2023-02-01 Nr. AB-2896-3-61-3-04263-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-13-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04263-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. U. ir J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. U. ir J. U. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai K. U. ir J. U. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 21R- 459 (AG-501/02-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 49SD-7947-(14.49.136 E.) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai, siekdami nuosavybės teise priklausančiame sklype statyti statinį arčiau kaip trys metrai iki žemės sklypo ribos, kreipėsi su prašymu į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl sutikimo davimo. NŽT skyrius ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Teismas pažymėjo, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018, 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2018, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-156/2018 ir kt.).

Pareiškėjai skunde iš esmės siekia, kad teismas apgintų jų teisę jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype statyti statinį arčiau kaip trys metrai iki žemės sklypo ribos. Teismo vertinimu, priimdamas šioje byloje ginčijamą Sprendimą NŽT Vilniaus miesto skyrius veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinis. Todėl spręsdamas ginčą iš esmės pagal skunde pareikštus materialinius reikalavimus, teismas privalės vertinti ne ginčijamo rašto atitikimą Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, kadangi ginčijamas raštas priimtas ne viešojo administravimo srityje, bet iš esmės išspręsti pareiškėjų teisės jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype statyti statinį arčiau kaip trys metrai iki žemės sklypo ribos ribojimo klausimą. Taigi, nepaisant to, kad viena iš ginčo šalių yra viešojo administravimo subjektas, kuris atsisakymą patenkinti pareiškėjų reikalavimą įformino pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu administraciniu aktu, esminis ginčo klausimas yra pareiškėjų, kaip statytojų, teisių gynimas, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjai teismui skundžia ir Komisijos sprendimą, kuriuo jų skundą atsisakyta priimti, ginčo rūšiniam teismingumui įtakos neturi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Išaiškino pareiškėjams teisę skundą paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas grąžino pareiškėjui J. U. sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad siekiant nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti statinį arčiau kaip trys metrai iki žemės sklypo ribos, su prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl sutikimo davimo. NŽT Vilniaus miesto skyrius Sprendimu atsisakė išduoti sutikimą. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į Komisiją, tačiau jų skundą buvo atsisakyta priimti.

Pareiškėjai teigia, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi ji nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.

Teismas nutartyje nepagrįstai nusprendė, kad skundu pareiškėjai iš esmės siekia, jog teismas apgintų jų teisę jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype statyti statinį arčiau kaip trys metrai iki žemės sklypo ribos, todėl turėtų kreiptis į bendros kompetencijos teismą.

Skunde pareiškėjai aiškiai pažymėjo, kad prašo naikinti NŽT Sprendimą todėl, jog jis neatitinka administraciniam aktui nustatytų reikalavimų, o ne todėl, kad juo atsisakyta išduoti sutikimą. Skunde yra tiksliai nurodyta ir argumentuota, kokių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų NŽT Sprendimas neatitinka. Be to, pareiškėjai skunde prašė įpareigoti NŽT skyrių iš naujo išnagrinėti klausimą, o ne leisti pareiškėjams statyti statinį arčiau kaip trys metrai iki žemės sklypo ribos. Todėl skundžiamoje nutartyje padarytos teismo išvados visiškai nepagrįstos.

Pažymi, kad pareiškėjai siekia, kad NŽT skyrius iš naujo priimtų sprendimą, kuris atitiktų įstatymo nustatytus reikalavimus, nes iš skundžiamo NŽT sprendimo nėra aišku, kuo remiantis buvo priimtas Sprendimas. Kadangi NŽT Sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų – nėra grindžiamas teisės aktų nuostatomis, nemotyvuotas, todėl pareiškėjams apskritai net neaišku dėl ko jiems gintis. Jeigu NŽT Sprendimas atitiktų administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir jame būtų aiškiai nurodyta, kokiomis teisės normomis ir kokiais motyvais (t. y. teisinis ir faktinis pagrindas) remiantis toks sprendimas priimtas, tik tada pareiškėjai galėtų vertinti ar Sprendimas yra pagrįstas ir spręsti ar ginti savo teises (statyti statinį arčiau kaip trys metrai iki žemės sklypo ribos) bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjai nesutinka su teismo argumentais, kad spręsdamas ginčą iš esmės pagal skunde pareikštus materialinius reikalavimus, teismas privalės vertinti ne ginčijamo rašto atitikimą VAĮ reikalavimams, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas ne viešojo administravimo srityje, bet iš esmės išspręsti pareiškėjų teisės jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype statyti statinį arčiau kaip trys metrai iki žemės sklypo ribos ribojimo klausimą. Taigi, nepaisant to, kad viena iš ginčo šalių yra viešojo administravimo subjektas, kuris atsisakymą patenkinti pareiškėjų reikalavimą įformino pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu administraciniu aktu, esminis ginčo klausimas yra pareiškėjų, kaip statytojų, teisių gynimas, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia teismo išvada nepagrįsta ir prieštarauja teisės aktams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Pažymi, kad pareiškėjai skundu siekia ne ginti savo teisę leisti pareiškėjams statyti statinį arčiau kaip trys metrai iki žemės sklypo ribos, bet siekia apginti savo teisę gauti NŽT Sprendimą, iš kurio turinio jiems būtų aišku, kuo remiantis priimtas toks sprendimas. Pareiškėjų skunde keliamas klausimas dėl NŽT Sprendimo teisėtumo, jo atitikimo VAĮ 10 straipsnio nuostatoms, o ne dėl pareiškėjų teisės gauti NŽT sutikimą statybai. Todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad pagal pareiškėjų skundą teismas turėtų išspręsti pareiškėjų teisės jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype statyti statinį arčiau kaip trys metrai iki žemės sklypo ribos ribojimo klausimą. Priešingai, nei nurodė teismas, tokio reikalavimo pareiškėjai savo skunde nekėlė.

NŽT, nepaisant to, ar ji veikė kaip patikėtinis, priimdama Sprendimą turėjo vadovautis Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis NŽT 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 15 punktas nustato, kad teritorinio skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant sutikimą arba atsisakant išduoti sutikimą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. VAĮ 14 straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Todėl teismo argumentas, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinis, todėl NŽT Sprendimas dėl sutikimo negali būti skundžiamas administracine tvarka, prieštarauja Taisyklių 15 punktui, kuriame aiškiai nustatyta, kad NŽT veiksmai (neveikimas) išduodant sutikimą gali būti skundžiami administracine tvarka.

Net ir tuo atveju kai NŽT veikia kaip valstybės žemės patikėtinis, ji privalo laikytis jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų – bendrųjų reikalavimų, taikomų kiekvienam individualiam administraciniam aktui, įtvirtintų VAĮ 10 straipsnyje. VAĮ nustatytų reikalavimų neatitinkantis individualus administracinis aktas negali būti laikomas teisėtu. Individualaus administracinio akto atitikimas VAĮ nuostatoms tikrinamas ne bendrosios kompetencijos teisme, o administraciniame teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 spręsdamas panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 13ST-247-(14.13.5) „Dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“, vertino analogiško NŽT sprendimo atitikimą VAĮ nuostatoms, todėl teismo išvada, kad pareiškėjų skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), neatitinka teismų praktikos.

NŽT Sprendimą buvo prašoma naikinti kaip neteisėtą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio nuostatų, taigi teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Minėta, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, civilinius ginčus, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kelia ginčą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimo, kuriuo pareiškėjams atsisakyta išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybinės žemės patikėjimo teisės vienu iš subjektų (patikėtinių) yra NŽT – dėl visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

Pagal Taisyklių 2 punktą sutikimus išduoda NŽT teritorinis skyrius, vadovaudamasis Taisyklėmis. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad teritorinio skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant Sutikimą arba atsisakant išduoti Sutikimą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teritorinio skyriaus priimtas sprendimas išduoti Sutikimą arba neišduoti Sutikimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT, vadovaudamasi Taisyklėmis ir spręsdama dėl Sutikimo išdavimo/neišdavimo, įgyvendino turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu – valstybine žeme. Todėl šiuo atveju NŽT veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinis, dalyvaujantis civiliniuose santykiuose.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018, 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2018, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-156/2018 ir kt.) Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018, 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2018, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-156/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas bylos rūšinio teismingumo klausimą iš esmės analogiško pobūdžio byloje nurodė, jog atsakovas NŽT, spręsdamas dėl sutikimo statyti statinius žemės sklype, įgyvendino turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi NŽT veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinis, dalyvaujantis civiliniuose santykiuose. Todėl ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių (žr., pvz. 2019 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-33/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjų skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgdama į šiuo atveju aktualius Specialiosios teismingumo kolegijos išaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjų keliamas ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, o nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Vertinant pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, jog skunde keliamas klausimas tik dėl Sprendimo atitikimo VAĮ nustatytiems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, pažymėtina, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-552/2019; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-770-624/2021).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjai, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, siekia gauti NŽT sutikimą jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype statyti statinį arčiau kaip trys metrai iki žemės sklypo ribos, t. y. esminis ginčo klausimas yra pareiškėjų, kaip statytojų, teisių gynimas, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, kuris turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjų atskirojo skundo argumentas, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinis, todėl NŽT Sprendimas dėl sutikimo negali būti skundžiamas administracine tvarka, prieštarauja Taisyklių 15 punktui, nepagrįstas. Sutiktina su pareiškėjų atskirojo skundo argumentais, kad pagal Taisyklių 15 punktą, teritorinio skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant Sutikimą arba atsisakant išduoti Sutikimą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau teritorinio skyriaus priimtas sprendimas išduoti Sutikimą arba neišduoti Sutikimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo atveju NŽT teritorinis skyrius priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti sutikimą, todėl šis Sprendimas, kaip pagrįstai nurodyta ir pačiame Sprendime bei konstatavo pirmosios instancijos teismas, skundžiamas CPK tvarka bendrosios kompetencijos teismui, kurio kompetencija, be kita ko, yra platesnė.

Kiti pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti argumentai, nagrinėjamu atveju, yra nereikšmingi, ir nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. U. ir J. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė