2440fdd4-ced5-4367-8eb0-b83a06bbd385 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-167-163/2015(Proceso Nr. 2-57-3-00326-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija (S) 34.4.2; 30.3; 116.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovei B. K., ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, atsakovei R. L., atsakovų atstovui advokatui Sauliui TamoÅ¡aičiui, trečiajam asmeniui notarei Neringai Bartkuvienei vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B.

K. ieÅ¡kinį atsakovams R. L., G. K. dėl testamento ir rentos sutarties, abipusės naudos draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimo pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe bei atsakovės R. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys notarės Neringa Bartkuvienė, Dalia Rogovaitė, Vaida MeÅ¡kė, Swedbank Life Insurance SE, n u s t a t ė:              ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti 2011-12-13 V.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ testamentÄ Â R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) notarinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2011-11-14 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp V. K. ir atsakovo G. K. niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; panaikinti abipusės naudos draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygų pakeitimÄ ; pripažinti B. K. nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dituvos k. v.; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ji ir V. K. kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį nuo 1996 metų, o 20103-10-15 susituokė. 2012-02-04 V. K. mirė. 2012-02-08 ji kreipėsi į Klaipėdos m. 13 notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir tuomet paaiÅ¡kėjo, kad 2011-12-13 V. K. Klaipėdos rajono 2 notarų biure sudarė testamentÄ , kuriuo pakeitė 2008-11-05 testamentÄ , ir jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir jame esančius priklausinius: pastatÄ - sodo pastatÄ , Å«kinį pastatÄ , esančius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Priekulės seniÅ«nijoje, Derceklių kaime, (duomenys neskelbtini)paliko dukrai R.

L. (t. II, b. l. 23). 2011-11-14 V. K. ir jo sÅ«nus G. K. sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. VM9-4118, pagal kuriÄ V. K. (perleidėjas - rentos gavėjas) perdavė G. K. (įgijėjui – rentos mokėtojui) butÄ /patalpÄ -butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), priklausantį asmeniÅ¡kai nuosavybės teise, o buto gavėjas įsipareigojo teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos visas materialiojo aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros, reikiamos pagalbos paslaugas (t.

II, b. l. 15-19). Be to, 2012-01-30 V. K. buvo nuvežtas į bankÄ , kur pakeitė jų abipusio draudimo sutartį, naudos gavėju vietoje ieÅ¡kovės nurodydamas R. L.. IeÅ¡kovės manymu visi nurodyti sandoriai buvo sudaryti V. K. dėl ligos ir naudojamų vaistų (V. K. sirgo varpos CA, Mts į kirkÅ¡nies limfmazgius, kojų limfostaze, antrine anemija, jam buvo leidžiami stiprÅ«s vaistai su morfijumi) nesuprantant savo veiksmų esmės ir prasmės, todėl yra niekiniai ir negaliojantys. Be to, rentos iki gyvos galvos iÅ¡laikymo sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta niekine ir negaliojančia, nes prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad gyvendami kartu su V. K. Dituvos k. v. įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, likus mėnesiui iki santuokos sudarymo, iÅ¡pirko V. K. vardu. Sodo sklype yra pastatai – sodo namas ir Å«kinis pastatas. Sodo namo renovacija (betonavimas, plytelių klojimas, laminato klojimas, sienų tinkavimas, glaistymas, tapetavimas, durų ir langų keitimas, dailylenčių kalimas ir kt.) buvo atliekama jos ir jos dukters bei žento rankomis. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro Å«kio vedimas ir bendro turto kÅ«rimas iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu yra pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta, kiekvienam asmeniui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Šį sklypÄ praÅ¡o pripažinti bendra jungtine nuosavybe. Panaikinus ginčijamus sandorius, praÅ¡o taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti mirusiajam V. K. nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , sodo pastatÄ ir žemės sklypÄ . Restitucija atsakovui už suteiktÄ iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos neturėtų bÅ«ti taikoma, nes realiai jokio iÅ¡laikymo nebuvo, V.

K. valstybė mokėjo rentÄ , kurios pilnai užteko jo iÅ¡laikymui (t. I, b. 170-177). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė B. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas Jurijus Martinaitis palaiko ieÅ¡kinio reikalavimus. Papildomai nurodo, kad ginčijamas sutartis V. K. buvo priverstas pasiraÅ¡yti manipuliuojant vaistais, t. y. atsisakant suleisti vaistus nuo skausmo kol nepasiraÅ¡ys dokumentų.             Atsakovas G. K. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad V. K. ir jo mama O.

R. K. susituokė 1970-02-13. Santuokos metu 1976 metais įsigijo kooperatinį butÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o vėliau gavo sodo sklypÄ sodų bendrijoje „Dituva“. Å iame sklype 1986 m. tėvai pradėjo statyti namukÄ ir Å«kinį pastatÄ . Pastatus padėjo statyti draugai ir giminaičiai, statyba buvo užbaigta 1988 metais. Atsakovas bute Å iaulių gatvėje gyvena ir jį prižiÅ«ri nuo 2000 metų. Tėvas tada sakydavo, kad po mirties butÄ paliks jam, o sodÄ dukrai Renatai. Mirus mamai apie 1997-1998 metus tėvas susipažino su ieÅ¡kove, su kuria susituokė 2003-10-15.

Sudarydamas santuokÄ su ieÅ¡kove tėvo turėtÄ turtÄ sudarė butas, sodo sklypas su statiniais. 2008 m. tėvas tapo prislėgtas, susitikus skųsdavosi, kad ieÅ¡kovė nuolat bÅ«na užsienyje. 2011 m. rugpjūčio mėnesį tėvas sužinojo, kad serga paskutinės stadijos vėžiu, apsigyveno pas jį, jis tėvÄ nuo to laiko iki mirties pilnai iÅ¡laikė ir rÅ«pinosi. Tėvas paprašė kuo greičiau sutvarkyti dokumentus buto teisinei registracijai. Sutvarkius dokumentus 2011-11-14 su tėvu pasirašėme iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jis įsipareigojo iÅ¡laikyti tėvÄ iki gyvos galvos, o už tai jam atiteko butas Å iaulių gatvėje.

IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis yra pilnai įvykdyta. Gyvendamas pas jį tėvas pasiguodė, kad padarė klaidÄ , nes dar 2008 m. surašė testamentÄ ieÅ¡kovės naudai. Teisininkams iÅ¡aiÅ¡kinus, kad testamentÄ galima pakeisti, tėvas savo valia panaikino 2008 m. testamentÄ ir 2011-12-13 sudarė naujÄ testamentÄ , kuriuo sodÄ po mirties paliko dukrai R. L.. Sudarydamas sandorius tėvas buvo pilnai sÄ moningas, visiÅ¡kai suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, sandorius norėjo sudaryti savo valia, niekieno neklaidinamas.

Sudaryti sandoriai (testamentas, rentos sutartis, draudimo sutarties pakeitimas) nėra uždrausti įstatymu ir neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, panaikinti jų nėra įstatyminio pagrindo (t. II, b. l. 11-14).              Atsakovė R. L. su ieÅ¡kiniu nesutinka ir pateikė analogiÅ¡kÄ atsiliepimÄ kaip ir atsakovas G. K. (t. II, b. l. 20-22).             R. L. 2012-04-30 Klaipėdos rajono apylinkės teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei B. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuriuo prašė nekilnojamÄ jį turtÄ sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Derceklių k., Klaipėdos rajone pripažinti asmenine V.

K. nuosavybe, nes pastatai buvo pastatyti iki tėvo V. K. santuokos su B. K.. Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-07 nutartimi bylos buvo sujungtos, R. L. ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje nagrinėjamas kaip prieÅ¡ieÅ¡kinys (t. II, b. l. 39, 45-128).             Teismo posėdžio metu atsakovė R. L. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, o jos prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.             Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Saulius TamoÅ¡aitis praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.             Trečiasis asmuo notarė Neringa Bartkuvienė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, nes 2011-12-13 testamentas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nurodo, kad testatorius V. K. 2011-12-13 pats atvykęs į notarų biurÄ prašė panaikinti ankstesnįjį testamentÄ ir patvirtino naujÄ jį patvarkymÄ , kuriuo žemės sklypÄ ir jame esančius statinius paliko dukrai R. L.. Testatorius savo valiÄ testamente iÅ¡reiÅ¡kė laisvai ir aiÅ¡kiai, iÅ¡dėstė argumentuotai savo ankstesnio testamento panaikinimo priežastį. V. K. nebuvo pripažintas neveiksniu, sudarant testamentÄ jis suprato savo veiksmų esmę ir reikÅ¡mę, suvokė pasiraÅ¡omų dokumentų prasmę (t.

II, b. l. 30).Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Neringa Bartkuvienė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.             Trečiasis asmuo Swedbank Life Insurance SE su ieÅ¡kovės reikalavimu draudimo sutarties sÄ lygų pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nesutinka. Nurodo, kad draudėjas V. K. 2005-10-01 sudarė gyvybės draudimo sutartį, kuria apdraudė save ir ieÅ¡kovę B. K. dėl mirties, traumų rizikos su kapitalo kaupimu. Sudarant draudimo sutartį neatÅ¡aukiamu naudos gavėju abiejų apdraustųjų mirties atveju buvo nurodytas AB bankas „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) nevirÅ¡ijant finansinių įsiskolinimų sumos, o virÅ¡ finansinių įsiskolinimų sumos draudėjo mirties atveju naudos gavėja nurodyta ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovės mirties atveju įsiskolinimus virÅ¡ijančiai draudimo iÅ¡mokos daliai naudos gavėjas nebuvo paskirtas. 2010-11-19 draudėjas pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti naudos gavėjus ir naudos gavėju draudėjo mirties atveju buvo paskirta ieÅ¡kovė, o ieÅ¡kovės mirties atveju - draudėjas. Naudos gavėjais draudimo iÅ¡mokai pasibaigus draudimo laikotarpiui lygiomis dalimis paskirti tiek draudėjas, tiek ieÅ¡kovė. 2011-12-13 draudėjas pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti draudimo sutarties sÄ lygas ir naudos gavėjÄ ir savo mirties atveju naudos gavėjais paskyrė R.

L. ir draudimo sutarties pabaigai save. PapraÅ¡ius patikslinti praÅ¡ymÄ draudėjas 2012-01-30 pakartotinai kreipėsi į draudikÄ patikslindamas praÅ¡ymÄ dėl sÄ lygų pakeitimo, eliminuodamas iÅ¡ draudimo sutarties antrÄ apdraustÄ asmenį- ieÅ¡kovę. Å iame praÅ¡yme jis pakartotinai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl naudos gavėjos savo mirties atveju pakeitimo į R. L.. 2012-02-08 draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta R. L.. Gyvybės draudimo sutartis negali bÅ«ti traktuotina kaip abipusės naudos sutartis.

Draudėjas turi teisę skirti, keisti, atÅ¡aukti naudos gavėjÄ , nes tai įtvirtinta įstatymuose ir Draudimo sutarties sÄ lygose. Draudėjas savo valiÄ dėl naudos gavėjo iÅ¡reiÅ¡kė du kartus, abejoti draudėjo valia draudikui nebuvo pagrindo (t. III, b. l. 75-94).             Trečiasis asmuo notarė Vaida MeÅ¡kė nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu pripažinti 2011-11-14 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį sudarytÄ tarp V. K. ir atsakovo G. K., niekine ir negaliojančia ir praÅ¡o jo netenkinti.

Nurodo, kad prieÅ¡ sudarant minėtÄ sutartį, ji pasiÅ«lė V. K. pakvieti sutuoktinę. V. K. sutiko, paskambino sutuoktinei - ieÅ¡kovei B. K., paprašė atvykti į notarų biurÄ , atsivežti asmens dokumentÄ ir santuokos liudijimÄ . Atvykusi sutuoktinė buvo supažindinta su sandorio esme ir pareiÅ¡kė, kad nesutinka su sutarties sudarymu, įsakmiai pareikalavo, kad vyras Å¡ios sutarties nesudarytų, o jei jis iÅ¡drįs tai padaryti, tai ji atsisakanti jį slaugyti. V. K. laikėsi savo, prašė jos nekelti triukÅ¡mo ir neprieÅ¡tarauti sandoriui.

Tada ieÅ¡kovė tėškė vyrui, jog tesižinÄ s ir iÅ¡lėkė pro duris. SÅ«nus G. K. nesikiÅ¡o į sutuoktinių konfliktÄ , jis taip pat neįkalbinėjo ir neragino tėvo, o laukė priimamajame, kol buvo pakviestas pasiraÅ¡yti sutarties. V. K. buvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kintas sandorio turinys ir pasekmės. Apie jokį įgaliojimÄ sandorio metu nebuvo kalbama. V. K. sandorį sudarė savarankiÅ¡kai, tvirtai apsisprendęs, jis suprato savo veiksmų esmę, tų veiksmų teisines pasekmes ir galėjo juos valdyti.

Jo fizinė bÅ«klė taip pat buvo normali (t. III, b. l. 96-97).              IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestini.             Dėl faktinių bylos aplinkybių             V. K. ir atsakovų motina O. R. K. (K.) susituokė 1970-02-13 (t. II, b. l. 57). Santuokos metu 1976 metais įsigijo kooperatinį butÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėda (t. II, b. l. 189), o vėliau gavo sodo sklypÄ sodų bendrijoje „Dituva“. Å iame sklype, pagal paruoÅ¡tÄ projektÄ ir 1986-07-22 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ pradėjo statyti sodo namelį, Å«kinį ir Å¡iltnamį (t.

II, b. l. 58- 75.).2003-10-15 V. K. susituokė su B. M., t. y. ieÅ¡kove B. K. (t. I, b. l. 10).              2011-11-14 V. K. ir jo sÅ«nus G. K. sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ V. K. (perleidėjas - rentos gavėjas) perdavė G. K. (įgijėjui – rentos mokėtojui) butÄ /patalpÄ -butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), priklausantį asmeniÅ¡kai nuosavybės teise, o buto gavėjas įsipareigojo teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos visas materialiojo aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros, reikiamos pagalbos paslaugas (t.

II, b. l. 15-19). 2011-12-13 V. K. Klaipėdos rajono 2 notarų biure sudarė testamentÄ , kuriuo pakeitė 2008-11-05 testamentÄ , ir jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir jame esančius priklausinius: pastatÄ - sodo pastatÄ , Å«kinį pastatÄ , esančius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Priekulės seniÅ«nijoje, Derceklių kaime, (duomenys neskelbtini) paliko dukrai R. L. (t. II, b. l. 23). 2011-11-14 V. K. ir jo sÅ«nus G. K. sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. VM9-4118, pagal kuriÄ V.

K. (perleidėjas - rentos gavėjas) perdavė G. K. (įgijėjui – rentos mokėtojui) butÄ /patalpÄ -butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), priklausantį asmeniÅ¡kai nuosavybės teise, o buto gavėjas įsipareigojo teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos visas materialiojo aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros, reikiamos pagalbos paslaugas (t. II, b. l. 15-19).2012-01-30 V. K. pakeitė 2005-10-01 sudarytos gyvybės draudimo sutarties sÄ lygas ir naudos gavėja savo mirties atveju nurodė R.

L. (t. III, b. l. 78-94).V. K. mirė 2012-02-04 (t. II, b. l. 50).Dėl V. K. veiksnumo IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje teigė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti V. K. dėl ligos ir naudojamų vaistų nesuprantant savo veiksmų esmės ir prasmės, todėl yra niekiniai ir negaliojantys.Notarės Vaida MeÅ¡kė, kuri sudarė ir patvirtino 2011-11-14 iÅ¡laikymo iki gyvos gavos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir Neringa Bartkuvienė, kuri sudarė ir patvirtino 2011-12-13 testamentÄ nurodė, kad joms nekilo jokių abejonių, kad V.

K. nesuprastų savo veiksmų, tų veiksmų pasekmių ar nebūtų galėjęs jų valdyti. Ieškovės prašymu teismas 2013-01-04 nutartimi paskyrė byloje pomirtinę psichiatrinę teismo medicinos ekspertizę (t. IV, b. l. 50-52).2015-03-19 teisme gautas teismo psichiatrijos ekspertizės 2014-10-02 aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2014 iš kurio išvados matyti, kad V. K. nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01 nuo paskirtų medikamentų nebuvo pasireiškęs šalutinis neigiamas poveikis; kad medicininiuose dokumentuose užfiksuotas narkotinių analgetikų išrašymas, skiriamas simptominiam skausmo gydymui terapinėmis dozėmis, kurios nepakenkia asmens psichikos sveikatos dėl ko jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar negalėtų jų valdyti; kad paskirti vaistai negalėjo turėti įtakos, kas V.

K. sudarydamas ginčijamus sandorius bÅ«tų negalėjęs suprasti savo veiksmų prasmės ir juos valdyti; nenustatyta, kad paskirtų narkotinių analgetikų netinkamas vartojimas ar nevartojimas galėjo įtakoti jo veiksmus pasiraÅ¡ant 2011-12-13 testamentÄ , 2011-11-14 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį bei gyvybės draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ ar jis nebÅ«tų galėjęs suprasti savo veiksmų, jų pasekmes bei bÅ«tų negalėjęs jų valdyti (t. IV, b. l. 70-72).Gavus ekspertizės iÅ¡vadÄ ir atnaujinus bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovė ir jos atstovas nurodė, kad ginčijamas sutartis V.

K. buvo priverstas pasiraÅ¡yti manipuliuojant vaistais, t. y. atsisakant suleisti vaistus nuo skausmo kol nepasiraÅ¡ys dokumentų. Ä®rodymų, patvirtinančių Å¡iuos teiginius ieÅ¡kovė ir jos atstovas nepateikė. Ekspertizės iÅ¡vados 7 punkte nurodyta, jog nenustatyta, kad V. K. paskirtų narkotinių analgetikų netinkamas vartojimas ar nevartojimas galėjo įtakoti jo veiksmus, pasiraÅ¡ant 2011-12-13 testamentÄ , 2011-11-14 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį bei gyvybės draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ .Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir ekspertizės iÅ¡vadas, konstatuoja, kad V.

K. sudarydamas ginčijamus sandorius suprasto savo veiksmų prasmę ir juos valdė, kad paskirtų narkotinių analgetikų vartojimas, netinkamas vartojimas ar nevartojimas negalėjo įtakoti jo veiksmus pasiraÅ¡ant 2011-12-13 testamentÄ , 2011-11-14 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį bei 2012-01-30 padarytÄ gyvybės draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ , ar jis nebÅ«tų galėjęs suprasti savo veiksmų, jų pasekmes bei bÅ«tų negalėjęs jų valdyti. Dėl 2011-11-14 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2011-11-14 V.

K. ir jo sÅ«nus G. K. sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ V. K. (perleidėjas - rentos gavėjas) perdavė G. K. (įgijėjui – rentos mokėtojui) butÄ /patalpÄ -butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), priklausantį asmeniÅ¡kai nuosavybės teise, o buto gavėjas įsipareigojo teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos visas materialiojo aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros, reikiamos pagalbos paslaugas (t. II, b. l. 15-19).IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis tai rentos porÅ«Å¡is, kuriai bÅ«dingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rÅ«Å¡iniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str.).

Pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , žemės sklypÄ ar kitokį nekilnojamÄ jį daiktÄ rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ ir (arba) Å¡io nurodytÄ asmenį (asmenis) iki gyvos galvos (CK 6.460 str. 1 d.). Ä® rentos mokėtojo pareigÄ iÅ¡laikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprÅ«pinimas gyvenamÄ ja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos bÅ«klė reikalauja, - ir jo priežiÅ«ra (CK 6.461 str. 1 d.).

Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl iÅ¡laikymo turinio ir dydžio, turi vadovautis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijai (CK 6.461str. 3 d.).IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį V. K. sudarė dėl atsakovo G. K. panaudotos apgaulės ir suklaidinimo, nes V. K. buvo paaiÅ¡kinta, kad į notarinę kontorÄ eina pasiraÅ¡yti įgaliojimÄ , leisiantį atsakovui tvarkyti V. K. finansinius reikalus, V. K. nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta ir atskleista sutarties esmė, jis neskaitė sutarties, nežinojo ir nesuprato, kad butas atiteks atsakovui.

Be to, iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes atsakovas gavo didelės vertės turtÄ be jokios atsakomybės, nes tuo metu, kai buvo sudaroma sutartis, V. K. rÅ«pinosi ji, o iÅ¡laikymui reikalingas lėšas V. K. mokėjo valstybė.Atsakovas G. K. nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį tėvas sužinojo, kad serga paskutinės stadijos vėžiu, paprašė kuo greičiau sutvarkyti dokumentus buto (duomenys neskelbtini) teisinei registracijai. Vėliau, tėvo sutuoktinei iÅ¡važiavus į užsienį, tėvas apsigyveno pas jį, nuo to laiko iki tėvo mirties jis pilnai jį iÅ¡laikė ir prižiÅ«rėjo.

Sutvarkius buto dokumentus 2011-11-14 su tėvu pasirašė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jis įsipareigojo iÅ¡laikyti tėvÄ iki gyvos galvos, o už tai jam atiteko butas Å iaulių gatvėje. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis yra pilnai įvykdyta, jis tėvÄ iÅ¡laikė, prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi gydymu.Notarė Vaida MeÅ¡kė, kuri sudarė 2011-11-14 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį tarp V. K. ir atsakovo G. K., nurodė, kad prieÅ¡ sudarant minėtÄ sutartį, ji pasiÅ«lė V.

K. pakvieti sutuoktinę. V. K. sutiko, paskambino sutuoktinei - ieÅ¡kovei B. K., paprašė atvykti į notarų biurÄ , atsivežti asmens dokumentÄ ir santuokos liudijimÄ . Atvykusi sutuoktinė buvo supažindinta su sandorio esme ir pareiÅ¡kė, kad nesutinka su sutarties sudarymu, įsakmiai pareikalavo, kad vyras Å¡ios sutarties nesudarytų, o jei jis iÅ¡drįs tai padaryti, tai ji atsisakanti jį slaugyti. V. K. laikėsi savo, prašė jos nekelti triukÅ¡mo ir neprieÅ¡tarauti sandoriui. Tada ieÅ¡kovė tėškė vyrui, jog tesižinÄ s ir iÅ¡lėkė pro duris.

SÅ«nus G. K. nesikiÅ¡o į sutuoktinių konfliktÄ , jis taip pat neįkalbinėjo ir neragino tėvo, o laukė priimamajame, kol buvo pakviestas pasiraÅ¡yti sutarties. V. K. buvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kintas sandorio turinys ir pasekmės. Apie jokį įgaliojimÄ sandorio metu nebuvo kalbama. V. K. sandorį sudarė savarankiÅ¡kai, tvirtai apsisprendęs, jis suprato savo veiksmų esmę, tų veiksmų teisines pasekmes ir galėjo juos valdyti. Jo fizinė bÅ«klė taip pat buvo normali.Tai, kad V. K. gavo paÅ¡alpÄ iÅ¡ VSDFV, nesudaro pagrindo teigti, kad negalėjo bÅ«ti sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis ar, kad tokios sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad V. K. buvo apgautas, nes jam buvo paaiÅ¡kinta, kad į notarinę kontorÄ eina pasiraÅ¡yti įgaliojimÄ , leisiantį atsakovui tvarkyti V. K. finansinius reikalus. IeÅ¡kovė savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, jos nurodytos aplinkybės pagrįstos tik jos pačios prielaidomis. Teismas neturi pagrindo netikėti notarės Vaidos MeÅ¡kės atsiliepime nurodytomis sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybėmis. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V.

K. grįžus iÅ¡ ligoninės, jo sutuoktinė B. K. iÅ¡vyko dirbti ir gyventi į GraikijÄ . Å ių aplinkybių neneigia ir pati ieÅ¡kovė, kuri nurodė, iÅ¡vyko norėdama užsidirbti, iÅ¡vykdama nusamdė slaugę, kad suleistų V. K. vaistus ir jį prižiÅ«rėtų. Akivaizdu, kad sunkiai sergančiam žmogui reikalinga artimųjų parama ir rÅ«pestis, todėl suprantama, kad iÅ¡vykus sutuoktinei, V. K. apsigyveno pas sÅ«nų ir sudarė su juo iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad V.

K. nuo 2011-11-14 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo iki mirties 2012-02-04 gyveno pas sÅ«nų G. K., kuris jį prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi gydymu - vežiojo pas gydytojus, pirko vaistus, marti suleisdavo vaistus (t. III, b. l. 191-194).Dėl 2011-12-13 testamentoNagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė ginčija 2011-12-13 V. K. Klaipėdos rajono 2 notarų biure sudarytÄ testamentÄ , kuriuo V. K. pakeitė 2008-11-05 testamentÄ , ir jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir jame esančius priklausinius: pastatÄ - sodo pastatÄ , Å«kinį pastatÄ , esančius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Priekulės seniÅ«nijoje, Derceklių kaime, (duomenys neskelbtini) paliko dukrai R.

L.. Nurodė, kad V. K. kol dar nesirgo ir buvo veiksnus 2008-11-15 buvo surašęs testamentÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ â€“ žemės sklypÄ SB „Dituva“ paliko jai. Naujasis testamentas sudarytas apgaule, V. K. dėl ligos ir naudojamų vaistų nesuprantant savo veiksmų. Įstatymas nustatė galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kad po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu jo turtu. Tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma – testamentas, kuris apibrėžiamas kaip asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.).

Testamentų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams ir specialieji – paveldėjimo teisės normų nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius bÅ«tinus elementus: subjektÄ , jo valiÄ ir jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį bei formÄ .CK 5.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testatorius turi teisę savo sudarytÄ testamentÄ bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naujÄ testamentÄ , arba jo nesudaryti, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentÄ , paduodamas pareiÅ¡kimÄ sudaryto testamento saugotojui arba testamentÄ patvirtinusiai įstaigai.IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad V.

K. 2008-11-5 Klaipėdos rajono 2 notarų biure sudarė testamentÄ pagal kurį jam privatinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos rajone, Derceklių kaime, SB „Dituva“ paliko K. B. (t. I, b. l. 12).2011-12-13 Klaipėdos rajono 2 notarų biure V. K. sudarė kitÄ testamentÄ , kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0082-5363ir jame esančius priklausinius: pastatÄ - sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Priekulės seniÅ«nijoje, Derceklių kaime, (duomenys neskelbtini) paliko dukrai R.

L..Notarė Neringa Bartkuvienė teismui nurodė, kad testatorius V. K. 2011-12-13 pats atvyko į notarų biurÄ , prašė panaikinti ankstesnįjį testamentÄ ir patvirtino naujÄ jį patvarkymÄ , kuriuo žemės sklypÄ ir jame esančius statinius paliko dukrai R. L.. Testatorius savo valiÄ testamente iÅ¡reiÅ¡kė laisvai ir aiÅ¡kiai, iÅ¡dėstė argumentuotai savo ankstesnio testamento panaikinimo priežastį, nurodydamas, kad B. K. nesirÅ«pino nei turtu, nei juo, gyvena atskirai kitoje Å¡alyje, nurodė, kad juo rÅ«pinasi vaikai.

V. K. nebuvo pripažintas neveiksniu, sudarant testamentÄ jis suprato savo veiksmų esmę ir reikÅ¡mę, suvokė pasiraÅ¡omų dokumentų prasmę, jai dėl jo veiksmų nekilo jokių abejonių, todėl buvo patvirtinta jo valia.Testamento sudarymo metu V. K. veiksnumÄ patvirtino teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada, teismas tai yra aptaręs aukščiau.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių apie tai, kad mirusysis V. K. 2011-12-13 testamento sudarymo metu negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo tikrosios valios.

Dėl draudimo sÄ lygų ir naudos gavėjo pakeitimo gyvybės draudimo sutartyjeNagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. K. 2005-10-01 sudarė gyvybės draudimo sutartį, kuria apdraudė save ir ieÅ¡kovę B. K. dėl mirties, traumų rizikos su kapitalo kaupimu. Sudarant draudimo sutartį neatÅ¡aukiamu naudos gavėju abiejų apdraustųjų mirties atveju buvo nurodytas AB bankas „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) nevirÅ¡ijant finansinių įsiskolinimų sumos, o virÅ¡ finansinių įsiskolinimų sumos draudėjo mirties atveju naudos gavėja nurodyta ieÅ¡kovė B.

K.. IeÅ¡kovės mirties atveju įsiskolinimus virÅ¡ijančiai draudimo iÅ¡mokos daliai naudos gavėjas nebuvo paskirtas. 2010-11-19 draudėjas pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti naudos gavėjus ir naudos gavėju draudėjo mirties atveju buvo paskirta ieÅ¡kovė, o ieÅ¡kovės mirties atveju - draudėjas. Naudos gavėjais draudimo iÅ¡mokai pasibaigus draudimo laikotarpiui lygiomis dalimis paskirti tiek draudėjas, tiek ieÅ¡kovė. 2011-12-13 draudėjas pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti draudimo sutarties sÄ lygas ir naudos gavėjÄ ir savo mirties atveju naudos gavėjais paskyrė R.

L. ir draudimo sutarties pabaigai save. PapraÅ¡ius patikslinti praÅ¡ymÄ draudėjas 2012-01-30 pakartotinai kreipėsi į draudikÄ patikslindamas praÅ¡ymÄ dėl sÄ lygų pakeitimo, eliminuodamas iÅ¡ draudimo sutarties antrÄ apdraustÄ asmenį - ieÅ¡kovę. Å iame praÅ¡yme jis pakartotinai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl naudos gavėjos savo mirties atveju pakeitimo į R. L..IeÅ¡kovė, ginčydama naudos gavėjo pakeitimÄ be to, kad V. K. nesuprato savo veiksmų esmės dėl ligos ir atsakovų manipuliavimo vaistais, dar nurodė, V.

K. paraÅ¡as ant 2012-01-30 praÅ¡ymo nepanaÅ¡us į jo paraÅ¡Ä .Naudos gavėjo paskyrimÄ , keitimÄ reglamentuoja LR CK, LR draudimo įstatymas ir draudimo sutarties sÄ lygos. CK 6.1006 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytÄ naudos gavėjÄ kitu asmeniu, raÅ¡tu praneÅ¡damas apie tai draudikui, jei įstatymas ar sutartis nenustato iÅ¡imčių. Draudimo įstatymo 116 straipsnis reglamentuoja naudos gavėjo paskyrimo ir pakeitimo pagrindus. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta draudėjo imperatyvi tiesė paskirti, pakeisti ir atÅ¡aukti naudos gavėjÄ .

Minėto straipsnio 7 dalis nustato, kad naudos gavėjas laikomas paskirtu, pakeistu ar atÅ¡auktu, jeigu draudėjas iki draudžiamojo įvykio raÅ¡tu praneÅ¡a draudikui. Pagal Kompleksinio gyvybės drausimo taisyklių Nr.009 (toliau draudimo - taisyklės) 17.1 punktÄ draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį gali paskirti naudos gavėjÄ , turintį teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Å ių taisyklių 12.3,7 ir 17.2 punktai nustato draudėjo teisę keisti/atÅ¡aukti naudos gavėjÄ . Draudimo taisyklių 17.5 punktas nustato, kad naudos gavėjui gali bÅ«ti paskirta visa draudimo iÅ¡moka arba jos dalis.PraÅ¡ymÄ pakeisti draudimo sutarties sÄ lygas ir naudos gavėjÄ ir savo mirties atveju naudos gavėju paskirti R.

L. ir draudimo sutarties pabaigai save, draudėjas V. K. pateikė 2011-12-13. Pagal 2010-11-19 draudimo sutarties pakeitimÄ draudimo iÅ¡mokai draudimo laikotarpiui pasibaigus gauti lygiomis dalimis buvo paskirtas tiek draudėjas, tiek ieÅ¡kovė, o naujame praÅ¡yme draudimo laikotarpiui pasibaigus draudėjas nurodė save gauti visÄ draudimo iÅ¡mokÄ (o ne savo daliai), jo praÅ¡ymas dėl draudimo sutarties sÄ lygų ir naudos gavėjo pakeitimo pabaigus draudimo laikotarpiui draudiko nebuvo akceptuotas, t. y. draudėjas buvo papraÅ¡ytas jį patikslinti. 2012-01-30 draudėjas pakartotinai kreipėsi į draudikÄ patikslindamas praÅ¡ymÄ dėl sÄ lygų pakeitimo, eliminuodamas iÅ¡ draudimo sutarties antrÄ apdraustÄ asmenį - ieÅ¡kovę.

Å iame praÅ¡yme jis pakartotinai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl naudos gavėjos savo mirties atveju pakeitimo į R. L..Gyvybės draudimo sutartis negali bÅ«ti traktuojama kaip abipusės naudos sutartis. Tiek pagal įstatymus, tiek pagal draudimo sutarties nuostatas draudėjas gali bet kada, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis (kurių nagrinėjamu atveju nebuvo), gali atÅ¡aukti, pakeisti naudos gavėjÄ , kuris įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ . V. K. pakeisdamas naudos gavėjÄ savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė du kartus: 2011-12-13 ir 2012-01-30.

Abejoti draudėjo valia nebuvo jokio pagrindo. Draudėjo V. K. paraÅ¡as 2012-01-30 praÅ¡yme Å¡iek tiek skiriasi nuo jo parašų kituose dokumentuose, tačiau nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad jis šį dokumentÄ pasiraÅ¡inėjo sėdėdamas maÅ¡inoje, nes dėl skausmų kojose sunkiai vaikščiojo. Pati ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jai žinoma, jog V. K. 2012-01-30 buvo nuvežtas į bankÄ pakeisti draudimo sutartį, todėl teigti, kad už jį pasirašė kitas asmuo, nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad V. K. pasiraÅ¡inėjo likus 4 dienoms iki mirties, sunkiai sirgdamas, todėl paraÅ¡as galėjo skirtis.Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. K. sandorių sudarymo metu, t. y. 2011-11-14 sudarant iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, 2011-12-13 sudarant testamentÄ , 2012-01-30 pakeičiant gyvybės draudimo sutarties sÄ lygas ir naudos gavėjÄ , buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų, todėl jo sudaryti sandoriai turi bÅ«ti iÅ¡saugomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).Dėl žemės sklypo pripažinimo bendra daline nuosavybeIeÅ¡kovė nurodo, kad su V.

K. pradėjo gyventi 1996 metais, o santuokÄ Ä¯registravo 2003-10-15. Gyvendami kartu įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Dituvos k.v. MinėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sigijo likus vienam mėnesiui iki jų santuokos, už žemę sumokėjo 186 Lt, mokėjo grynais pinigais. Mano, kad žemės sklypas yra jos ir velionio bendra dalinė nuosavybė, nes bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnaÅ¡ais, t. y. asmeninėmis santaupomis, bet ir dalyvaujant savo darbu.

Todėl žemės sklypas, kaip ir sodo pastatas, yra bendroji dalinė jos ir velionio nuosavybė, V. K. negalėjo perleisti atsakovei minėto turto, nes taip buvo sudarytas sandoris, kuris pažeidžia imperatyviÄ sias įstatymo normas ir suteikia pagrindÄ preziumuoti sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ yra konstatavęs, kad nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iÅ¡ jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ , gali įrodinėti turimÄ tokio turto dalį bendrÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu.

Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ jų vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybę, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB „Dituva“, V.

K. buvo suteiktas naudotis jam gyvenant santuokoje su pirmÄ ja žmona O. R. K.. 2003-09-11 jis šį sklypÄ už 181,44 Lt nusipirko nuosavybės teise pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį (t. III, b. l. 27-31). Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos įgaliotinis pareiÅ¡kė ir garantavo, kad į parduodamÄ turtÄ tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, parduodamas turtas niekam kitam neperduotas, neįkeistas, neareÅ¡tuotas, teisme ginčų dėl jo nėra, pardavėjo teisė disponuoti turtu neatimta ir neparibota, nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tÄ turtÄ (sutarties 4.1 p.); asmenų, kurie iÅ¡saugo teisę naudotis parduotu turtu, nėra (sutarties 4.3 p.).

Taigi, žemės sklypÄ V. K. nusipirko iki santuokos su ieÅ¡kove, sklypas nupirktas kaip jo asmeninė nuosavybė, valstybinės institucijos įgaliotas asmuo sudarant sutartį garantavo, kad tretieji asmenys jokių pretenzijų į žemės sklypÄ neturi. Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypas registruotas kaip V. K. asmeninė nuosavybė. Sudarydamas testamentÄ 2008-11-05, V. K. nurodė, kad jo mirties atveju jam privatinės nuosavybės teise priklausantį 0,0600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „Dituva“ palieka K.

B.. IeÅ¡kovė apie V. K. suraÅ¡ytÄ testamentÄ Å¾inojo, jokių pretenzijų, kad žemės sklypas yra ne V. K. asmeninė nuosavybė, o jų abiejų bendra dalinė nuosavybė ji nereiÅ¡kė. Net ir po V. K. mirties, raÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , ji nurodė, kad paveldimas turtas sudaro ½ dalį pastatų (sodo pastato ir Å«kinio pastato) ir žemės sklypas, esantys SB „Dituva“, t. y. pripažino, kad žemės sklypas yra V. K. nuosavybė.   Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.).

Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad žemės sklypas įsigytas bendromis sugyventinių lėšomis ir abiejų pastangomis, kad buvo jų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į žemės sklypÄ , todėl jos reikalavimas pripažinti šį žemės sklypÄ bendra daline nuosavybe netenkintinas.Dėl sodo pastato ir Å«kinio pastato pripažinimo asmenine nuosavybeAtsakovė R. L. praÅ¡o pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Derceklių k., Klaipėdos rajone asmenine V.

K. nuosavybe, nes pastatai buvo pastatyti iki tėvo V. K. santuokos su B. K.. Nurodo, kad sodo pastatÄ ir Å«kinį pastatÄ jos tėvai V. K. ir O. R. K. pradėjo statyti 1986 metais, o pabaigė 1988 metais. Tėvui gyvenant su B. K. jų bendromis lėšomis sodo name buvo pakeisti langai, daugiau jokių statybos darbų nebuvo atliekama.Byloje dėl sodo namo statybos buvo apklausti liudytojai tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek iÅ¡ atsakovų pusės. Liudytojai namo statybos aplinkybes nurodė skirtingai, tačiau nei vienas liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti kada ginčo statiniai buvo pastatyti, todėl teismas jų parodymais nesiremia, o vertina kitus byloje surinktus įrodymusNagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad statytojai O.

K. 1986-07-22 Klaipėdos statybos ir architektÅ«ros valdyba iÅ¡davė leidimÄ statybai Nr. C07/86, kuris galiojo iki 1989-07-22. Leidimas buvo pratęstas iki 1991-03-21 (t. II, b. l. 58). Deklaracija apie statybos užbaigimÄ (sodo pastato ir Å«kinio pastato) pateikta 2011-11-10, Nekilnojamojo turto registre pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. 4400-2218-1140 ir pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti 2011-11-25 (t. II, b. l. 52-54). Ä®registruojant registre juridinį faktÄ , kad pastatai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistravimo pagrindas nurodoma asmens praÅ¡ymas, 2011-11-10 Nr. (duomenys neskelbtini).Kaip nurodyta statybos leidimas 1989 m. buvo pratęstas iki 1991-03-21, tai paneigia atsakovų teiginius, kad sodo pastatų statyba buvo pabaigta 1988 metais.

IeÅ¡kovės pateikti statybinių medžiagų ir įrangos pirkimo čekiai ir sÄ skaitos (t. III, b. l. 172-200, t. IV, b. l. 2-23) įrodo, kad statybos vyko iki 2008 m. pabaigos. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ buvo pateikta 2011-11-10, registre nurodyti statybos pabaigos metai – 2011 m. V. K. susituokė su B. K. 2003-10-15 ir buvo santuokoje iki V. K. mirties.Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Å i prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali bÅ«ti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė.

Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). V. K., bÅ«damas gyvas, pripažino, kad sodo pastatas ir Å«kinis pastatas yra jo ir ieÅ¡kovės B. K. bendra jungtinė nuosavybė. Ä®rodymų, kurie paneigtų šį juridinį faktÄ ar leistų teigti, kad Å¡is faktas buvo pripažintas ne laisva V. K. valia ar nesÄ Å¾iningai, teismui nepateikta. Todėl teismas konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys SB „Dituva“ bÅ«tų V.

K. asmeninė nuosavybė. Dėl bylinėjimosi išlaidųCPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės B. K. ieškinys, tiek atsakovės R. L. priešieškinys atmesti, todėl šioms šalims CPK 93 straipsnio taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netaikomos ir kiekvienai šaliai paliekamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas G. K. pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbÄ jis 2012-08-02 sumokėjo 1 500 Lt ir 2015-04-17 dar 500 EUR. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors 500 EUR sumokėjo G. K., tačiau advokato 2015-04-24 praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nurodyta, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra už abiems atsakovams suteiktÄ advokato pagalbÄ , todėl teismas konstatuoja, kad G. K. sumokėta suma už advokato pagalbÄ yra 250 EUR. IÅ¡ viso G. K. bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 684 EUR. Atsakovo G. K. iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti atitinka teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos jam iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui G.

K. iÅ¡ ieÅ¡kovės B. K. 684 EUR (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Laikinosios apsaugos priemonės taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-04 nutartimi yra įvykdytos, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 150 str. 2 dalies nuostatas.Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                             Alona Romanovienė