N-261-1162-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N261-1162/2012

Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00395-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. T. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimo J. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. T. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad J. T. 2010 m. rugsėjo 29 d., apie 14.25 val., Molėtų rajone, kelio Kazokai – Bijutiškis – Dubingiai 4 kilometre, vairavo automobilį „Honda CR-V“, būdamas neblaivus (2,04 prom. alkoholio – vidutinis girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą J. T. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veiksmuose ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas, atsižvelgė į liudytojo V. Š. parodymus, kuris nurodė, jog būtent jis 2010 m. rugsėjo 29 d. vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį keliu Kazokai – Bijutiškis – Dubingiai, tačiau, kadangi nebuvo pratęs prie transporto priemonės su automatine pavarų dėže, paspaudė ne tą pedalą ir nuvažiavo į griovį ir išsigandęs dėl eismo įvykio vietos pasišalino, J. T. paprašė apie tai nieko nesakyti. Teismas konstatavo, kad tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek liudytojo V. Š. parodymai, kurie yra nuoseklūs, patvirtina, jog J. T. transporto priemonės, būdamas neblaivus, nevairavo. Jokių įrodymų, kad būtent jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, nėra, iš bylos duomenų matyti tik tai, kad jis neblaivus buvo eismo įvykio vietoje.

II. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą ir bylą teisingai išnagrinėti. Institucijos įsitikinimu, J. T. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Pažymėjo, jog J. T. vairavimo fakto neigimas yra jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nurodė, kad į eismo posėdį nebuvo kviečiami policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje, be to, atkreipė dėmesį, jog J. T. įvykio vietoje prisipažino vairavęs automobilį ir tik teismo posėdžio metu pakeitė parodymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo V. Š. ryšį su J. T., padarė išvadą, kad šis liudytojas yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų J. T. išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai V. R. ir E. V. byloje apklausti nebuvo. Molėtų rajono apylinkės teismas rėmėsi tik J. T., kuris suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės, paaiškinimais ir liudytojo V. Š., kuris taip pat yra suinteresuotas padėti J. T. išvengti administracinės atsakomybės, parodymais, kurių teisingumas nebuvo patvirtintas byloje esančia rašytine medžiaga. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nagrinėjant J. T. nubaudimo klausimą Molėtų rajono apylinkės teisme, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems gali būti žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės.

Molėtų rajono apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. vasario 9 d. nutarimu J. T. pripažino kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir skyrė jam dviejų tūkstančių penkių šimtų litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Teismas konstatavo, kad administracinės teisės pažeidimas, jog J. T. neblaivus vairavo automobilį, įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais ir kita byloje esančia medžiaga. Šie įrodymai tarpusavyje neprieštarauja ir patvirtina, kad J. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Teismas V. Š. duotus parodymus vertino kritiškai ir konstatavo, jog jis administracinio teisės pažeidimo byloje teikė melagingus parodymus. J. T. administracinio teisės pažeidimo protokole savo ranka užrašė, jog labai gailisi. Šis įrašas patvirtintas V. R. 2010 m. rugsėjo 29 d. surašytu tarnybiniu pažeidimu ir pareigūnų V. R. bei E. V. teismo posėdžio metu duotais liudytojų parodymais. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl J. T. skyrė sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

III. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. T. (toliau – ir apeliantas) prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde (b. l. 51-52) nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nutarimą iš esmės grindė tik ta aplinkybę, kad įvykio vietoje J. T. atvykusiems policijos pareigūnams žodžiu ir raštu patvirtino vairavęs automobilį neblaivus. Teismas nevertino dėl kokių priežasčių jis įvykio vietoje nurodė pareigūnams šiuos neteisingus duomenis, nevertino tokio jo elgesio motyvų.

Protokolą surašę ir mane apklausę policijos pareigūnai nematė įvykio (automobilio nuvažiavimo nuo kelio), nematė tuo metu automobilį „Honda“ vairavusio asmens. Tai patvirtinta tiek policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, tiek šių liudytojų parodymais teisme. Liudytoju apklaustas V. Š. teismo posėdyje pripažino, kad būtent jis 2010 m. rugsėjo 29 d. popietę, būdamas neblaivus, vairavo J. T. automobilį „Honda“, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir pabėgo iš įvykio vietos, nes išsigando atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam ir esant atimtai teisei vairuoti. Liudytojas V. Š. taip pat patvirtino, kad, prieš pasišalindamas iš įvykio vietos, jis prašė J. T. neišduoti jo policijos pareigūnams. Teismo posėdžio metu J. T. patvirtino, kad V. Š. elgesys yra neprognozuojamas, ir jis baiminosi šio asmens kerštavimo, todėl prisiėmė V. Š. kaltę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykio vietoje J. T. buvo smarkiai apgirtęs nuo alkoholio (2,04 prom.), jo veiksmai ir sprendimai nebuvo logiški ir adekvatūs. Policijos pareigūnai protokolą surašė remdamiesi vien tik girto asmens kalbomis.

Teismas neatsižvelgė į policijos pareigūnų nurodytą aplinkybę apie tai, kad J. T. nesugebėjo policijos pareigūnams nurodyti automobilio judėjimo pobūdžio ir paaiškinti kokiomis aplinkybėmis jis nuvažiavo į griovį. Jis objektyviai negalėjo nurodyti šių aplinkybių, nes automobilio nevairavo, eismo situacijos nestebėjo.

Teismo nutarime nepagrįstai konstatuota, kad liudytojo V. Š. parodymai yra melagingi. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Šio asmens ir J. T. parodymai apie įvykio aplinkybes yra pirminiai, tuo tarpu policijos pareigūnų parodymai apie tai, ką jiems J. T. kalbėjo įvykio vietoje, yra išvestiniai. Jokie kiti liudytojai, kurie galėjo matyti įvykį (automobilio nuvažiavimą į griovį ir tuo metu vairavusį asmenį), byloje nėra nustatyti. Galimybės surinkti papildomus įrodymus byloje yra išnaudotos. Todėl visi neaiškumai ir abejonės byloje turėjo būti vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsiliepime (b. l. 56) į apeliacinį skundą Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas prašo šio skundo netenkinti ir palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagristai. J. T. padarytas pažeidimas įrodytas administraciniu teisės pažeidimo protokolu, girtumo nustatymo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais, bei kita byloje surinkta medžiaga. Šie įrodymai tarpusavyje neprieštarauja ir patvirtina, kad J. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. V. Š. duoti parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie yra melagingi, be to, J. T. protokole savo ranka įrašė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, todėl J. T. argumentai, kad ne jis vairavo automobilį, yra tik mėginimas išvengti administracinės nuobaudos už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo, įsigaliojusio 2011 m. sausio 1 d., 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. J. T. administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta dar iki 2011 m. sausio 1 d., todėl, vadovaujantis ATPK 292 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia iki 2011 m. sausio 1 d., jo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vyksta iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka.

Skundžiamu teismo nutarimu J. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. ATPK 126 straipsnio 4 dalis (2010 m. birželio 10 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatė, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliantas nesutinka dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra konstatavęs, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006). Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Molėtų rajono apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, 2012 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad J. T. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais ir kita byloje esančia medžiaga. Šiuos duomenis teismas laikė pakankamais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymais. Teismas V. Š. duotus parodymus vertino kritiškai, atsižvelgdamas į šio asmens ryšį su J. T. ir šių asmenų bendrą siekį išvengti atsakomybės. Teismas svarbia laikė ir tą aplinkybę, jog J. T. administracinio teisės pažeidimo protokole savo ranka užrašė, kad labai gailisi, kuri patvirtinta pareigūno V. R. 2010 m. rugsėjo 29 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir pareigūnų V. R. bei E. V. teismo posėdžio metu duotais parodymais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Molėtų rajono apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į juos ir jais grindė savo sprendimą, tinkamai motyvavo nutarimą ir priėmė teistą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgdamas į abejotiną liudytojo V. Š. bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. T. įvykio versiją, Molėtų rajono apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą neturėjo pagrindo abejoti byloje esančiais ir J. T. kaltę pagrindžiančiais įrodymais bei nepripažinti jo kaltu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nutarimą grindė visuma ištirtų įrodymų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo neatsižvelgimo į tai, jog J. T. nesugebėjo policijos pareigūnams nurodyti automobilio judėjimo pobūdžio ir paaiškinti kokiomis aplinkybėmis jis nuvažiavo į griovį, ištirtų įrodymų, patvirtinančių padarytą pažeidimą, nepaneigia. Taigi, nėra pagrindo abejoti teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu priimto sprendimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

J. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimą J. T. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Stasys Gagys