2013-02-22 Nr. AB-8-3-61-3-01495-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-94/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01495-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 70.2; 72.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. R. (toliau – pareiškėjas) 2012 m. gegužės 30 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Agentūra) pagal pasirašytą 2007 m. rugsėjo 24 d. paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 išmokėti 6 888,37 Lt skolą dėl neteisingai atlikto sklypo matavimo ir nuo šios sumos 1 380,57 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). 2012 m. birželio 19 d. pareiškėjas patikslino skundą, prašydamas išieškoti iš Agentūros priklausančią pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytą paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 neišmokėtą paramą – 6 905,67 Lt ir 1 400,15 Lt PVM.

Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra pažeidė 2007 m. rugsėjo 24 d. paramos sutarties Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 2 straipsnio reikalavimus ir neišmokėjo jam priklausančios paramos. Pagal sutarties 2.2.1.4 punktą „želdinių papildymas“ dėl padarytos klaidos 2008 m. lapkričio 10 d. mokėjimo prašyme (perkeliant duomenis iš PVM sąskaitos faktūros į mokėjimo prašymą per klaidą išlaidose „sodinukų sodinimas“ išlaidų suma buvo padidinta 201,92 Lt) neišmokėta 470,93 Lt. Agentūra vietoje to, kad išlaidas sumažintų padaryta klaida (201,92 Lt), jas sumažino 672,75 Lt.

Vėliau Agentūra savo klaidą pripažino ir apie tai 2009 m. balandžio 29 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-6012 informavo, kad 470,93 Lt yra kompensuotina suma. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) 2009 m. birželio 1 d. rašte Nr. 30N-R-428-866 taip pat pripažino tinkama kompensuoti už patirtas išlaidas neišmokėtą 470,93 Lt sumą, tačiau Agentūra, vadovaudamasi neteisingai atlikto sklypo matavimo rezultatais, šios paramos sumos neišmokėjo. Pareiškėjas nurodė, kad pagal sutarties 2.2.2.1 punktą už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą 2009 m. jam priklausė gauti 2 948,68 Lt paramos sumą, Agentūra neišmokėjo 631,83 Lt.

Pagal sutarties 2.2.3.1 punktą už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą 2010 m. priklausė gauti 2 948,68 Lt paramos, Agentūra neišmokėjo 631,93 Lt. Pagal sutarties 2.2.4.1 punktą už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą priklausė gauti 2 948,68 Lt ir pagal 2.2.4.2 punktą už prarastų pajamų kompensavimą – 2 205 Lt (iš viso: 5 153,68 Lt). Agentūra neišmokėjo 5 153,68 Lt. Nuo neišmokėtų sumų priklauso PVM: nuo 470,93 Lt – 70,64 Lt, 2009 m. nuo 2 948,68 Lt – 617,40 Lt, 2010 m. nesumokėta 75,13 Lt, 2011 m. nuo 2 948,68 Lt – 617,40 Lt, taigi iš viso PVM priklauso 1 380,57 Lt.

Pažymėjo, kad 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. AM/P-IVS-344 nurodyta, jog buvo matuotas apsodintas medeliais plotas ir mineralizuota juosta. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 patvirtintų taisyklių reikalavimą įveisto miško plotą sudaro medeliais apsodintas plotas, mineralizuota juosta ir apsauginė juosta nuo kaimyninių sklypų. Atlikdamas patikrą, Agentūros specialistas apsauginės juostos nuo kaimyninių savininkų sklypų nematavo. Agentūros vyr. specialistas R.

Š. nevykdė Agentūros direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. BR1-321 patvirtinto Kontrolės procedūrų aprašo 31 priedo „Patikros vietoje atlikimas“ 4.5 punkto reikalavimų. Tai, kad šis punktas buvo pažeistas, patvirtino Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2010 m. gegužės 11 d. pažymoje Nr. 4D-2010/1-141. Teigė, kad 2009 m. sausio 27 d. atliktos patikros neteisingumą patvirtina 4 vėlesnės atliktos mišku įveisto sklypo patikros, t. y. 2010 m. gegužės 5 d. patikra (patikros vietoje ataskaita Nr. AM/P-PRZ-15543), 2010 m. spalio 12 d. patikra (patikros vietoje ataskaita Nr. AM/P-PRZ-662), 2011 m. birželio 7 d. patikra (patikros vietoje ataskaita Nr. AM/P-PRZ-16305) ir 2012 m. gegužės 8 d. patikra (patikros vietoje ataskaita Nr. AM/P-PRZ-16590).

Atlikus šias patikras ir matavimus vietoje, buvo nustatyta, kad mišku įveisto sklypo plotas yra 6,8 ha. Toks plotas buvo įveisiant mišką 2008 m. ir atliekant matavimus 2009 m. sausio 27 d. Miško įveisimo projekte nurodytas plotas – 7 ha. Nuo projekto buvo nukrypta todėl, kad iš įveisiamo miško ploto nebuvo pašalintas savaiminis miško plotas (0,12 ha) ir keliukas (0,7 ha) į sodybą, už kuriuos parama nemokama ir į įveisiamo miško sudėtį neturi įeiti. Matuojant bendrą plotą, atėmus savaiminį miško plotą ir keliuką, faktinis mišku įveisto sklypo plotas yra 6,8 ha.

Pareiškėjas paaiškino, kad 5 153,68 Lt Agentūros skola susidarė už 2011 m. (sutarties 2.2.4 punktas), nes tiek priklausė išmokėti pagal sutartį, o Agentūra šios sumos neišmokėjo. Už miško priežiūrą pagal sutartį priklauso 2 948,68 Lt, kuri yra išmokama darbų rangovui A. G. individualiai įmonei, ir 2 205 Lt priklauso miško savininkui kaip prarastų pajamų kompensavimas (iš viso: 5 153,68). Taigi už miško priežiūrą priklauso 2 948,68 Lt parama ir nuo šios sumos yra skaičiuojamas PVM. Miško sodinimo ir priežiūros darbus atlieka A.

G. individuali įmonė, su kuria 2007 m. spalio 11 d. sudaryta privačios žemės apželdinimo mišku ir miško želdinių priežiūros sutartis Nr. 15, todėl visą gautą paramą iš Agentūros, išskyrus 2 205 Lt už prarastų pajamų kompensavimą, privalo pervesti A. G. individualiai įmonei.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2006 m. gruodžio 14 d. pateikė paraišką Nr. 065D1005142211 paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, kurioje nurodė, jog bendras sklypo, kuriame numatoma įveisti mišką, plotas – 7 ha. Pareiškėjas su Agentūra 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašė paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211. Parama buvo apskaičiuota ir skirta už paraiškoje deklaruotą 7 ha plotą. Agentūros Kontrolės departamentas 2008 m. gruodžio 22 d. atliko patikrą vietoje ir sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vietoje pareiškėjo deklaruotų 7,00 ha rado 6,28 ha. 2009 m. sausio 26–27 d. atlikus patikrą vietoje, minimame sklype vietoje deklaruotų 7,00 ha buvo rasti 6,13 ha.

Paaiškino, kad sklypas buvo matuotas remiantis dirbtiniais riboženkliais bei natūraliomis ribomis. Apsauginis plotas nuo kitų žemės savininkų nebuvo atskirtas ir tinkamai pažymėtas, buvo neprižiūrėtas – apžėlęs krūmais ir piktžolėmis, jame nebuvo įrengta dirbtinių riboženklių, taigi nebuvo įmanoma nustatyti to ploto ribų. Natūralių jo ribų taip pat nebuvo įmanoma nustatyti, nes greta esantis kaimyninis sklypas taip pat buvo apžėlęs, ir nebuvo įmanoma atskirti, kur baigiasi pareiškėjo sklypas ir prasideda kaimyninis.

Atsižvelgiant į tai, buvo matuotas apsodintas medeliais plotas ir mineralizuota juosta, t. y. tiek, kiek buvo įmanoma objektyviai išmatuoti remiantis dirbtiniais riboženkliais ir natūraliomis ribomis. Pareiškėjas 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. AM/P-IVS-344 nurodė, kad apsauginė zona nėra visiškai nušienauta ir kai kur neiškirsti krūmai, taigi sutiko su tuo, jog apsauginė juosta nuo kaimyninių žemės sklypų nebuvo tinkamai įrengta. Taip pat, kaip nurodyta 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. AM/P-IVS-344, iš bendro ploto buvo atimtas keliukas, vedantis į sodybą, ir savaime apaugęs miškelis.

Taisyklių 49.1.4 punkte (paskutinės Taisyklių redakcijos 50.2 punkte) nustatyta, kad parama mokama pagal rastą mažiausią patikros vietoje nustatytą plotą ir pareiškėjas grąžina visą gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui. Atsakovas nurodė, kad 2012 m. vasario 10 d. Agentūroje gautas pareiškėjo raštas Nr. 3 „Dėl pažymos pateikimo“, kuriame jis prašė pripažinti 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje ataskaitą Nr. AM/P-IVS-344 niekine. Jam atsakyta Agentūros 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-1997, kuriuo pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas.

Nesutikdamas su tokiu Agentūros atsakymu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 3R-66 (AG-55/01-2012) jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai jau ne kartą buvo nagrinėti jam pateikus skundus tiek Agentūrai, tiek Žemės ūkio ministerijai, tiek Komisijai bei administraciniams teismams. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi, Agentūros atlikta patikra vietoje, kurios duomenimis remiantis pareiškėjui yra skaičiuojama mokėtina paramos suma, yra teisėta, o jos pagrindu priimami sprendimai taip pat yra teisėti, pagrįsti ir nėra teisinio pagrindo juos keisti.

Pažymėjo, kad Agentūros 2012 m. kovo 9 d. rašte Nr. BR6-(1.14)-1997 pareiškėjui dar kartą buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių jo prašymas panaikinti 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje rezultatus negali būti tenkinamas. Priminta, kad pareiškėjo atžvilgiu yra atnaujintas skolos išieškojimas, dėl to, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, likusią skolos dalį jis privalo grąžinti.

Teigė, kad, gavęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2010 m. gegužės 11 d. pažymą Nr. 4D-2010/1-141 „Dėl A. J. R. skundo prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos“, išnagrinėjo joje pateiktas rekomendacijas ir apie nagrinėjimo rezultatus informavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2010 m. birželio 14 d. raštu BR6-(2.48)-3587.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti 470,93 Lt paramos už 2008 m., o likusią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 str. 2 p., 103 str. 4 p., 105, 106, 149 str.).

Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui paramos pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytą paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 dalį, kuri neišmokėta dėl neteisingai atlikto sklypo matavimo, ir nuo šios sumos PVM. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1379-281/2010, ir nurodytoje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi (administracinės bylos numeris Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – A756-1364/2011) nustatyta, jog 2006 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paraišką paramai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, kurioje nurodė, kad bendras apželdinamo žemės sklypo plotas yra 7 ha.

Agentūra 2007 m. rugsėjo 24 d. sudarė su pareiškėju paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211. 2008 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą kompensuoti patirtas išlaidas pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyrius, 2008 m. gruodžio 22 d. atlikęs pareiškėjo pateikto mokėjimo prašymo patikrą vietoje, nustatė, kad bendras apželdinamo žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei deklaruotas pareiškėjo pateiktoje paraiškoje, t. y. 6,28 ha.

Apie patikros vietoje rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2008 m. gruodžio 30 d. pranešimu Nr. 99, prie kurio buvo pridėta patikros vietoje ataskaita. Šiame pranešime buvo nurodyta, kad Agentūros tarnautojo sprendimus ir veiksmus (neveikimą), susijusius su patikra vietoje, pareiškėjas gali apskųsti Agentūros direktoriui per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos arba Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pareiškėjas pasinaudojo nurodyta teise ir 2009 m. sausio 14 d. raštu kreipėsi į Agentūrą dėl netinkamai, jo nuomone, patikros metu atliktų matavimų.

Agentūros Kontrolės departamento Kontrolės kokybės skyrius 2009 m. sausio 26–27 d. atliko dar vieną pareiškėjo pateikto mokėjimo prašymo patikrą vietoje. Šios patikros metu taip pat buvo nustatyta, kad bendras apželdinamo žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei deklaruotas pareiškėjo pateiktoje paraiškoje, t. y. 6,13 ha. Be to, buvo nustatyta, kad atliekant 2008 m. gruodžio 22 d. patikrą į bendrą apželdomą plotą nepagrįstai buvo įskaitytas kelio, vedančio į sodybą, plotas. Apie 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2009 m. sausio 29 d. pranešimu Nr. 4, kuriame buvo nurodyta analogiška patikrą atlikusių Agentūros tarnautojų veiksmų ir patikros rezultatų apskundimo tvarka, kaip ir paminėtame Agentūros 2008 m. gruodžio 30 d. pranešime Nr.

99. Pareiškėjo 2009 m. sausio 14 d. skundo Agentūra nepatenkino ir apie tai jį informavo 2009 m. kovo 23 d. raštu Nr. BR6-(10.51)-4188. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas 2009 m. kovo 30 d. raštu dar kartą kreipėsi į Agentūrą ir į Žemės ūkio ministeriją. Į pastarąjį pareiškėjo raštą buvo atsakyta Agentūros 2009 m. balandžio 29 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-6012, kuriame pareiškėjo pastabos iš esmės įvertintos kaip nepagrįstos. Į pareiškėjo 2009 m. kovo 30 d. raštą taip pat buvo atsakyta Žemės ūkio ministerijos 2009 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 39N-R-428-866, kuriuo pareiškėjo pastabos dėl atliktų patikrų taip pat buvo atmestos.

Agentūros 2009 m. balandžio 29 d. atsakymo Nr. BR6-(1.14)-6012 ir Žemės ūkio ministerijos 2009 m. balandžio 1 d. atsakymo Nr. 39N-R-428-866 pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė nei Komisijai, nei administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, jog paminėtos aplinkybės nustatytos nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, iš naujo neįrodinėjamos (ABTĮ 58 str. 2 d.). Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2495-561/2009 atmetė pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė įpareigoti Agentūrą pervesti į jo sąskaitą 470,93 Lt ir delspinigius.

Teismas konstatavo, kad Agentūra tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su pareiškėjui priklausančios paramos dalies (470,93 Lt) panaudojimu, konstatavusi šio įsiskolinimus pagrįstai atlikdama nustatytą jo lėšų užskaitą, bei tinkamai taikė tai reglamentuojančias teisės normas. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011 m. gruodžio 15 d. galutine ir neskundžiama nutartimi paliko jį nepakeistą, konstatavęs, kad pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai 6 028,21 Lt paramos sumą už netinkamą ūkininkavimą, o atsižvelgus į susidariusią pareiškėjo permoką atsakovui (t. y. 470,93 Lt), jo finansiniai įsipareigojimai buvo sumažinti atitinkama suma, t. y. iki 5 557,38 Lt.

Teismas nurodė, jog ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, padarė išvadą, kad bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti 470,93 Lt paramos už 2008 m. nutrauktina, kadangi šiuo klausimu yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2495-561/2009 tarp tų pačių šalių.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas pateikė Agentūrai 2012 m. vasario 8 d. raštą Nr. 3 „Dėl pažymos pateikimo“, kuriame prašė pripažinti 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje ataskaitą Nr. AM/P-IVS-344 niekine. Rašte nurodė, kad jau trejus metus su Agentūra tęsiasi ginčas dėl nepagrįstai jam neišmokamos paramos pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytą sutartį. Nurodė, kad ginčas kilo 2009 m. sausio 27 d. dėl neteisingai atliktų sklypo matavimų. Agentūra pareiškėjui atsakė 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-1997, kuriuo pareiškėjo prašymo nepatenkino, nurodė, kad, atsižvelgus į galutinę ir neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, Agentūros atlikta patikra vietoje, kurios duomenimis remiantis yra skaičiuojama pareiškėjo skola, yra teisėta kaip ir jos pagrindu priimami sprendimai.

Nesutikdamas su tokiu Agentūros atsakymu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 3R-66 (AG-55/01-2012) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas šį Komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (bylos Nr. I-3000-629/2012) ir skunde prašė:

1) pripažinti 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje pažymą Nr. AM/P-IVS-344 niekine; 2) įpareigoti Agentūrą mokėti paramą pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytą tarpusavio paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje pažymos Nr. AM/P-IVS-344 pripažinimo niekine, o skundo dalį dėl Agentūros įpareigojimo laikytis sutarties ir skolos išmokėjimo laikė nepaduota. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 3R-66 (AG-55/01-2012), 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3000-629/2012 atmetė jį kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kelia iš esmės tuos pačius reikalavimus ir klausimus, kurie buvo nagrinėti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A756-1364/2011, t. y. jis nesutinka su 2009 m. sausio 26–27 d. atliktų patikrų vietoje rezultatais ir prašo įpareigoti Agentūrą grąžinti jam priklausančią 2009, 2010, 2011 m. paramos sumą, panaikinti paramos išieškojimą. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011, kurioje pripažinta, jog Agentūrai priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjui mokėtinos paramos sumos nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriais nurodytų patikrų rezultatai būtų pripažinti neteisingais, be to, esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. BR6-(3.82)-10068, Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3000-629/2012 turinį, teismas padarė išvadą, jog jame iš esmės išnagrinėti pareiškėjo šioje byloje keliami reikalavimai, t. y. dėl galimybės įpareigoti Agentūrą pagal pasirašytą 2007 m. rugsėjo 24 d. paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 išmokėti skolą ir PVM dėl neteisingai atlikto sklypo matavimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3000-629/2012 yra apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taigi nėra įsiteisėjęs. Be to, teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012 taip pat išnagrinėtas pareiškėjo skundas atsakovui Agentūrai, be kita ko, ir dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą laikytis 2007 m. rugsėjo 24 d. paramos sutartyje Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 nurodytų reikalavimų.

Konstatuota, kad atsakovas Agentūra įpareigojama perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą pagal jo 2011 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą vadovaujantis nuostata, kad faktinis pareiškėjo įveisto miško plotas yra 6,80 ha. Šis teismo sprendimas taip pat apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir nėra įsiteisėjęs. Teismas nurodė, kad ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas nustato, jog teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytą paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 skolą dėl neteisingai atlikto sklypo matavimo ir nuo šios sumos PVM už 2009–2011 m. paliktina nenagrinėta, kadangi teisme yra nagrinėjamos administracinės bylos tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį ir įpareigoti Agentūrą išmokėti priklausančią paramą už 2008, 2009 ir 2010 m.

Pareiškėjas nurodo, kad, nagrinėjant skundą, neatsižvelgta į tai, jog 2012 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-2665-624/2012) buvo išnagrinėtas jo skundas ir teismas sprendimu patenkino skundą – pripažino, kad 2011 m. įveisto miško plotas yra 6,8 ha, ir įpareigojo Agentūrą nuo šio ploto skaičiuoti paramos sumą ketvirtaisiais projekto vykdymo metais, t. y. 2011 m. Analogiška situacija buvo ir 2010 m., ir 2009 m. Nors buvo atlikti 4 mišku įveisto sklypo permatavimai ir nustatytas teisingas ploto dydis 6,8 ha, tačiau Agentūra paramą moka pagal neteisingai atliktus matavimus – 6,13 ha. Agentūra, mokėdama paramą pagal neteisingai atliktus matavimus, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą. Agentūra, atlikusi neteisingą mišku įveisto sklypo matavimą, jam ir teismams teikia tikrovės neatitinkančius reikalavimus. Už 2009 m. Agentūra neišmokėjo 631,83 Lt, už 2010 m. – 631,93 Lt. Pabrėžia, kad nesutinka su teismo nutartimi nutraukti bylos dalį dėl 470,93 Lt paramos išmokėjimo. Šiuo atveju pati Agentūra elgiasi piktybiškai, nes jau 2009 m. balandžio 29 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-6012 pripažino šią sumą kaip kompensuotiną. Žemės ūkio ministerija 2009 m. birželio 1 d. raštu Nr. 30N-R-428-866 taip pat pripažino ją tinkama kompensuoti, tačiau Agentūra vengia išmokėti ir nevykdo Žemės ūkio ministerijos nurodymo. Atkreipia dėmesį, jog teismo nutartyje nurodyta, kad „pareiškėjas kelia iš esmės tuos pačius reikalavimus ir klausimus, kurie buvo nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo...“. Pažymi, jog su tuo sutinka, nes neišspręstas teisingumo atkūrimo klausimas. Šie klausimai bus keliami ir toliau, kol jie bus traktuojami neteisingai.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, teismo nutarties dalis, kuria bylos dalis dėl įpareigojimo išmokėti pareiškėjui 470,93 Lt paramą už 2008 m. nutraukiama, yra neabejotinai teisėta ir pagrįsta. Esant situacijai, kai teisme nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių ir dėl to paties administracinio ginčo, teismo nutarties dalis dėl likusios skundo dalies palikimo nenagrinėta negali būti laikoma neteisėta ar nepagrįsta (ABTĮ 103 str. 4 p.). Be to, pareiškėjo nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012 nėra įsiteisėjęs, todėl nagrinėjant šią bylą jis neturi prejudicinės galios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas siekia išieškoti iš Agentūros 6 905,67 Lt neišmokėtos paramos pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 ir 1 400,15 Lt PVM pagal 2008 m. rugsėjo 29 d. PVM kompensavimo sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 (b. l. 1, 8–9). Pagal pareiškėjo 2012 m. birželio 16 d. apskaičiavimą (b. l. 10), 2008 m. skola yra 470,93 Lt ir 84,76 Lt PVM, iš viso: 555,69 Lt; 2009 m. skola yra 640,53 Lt ir 619,22 Lt PVM, iš viso: 1 259,75 Lt; 2010 m. skola yra 640,53 Lt ir 76,95 Lt PVM, iš viso: 717,48 Lt; 2011 m. skola yra 5 153,68 Lt ir 619,22 Lt PVM, iš viso: 5 772,90 Lt.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi 1) nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti 470,93 Lt paramos už 2008 m., vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, ir 2) likusią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą. Teismas pirmuoju atveju rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2495-561/2009 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A858-2505/2011), antruoju atveju – Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3000-629/2012 bei administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012 nustatytomis aplinkybėmis.

Pagal ABTĮ 101 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo); pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą, teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, iš esmės pagrindinis klausimas – ginčo tapatumo nustatymas.

Susipažinus su nurodytose administracinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl ginčų identiškumo. Kaip paminėta, šioje byloje pareiškėjas siekia išieškoti 2008–2011 m. neišmokėtos paramos ir PVM konkrečias sumas paminėtų paramos sutarties ir PVM kompensavimo sutarties pagrindu. Nurodytose bylose iš esmės kalbama apie paramos neišmokėjimą, neišskiriant PVM. Neaptarta paramos sutarties ir PVM kompensavimo sutarties sąsaja. Atsižvelgiant į tai, iš esmės pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams dėl paramos pagal paramos sutartį, lieka neaišku dėl PVM pagal PVM kompensavimo sutartį. Tai neleidžia daryti išvados dėl teisingo šios bylos išsprendimo.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. R. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis