243e1137-dc66-4c10-bc63-6d079d4e681f · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. AN2-374-290/2017Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00022-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1.; 21.11.10.(S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis,raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal LR Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarimo V.

K. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : V. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, o bÅ«tent už tai, kad jis 2017 m. vasario 21 d. 10 val., (duomenys neskelbtini) bÅ«damas darbdaviu kaip fizinis asmuo, esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui leido dirbti nelegaliai miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus E. A., A. P. ir A. A., nesudaręs su jais raÅ¡ytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie darbuotojų įdarbinimÄ Sodros teritoriniam skyriui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 98 straipsnio 2 dalį.2017 m. kovo 22 d.

Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena V. K. atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.Nesutikdama su tokiu sprendimu, apeliaciniu skundu Institucija aukÅ¡tesnės instancijos teismo praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ skirti V. K. administracinę nuobaudÄ ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytose ribose. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nesivadovavo darbuotojų pirminiais paaiÅ¡kinimais, teiktais patikrinimo metu 2017 m. vasario 21 d. ir rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens liudijimu teisminio nagrinėjimo metu, be to, teisme nebuvo apklausti miÅ¡ke dirbę asmenys.

Be to, skunde atkreipė dėmesį, kad įvykio metu buvo rasti penki darbuotojai, kurių du pabėgo. Pažymi, kad E. A. atlikto patikrinimo metu teikdamas paaiÅ¡kinimÄ nurodė, kad darbo sutarties pasirašęs neturi, tačiau turi kažkokiÄ kitÄ sutartį, kurios turinio nežino, žino tik vienÄ sÄ lygÄ â€“ darbo užmokesčio, jog sutarė dėl 15-16 Eur už dienÄ . PanaÅ¡ias aplinkybes nurodė ir dirbęs pagalbinis darbininkas A. P., kuris tik nurodė, kad yra susitaręs dėl 10 Eur atlyginimo už dienÄ .

Jis nurodė, kad atlygis priklauso ne nuo medienos kiekio, o nuo darbo dienų, be to, jau yra gavęs 250 Eur atlygį. A. A. nurodė, kad dirba tik antra diena. Visi dirbę darbuotojai nurodė, kad darbams miÅ¡ke vadovauja darbdavys V. K., kuris į kirtavietę atvažiuoja kas antrÄ dienÄ , kartais dažniau. Visi asmenys nurodė, kad į kirtavietę jie yra vežami organizuotai, V. K. priklausančiu mikroautobusu, kuris stovėjo Å¡alia kirtavietės. MikroautobusÄ vairuoja E. A., kuris ir surenka darbuotojus iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodoma, kad iš pateiktų dirbusių asmenų paaiškinimų, buvo nustatyta, kad darbuotojai miško kirtimo darbams yra samdomi pagal darbinių santykių požymius. Be to, skunde pažymima, kad savo paaiškinime pats V. K. nurodė, jog medienos ruošos darbams jis vadovauja pats, o ne patys darbuotojai sprendžia darbų organizavimo klausimus. Pažymima ir tai, kad darbuotojai dirbo pažeisdami darbų saugos reikalavimus, nors nurodyta, kad darbų saugos priemones darbdavys jiems yra išdavęs. Šie duomenys nebuvo teismo analizuoti ir vertinti. Institucija skunde pažymi, kad nesutinka ir su teismo vertinimu dėl sudarytų rangos sutarčių su dirbusiais darbuotojais.

Kaip minėjo, darbuotojai patys nežinojo kokios sutartys su jais sudarytos ir nėra skaitę bei analizavę jų turinio. Rangos sutartyse nėra kalbama apie konkretaus asmens miÅ¡ko iÅ¡kirtimÄ , o nurodomi tęstiniai darbai „užsakovo“ nurodytuose plotuose. Darbuotojai nėra susipažinę su tokios sutarties sÄ lygomis ir įsipareigojimais. Be to, rangos sutarties 1.1 punktas prieÅ¡tarauja LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymui.Apeliantas taip pat pažymėjo, kad teismas nukrypo nuo praktikos Å¡ios rÅ«Å¡ies bylose, V.

K. neįformindamas darbinių santykių su dirbusiais darbuotojais siekė maskuoti faktinių darbo santykių egzistavimÄ . V. K. vykdė darbuotojų atliekamo darbo kontrolę nurodydamas kokiÄ kirtavietę reikia kirsti, parÅ«pinęs leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , aprÅ«pino darbuotojus saugos priemonėmis. Darbuotojai atliko darbines funkcijas, dėl kurių buvo susitarę, su darbuotojais buvo aptartas darbo užmokestis už darbo dienÄ . Darbuotojai dirbdami darbdavio naudai savo darbu niekaip nerizikavo patirti kažkokius nuostolius, neprisiėmė jokios verslo rizikos, jie dirbo ne keletui įmonių ar verslo subjektų, o tik vienam paslaugos gavėjui – V.

K. ir su juo siejo savo darbinius santykius, jie neveikė savo interesais, o iÅ¡skirtinai konkretaus darbdavio interesais.Skunde pažymima, kad nelegaliu darbu V. K. siekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondÄ , iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių, perkeldamas mokestinę naÅ¡tÄ patiems darbuotojams, nurodžius jiems deklaruoti individualiÄ veiklÄ VMI ir patiems vykdyti mokestines prievoles.

Pažeidimu padaroma žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iÅ¡kreipia konkurencijÄ tarp įmonių bei darbo rinkÄ .Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Skundžiamu nutarimu V. K. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį iÅ¡kelta administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta.Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, teigiama, jog teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, be pagrindo nesirėmė darbininkų patikrinimo metu raÅ¡ytais paaiÅ¡kinimais, jų neapklausė teisme, nepagrįstai rėmėsi vien tik paties pažeidėjo parodymais, todėl nepagrįstai V.

K. administracinio nusižengimo bylÄ nutraukė, padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų nelegalaus darbo faktų. Institucijos teigimu, byloje surinktų duomenų pakanka padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. K. veikoje yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje – nelegalaus darbo – sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Å¡ie Institucijos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbÄ .

Å i teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratÄ , aiÅ¡kinimu. Nelegalaus darbo sampratÄ Ä¯tvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ nurodytų požymių:

1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ;

3) darbÄ dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbÄ dirba trečiosios Å¡alies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3, 6 dalyse nustatyta, kad darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo raÅ¡ytinę darbo sutartį ir praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas V. K. buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis leido dirbti nelegaliai miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus trims asmenims: E. A., A. P., A. A., nesudaręs su jais raÅ¡ytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie jų įdarbinimÄ Sodrai.

Vis tik byloje yra pateiktos Rangos sutartys, sudarytos individualiÄ veiklÄ vykdančio V. K. (Užsakovas) su minėtais dirbančiais asmenimis, kurie taip pat vykdo individualias veiklas (Vykdytojai). Rangos sutartys su E. A., A. P., A. A. sudarytos ir pasiraÅ¡ytas 2017 m. sausio 10 d. ir jos galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. (b. l. 11-13). Patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 21 d. Rangos santykiai reguliuojami pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK). CK 6.644 straipsnyje įtvirtinta Rangos sutarties samprata, Å¡io straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog Rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti.

Trečioje Å¡io straipsnio dalyje nurodyta, kad Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai. CK 6.645 straipsnyje įtvirtintas Rangos sutarties dalykas, kur nurodyta, jog Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Apeliacinio skundo argumentas, kad V. K. atvykdavo į kirtavietę kas antrÄ dienÄ ar dažniau, nors E. A. paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog atvažiuodavo kelis kartus į savaitę, dar neįrodo ir nepatvirtina, kad jis vadovavo darbams, kadangi bÅ«tent Rangos sutarčių 2.1. punktuose nurodyta, kad Užsakovas įsipareigoja natÅ«roje parodyti vykdytojams darbų vietÄ ir apimtį, kas Å¡iuo atveju ir bÅ«davo daroma, juo labiau įvertinant aplinkybę, kad bÅ«tent kirtavietė ir priklausė V.

K.. Be to, nors skunde nurodoma, jog buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, o A. P. nurodė, jog jau yra gavęs ir 250 Eur iÅ¡ V. K. už atliktus darbus, pažymėtina, jog pagal byloje esančių Rangos sutarčių 5 punktÄ , asmenys gali gauti avansinį apmokėjimÄ už atliktus darbus, tÄ patvirtino ir E. A. nurodydamas, kad kai reiks pinigų – papraÅ¡ys avanso. Nors skunde nurodoma, kad patys darbuotojai net nežinojo kokios sutartys su jais sudarytos, vis tik apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi asmenys nurodė, jog jie nėra pasirašę darbo sutarčių, o sudarė kitas sutartis, t.y. pripažino kitų sutarčių sudarymo faktÄ .

Tai, kad jie patikrinimo metu nurodė jų neskaitę ar negalėjo pasakyti minėtų sutarčių (rangos) turinio, nepatvirtina V. K. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Asmenys nenurodė, kad minėtos sutartys su V. K. buvo sudarytos prieÅ¡ jų valiÄ , ar kad ne jie patys jas pasirašė. Visos Å¡ios aplinkybės neįrodo nelegalaus darbo fakto.AukÅ¡tesnysis teismas pritaria nutarime nurodytiems motyvams, jog įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbÄ panaudoti sudarant civilės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės veiklos.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi objektyvių duomenų, kurie paneigtų priimto Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį nei keisti, nei tuo labiau naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r ė : palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir LR Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                              Jurgis KiÅ¡kis