2017-05-30 Nr. AB-11351-3-63-3-02075-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų bankas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų bankas“ patikslintą skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, atstovaujamam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „City art“ ir „Klaipėdos statyba“ dėl reikalavimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2017-05-30 Nr. AB-11351-3-63-3-02075-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas UAB „Pramogų bankas“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. spalio 21 d. reikalavimą Nr. RKl-28.
Full text
Administracinė byla Nr. A-434-822/2017
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02075-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 17.3.4; 17.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas)ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų bankas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų bankas“ patikslintą skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, atstovaujamam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „City art“ ir „Klaipėdos statyba“ dėl reikalavimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas UAB „Pramogų bankas“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. spalio 21 d. reikalavimą Nr. RKl-28.
Pareiškėjas patikslintame skunde (I t., b. l. 122–124) nurodė, kad UAB „Pramogų bankas“ 2015 m. spalio 21 d. gavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir KPD Klaipėdos skyrius) reikalavimą Nr. RKl-28, kuriame nurodyta nedelsiant sustabdyti tvarkybos bei statybos darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Mano, kad minėtas reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, stovi šalia šaligatvio, todėl pareiškėjui gavus informaciją apie tai, kad nuo pastato pradeda kristi stogo danga (molinės čerpės), pareiškėjas, būdamas rūpestingu turto savininku, ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad įvertinti situaciją, t. y. su UAB „City art“ 2015 m. rugpjūčio 11 d. sudarė sutartį dėl statinio dalinės ekspertizės. Ekspertizės metu konstatuota, kad statinys yra paveiktas gaisro, bet nėra avarinės būklės, tačiau apžiūrint pastatą nustatyta daug esminių statinio reikalavimų pažeidimų. Ekspertizės išvadų 8.1 punkte nurodyta, jog siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų statinio naudojimą, būtina pašalinti esminius pažeidimus, t. y. rekomenduota nekeičiant stogo matmenų ir formos, įrengti naują stogo konstrukciją, stogo dangą. Buvo parengtas šio pastato avarinės būklės likvidavimo ir stabilizavimo projektas.
Nurodo, jog siekiant pašalinti nesusipratimus su valstybės institucijomis, pareiškėjo prašymu UAB „City art“ kreipėsi į UAB „Baltų būstas“ dėl statinio dalinės ekspertizės išvadų patikslinimo. 2015 m. spalio 25 d. gautas atsakymas, kuriame dar kartą patvirtinama, kad statinio būklė yra tokia, kad kyla reali avarijos grėsmė. Teigia, jog minėti dokumentai atsakovui buvo žinomi ir šios situacijos išsprendimas ne kartą buvo derinamas su atsakovu. Atsakovas iki 2015 m. spalio 21 d. reikalavimo Nr. RKI-28 surašymo nebuvo prieštaravęs dėl avarinės statinio būklės šalinimo reikalingumo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas 2015 m. spalio 12 d. sudarė rangos sutartį Nr. KLS 2015/20 su UAB „Klaipėdos statyba“ dėl paprasto remonto darbų atlikimo, t. y. čerpinio stogo sutvarkymo darbų, reikalingų avarijos grėsmei pašalinti.
Mano, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą reikalavimą, negalėjo vadovautis vien tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, neatsižvelgdamas į Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663, 16 punktą, kuriame numatyta, kad esant neatidėliotinam atvejui (dėl grėsmės žmonių gyvybei ir/ar kai yra akivaizdus griūties pavojus), statinio stabilumui užtikrinti būtini skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus, tačiau parengus šių darbų aprašą ir, esant būtinybei, jų schemą. Teigia, jog šiuo atveju tvarkybos darbų aprašas ir jų schema atsakovui yra pateikti ir žinomi.
Pažymi, jog dėl susidariusios situacijos išsprendimo pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių, kuris 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. (21.21.)-SL2-137 akcentavo, kad statinio esama stogo ir laikančių konstrukcijų būklė yra nepatenkinama bei nurodė, jog statiniu naudotis draudžiama. Minėtame rašte yra reikalaujama iki 2015 m. gruodžio 30 d. suremontuoti statinio konstrukcijas pagal UAB „Baltų būstas“ 2015 m. spalio atlikto pastato konstrukcijų techninės būklės vertinimo ir statinio dalinės ekspertizės akto privalomąsias pastabas.
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepime (I t., b. l. 137–138) atsakovas, atstovaujamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus paaiškino, jog KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius E. Z. 2015 m. spalio 16 d. nustatė, kad kultūros paveldo objekte – statinyje, įregistruotu unikaliu kodu Kultūros vertybių registre 12601 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vykdomi stogo ardymo darbai: nuimamos čerpės ir išardytos stogo medinės konstrukcijos. Jokia projektinė dokumentacija nebuvo pateikta, KPD Klaipėdos skyrius leidimą tvarkybos darbams nebuvo išdavęs. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, statinio savininko UAB „Pramogų bankas“ atstovo buvo pareikalauta paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu vykdomi darbai. Gautame pareiškėjo atsakyme nurodyta, kad vykdomi statinio avarinės būklės likvidavimo darbai pagal UAB „Baltų būstas“ atliktą statinio dalinę ekspertizę, o tokiems darbams joks projektas ir leidimas nereikalingas.
Nurodo, jog KPD Klaipėdos skyrius, susipažinęs su pateikta pareiškėjo statinio dalinės ekspertizės išvada, kurioje nėra konstatuota statinio avarinė būklė, surašė pagrįstą privalomą reikalavimą Nr. RKL-28, kuriuo pareikalauta sustabdyti nesankcionuotus tvarkybos darbus, užsandarinti statinio stogą, apsaugant nuo kritulių, parengti tvarkybos darbų projektą ir gauti leidimą tvarkybos darbams, o tolimesnius darbus vykdyti pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą tvarkybos darbų projektą. Pažymėjo, jog UAB „Pramogų bankas“ KPD Klaipėdos skyriaus reikalavimą Nr. RKL-28 yra įvykdęs tik dalinai: darbai sustabdyti, laikinos apsaugos priemonės įrengtos, tačiau dėl projektavimo sąlygų tvarkybos darbų projektui rengti nesikreipta.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad KPD Klaipėdos skyrius vyriausiasis valstybinis inspektorius E. Z. 2015 m. spalio 16 d. 11.00 val. atlikęs pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patikrinimą, surašė Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą Nr. AAKL-334 ir nustatė, kad vykdomi senojo pastato dalyje stogo ardymo darbai: nuimtos stogą dengusios čerpės, išardyta ir sandėliuojama šalia pastato didžioji dalis pastato stogo medinių konstrukcijų. Patikrinimo akte nurodyta, kad projektinė dokumentacija nebuvo pateikta, KPD Klaipėdos skyrius stogo nuardymo darbams leidimo nėra išdavęs. 2015 m. spalio 21 d. buvo surašytas reikalavimas Nr. RKl-28 (toliau – ir Reikalavimas) ir pareiškėjui nurodyta: 1) nedelsiant sustabdyti tvarkybos bei statybos darbus pastate (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Užsandarinti pastato stogą taip, kad pastato konstrukcijos būtų apsaugotos nuo aplinkos poveikio (įrengti laikiną atvirų konstrukcijų uždengimą); 2) atvykti į KPD Klaipėdos skyrių, kuriame bus sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas dėl vykdytų tvarkybos darbų; 3) gauti leidimą vykdomiems tvarkybos darbams, tolimesnius stogo tvarkymo darbus vykdyti pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą tvarkybos darbų projektą. Teisiniu minėto Reikalavimo priėmimo pagrindu nurodyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai. Faktiniu Reikalavimo priėmimo pagrindu nurodytos atsakovo nustatytos aplinkybės, t. y. kad vykdomi senojo pastato dalyje stogo ardymo darbai: nuimtos stogą dengusios čerpės, išardyta ir sandėliuojama šalia pastato didžioji dalis pastato stogo medinių konstrukcijų, negavus KPD Klaipėdos skyriaus leidimo stogo nuardymo darbams.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog pastatas-viešbutis su kavine ir baru, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris nuo 2007 m. birželio 15 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjui UAB „Pramogų bankas“, pastatas nuo 1997 m. gruodžio 11 d. yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Vadinasi, minėto pastato apsaugai taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos, kurios nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, leidimo tvarkybos darbams iš KPD Klaipėdos skyriaus nebuvo gavęs. Tačiau pareiškėjas mano, kad jis turėjo teisę bei pareigą atlikti neatidėliotinus tvarkybos darbus be tvarkybos leidimo, nes pastatas buvo avarinės būklės, todėl buvo siekiama užtikrinti statinio stabilumą bei pašalinti avarijos grėsmę.
Nustatyta, jog pareiškėjo užsakymu buvo atlikta pastato-viešbučio su kavine ir baru, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statinio dalinė ekspertizė ir surašytas statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 15-22E (toliau – ir Ekspertizės aktas). Atlikus ekspertizę buvo padarytos šios išvados: „8.1) statinys paveiktas gaisro, bet nėra avarinės būklės, tačiau apžiūrint pastatą nustatyta daug esminių statinio reikalavimų pažeidimų. Siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų statinio naudojimą, būtina pašalinti esminius pažeidimus, įvardintus šios ekspertizės VI skyriaus 1 lentelėje (sudegusių pertvarų konstrukcijų pakeitimas naujomis, pakeisti medines sąramas naujomis, įrengti naują stogo konstrukciją, stogo dangą ir kt.); <...> 8.3) statinio remonto darbams atlikti parengti atitinkamą projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (jei reikia)“.
Teismas atkreipė dėmesį, jog Ekspertizės akto išvadų 8.1 punkte expressis verbis nurodyta, kad statinys paveiktas gaisro, bet nėra avarinės būklės, t. y. Ekspertizės akto išvadose nebuvo konstatuota, kad minėtas pastatas yra avarinės būklės. Ekspertizės akto išvadų 8.1 punktas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog statinys buvo tokios avarinės būklės, kad kiltų grėsmė žmonių gyvybei ir/ar būtų akivaizdus griūties pavojus bei dėl to reiktų atlikti neatidėliotinus tvarkybos darbus. Šiuo atveju Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodymas, kad apžiūrint pastatą buvo nustatyta daug esminių statinio reikalavimų pažeidimų ir rekomenduota pareiškėjui pakeisti sudegusių pertvarų konstrukcijas naujomis, medines sąramas naujomis, įrengti naują stogo konstrukciją, dangą, nesudarė pagrindo padaryti išvadą, kad šie darbai buvo neatidėliotini ir galimi negavus KPD Klaipėdos skyriaus leidimo šiems darbams atlikti. Ekspertizės akto išvadų 8.1 punkte nurodyta, jog būtina pašalinti esminius pažeidimus, siekiant (norint) užtikrinti saugų ir efektyvų statinio naudojimą. Vadinasi, pastatas turėjo būti remontuojamas norint efektyviai jį naudoti, tačiau ne dėl to, kad jis yra avarinės būklės ir jam reikalingi neatidėliotini darbai. Pažymėta, jog Ekspertizės akto išvadose nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta neatidėliotinai atlikti pastato remonto darbus.
Įvertinęs Ekspertizės aktą bei jame pateiktas išvadas, teismas sprendė, jog jame nekonstatuota statinio avarinė būklė, dėl kurio kiltų pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai ir dėl to būtų reikėję atlikti neatidėliotinus pastato tvarkybos darbus. Į pareiškėjo kreipimąsi KPD Klaipėdos skyriaus 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. (7.12.-Kl)2Kl-1863 nurodė, kad Ekspertizės išvadose nekonstatuota statinio avarinė būklė, todėl surašytas Reikalavimas. Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie būtų patvirtinę pastato avarijos grėsmę ir būtinumą ją pašalinti dar prieš Reikalavimo priėmimą. Šiuo atveju UAB „Baltų būstas“ 2015 m. spalio 23 d. raštas Nr. D-2015/136 UAB „City art“, kuriame konstatuota pastato avarijos grėsmė ir nurodyta, jog pastatas kelia grėsmę žmonių gyvybei, surašytas tik 2015 m. spalio 23 d., t. y. jau po to, kai buvo atlikti pastato ardymo darbai bei surašytas skundžiamas Reikalavimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 22 d. reikalavimas Nr. (21.21.)-SL2-137 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“, kuriame pareiškėjui nustatyta iki 2015 m. gruodžio 30 d. suremontuoti statinio konstrukcijas pagal UAB „Baltų būstas“ 2015 m. spalio mėnesio atlikto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konstrukcijų techninės būklės vertinimo ir statinio dalinės ekspertizės privalomąsias pastabas, taip pat priimtas tik po Reikalavimo surašymo. Vadinasi, pareiškėjas iki UAB „Baltų būstas“ 2015 m. spalio 23 d. rašto Nr. D-2015/136 bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 22 d. reikalavimo Nr. (21.21.)-SL2-137 pateikimo, remdamasis tik Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis, negalėjo padaryti išvados, jog pastatas yra avarinės būklės ir jame reikia atlikti neatidėliotinus darbus.
Teismas pažymėjo ir tai, jog Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo (toliau – ir Neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašas) 6 punkte aiškiai įvardinta, kokie saugojimo darbai priskiriami neatidėliotiniems darbams. Neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo 6.2 punkte nurodytas baigtinis sąrašas neatidėliotinų darbų, kuriuos galima atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo būklės stabilizavimui ir avarijos grėsmės pašalinimui. Pagal minėtą Neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašą neatidėliotiniems darbams nėra priskiriami ardymo ar rekonstrukcijos darbai. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą neatidėliotini darbai iš esmės yra susiję su pastato išsaugojimu, t. y. jo parėmimu, stabilizavimu, aptvėrimu, suveržimu ir kt., tačiau ne su jo ardymu ar griovimu. Net esant išvadai, kad pastatas yra avarinės būklės ir būtina atlikti neatidėliotinus darbus dėl avarijos grėsmės pašalinimo, pareiškėjas turėjo teisę iš esmės tik sutvirtinti pastato konstrukcijas, aptverti teritoriją aplink pastatą (šaligatvį), ar nuo pastato nuimti krentančias čerpes, tačiau neturėjo teisės, neturėdamas išduoto leidimo, atlikti pastato ardymo (stogo ardymo) ir rekonstrukcijos darbus. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog šiuo metu yra išardytas visas pastato stogas. Minėtas pastatas yra kultūros paveldo statinys, todėl toks pasato ardymas, neturint išduoto leidimo, akivaizdžiai pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus bei prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įtvirtintiems tikslams – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Todėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. spalio 21 d. reikalavime Nr. RKl-28 pareiškėjui nurodytas įpareigojimas – gauti leidimą vykdomiems tvarkybos darbams, tolimesnius stogo tvarkymo darbus vykdyti pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą tvarkybos darbų projektą yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas konstatavo, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. spalio 21 d. reikalavimas Nr. RKl-28 atitinka bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, pagrįsti administracinį aktą objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo patikslinto skundo netenkino.
III. Pareiškėjas UAB „Pramogų bankas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašė laikinai, iki bus išspręsta ši byla, sustabdyti ginčijamo akto galiojimą (II t. b. l. 83–85).
Apelianto nuomone, teismas siaurai vertino situaciją, spręsdamas, kad pastatas darbų atlikimo metu nebuvo avarinės būklės. Teismas neatkreipė dėmesio į Ekspertizės akte aiškiai išvardintas ne tik demontuoto avarinio stogo sudaromas grėsmes, nors ir pripažįsta Ekspertizės akte nustatytus esminius pastato pažeidimus ir būtinumą užtikrinti saugų statinio naudojimą. Pareiškėjas pažymi, kad pastato stogas nėra pripažintas saugotina vertybe – saugotinais objektais yra pastato viduje esančios konstrukcijos.
Apeliantas pažymi, kad teismas neįvertino jo galimybės atlikti Neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo 6.2.2 punkte nurodytus darbus. Konkrečiu atveju kilo visiško stogo sugriuvimo grėsmė. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nėra griaunamas ar kitaip ardomas visas pastatas, nuardoma tik pastato dalis – stogas, siekiant išvengti įgriuvimo, pakeisti netinkamas stogo konstrukcijas, nekeičiant nei pastato aukštingumo, nei jo išvaizdos, nei kitų parametrų, galinčių turėti reikšmės atsakovo reguliuojamiems teisiniams santykiams. Stogo remontas kaip tik užtikrintų geresnį kultūrinio paveldo dalies, esančios pastato viduje, išsaugojimą. Todėl, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju teismui priimant sprendimą svarbu atsižvelgti į protingumo ir teisingumo kriterijus.
Atsakovo atstovas KPD Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 93). Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Reikalavimą yra įvykdęs iš dalies – nesankcionuoti darbai sustabdyti, laikinos apsaugos priemonės įrengtos, pateiktas prašymas išduoti projektavimo sąlygas tvarkybos darbų projektui rengti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento pareiškėjui 2015 m. spalio 21 d. surašyto Reikalavimo, kuriame nurodyta: 1) nedelsiant sustabdyti tvarkybos bei statybos darbus pastate (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Užsandarinti pastato stogą taip, kad pastato konstrukcijos būtų apsaugotos nuo aplinkos poveikio (įrengti laikiną atvirų konstrukcijų uždengimą); 2) 2015 m. spalio 28 d. atvykti į KPD Klaipėdos skyrių, kuriame bus sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas dėl vykdytų tvarkybos darbų; 3) iki 2016 m. gegužės 1 d. gauti leidimą vykdomiems tvarkybos darbams, tolimesnius stogo tvarkymo darbus vykdyti pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą tvarkybos darbų projektą.
Byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Pažymėtina, jog apskųsto administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas teisme yra tikrinami vadovaujantis jo priėmimo metu buvusia situacija ir galiojusiais įstatymais, be to, teismai neatlieka viešojo administravimo subjektų įteiktų reikalavimų vykdymo kontrolės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A502-1356/2014).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas sustabdyti ginčijamo akto galiojimą buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi, prašymo netenkinant (I t., b. l. 128–130). Pareiškėjas šios nutarties atskiruoju skundu neskundė. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad iki žiemos sezono pradžios būtina sutvarkyti statinio stogą, kad viso statinio būklė nepablogėtų. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų, pagrindžiančių tokį prašymą pareiškėjas nenurodė, be to, apeliacinio skundo nagrinėjimo metu aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas (žiemos sezonas) yra išnykusios.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ (toliau – ir Tvarkybos reglamentas), patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 bei Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašas (toliau – ir Neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607.
Kaip minėta, pareiškėjui UAB „Pramogų bankas“ priklausiantis pastatas-viešbutis su kavine ir baru, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 1997 m. gruodžio 11 d. yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (I t., b. l. 11–13).
Atsakovas, surašydamas skundžiamą Reikalavimą, rėmėsi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius.
Taip pat atsakovas rėmėsi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama: 1) pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus; 2) pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų; 3) pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams.
Nustatyta, kad pareiškėjas vykdė pastato stogo ardymo darbus, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo šiems tvarkybos darbams atlikti.
Pareiškėjas savo poziciją grindžia Tvarkybos reglamento 16 punktu, kuriame nustatyta, kad esant neatidėliotinam atvejui (dėl grėsmės žmonių gyvybei ir/ar kai yra akivaizdus griūties pavojus), statinio stabilumui užtikrinti būtini skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus, tačiau parengus šių darbų aprašą ir, esant būtinybei, jų schemą. Apie neatidėliotinų avarijos grėsmės pašalinimo darbų vykdymą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pradžios būtina pranešti ir pateikti šių darbų aprašą ir, jeigu parengta, schemą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam padaliniui. Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pranešimo gavimo turi patikrinti avarijos grėsmės pašalinimo darbus atlikimo vietoje, juos įvertinti ir derinti valdytojo pateiktą darbų aprašą ir schemą, konsultuoti objekto valdytoją, kaip toliau organizuoti tvarkybos darbus.
Taigi, pagal Tvarkybos reglamento nuostatas, be tvarkybos darbų projekto bei leidimo galima pradėti tvarkybos darbus tik neatidėliotinu atveju – siekiant pašalinti avarijos grėsmę.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Baltų būstas“ užsakė atlikti statinio dalinę ekspertizę, įvertinant pastato konstrukcijų techninę būklę. Ekspertizės aktas surašytas 2015 m. spalio mėnesį. Ekspertizės akto VII dalyje „Statinio dalinės ekspertizės privalomosios pastabos“ nurodyta, kad statinio konstrukcijų avarinė būklė nenustatyta, tačiau dauguma statinio konstrukcijų neatitinka esminių statinio reikalavimų. Ekspertizės išvadose taip pat nurodyta, kad statinys nėra avarinės būklės, bet siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų statinio naudojimą, būtina pašalinti esminius pažeidimus, įvardintus ekspertizės VI skyriaus I lentelėje. Esminiai statinio reikalavimų pažeidimai nustatyti perdangų ir stogo konstrukcijose. Rekomenduota keisti senojo pastato perdangą virš pusrūsio, suremontuoti senojo pastato perdangos konstrukciją, pakeisti nustatytas sutrešusias medinių perdangų sijas naujajame pastate. Nekeičiant senojo pastato stogo matmenų ir formos, įrengti naują stogo konstrukciją, stogo dangą. Įrengti naujojo pastato naują stogo konstrukciją, stogo dangą ir stogo elementus virš gelžbetoninio surenkamo denginio (I t., b. l. 41–79).
KPD Klaipėdos skyrius 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. (7.12.-Kl)2Kl-1863 atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi, nurodė, kad Ekspertizės išvadose nekonstatuota statinio avarinė būklė, KPD Klaipėdos skyrius nustatyta tvarka nebuvo informuotas apie 2015 m. spalio 16 d. atliktus pastato stogo nuardymo darbus. Stogo nuardymo darbų padariniams likviduoti turi būti parengtas neatidėliotinų darbų aprašas bei jų schema, apsaugant kultūros paveldo objekto konstrukcijas nuo atmosferos poveikio, o kitiems tvarkybos darbams teisės aktų nustatyta tvarka turi būti parengtas tvarkybos darbų projektas. Todėl pareiškėjo 2015 m. spalio 19 d. pateiktame avarinės būklės likvidavimo ir stabilizavimo projekte nurodyti darbai negali būti pripažinti Tvarkybos reglamento 16 punkte nurodytais avarinės būklės pašalinimo darbais ir KPD Klaipėdos skyrius negali pritarti taip parengtam aprašui (I t., b. l. 23–24).
Atsižvelgiant į Ekspertizės akto išvadas bei rekomendacijas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsniu ir 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 22 d. reikalavimu Nr. (21.21.)-SL2-137 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“, nurodyta, kad naudotis pastatu draudžiama ir reikalaujama iki 2015 m. gruodžio 30 d. suremontuoti statinio konstrukcijas pagal UAB „Baltų būstas“ 2015 m. spalio mėnesio atlikto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konstrukcijų techninės būklės vertinimo ir statinio dalinės ekspertizės privalomąsias pastabas (I t., b. l. 28).
UAB „Baltų būstas“ 2015 m. spalio 23 d. rašte, atsakant į UAB „City ART“ prašymą dėl statinio dalinės ekspertizės patikslinimo, paaiškinta, kad „Nors atskirų konstrukcijų nusidėvėjimo procentai dideli, konstrukcijų techninė būklė nepatenkinama, pažeisti esminiai statinio reikalavimai, bet atliekant atidengimus ir tyrimus, avarinė būklė nebuvo nustatyta“. Tačiau rašte taip pat nurodyta, kad po paruošto statinio dalinės ekspertizės akto perdavimo, statinio dalinės ekspertizės akto vadovas su statinio projekto dalies vadovu apsilankė objekte, kur statybininkai pradėjo atidenginėti stogo ir perdangų konstrukcijas. Buvo nustatyta, kad atskiros sijos ir stogo gegnės pažeistos puvinio – realiai galima buvo akcentuoti perdangų ir stogo konstrukcijos avarinę būklę. Nustatyta statinio dalies konstrukcijų būklė kelia grėsmę žmonių gyvybei. Tai išaiškinta ir Ekspertizės akte, nes daug kartų pažeistas STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“. Esminio statinio reikalavimo pažeidimai nedelsiant turi būti šalinami, nes kyla avarijos grėsmė. Pastatas netinkamas naudoti (I t., b. l. 80).
Pažymėtina, kad pastato avarinės būklės likvidavimo ir stabilizavimo projekte Nr. 2015-09-08 (I t., b. l. 81–112) konstatuota, kad šiuo metu pastatas stovi neeksploatuojamas. Ilgą laiką pastatas buvo nenaudojamas ir apleistas. 2010 m. vasario 14 d. jame buvo užfiksuotas gaisras.
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir bylos šalių argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iki pareiškėjo skundžiamo 2015 m. spalio 21 d. Reikalavimo surašymo vien iš Ekspertizės akto nebuvo pagrindo vienareikšmiškai nuspręsti, kad pastatas yra avarinės būklės ir jame reikia atlikti neatidėliotinus darbus, negavus KPD Klaipėdos skyriaus leidimo šiems darbams atlikti. Pažymėtina, kad UAB „Baltų būstas“ 2015 m. spalio 23 d. raštas Nr. D-2015/136 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 22 d. reikalavimas Nr. (21.21.)-SL2-137 gauti jau po skundžiamo 2015 m. spalio 21 d. Reikalavimo surašymo.
Be to, kaip pagrįstai pažymėjo Klaipėdos apygardos administracinis teismas, remiantis Neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašu, neatidėliotini darbai iš esmės yra susiję su pastato išsaugojimu, t. y. jo parėmimu, stabilizavimu, aptvėrimu, suveržimu ir kt., tačiau ne su jo ardymu ar griovimu, todėl net esant išvadai, kad pastatas yra avarinės būklės ir būtina atlikti neatidėliotinus darbus dėl avarijos grėsmės pašalinimo, pareiškėjas, neturėdamas atsakovo leidimo, neturėjo teisės atlikti pastato stogo ardymo ir rekonstrukcijos darbų. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų bankas“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Stasys Gagys Irmantas Jarukaitis Skirgailė Žalimienė