžiant dėl jo atsakomybės už tinkamą ir teisingą kelionės lapų pildymą. Apelianto nurodomas kriterijus – nuvažiuoto atstumo atitikimas – nėra vienintelis reikalavimas tarnybinių automobilių naudojimui, nes Taisyklės tinkamo tarnybinių automobilių naudojimo kontrolę sieja su kriterijų visuma – tiksliai nurodytais maršrutais, išvykimo ir grįžimo laiku, kilometrų skaitiklio parodymais išvykstant ir grįžtant, sunaudotų degalų kiekiu ir kt.

Net ir pildydamas kelionės lapus mėnesio pabaigoje, pareiškėjas privalėjo teisingai nurodyti visus taisyklėse reikalaujamus duomenis.

Apeliantas netinkamą kelionės lapų pildymą nepagrįstai įvardija tik formaliu Taisyklių pažeidimu. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 31 punkto reikalavimus, kurie numato, kad darbuotojai tarnybinius automobilius gali naudoti tik tarnybiniams departamento uždaviniams bei funkcijoms vykdyti. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad visos jo išvykos buvo susijusios su tarnybinių pareigų vykdymu, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai patys savaime nepagrindžia jo pozicijos, kad tarnybinis automobilis buvo naudojamas pagal Taisyklėse nustatytą paskirtį, nes daugiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentas, kad jo tiesioginis vadovas R. V. duodavo pareiškėjui nurodymus pagal neregistruotus pranešimus telefonu vykti ir atlikti patikrinimus nepaneigia Išvadoje nurodytų konkrečių faktų, kai pareiškėjas išvykdavo ir be tiesioginio vadovo nurodymų žodžiu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra atskirai užfiksuoti faktai, kai pareiškėjas išvykdavo esant tokiems nurodymams žodžiu, ir atskirai, kai buvo išvykęs apskritai nesant jokių nurodymų ir nesant duomenų apie kokias nors atliktas užduotis. Pareiškėjo netinkamas pareigų atlikimas – t. y. netinkamas kelionės lapų pildymas negali būti vertinamas tik kaip formalus Taisyklių pažeidimas, nes jo sukeliamos pasekmės eliminuoja pareiškėjo tarnybinių funkcijų kontrolės galimybę bei paneigia prevencinę valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikšmę; remiantis pareiškėjo užpildytais kelionės lapais, nėra galimybės nustatyti, kada ir kur buvo pareiškėjas išvykęs, kokias užduotis vykdė, ar apskritai atliko tarnybines pareigas. Kai pareiškėjo nurodomos išvykų datos bei maršrutai neatitinka teismui pateiktų duomenų apie jam pavestų užduočių vykdymą, tarnybinio patikrinimo išvada apie automobilio naudojimą ne tarnybos tikslams laikytina pagrįsta.

Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl išvadoje nurodomų padarytų pažeidimų nėra pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas neneigė, kad jam yra žinomi valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, konkrečiai – Tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės, tarnybinis automobilis jam buvo perduotas 2011 m. gegužės 18 d. Utenos RAAD direktoriaus įsakymu Nr. v-68, transporto kontrolės sistemą įrengta ir perduota 2011 m. rugsėjo 6 d. perdavimo-priėmimo aktu, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tyčia neatliko valstybės tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų pareigų, t. y. tyčia nevykdė Taisyklių 17, 31 punktų reikalavimų.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko tarnybinio tyrimo komisijos surinktos medžiagos vertinimo, nes teismo sprendime yra motyvai tiek dėl tarnybinio patikrinimo procedūros teisėtumo, tiek dėl nustatytų pažeidimų faktų, tiek dėl kitų nusižengimo sudėties elementų bei skiriamos nuobaudos atitikimo tarnybinio nusižengimo sunkumui. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamu aplinkybių vertinimu, todėl išdėstytų motyvų iš naujo nekartoja, tik atkreipia dėmesį į aspektus, susijusius su apeliacinio skundo argumentais.

Dėl tarnybinio nusižengimo procedūros teisėtumo ir įrodinėjimo pareigos, nuobaudos proporcingumo

Be jau anksčiau aptartų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo faktines aplinkybes, vertinimu, apeliantas nurodo, kad buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, nes buvo praleistas 1 mėnesio senaties terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, tyrimo metu atsakovas nebuvo objektyvus ir siekė rinkti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina pareiškėjo kaltę.

Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 punktu, tarnybinį nusižengimą tirti įgaliota komisija nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas pratęsiamas valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų laikui. Utenos RAAD direktorius komisijai tarnybinį nusižengimą pavedė ištirti 2011 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. v-115, tyrimas buvo pradėtas spalio 6 d. Pareiškėjas dėl ligos buvo nedarbingas nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. spalio 28 d. įskaitytinai, o 2011 m. lapkričio 4–5 dienomis jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Išvada dėl tarnybinio nusižengimo buvo pateikta 2011 m. lapkričio 10 d., t. y. 20-ą darbo dieną nuo įpareigojimo pradėti tyrimą gavimo. Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai nebuvo pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimu subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).

Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia pati tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 8 punktas numato, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui paaiškinimą, jis turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą, įstatymų nustatyta tvarka apskųsti tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, gali turėti atstovą (Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 9 p., 10 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu neteikė paaiškinimų, nereiškė prašymų, t. y. nesinaudojo tomis teisėmis, kurias jis turėjo nusižengimo tyrimo procese. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino visus pateiktus duomenis ir argumentus ir pripažino, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai. Tokia teismo išvada vien dėl subjektyvaus pareiškėjo įsitikinimo negali būti laikoma neobjektyvia, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, yra paremta tarnybinio tyrimo metu surinktais bei byloje esančiais duomenimis.

Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktų paaiškinimų raštu (2013 m. vasario 15 d. „Apeliacinis skundas“) bei dokumentų teisėjų kolegija neprideda prie bylos ir nevertina, nes juose nurodomos aplinkybės, kurių neturėjo galimybės įvertinti atsakovas tarnybinio patikrinimo metu ir netyrė pirmosios instancijos teismas, be to, papildomai pateiktų dokumentų nėra pagrindo laikyti susijusiais su nagrinėjamu ginču, nes jie parengti neaktualiu ginčui laiku (neidentifikuojamas ranka rašytas raštelis, 1 l., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos RAAD raštas pareiškėjui 2012 m. balandžio 23 d., 2 l., Pažyma apie B.

R. 2010 m. balandžio 11 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. skundų tyrimo rezultatus 2010 m. gegužės 21 d. Nr. (20-1)-D8-5306, 26 l., 2011 m. gruodžio 5–9 d. kelionės lapas, 1 l., ištraukos iš miškų kadastro žemėlapių, žemės sklypo kad. Nr. 6207/0003:241, 2 l., 2010 m. sausio 9 d. – 2010 m. lapkričio 21 d. reidų registracijos žurnalų kopija, 8 l.).

Tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnybos už padarytą šiurkštų nusižengimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktą.

Ši įstatymo norma nukreipia į valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, kuri pateikia šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką, bei 6 dalies 5–10 punktus, kurie konkretizuoja nusižengimus, sudarančius pagrindą atleisti iš tarnybos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta griežčiausia atsakomybės forma – atleidimas iš tarnybos, kuri savo esme reiškia, kad pareiškėjo poelgiai visais reikšmingais aspektais – pažeidimų sunkumo, pasekmių, kaltės formos ir laipsnio – buvo įvertinti kaip nesuderinami su valstybės tarnautojo statusu.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad skiriant tokią griežtą nuobaudą, buvo neatsižvelgta į ilgą tarnybos valstybei trukmę, gerus darbo rezultatus. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl paskirtos nuobaudos atitikimo pažeidimo sunkumui, pažymi, kad nuobaudos parinkimą lemia visų pirma paties nusižengimo kvalifikavimas kaip šiurkštaus. Šiuo atveju anksčiau aptarti byloje nustatyti teisės aktų pažeidimai, sukeltos pasekmės, nusižengusiojo asmens kaltės forma sudaro teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kuria pagrindžiama šiurkštaus nusižengimo kvalifikacija, nagrinėjamu atveju atitinkanti VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatytus atvejus, kai gali būti taikoma nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnybos.

Ar taikyti tokią nuobaudą, sprendžiama atsižvelgiant tiek į atsakomybę sunkinančios, tiek į lengvinančios aplinkybės, kurios numatytos Valstybės tarnybos įstatymo 301 straipsnyje. Skiriant pareiškėjui nuobaudą, buvo konstatuota, kad jis nusižengimą padarė nepraėjus vieneriems metams nuo ankstesnių nuobaudų paskyrimo (2011 m. kovo 30 d., 2011 m. birželio 2 d., 2011 m. gruodžio 6 d.), tokia aplinkybė įstatyme yra numatyta kaip sunkinanti jo atsakomybę ir objektyviai pagrindžianti atsakovo pasirinkimą atleisti pareiškėją iš tarnybos.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios galėtų būti pripažintos lengvinančiomis jo atsakomybę, nors įstatyme ir nenumatytos, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vienareikšmiai pagrindas skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą, nes nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas šiukščiu ir buvo atsižvelgta įstatyme numatytos atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjui pritaikyta teisinė atsakomybė, remiantis aptartais argumentais, laikytina proporcinga nustatytiems valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams.

Pirmosios instancijos teismas objektyviai vertino faktines aplinkybes byloje, tinkamai taikė valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, priėmė pagrįstą teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė