24453fae-e1ce-41ef-817b-ac2071eb4409 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-278-150/2015                                                                                           Proceso Nr. 1-52-1-00306-2013-4                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.2.; 2.1.15.3.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistajam A.

Å .,gynėjams advokatams Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk) ir Birutei PaukÅ¡tienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. M. ir A. Å . apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), bei nuteistas:pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d.

įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.E. M. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6 bei 9 punktus, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.A.

Å . pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.A. Å . iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6 bei 9 punktus, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiosios L. P. ir civilinių ieÅ¡kovų VÅ¡Ä® „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies priteisiant:- iÅ¡ E. M. atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui VÅ¡Ä® „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ 1 605,44 Lt turtinę žalÄ ;- solidariai iÅ¡ E. M. ir A.

Å . atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 Lt turtinę žalÄ ;- solidariai iÅ¡ E. M. ir A. Å . atlyginti nukentėjusiajai L. P. 130 Lt turtinę ir 8 000 Lt neturtinę žalÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : E. M. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. sausio 20 d., apie 2 val., VÅ¡Ä® „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ priėmimo skyriuje, esančiame Ligoninės g. 12, Alytuje, t. y. vieÅ¡oje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai triukÅ¡mavo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius ligoninės priėmimo skyriuje, o apsaugos darbuotojui J.

Å . drausminant, E. M., išėjęs iÅ¡ ligoninės priėmimo skyriaus, metė stiklinį butelį į ligoninės priėmimo skyriaus lauko duris ir iÅ¡daužė durų stiklo paketÄ , taip padarydamas VÅ¡Ä® „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ 782,51 Lt turtinę žalÄ .E. M. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Be to, E. M. ir A. Å . nuteisti už tai, kad jie 2013 m. kovo 25 d., apie 0.30 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, įėję į L.

P. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, buto koridoriuje A. Å . tyčia sugriebė L. P. už plaukų ir iÅ¡pešė plaukų kuokÅ¡tÄ , po to vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį, deÅ¡inį Å¡onÄ , kairės rankos plaÅ¡takos nugarėlę, deÅ¡inės pusės pilvo apačiÄ , taip pat jis, sugriebęs rankomis nukentėjusiajai už kaklo, spausdamas jÄ stÅ«mė, o E. M. buto kambaryje tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu L. P. į nosį, dėl ko nukentėjusiajai iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai L.

P. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, kaklo kairėje pusėje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje ir kairėje plaÅ¡takoje, linijinio odos nubrozdinimo deÅ¡inėje blauzdoje.E. M. ir A. Å . Å¡iais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).E. M. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2013 m. kovo 25 d., apie 0.30 val., bÅ«damas L.

P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, koridoriuje, nuo spintelės paėmęs virtuvinį peilį, badydamas peilio smaigaliu L. P. į kairės kojos Å¡launį ir į kairio Å¡ono pilvo pavirÅ¡ių, grasindamas nupjauti deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus, nužudyti ir padegti nukentėjusiosios L. P. butÄ , jeigu ji kreipsis dėl Å¡io įvykio į policijos pareigÅ«nus, grasino nužudyti, sunkiai sutrikdyti L. P. sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.E. M. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Be to, E. M. ir A.

Å . buvo kaltinami pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6 bei 9 punktus tuo, kad jie, iÅ¡ anksto susitarę ir bendrai veikdami grupėje, 2013 m. kovo mėn. 25 d., apie 0.30 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, iÅ¡laužė buto duris ir jėga įsibrovė į L. P. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, buto koridoriuje A. Å . tyčia sugriebė L. P. už plaukų ir iÅ¡plėšė plaukų kuokÅ¡tÄ , po vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį, deÅ¡inį Å¡onÄ , kairės rankos plaÅ¡takos nugarėlę, deÅ¡inės pusės pilvo apačiÄ , taip pat jis, sugriebęs abiem rankomis nukentėjusiajai už kaklo, smaugė jÄ , o E. M. buto kambaryje tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį deÅ¡inės rankos kumščiu L.

P. į nosį, dėl ko nukentėjusiajai iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, taip pat koridoriuje E. M., nuo spintelės paėmęs virtuvinį peilį, Å¡io daikto smaigaliu badė L. P. į kairės kojos Å¡launį ir kairio Å¡ono pilvo pavirÅ¡ių, įpjovė peiliu į deÅ¡inės kojos blauzdÄ , tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai L. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, kaklo kairėje pusėje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje ir kairėje plaÅ¡takoje, linijinio odos nubrozdinimo deÅ¡inėje blauzdoje, t. y. pasikėsino jÄ nužudyti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, nes L.

P. sugebėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonu paskambinti ir papraÅ¡yti pagalbos, kad bÅ«tų iÅ¡kviesta policija, be to, jie be savininkės žinios, panaudodami smurtÄ tomis pačiomis aplinkybėmis ir tuo pačiu metu, įsibrovė į L. P. butÄ .E. M. ir A. Å . iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6 bei 9 punktus, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį, paskiriant jam už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d.

įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), laisvės apribojimo bausmę ir nustatant teismo draudimus bei įpareigojimus, nurodytus BK 48 straipsnyje, arba taikant BK 75 straipsnį atidėti paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Visų pirma, E. M. aptaria jo turėtus teistumus už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnyje, taip pat jų padarymo aplinkybes. Apelianto manymu, teismas, paskirdamas jam bausmę, turėjo įvertinti Å¡ias aplinkybes.

Be to, E. M. yra atlikęs 50 parų areÅ¡to bausmę, kas turėjo didelės įtakos pasikeitusiam nuteistojo gyvenimo bÅ«dui ir jam leido padaryti atitinkamas iÅ¡vadas. Nuteistojo motina, sumokėdama 782,51 Lt, iÅ¡ dalies atlygino VÅ¡Ä® „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ turtinę žalÄ už jo sudaužytÄ stiklo paketÄ bei atlygino 483,13 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai už L. P. gydymÄ ligoninėje, todėl teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad E. M. turi mažametę dukrÄ , teikia jai iÅ¡laikymÄ , dirbdamas atsitiktinius darbus, jis yra Å¡eimos maitintojas. E. M. teigimu, įvertinus jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jaunÄ amžių, Å¡eiminę padėtį, bausmės tikslai už padarytus nusikaltimus bÅ«tų pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir nustačius teismo įpareigojimus bei draudimus arba atidėjus bausmės vykdymÄ . Nuteistasis A.

Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį, pakeičiant paskirtÄ 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę į bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymÄ atidėti, taip pat iÅ¡ naujo iÅ¡sprendžiant nukentėjusiajai L. P. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .Nuteistasis teigia, kad teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas. Jį ir nukentėjusiÄ jÄ iki nusikalstamos veikos padarymo siejo ir iki Å¡iol sieja artimi santykiai.

Jie ilgÄ laikÄ kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, turi bendrÄ sÅ«nų. A. Å . manymu, dėl 2013 m. kovo 25 d. kilusio konflikto iÅ¡ dalies kalta pati L. P., nes jo nusikalstamus veiksmus iÅ¡provokavo nukentėjusiosios elgesys, kai L. P. nesakė nuteistajam, kam priklauso jos turėtas telefonas. A. Å ., kaip artimam nukentėjusiosios draugui, kilo įtarimų. L. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nuteistasis yra pavydus. Nors minėtos aplinkybės neÅ¡alina A. Å . atsakomybės, tačiau skiriant bausmę į jas, apelianto nuomone, bÅ«tina atsižvelgti.

Be to, byloje nustatyta, kad kai prieÅ¡ L. P. smurtavo E. M., A. Å . gynė nukentėjusiÄ jÄ , siÅ«lė jai kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ ir nuvežti į ligoninę.Apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnio nuostatos teigiant, kad Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintos nusikalstamos veikos, lyginant jas su kitomis nusikalstamomis veikomis, yra mažiau pavojingos, neturi didelės visuomeninės reikÅ¡mės, todėl jas nagrinėjant, nedalyvauja valstybinis kaltintojas.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje be laisvės atėmimo numatytos alternatyvios bausmės, todėl teismas, parinkdamas bausmę, nėra saistomas kaltininkui skirti už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ tik laisvės atėmimo bausmę. Nors A. Å . anksčiau teistas ir turi neiÅ¡nykusį teistumÄ , tačiau ta aplinkybė, kad nuo byloje nagrinėjamo įvykio iki Å¡iol apeliantas nepadarė naujų nusikalstamų veikų, leidžia manyti, jog jis pasitaisė. Byloje nėra objektyvių duomenų teigti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

Teigia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. Å . nebuvo saistomas stipriais socialiniais ryÅ¡iais, neturėjo Å¡eimos ir pastovaus darbo. Dabartiniu metu situacija iÅ¡ esmės pasikeitė, nes nuteistasis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ ir darbo vietÄ , 2013 m. gimė sÅ«nus. Byloje esantys dokumentai ir L. P. parodymai patvirtina, kad A. Å . rÅ«pinasi sÅ«numi, teikia jam iÅ¡laikymÄ , aktyviai dalyvauja vaiko auklėjime. Nuteistajam paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai nukentėtų mažamečio vaiko interesai, tuo labiau kad nukentėjusioji niekur nedirba, neturi pastovių pajamų ir gyvena tik iÅ¡ socialinių paÅ¡alpų.A.

Å . tvirtinimu, jis atlygino L. P. 2 000 Lt neturtinės žalos, tačiau teismas nepagrįstai nepripažino tokio apelianto veiksmo kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės BK 59 straipsnio prasme. Nuteistasis neneigia savo nusikalstamais veiksmais padaręs nukentėjusiajai neturtinės žalos, tačiau jos dydis pinigų sumokėjimo dienÄ teismo nebuvo nustatytas, o apeliantas vertino sumokėtÄ pinigų sumÄ kaip pakankamÄ , atsižvelgiant į nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Be to, A. Å . nevengia prievolės atlyginti nukentėjusiajai didesnės sumos neturtinę žalÄ , jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nuteistojo atlyginta žala nėra pakankama.Pasak apelianto, visuma anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių leidžia teigti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrus bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, ar remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjus paskirtos bausmės vykdymÄ ir nustačius baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.Kitoje apeliacinio skundo dalyje A.

Å . pasisako dėl skundžiamu nuosprendžiu L. P. priteisto neturtinės žalos dydžio. Mano, kad teismas, priteisdamas iÅ¡ viso L. P. 10 000 Lt, iÅ¡ kurių 2 000 Lt buvo įskaityti kaip apelianto sumokėta pinigų suma, neturtinę žalÄ , aiÅ¡kiai nukrypo nuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. A. Å . apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, tačiau taip pat CK 6.251 straipsnio 2 dalimi ir 6.282 straipsniu.

Nuteistųjų veiksmais L. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas, minimalus nukentėjusiajam priteisiamas neturtinės žalos dydis yra 800 Lt, o maksimalus – 5 000 Lt, paprastai kaltininkai privalo atlyginti 1 000 Lt neturtinę žalÄ . Å ioje byloje nėra duomenų, kad po apelianto suduotų smÅ«gių L. P. liko liekamųjų reiÅ¡kinių. Nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis beveik 77 kartus virÅ¡ija jai padarytos turtinės žalos dydį.

Ä®vertinus nagrinėjamo įvykio aplinkybes, žalÄ padariusių asmenų turtinę padėtį, jų ir nukentėjusiosios asmenybes, nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio turi bÅ«ti keičiama, sumažinant neturtinę žalÄ iki protingos sumos. Be to, pasak A. Å ., teismui pavyko atriboti ir individualizuoti kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų veiksmus, jų suduotus smÅ«gius L.

P. ir jai atsiradusius sužalojimus, todėl yra galimybė atriboti ir priteisti nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ individualiai iÅ¡ kiekvieno nuteistojo, tačiau teismas nepagrįstai nepadarė to. Teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis A. Å . ir jo gynėja, taip pat nuteistojo E. M. gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė nuteistųjų E. M. ir A. Å . apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų E. M. ir A. Å . apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl E. M. ir A. Å . paskirtų bausmių Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, kad jiems paskirtos bausmės yra per griežtos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.E. M. yra pripažintas kaltu padaręs po vienÄ baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai ir vieÅ¡ajai tvarkai.

A. Å . taip pat nuteistas už baigtos nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai padarymÄ . Abiejų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apeliantai nusikalto veikdami tiesiogine tyčia. A. Å . apeliaciniame skunde teigia, kad dėl 2013 m. kovo 25 d. kilusio konflikto iÅ¡ dalies kalta pati L. P., nes jo nusikalstamus veiksmus iÅ¡provokavo nukentėjusiosios elgesys, kai L. P. nesakė nuteistajam, kam priklauso jos turėtas telefonas. Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad L.

P. konflikto metu turėjo svetimÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir naudojosi juo. E. M. teisiamajame posėdyje nenurodė, kad A. Å . konfliktavo su L. P. dėl minėtos priežasties (t. 4, b.l. 41-43). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pati L. P. teigė, kad A. Å . reikalavo iÅ¡ jos atiduoti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau nepriekaiÅ¡tavo, kad Å¡is daiktas nepriklauso nukentėjusiajai (t. 4, b.l. 46-47). Atkreiptinas dėmesys, kad A. Å . baudžiamajame procese nebuvo nuoseklus nurodydamas konflikto su L.

P. priežastį. 2013 m. kovo 25 d. apklausos metu apeliantas parodė, kad jis, įvykio dienÄ bÅ«damas gimtadienyje, paskambino L. P.. Nukentėjusioji davė kažkokiai moteriai mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ kalbėti su A. Å .. Be to, L. P. buvo skolinga 20 Lt apeliantui. Dėl Å¡ių priežasčių A. Å . nusprendė nuvažiuoti kartu su E. M. į nukentėjusiosios gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®vykio vietoje nuteistasis reikalavo atiduoti skolÄ ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuris jai nepriklauso (t. 2, b.l. 110-112). 2013 m. gegužės 13 d. apklausoje A.

Å . jau neminėjo, kad jis atvažiavo pas L. P. dėl skolos, o tvirtino, kad apeliantui bÅ«nant nukentėjusiosios namuose, ji stumdė nuteistÄ jį, rėkė ir daužė jo virÅ¡utinę kÅ«no dalį, todėl A. Å . pradėjo naudoti smurtÄ prieÅ¡ L. P. (t. 2, b.l. 119-121). A. Å . teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jam, paskambinusiam L. P., pastarosios draugė pasakė, kad telefonas nepriklauso nukentėjusiajai. Todėl nuteistasis, atvažiavęs į L. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ , reikalavo atiduoti svetimÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (t. 4, b.l. 43).

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja E. V. patvirtino, kad L. P. buvo atėjusi pasisvečiuoti į jos namus ir liudytoja kalbėjo su A. Å ., tačiau ji nesakė nuteistajam, kad L. P. naudotas mobiliojo ryÅ¡io telefonas priklauso E. V. ar kitam trečiajam asmeniui (t. 3, b.l. 58-59, t. 4, b.l. 48-49). Å i liudytoja taip pat davė tokius pačius parodymus ikiteisminiame tyrime (t. 2, b.l. 61-63). Ä®vertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad L. P. neatliko jokių provokuojančių veiksmų, kurie lėmė, kad A.

Å . nusikalto. PrieÅ¡ingai, pačio nuteistojo subjektyvus, tikrovę neatitinkantis įsitikinimas buvo jo nusikalstamų veiksmų padarymo priežastis. Nagrinėjamu atveju apeliantas dėl menkavertės priežasties smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . A. Å . akcentuojama bÅ«do savybė – pavydas – nepateisina nusikalstamų veiksmų padarymo. Taip pat byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. Å . gynė L. P. tuo metu, kai E. M. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , ar jis siÅ«lė L.

P. kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir nuvežti į ligoninę. Nukentėjusioji ir kitas nuteistasis E. M. baudžiamajame procese nedavė parodymų dėl minėto A. Å . elgesio (t. 2, b.l. 50-51, 55-58, 73-74, 82-84, t. 4, b.l. 41-43, 45-47, 56-58). Tokiu bÅ«du sprendžiant dėl A. Å . paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo, nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. E. M. teisiamajame posėdyje teigė, kad jis sudavė L.

P., nes ji įskundė nuteistÄ jį dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (t. 4, b.l. 42). Pabrėžtina, kad nuteistojo kaltė padarius šį nusikaltimÄ yra įrodyta ne tik L. P. parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais. E. M. naudoto smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ priežastis taip pat nelaikytina kaip pateisinanti. Apygardos teismas nustatė, kad nuteistieji bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė L. P. sveikatÄ , jų vaidmuo padarant nusikaltimÄ buvo aktyvus. A. Å . atliko nevienkartinį smurtinio pobÅ«džio veiksmÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kuri įvykio metu buvo nėščia.

A. Å . teisiamajame posėdyje pripažino žinojęs apie L. P. fiziologinę bÅ«senÄ (t. 4, b.l. 44). E. M. tvirtinimas, kad jis nežinojo apie L. P. nėštumÄ (t. 4, b.l. 42), vertinamas kaip bandymas suÅ¡velninti savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nes tiek A. Å ., tiek liudytoja E. V. patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ nukentėjusiosios nėštumas buvo akivaizdžiai matomas (t. 4, b.l. 42, 49). Fizinio smurto naudojimas prieÅ¡ nėščiÄ L. P. rodo A. Å . ir E. M. ciniÅ¡kÄ ir įžūlų elgesį, nes jie savo veiksmais kėlė grėsmę ne tik nukentėjusiosios, bet ir jos vaisiaus sveikatai.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia ta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, kad gimusiam L. P. vaikui buvo nustatyta kokių nors sveikatos sutrikimų.Apygardos teismas nustatė E. M. ir A. Å . atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y. kad jie pripažino padarę inkriminuotus nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistieji apeliaciniuose skunduose praÅ¡o pripažinti, kad jų atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog apeliantai savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę, žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186/2011). Spręsdamas dėl Å¡ios aplinkybės pripažinimo atsakomybę lengvinančia pirmos instancijos teismas atsižvelgia tik į turtinės žalos dydį, padarytÄ nukentėjusiajam, nes neturtinė žala dar nebÅ«na priteista (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2007, 2K-397/2010).

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, jau turi atsižvelgti ir į pirmos instancijos teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437/2007). Pastebėtina, kad BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos.

Tuomet atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis (pvz., daugiau kaip pusę), kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytosios žalos dalį yra nuoÅ¡irdžios ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-397/2010, 2K-241/2011). Byloje dėl E. M. nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo VÅ¡Ä® „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį atlyginti padarytÄ 2 387,95 Lt turtinę žalÄ (t. 3, b.l. 7-8).

AB „Swedbank“ kvito kopija patvirtina, kad nuteistojo motina pervedė į civilinės ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ 782,51 Lt (t. 4, b.l. 33). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad E. M. ar jo artimieji sumokėjo likusiÄ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ pinigų sumÄ . Be to, atlygintos turtinės žalos dydis nėra pakankamai didelis, t. y. sudaro mažiau nei trečdalį apelianto veiksmais atsiradusios turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, dėl E. M. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto ar 59 straipsnio 2 dalies prasme nėra teisinio pagrindo.E. M. ir A.

Å . sukėlus L. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusioji pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį atlyginti jai 3 390 Lt turtinę žalÄ ir 20 000 Lt neturtinę žalÄ (t. 3, b.l. 46-48), o civilinė ieÅ¡kovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ apeliantų 483,13 Lt turėtų iÅ¡laidų dėl L. P. gydymo (t. 2, b.l. 44-45). Byloje nustatyta, kad A. Å . ir E. M. motina iÅ¡ viso sumokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai 478,13 Lt (t. 3, b.l. 51, t. 4, b.l. 34).

Be to, A. Å . sumokėjo L. P. 2 000 Lt (t. 4, b.l. 25). Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatavo, kad iÅ¡ nuteistųjų turi bÅ«ti priteista solidariai sumokėti likusiÄ Vilniaus teritorinei ligonių kasai nesumokėtų iÅ¡laidų dalį (5 Lt) ir nukentėjusiosios patirtÄ 130 Lt turtinę bei 8 000 Lt neturtinę žalÄ . Kaip minėta, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tik tuo atveju, kai jis atlygina visÄ padarytÄ Å¾alÄ .

Kadangi apeliantai nepadarė to, todėl minėtu baudžiamojo įstatymo straipsnio pagrindu jų veiksmai nelaikytini atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, vien didelės dalies Vilniaus teritorinei ligonių kasai patirtų iÅ¡laidų atlyginimas neleidžia pripažinti A. Å . ir E. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, nes skundžiamu nuosprendžiu L. P. priteista neturtinė žala atlyginta tik penktadaliu. A. Å . vienÄ kartÄ sumokėjo nukentėjusiajai 2 000 Lt praėjus daugiau nei Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo byloje.

Jis ar tuo labiau E. M. iki Å¡iol daugiau neatlygino L. P. patirtos žalos, nors praėjo dar beveik vieneri metai nuo A. Å . atlikto veiksmo. Nedidelės dalies L. P. priteistos neturtinės žalos atlyginimas neleidžia tikėtis neuždelsto likusios nukentėjusiajai priteistos žalos dalies atlyginimo. Tai, kad A. Å ., subjektyviai įvertinęs teismų praktikÄ dėl nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydžio nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, sumokėjo L. P. 2 000 Lt, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 2 dalies prasme.

Žalos dydžio įvertinimas baudžiamojoje byloje yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Be to, A. Å ., sužinojęs dėl L. P. priteisto turtinės ir neturtinės žalos dydžio, turėjo galimybę iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka nukentėjusiajai sumokėti dar bent dalį pinigų sumos. Kita vertus, nuteistasis elgiasi prieÅ¡ingai, nes jis pateikė apeliacinį skundÄ teigdamas, kad L. P. priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai per didelis. Tokiu bÅ«du A. Å . nerodo nuoÅ¡irdžių pastangų atlyginti likusį nukentėjusiajai padarytos žalos dydį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas yra nenuoseklus apeliaciniame skunde iÅ¡ pradžių teigdamas, kad jis nevengia prievolės atlyginti L. P. didesnės sumos neturtinę žalÄ , tačiau vėliau ginčija šį klausimÄ . Dėl minėtų priežasčių darytina iÅ¡vada, kad byloje pagrįstai daugiau nenustatyta E. M. ir A. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Apygardos teismas taip pat pripažino, kad apeliantų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jie nusikalto bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Sulaikymo dienÄ E. M. ir A. Å . buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – atitinkamai 2,12 ir 2,30 promilių (t. 2, b.l. 102, 162). Apeliantai nusikaltimų padarymo metu turėjo neiÅ¡nykusius teistumus (t. 2, b.l. 98-101, 145-149). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimÄ , yra recidyvistas. Vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ pripažįsta laisvės atėmimo bausmę, t. y. bÅ«tent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). BK 27 straipsnio 1 dalies prasme E. M. ir A. Å ., padarę skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus nusikaltimus, laikytini recidyvistais. Pastebėtina, kad A. Å . ankstesniais nuosprendžiais už nusikaltimų, taip pat ir smurtinio pobÅ«džio, padarymÄ buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda, areÅ¡tas, taip pat jam buvo paskirtas laisvės atėmimas, atidedant jo vykdymÄ , tačiau tokio pobÅ«džio bausmės nepadarė apelianto elgesiui teigiamos įtakos.

Vertinant nuteistųjų asmenybę, atsižvelgtina ir į tai, kad jie iki nusikaltimų padarymo traukti administracinėn atsakomybėn pakankamai daug kartų – atitinkamai aÅ¡tuonis ir trylika kartų, taip pat turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b.l. 104-107, 163-168). Apeliantai nusikalsdami nedirbo (t. 2, b.l. 103, 161). Byloje yra duomenų, kad E. M. po Å¡ioje byloje padarytų nusikaltimų vėl buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už savo sutuoktinei nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ ir fizinio skausmo sukėlimÄ (t. 3, b.l. 109-111).

Tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs smurtauti prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnius asmenis. Be to, apygardos teismas nustatė, kad E. M. 2014 m. gegužės 15 d. pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį (skundžiamo nuosprendžio 12 lapas, t. 4, b.l. 113). Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių subjektyvų vertinimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, apkaltinamaisiais nuosprendžiais pripažindami E. M. kaltu ir paskirdami jam bausmes, įvertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, todėl pakartotinai vertinti tokias aplinkybes sprendžiant dėl nuteistajam skirtinos bausmės Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo.

Be to, apeliantas deklaratyviai teigia, kad jis pagal ankstesnius nuosprendžius yra atlikęs 50 parų arešto bausmę, kas turėjo didelės įtakos pasikeitusiam nuteistojo gyvenimo būdui ir jam leido padaryti atitinkamas išvadas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo ištirti teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys dėl apeliantų patraukimo administracinėn atsakomybėn, kurių nėra bylos medžiagoje. Nustatyta, kad E. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d., 2013 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimais buvo nubaustas administracine tvarka, o A.

Š. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimais trauktas administracinėn atsakomybėn. Šiame kontekste pažymėtina, kad pastarasis nuteistasis padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) kodekso 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) ir 181 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams), kai jis bendravo su L.

P.. A. Å . netgi po skundžiamo nuosprendžio priėmimo konfliktavo su nukentėjusiÄ ja ir vartojo necenzÅ«rinius žodžius girdint bei matant nuteistojo ir jos sÅ«nui (Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-1823-333/2014). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. P. atstovas pateikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus miesto policijos 2013 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tų Nr. 52-24-S-5269 ir 52-24-S-5273 kopijas, kuriose nurodyta, kad pagal nukentėjusiosios 2013 m. spalio 19 d. ir 2013 m. spalio 27 d. raÅ¡ytus pareiÅ¡kimus A.

Å . nubaustas pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį ir 174 straipsnį (t. 3, b.l. 116-117). Toks Å¡io nuteistojo elgesys po nusikaltimo padarymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis procesas nepadarė itin didelės teigiamos įtakos jo elgesiui ir bendravimui su nukentėjusiÄ ja. Anksčiau aptartos aplinkybės negatyviai apibÅ«dina E. M. ir A. Å ., rodo jų pakankamai didelį pavojingumÄ visuomenei, kadangi jie ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingi.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantai nusikalto ne atsitiktinai dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo pačių antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jų neteisėti veiksmai buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo bÅ«do ir jų ankstesnio elgesio padarinys. Tokios iÅ¡vados nepaneigia tai, kad A. Å . po nusikaltimo padarymo iki Å¡iol nebuvo pakartotinai trauktas baudžiamojon atsakomybėn.E. M. ir A. Å . apeliaciniuose skunduose akcentuoja jų dabartinę Å¡eiminę padėtį ir darbinę veiklÄ .

Visų pirma, kaltininko asmenybė yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o pagal teismų praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-568/2013).

E. M. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo mažametę dukrÄ (t. 3, b.l. 44), o A. Å . smurtavo prieÅ¡ savo draugę, kuri laukėsi jų bendro vaiko. Apeliantai vėliau taip pat nesilaikė visuomenėje nustatytos tvarkos ir įstatymų reikalavimų. Taigi, nuteistųjų Å¡eiminė padėtis nebuvo ta aplinkybė, kuri sulaikytų juos nuo neteisėtų veiksmų padarymo ar iÅ¡imtinai teigiamai paveiktų jų asmenybes. E. M. ir A. Å . apeliacinių skundų teiginys, kad jie iÅ¡laiko savo mažamečius vaikus, tik patvirtina, jog apeliantai vykdo pareigÄ savo vaikams, tačiau Å¡i aplinkybė neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl jiems paskirtų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados neleidžia daryti taip pat tokie nuteistųjų asmenybę charakterizuojantys duomenys, kad E. M. yra jauno amžiaus, dirba atsitiktinius darbus, o A. Å . turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ ir darbo vietÄ , jį iki nusikalstamos veikos padarymo su L. P. siejo ir iki Å¡iol sieja artimi santykiai, jie ilgÄ laikÄ kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, nuteistasis aktyviai dalyvauja vaiko auklėjime. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu A. Å . yra nubaustas už tėvo valdžios panaudojimÄ , prieÅ¡ingÄ savo mažamečio vaiko interesams, kas patvirtina, jog apeliantas ne visada daro teigiamÄ Ä¯takÄ , kad jo sÅ«nus augtų saugioje ir sveikoje aplinkoje.Nagrinėjamu atveju įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismas paskyrė E. M. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį, ir abiem nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę, didesnę už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį, nepažeisdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

E. M. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė taip pat paskirta laikantis BK 63 straipsnio nuostatų. Parenkant A. Å . bausmės rūšį ir jos dydį, nėra reikÅ¡minga nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, paprastai nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Vien BPK skirtingos baudžiamosios bylos nagrinėjimo formos įtvirtinimas dėl tam tikrų nusikalstamų veikų savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡ios nusikalstamos veikos apskritai nėra pavojingos.

Analizuojant baudžiamojo įstatymo struktÅ«rÄ , žmogaus sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių vertybių, ginamų BK, todėl net už nežymų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ar fizinio skausmo sukėlimÄ yra numatytos ne tik su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bet ir laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas suteikia teismui, įvertinusiam visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, diskrecijÄ parinkti kaltininkui tinkamiausiÄ bausmę. Nagrinėjamu atveju E. M. ir A.

Å . laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atitinka teisingumo principÄ . Dėl nuteistųjų E. M. ir A. Å . apeliacinių skundų praÅ¡ymų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliantai atitinka formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo pagrindÄ . Kita vertus, visada bÅ«tina nustatyta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes.

Spręsdamas šį klausimÄ teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumÄ (nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , įrankius ir priemones, laikÄ , vietÄ , pasekmių sunkumÄ , kaltės formÄ , tikslÄ ir motyvÄ ), apibÅ«dinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimÄ , narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimÄ , vertybinę orientacijÄ , požiÅ«rį į darbÄ , asmens charakteristikÄ ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimÄ ir prisipažinimÄ , gailėjimÄ si, padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimÄ ir pan.).

Å ie duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Be to, baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismas iÅ¡imtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimÄ privalo motyvuoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).Nuteistieji apeliaciniuose skunduose praÅ¡o atidėti jiems paskirtos bausmės vykdymÄ motyvuodami tais pačiais argumentais, kuriais buvo praÅ¡oma paskirti jiems bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Teisėjų kolegija jau iÅ¡dėstė iÅ¡samias E. M. ir A. Å . padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, apeliantų elgesį prieÅ¡ nusikalstamų veikų padarymÄ ir po to, jų asmenybę charakterizuojančius duomenis. E. M. sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį ligoninės teritorijoje, jis taip pat kartu su A. Å . panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nėščiÄ L. P. jos gyvenamojoje vietoje nakties metu matant nukentėjusiosios mažamečiui sÅ«nui. Abu nuteistieji buvo neblaivÅ«s, veikė tiesiogine tyčia dėl mažareikÅ¡mių priežasčių.

Nuteistųjų nusikalstamų veiksmų pavojingumo nemažina ta aplinkybė, kad jie nesukėlė itin sunkių pasekmių. Baudžiamajame procese E. M. ir A. Å . bandė pateisinti nusikalstamų veiksmų padarymÄ , jie tik iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantai yra teisti už smurtinio pobÅ«džio veiksmų padarymÄ . E. M. ir A. Å . pradėjo oficialiai dirbti tik vykstant baudžiamajam procesui. Nuteistiesiems Å¡eiminė padėtis iÅ¡ esmės nedaro teigiamos įtakos. Kaip minėta, A. Å ., bendraudamas su L.

P., ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka. Kadangi jie turi bendrÄ vaikÄ , A. Å . ankstesnis elgesys neleidžia besÄ lygiÅ¡kai manyti, kad jis nedarys jokių neteisėtų veiksmų. Nors apeliantai teigia, kad jie prisideda prie savo vaikų iÅ¡laikymo, tačiau Å¡i pareiga iÅ¡lieka nepriklausomai nuo jiems paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir vykdymo ypatumų. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiaga patvirtina, jog E. M. ir A. Å ., paprastai bÅ«dami neblaivÅ«s, turi polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytos tvarkos ir įstatymų reikalavimų.

Visos Å¡ios ir anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Be to, kaip minėta, A. Å . jau buvo taikytas Å¡is baudžiamosios teisės institutas, tačiau jis nusikalto praėjus mažiau kaip vieneriems metams po laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pabaigos. Byloje nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ pakartotinai taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas.

Tokiu bÅ«du nėra pagrindo pripažinti, kad apygardos teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Dėl nuteistojo A. Å . apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nukentėjusiajai L. P. priteistu neturtinės žalos dydžiu Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK), jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014).A.

Å . apeliaciniame skunde savo nesutikimÄ su nukentėjusiajai L. P. priteistu 10 000 Lt (2 896,20 EUR) neturtinės žalos dydžiu motyvuoja teismų praktika bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. minimalus nukentėjusiajam priteisiamas neturtinės žalos dydis yra 800 Lt (231,70 EUR), o maksimalus – 5 000 Lt (1 448,10 EUR), paprastai kaltininkai privalo atlyginti 1 000 Lt (289,62 EUR) neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ . Taigi, Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Byloje nustatyta, kad A. Å . kartu su E. M. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ L. P.. Jai dėl nuteistųjų bendrų nusikalstamų veiksmų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Å ioje byloje nėra duomenų, kad po apelianto padarytų nusikalstamų veiksmų L. P. liko ilgalaikių liekamųjų reiÅ¡kinių.

Kita vertus, nustatant nukentėjusiajai patirtos neturtinės žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti taip pat į tai, kad jai nusikaltimo metu buvo nustatytas 23 savaičių nėštumas (specialisto iÅ¡vados Nr. G289/13 (06) 2 lapas, t. 2, b.l. 38). Tuo tarpu A. Å . atliko nevienkartinio pobÅ«džio smurtÄ prieÅ¡ L. P.. Apygardos teismas nustatė, kad nuteistasis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir iÅ¡pešė plaukų kuokÅ¡tÄ , po to vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį, deÅ¡inį Å¡onÄ , kairės rankos plaÅ¡takos nugarėlę, deÅ¡inės pusės pilvo apačiÄ , taip pat jis, sugriebęs rankomis L.

P. už kaklo, spausdamas jÄ stÅ«mė. Akivaizdu, kad apeliantas savo veiksmais kėlė pavojų tiek nukentėjusiosios sveikatai, tiek jos vaisiui. Tai, kad po apeliantų nusikalstamų veiksmų L. P. blogai jautėsi ir buvo susirÅ«pinusi savo nėštumu, įrodo ta aplinkybė, jog ji nedelsiant nuvažiavo apžiÅ«rai į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G289/13 (06) apraÅ¡ytų medicinos dokumentų turinys įrodo, kad L. P. 2013 m. kovo 25 d. – 2013 m. kovo 29 d. gydėsi Alytaus apskrities ligoninės nėštumo patalogijos skyriuje, kur buvo stebima jos sveikatos bÅ«klė.

Nukentėjusioji 2013 m. kovo 26 d. skundėsi, kad pavaikščiojus jai skauda pilvo apačiÄ (t. 2, b.l. 38-39). A. Å . kartu su E. M. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ matant jos mažamečiui vaikui. Be to, byloje nustatyta, kad nusikaltimo darymo metu A. Å . skambino L. P. tetai E. V. reikalaudamas, kad Å¡i klausytųsi, kaip verkia nukentėjusioji. Tokį faktÄ patvirtino liudytoja E. V. (t. 3, b.l. 58-59, t. 4, b.l. 48-49). Taigi, įvertinus minėtas nusikaltimo padarymo aplinkybes, L. P. fiziologinę bÅ«klę, A.

Å ., t. y. bÅ«simo L. P. vaiko tėvo, su kuriuo ji artimai bendravo, panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiajai sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir itin didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , pažeminimÄ L. P. svarbių asmenų akivaizdoje ir stresÄ . Abiejų nuteistų nusikalstami veiksmai yra tyčiniai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. A. Å . dabartiniu metu dirba, byloje nėra duomenų, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Be to, nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, turintis objektyvių galimybių atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

Pasak apelianto, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis beveik 77 kartus virÅ¡ija jai padarytos turtinės žalos dydį. Turtinė ir neturtinė žala yra skirtingos žalos rÅ«Å¡ys, jų dydžių nustatymo kriterijai nėra tapatÅ«s. CK nereglamentuoja, kad nustatant asmeniui neturtinės žalos dydį, lemiamÄ reikÅ¡mę turi jo patirtos turtinės žalos dydis. Todėl skirtingi L. P. priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai savaime nereiÅ¡kia, kad apygardos teismas netinkamai iÅ¡sprendė neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai klausimÄ .

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, pripažintina, kad skundžiamu nuosprendžiu L. P. priteistas 10 000 Lt (2 896,20 EUR) neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, įvertinus visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kurie Å¡iuo konkrečiu atveju leidžia nukrypti nuo teismų paprastai nukentėjusiesiems priteisiamų neturtinės žalos dydžių nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose. A. Å . deklaratyviai nurodytos CK 6.251 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio nuostatos neįrodo, kad apygardos teismas neteisingai iÅ¡sprendė aptariamÄ klausimÄ .CK 6.6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

CK 6.279 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrai asmenys padarę žalÄ nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju A. Å . ir E. M., veikdami kartu, nežymiai sutrikdė L. P. sveikatÄ , jie veikė kaip vykdytojai. Byloje negalima objektyviai nustatyti, kokiÄ tiksliai nukentėjusiajai neturtinę žalÄ padarė kiekvienas iÅ¡ apeliantų savo nusikalstamais veiksmais, todėl apygardos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ A. Å . ir E. M. solidariai atlyginti L. P. neturtinę žalÄ . Tokios iÅ¡vados nepaneigia ta aplinkybė, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyti konkretÅ«s nuteistųjų suduoti smÅ«giai ir padaryti kitokio pobÅ«džio veiksmai nukentėjusiajai.

A. Å . apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad byloje yra galimybė atriboti ir priteisti L. P. padarytÄ neturtinę žalÄ individualiai iÅ¡ kiekvieno nuteistojo.Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį nuteistųjų E. M. ir A. Å . apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              nuteistųjų E. M. ir A.

Š. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Rūta Mickevičienė Teisėjos                                                                                                        Regina Gaudutienė                                                                                                                      Violeta Ražinskaitė