2015-12-02 Nr. AB-23372-3-61-3-05056-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1392-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05056-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų, įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Energo Development“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundu (paduotu elektroninių ryšių priemonėmis) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2015 m. spalio 5 d. sprendimus Nr. 49S-294, Nr. 49S-286, Nr. 49S-296, Nr. 49S-291, Nr. 49S-290, Nr. 49S-289, Nr. 49S-288, Nr. 49S-293, Nr. 49S-292 ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 49S-297 (toliau – ir NŽT sprendimai), taip pat panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1337- (14.49.2) (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atlikti įrašą viešame registre, kuriuo būtų uždraustas daiktinių teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), perleidimas tretiesiems asmenims.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Energo Development“ skundą ir tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti daiktinių teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimą tretiesiems asmenims ir apie tai atlikti įrašą viešame registre.

Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties dalies, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinimo ir prašė išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Energo Development“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria nutarta tenkinti Bendrovės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo daiktinių teisių į ginčo žemės sklypą perleidimą tretiesiems asmenims bei apie tai atlikti įrašą viešame registre, ir šį pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalimi ir sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog ABTĮ nenumato tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės kaip uždraudimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims atlikti veiksmus.

II. Pareiškėjas UAB „Energo Development“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria nutarta pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti ir priimti naują nutartį – uždrausti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo daiktinių teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimą tretiesiems asmenims bei apie tai atlikti įrašą viešame registre.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad NŽT jau yra atlikusi skundžiamus veiksmus ir priėmusi skundžiamus sprendimus, kuriais tretieji asmenys įsiregistravo nuosavybės teises ir jau rengiasi jas perleisti toliau, t. y. užsakė pažymas sandorių atlikimui. Šie veiksmai vyksta itin greitai, todėl pareiškėjo reikalavimams nesant apsaugotiems jie gali prarasti prasmę, nes atsakovas nesąžiningais veiksmais visiškai įgyvendins savo siekius, t. y. skundžiamų Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų pagrindu valstybinės žemės sklypo dalys toliau skubos tvarka bus perleidžiamos kitiems tretiesiems asmenims. Teigia, jog būtent dėl to yra reikalinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti tolimesnį skundžiamų NŽT sprendimų, kuriais įregistruotos nuosavybės tiesės kitiems, kaip nurodo pareiškėjas, atsakovams, galiojimą ir tolimesnį jų įgyvendinimą. Pažymi, kad egzistuoja aplinkybės, kurios jau yra įvykusios, žinomos, ir būtent jos lėmė konkrečių teisės normų pritaikymą. Todėl tai nėra pareiškėjo nurodytos prielaidos, kad galbūt asmenys, sužinoję apie iškeltą bylą, imsis tokių veiksmų, nes šie veiksmai jau yra įvykę. Mano, jog potenciali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iš tiesų egzistuoja, kadangi nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo ir suinteresuotiems asmenims pasinaudojus savo, kaip savininkų, teisėmis disponuoti atitinkamu turtu, gali nebelikti galimybės nekilnojamąjį turtą išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo, t. y. gali nebelikti galimybės atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamų administracinių aktų priėmimo, todėl teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas. Priešingu atveju reikalavimų užtikrinimo institutas būtų deklaratyvus.

Pažymi, kad skundžiama teismo nutartimi buvo suteikta teisė ne tik tretiesiems asmenims perleisti savo daiktines teises kitiems asmenims, bet ir asmenims, kurie skundžiamų NŽT sprendimų pagrindų įgijo nuosavybės teises į dalį valstybinės žemės sklypo, jas perleisti tretiesiems asmenims, kad šie galėtų jas dar kartą perleisti jau, kaip nurodo pareiškėjas, taip vadinamiems sąžiningiems įgijėjams. Nurodo, kad šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai, iš kurių matyti, kad per laikotarpį nuo pirminio skundo teismui pateikimo dienos (2015 m. spalio 16 d.) jau yra sudarytos prikimo-pardavimo sutartys ir sąžiningu įgijėju laikytinas asmuo jau yra supirkęs 1000/6430 dalį ginčo žemės sklypo.

Taip pat nurodo, kad susiklosčius tokiai situacijai 2015 m. lapkričio 2 d. pateikė pirmosios instancijos teismui skundą, kuriuo trečiuosius asmenis įtraukė atsakovais ir prašė teismo skundžiamų NŽT sprendimų pagrindu sudarytus sandorius pripažinti niekiniais, tačiau teismas pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti kaip priskirtiną bendrosios instancijos teismams. Pažymi, jog net jei teikdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui pareiškėjas kreipsis dėl laikinųjų priemonių taikymo, jos galės būti pritaikytos tik per tris dienas, o tai, atsižvelgiant į tai, kaip greitai nagrinėjamu atveju yra sudarinėjami sandoriai, bus vėliau nei nekilnojamasis turtas bus perleistas sąžiningais įgijėjais laikytiniems asmenims.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atsiliepimą į Bendrovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas ir pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijama nutartimi pats pasinaikino savo 2015 m. spalio 22 d. nutartį, kuria reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo taikyta, sutikęs, kad tokia priemonė nėra numatyta ABTĮ.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atsakovas pažymi, jog ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas yra baigtinis bei pažymi, jog gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais, t. y. nagrinėjamu atveju su NŽT sprendimais ir Įsakymu. Taip pat pažymi, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti adresuojamas tik atsakovui.

Nacionalinė žemės tarnyba atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylos dalį dėl ginčo žemės sklypo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-551/214, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo ir nurodė, kad pareiškėjas turi per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 6 430 kv. m ploto minėtą valstybinės žemės sklypą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje NR. 3K-3-1001-469/2015 tokią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, tuo tarpu pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija NŽT sprendimus, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris jau turėjo būti pareiškėjo atlaisvintas vykdant minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Paaiškina, kad Bendrovė, klaidingai interpretuodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, daro išvadą, kad ji turi teisę sudaryti ginčo valstybinio žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu sutartį, nes jos kaltės sudarant negaliojančią šio sklypo nuomos sutartį nebuvo konstatuota, tačiau toks vertinimas neatitinka faktinės situacijos, kadangi bendrosios kompetencijos teismai ne tik įpareigojo pareiškėją per tris mėnesius atlaisvinti ginčo valstybinės žemės sklypą, bet ir priteisė jam iš valstybės su statinių verte ir šalių kaltės dėl neteisėtos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo laipsniu susietą kompensaciją. Apibendrindama Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad Bendrovė apskritai neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl Sprendimų nuginčijimo.

Papildomai pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-5972-656/2015 pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi galutinai išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atmestas. Teigia, jog visa tai neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, kad pareiškėjo skundo reikalavimai bus patenkinti, todėl ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui nekyla. Pažymi, jog pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų nepagrįstai ir neproporcingai suvaržytos dabartinių žemės sklypo savininkų teisės ir teisėti interesai naudotis, valdyti ir disponuoti jiems priklausančia teise. Mano, jog pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo siekia tam, kad galėtų ilgiau, nors ir neturėdamas teisės, naudotis ginčo žemės sklypu į kurį nebeturi jokių teisių ir jo neatlaisvindamas piktnaudžiauja savo tariamai turimomis teisėmis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą (elektroninių ryšių priemonėmis), kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, iš esmės atitinkančiais nurodytuosius atsakovo atsiliepime. Akcentuoja, jog taikant reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti atsižvelgta į galimus padarinius, kurie kiltų atsakovui (šiuo atveju – tretiesiems asmenims), jei šios priemonės būtų pritaikytos, o reikalavimas atmestas. Byloje turi būti užtikrinta šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra ir laikomasi proporcingumo principo.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. C. ir S. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais bei nurodo argumentus, iš esmės atitinkančius nurodytuosius NŽT atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą. Pažymi, jog pareiškėjas neturi tokios subjektinės teisės ar teisėto intereso, kuriuos galėtų ginti savo reikalavimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepimu į Bendrovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo argumentus, iš esmės atitinkančius nurodytuosius atsakovo ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neturi jokios reikalavimo teisės šioje byloje, o jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir žemės sklypo savininkų teises (inter alia – nuosavybės teisę) bei teisėtus lūkesčius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. (V. M.) atsileipimu į UAB „Energo Development“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo argumentus, iš esmės tapačius nurodytiesiems atsakovo ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais, atitinkančiais nurodytuosius atsakovo ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose. Papildomai pažymi, jog pareiškėjas neįrodė, kad byloje skundžiami administraciniai aktai (NŽT sprendimai ir Įsakymas) kokiu nors būdu pažeidžia jo materialaus pobūdžio teises ir kad jų panaikinimas kaip nors apgintų galimai pažeistą pareiškėjo subjektinę teisę.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. ir M. I. taip pat pateikė atsiliepimą į Bendrovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjo visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant 50 Eur už atsiliepimo parengimą). Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas išeina už nagrinėjamos bylos ribų. Remiasi ABTĮ 48 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 142 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika ir pažymi, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso bendraturčiams, įtrauktiems į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais, todėl jie neturi atsakyti pagal pareiškėjo reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų teisių teismo sprendimas pakeisti negali, Bendrovė neturėjo teisės prašyti jų atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 71 str. 4 d.).

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).

Taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo Nacionalinė žemės tarnyba bei tretieji suinteresuoti asmenys, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti adresuojamas tik atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008; 2008 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-162/2008). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti aiškinama plačiai, t. y. kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, taikytina ir pareiškėjui, trečiajam suinteresuotam asmeniui ar kitam subjektui, kuris nėra nagrinėjamos bylos ginčo šalis ir kuriam nagrinėjamoje byloje joks materialinis teisinis reikalavimas nėra pareikštas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-729/2010; 2008 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus adresuojamas ne atsakovui, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims byloje bei konkrečiai neįvardintiems asmenims, kurie šiuo metu yra ginčo žemės sklypo bendrasavininkiai, todėl tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo byloje skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems asmenims jau yra įvykdyti – jų pagrindu tretiesiems asmenims Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės, taigi jų galiojimo laikinas sustabdymas jokių teisinių padarinių sukelti taip pat negalėtų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-734/2011, 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-290/2009, 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-169/2008)

Atsižvelgdama į tai, kad prašymas dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo yra adresuotas ne atsakovui, teisėjų kolegija negali įvertinti tokios priemonės taikymo būtinybės.

Pažymėtina, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl šios nutarties priėmimas neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę.

Pasisakydama dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų J. G. ir M. I. prašymo priteisti joms bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija paaiškina, jog vadovaujantis ABTĮ 44–45 straipsniais, proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, tuo tarpu šiuo atveju toks sprendimas byloje dar nėra priimtas, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šiuo metu nėra spręstinas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė