2017-03-08 Nr. AB-5422-3-64-3-00095-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-269-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00095-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. P. ir K. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. P. ir K. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Netada“, akcinei bendrovei Swedbank dėl rašto panaikinimo, praleisto termino atnaujinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos T. P. ir K. B. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamos atnaujinti praleistą procesinį terminą skųsti teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 31SD-7503-(14.31.104) (toliau – ir Raštas); panaikinti šį raštą; laikinai sustabdyti šio rašto galiojimą, iki bus išspręstas teisminis ginčas dėl jo teisėtumo; uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui sudaryti valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuomos sutartis iki teisme bus išnagrinėtas skundas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos kelia ginčą dėl to, jog atsakovas pareikalavo jų nutraukti 2000 m. spalio 2 d. su trečiuoju suinteresuotu asmeniu uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Netada“ (toliau – ir Bendrovė) sudarytą subnuomos sutartį Nr. 9226. Atsakovas Raštu informavo pareiškėjas apie tai, jog „nustačius, kad Jūs nenaudojate valstybinės žemės pagal sutartis, esate Jums išnuomotas žemės sklypo dalis perdavusios asmeniui, kuriam vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu valstybinė žemė negali būti išnuomota, pranešame, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir šio straipsnio 2 dalimi, 2017 m. sausio 20 d. vienašališkai nutrauksime valstybinės žemės nuomos sutartis“.

Teismas nurodė, kad valstybinės žemės nuoma yra civilinis sandoris, atkreipė dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis, pažymėjo, kad pareiškėjos, ginčydamos atsakovo Raštą, kelia ginčą, susijusį su nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalių nuomos sutarties nutraukimu, t. y. civilinio teisinio pobūdžio pagrindais. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų keliamas ginčas, atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o motyvai, kuriais yra grindžiamas prašomo panaikinti akto bei viešojo subjekto veiksmų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą, nekeičia. Teismas konstatavo, kad šis ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsniu ir darė išvadą, kad byla teisminga Šiaulių apylinkės teismui. Atsisakęs priimti skundą, teismas nesprendė pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

II. Pareiškėjos T. P. ir K. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos pažymi, kad šiuo atveju ginčijamas ne tiek valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo nuo 2017 m. sausio 20 d. teisėtumas Civilinio kodekso nuostatų taikymo kontekste, kiek Tarnybos Šiaulių skyriaus Rašto turinio atitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjos pabrėžia, kad jų skundu keliamas ginčas dėl to, ar viešojo administravimo subjekto Raštas apie atsakovo priimtą sprendimą nutraukti sandorius ateityje atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjos daro išvadą, kad skundas dėl Rašto teisėtumo nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme. Pareiškėjos nurodo, kad Raštas grindžiamas neaktualiomis teisės normomis, kas laikytina Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad Rašte neišaiškinta apskundimo tvarka, nėra antspaudo.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Raštas yra valstybinės žemės sklypo dalies patikėtinio teritorinio skyriaus parengtas pranešimas raštu, kuriame pranešama, jog praėjus dviem mėnesiams po šio rašto gavimo vienašališkai bus nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys. Atsakovas paaiškina, kad tokio pranešimo išsiuntimo privalomumą vienašališkai prieš terminą nutraukiant žemės nuomos sutartis numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atsakovas nurodo, kad Rašte pateikiama informacija, kodėl valstybinės žemės nuomos sutartys bus nutraukiamos, kokiu pagrindu (Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 d. 1 p.) ir kokia tvarka bus sudaromos naujos valstybinės žemės nuomos sutartys. Atsakovas pabrėžia, kad šis raštas buvo informacinio pobūdžio pranešimas, kuriame informuojama (pranešama) kodėl ir kada valstybinės žemės patikėtinis planuoja nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 97 punktu, ant tokio rašto nereikalaujama dėti antspaudo. Atsakovas pažymi, kad nuomotojas turi teisę ir pareigą siųsti nuomininkams informacinio pobūdžio raštus, tokiuose raštuose nenurodoma apskundimo tvarka, kadangi tokių raštų esmė yra informuoti raštu apie ketinamus priimti sprendimus. Atsakovo teigimu, tarp pareiškėjų ir Tarnybos susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, ginčas dėl valstybinės žemės nuomos yra teismingas Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, nustačius, kad jis nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010). Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010, 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Tačiau pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Pabrėžiama, kad minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008).

Iš ginčijamo Tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. 31SD-7503-(14.31.104.) (b. l. 10-11) matyti, kad jame yra pateikta atsakovo pozicija, jog pareiškėjos neturi teisinio pagrindo subnuomoti žemės sklypo Bendrovei, todėl Rašte, remiantis Civilinio kodekso 6.546 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, pranešama pareiškėjoms, kad 2017 m. sausio 20 dieną vienašališkai bus nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, taip pat jos informuojamos, kad naujos valstybinės žemės nuomos sutartys galės būti sudaromos joms pateikus žemės sklypo planą, kuriame būtų nustatyta kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Atsižvelgus į ginčijamą akto pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjų ginčijamas atsakovo Raštas, nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjų teises ar pareigas. Atsakovo Raštas yra informacinio pobūdžio, jame jokių teisiškai privalomų nurodymų pareiškėjoms nesuformuluota. Kaip yra nurodyta siekiamame nuginčyti Rašte, valstybinės žemės nuomos sutartys bus nutrauktos, būtent tuomet pareiškėjos galės ginti savo teises, be kita ko, ginčydamos atsakovo nustatytas faktines aplinkybes bei teikdamos savo įrodymus.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės nuoma yra civilinis sandoris. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. T-84, 2014 m. balandžio 29 d. nutartis byloje Nr. T-60-2014, 2014 m. liepos 21 d. nutartis byloje Nr. T-93-2014, 2016 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. T-3/2016).

Pareiškėjų keliamas ginčas, susijęs su nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalių nuomos sutarties nutraukimu, atsižvelgiant į aptartus Specialiosios kolegijos išaiškinimus, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų motyvai, kuriais yra grindžiamas prašomo panaikinti akto bei viešojo subjekto veiksmų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą, nekeičia. Nors teismas, nagrinėdamas ginčą, galės atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras bei įvertinti ginčijamo rašto atitikimą teisės aktų reikalavimams, tačiau toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose ir prašomoje panaikinti nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjų keliamas ginčas, susijęs su nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalių nuomos sutarties nutraukimu, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl skundą priimti atsisakė ir pareiškėjoms išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje taip pat vertina, kad skundžiamas Raštas iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjoms nesukelia, jis tėra informacinio pobūdžio dokumentas, jame jokių teisiškai privalomų nurodymų pareiškėjoms nesuformuluota.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėjos, yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų T. P. ir K. B. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė