243ccc8c-3dc9-4594-a4ba-e9509cd541e2 · Vilniaus apygardos teismas

                                          Civilinė byla Nr. 2A-1949-603/2013           Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00455-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 42.1.1.; 63.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. gruodžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apelianto J.

G. (J. G.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. G. (J. G.) ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas J. G. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Swedbank“ (toliau – atsakovas), praÅ¡ydamas pripažinti Å¡alių 2006-10-18 sudarytÄ kredito sutartį Nr. 06-078523-FA (toliau – Kredito sutartis) vartojimo sutartimi; pripažinti atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Å¡ios sutarties nutraukimÄ neteisėtu.

Nurodė, kad ginčo Å¡alys sudarė Kredito sutartį, kuria atsakovas suteikė ieÅ¡kovui 2 400 000,00 Lt dydžio kreditÄ Ä¯vairaus nekilnojamojo turto įsigijimui. Po turto įsigijimo dalis turto buvo sėkmingai iÅ¡nuomota, iÅ¡ gaunamų pajamų dengiami mokėjimai pagal Kredito sutartį. 2008 m. pabaigoje atsiradęs ekonominis nuosmukis nulėmė ieÅ¡kovo turtinės padėties ir finansinių galimybių mokėti Kredito sutartimi numatytas įmokas pablogėjimÄ . Sutrikus Kredito sutarties vykdymui, ieÅ¡kovas inicijavo su atsakovu susitikimus dėl įmokų grafikų peržiÅ«rėjimo.

Atsakovas derybų pradžioje buvo tolerantiÅ¡kas, 2009-06-16 ir 2010-01-07 raÅ¡tais sutiko pertvarkyti paskolas, tačiau 2011-05-24 raÅ¡tu Nr. SR-26856 vienaÅ¡aliÅ¡kai nuo 2011-06-14 nutraukė Kredito sutartį. Kredito sutarties nutraukimo eiga negali bÅ«ti skaičiuojama nuo praneÅ¡imo apie nutraukimÄ iÅ¡siuntimo, kÄ faktiÅ¡kai padarė atsakovas, todėl tokie atsakovo veiksmai bei Kredito sutarties bendrosios dalies 11.2. punkto sÄ lyga, leidžianti atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ , nutraukti sutartį prieÅ¡ 15 dienų apie tai raÅ¡tu įspėjus ieÅ¡kovÄ , pažeidžia įstatymų nuostatas.

IeÅ¡kovo sudaryta sutartis yra vartojimo, o ne Kredito sutartis, nes atitinka visus vartojimo sutarties požymius. Atsižvelgiant į tai, kad kreditavimo sutartis yra ilgalaikė, jog 11.2.1, 11.2.3, 15.2 punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai, todėl tokios sutarties sÄ lygos laikomos negaliojančiomis ab initio.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pažeidimų nutraukiant Kredito sutartį jis nepadarė, siekė gražiuoju bendradarbiauti su ieÅ¡kovu, leido modifikuoti Kredito sutartį, tačiau ieÅ¡kovas ir po visko įsipareigojimų nevykdė, todėl atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį. 2009 m. rugsėjo mėnesį pažeidimai nebuvo paÅ¡alinti ir tai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus. Atsakovas 2009-09-25 raÅ¡tu Nr. SR-38036 pakartotinai paragino ieÅ¡kovÄ sumokėti 248 942,61 Lt skolÄ papildomu terminu bei įspėjo, kad nepaÅ¡alinus Å¡io pažeidimo pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Atsakovas, remdamasis Å¡iuo praneÅ¡imu, nuo 2009-10-15 įgijo teisę nutraukti sutartį, tačiau iki 2010 m. sausio mėnesio toliau bandė su ieÅ¡kovu taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ , kooperavosi. 2010-01-11 raÅ¡tu nustatė ieÅ¡kovui naujÄ terminÄ Ä¯sipareigojimams vykdyti, tačiau pastarasis 2010-02-12 pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 3 kredito sutarčių, tame tarpe reikalavimo pagrindu esančios Kredito sutarties, pakeitimo. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kas atsisakymas vykdyti Kredito sutartį yra neteisėtas, ieÅ¡kovo pradelsta skola bankui jau virÅ¡ijo 700 000,00 Lt litų.

Atmetus ieÅ¡kinį dėl Kredito sutarties pakeitimo bei panaikinus draudimÄ jÄ nutraukti, atsakovas 2011-05-24 nustatė ieÅ¡kovui naujÄ terminÄ pradelstiems mokėjimams atlikti arba pasiÅ«lė kitokį protingÄ Kredito sutarties pažeidimo paÅ¡alinimÄ , ieÅ¡kovas buvo įspėtas, kad to nepadarius nuo 2011-06-14 bankas inicijuos vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ . Atsakovo 2011-05-24 raÅ¡tas apie sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ buvo siunčiamas ieÅ¡kovui paÅ¡tu, kaip numatyta Kredito sutarties bendrosios dalies 15.2 punkte.

IeÅ¡kovas nepagrįstu ieÅ¡kiniu tyčia sudaro sÄ lygas vilkinti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl jam skirtina 20 000,00 Lt bauda, o jo atstovui už nepagrįstÄ ieÅ¡kinio reikalavimų tikslinimÄ - 5 000,00 Lt bauda.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, atitinkamai paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2006-10-18 sudarė Kredito sutartį dėl 2,4 mln. litų paskolos iki 2021-10-18.

IeÅ¡kovas įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį mokėti palÅ«kanas ir kredito grÄ Å¾inimo įmokas. Kredito grÄ Å¾inimas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. IeÅ¡kovas nuo 2008 m. rudens pradėjo nevykdyti įsipareigojimų pagal Kredito sutartį. Å alys mėgino šį klausimÄ spręsti geranoriÅ¡kai, atsakovas sutiko dėl paskolos pertvarkymo. 2009-09-25 raÅ¡tu Nr. SR-38036 atsakovas pakartotinai paragino ieÅ¡kovÄ sumokėti 248 942,61 Lt skolÄ papildomu terminu bei įspėjo, kad nepaÅ¡alinus Å¡io pažeidimo pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Remiantis Å¡iuo praneÅ¡imu bankas jau nuo 2009-10-15 faktiÅ¡kai įgijo teisę nutraukti Kredito sutartį, tačiau iki 2010 m. sausio mėnesio toliau bandė su ieÅ¡kovu taikiai spręsti ginÄÄ . 2010-01-11 raÅ¡tu bankas nustatė ieÅ¡kovui naujÄ terminÄ Ä¯sipareigojimams vykdyti, tačiau pastarasis, kuris faktiÅ¡kai kėlė paskolos pertvarkymo klausimÄ , 2010-02-12 pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 3 kredito sutarčių, tame tarpe reikalavimo pagrindu esančios Kredito sutarties pakeitimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6234-656/2010 ieÅ¡kinį dėl kredito sutarčių, tame tarpe ir reikalavimo pagrindu esančios Kredito sutarties, pakeitimo atmetė, apeliacinės instancijos teismas šį sprendimÄ paliko nepakeistu (b.l. 60-64).

Teismas konstatavo, kad nors ieškovas yra fizinis asmuo, tačiau iš kredito sutarties gautas lėšas panaudojo savo verslui - komercinės paskirties patalpų įgijimui ir nuomai, veikė savo rizika. Teismų priimtais procesiniais sprendimais konstatuota, kad nėra nustatyta jokių pažeidimų atsakovo veiksmuose, bankas nepažeidė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis. Esant teismų sukurtai prejudicijai, paneigiančiai ieškovo teiginius dėl kooperavimosi ir bendradarbiavimo stokos, teismas plačiau nepasisakė ir dėl tokių ieškovo teiginių.

Teismas nustatė, kad apie galutinį ieÅ¡kovo reikalavimo pakeisti kredito sutartį atmetimÄ ieÅ¡kovas sužinojo dar 2011-05-09, kuomet Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį palikti minėtÄ sprendimÄ nepakeistu. Nuo Å¡io momento ieÅ¡kovui tapo žinoma, jog pareiga mokėti pradelstusmokėjimus yra galiojanti ir turi bÅ«ti vykdoma. Nepaisant to, atsakovas iÅ¡siuntė naujÄ raÅ¡tÄ ir priminimÄ ieÅ¡kovui apie prievolės vykdymÄ , tačiau ieÅ¡kovas nepasinaudojo banko 2011-05-24 raÅ¡te nustatytu papildomu terminu ir toliau nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį.

Teismo vertinimu, 2011-05-24 praneÅ¡imas ieÅ¡kovui pateiktas vadovaujantis Kredito sutarties bendrosios dalies 15.2 punkte nustatytu susitarimu, kuris buvo žinomas abiems Å¡alims. Pagal jį paÅ¡tu iÅ¡siųsti praneÅ¡imai laikomi gautais 5 (penktÄ ) kalendorinę dienÄ nuo iÅ¡siuntimo. Nėra pagrindo manyti, kad toks Å¡alių susitarimas prieÅ¡tarauja protingumo kriterijui ar CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatos turiniui. Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo dėl baudinių sankcijų ieÅ¡kovui ir jo atstovui už nepagrįstÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ bei vėlesnį jo tikslinimÄ .Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog tai, kad kreditas buvo panaudotas nekilnojamojo turto įsigijimui, automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad sutartis nėra vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad Kredito sutartis yra ilgalaikė, Å¡ios sutarties 11.2.1., 11.2.3., 15.2. punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bent vienos kredito dalies, nutraukti Kredito sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, todėl tokios sutarties sÄ lygos laikomos negaliojančiomis ab initio.

Vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas. Jeigu ginčas kyla iÅ¡ vartojimo sutarties, teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio privalo įvertinti pagal CK 6.188 straipsnio reikalavimus. Atsakovas, delsdamas įforminti susidariusios skolos pertvarkymo sutartį, nepagrįstai pelnėsi skaičiuodamas delspinigius. IeÅ¡kinyje nurodyti praÅ¡ymai atsakovui pakeisti Kredito sutarties sÄ lygas iÅ¡ esmės atitiko CK 6.204 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Dėl sutarčių nutraukimo atsakovas turėjo kreiptis į teismÄ .

Atsakovas nutraukė sutartį nesilaikydamas imperatyvių įstatymo nuostatų, nes Kredito sutarties nutraukimo termino eigÄ pradėjo skaičiuoti nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; paskirti 20 000,00 Lt baudÄ , 50 prc. baudos sumokant ieÅ¡kovui; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad apeliantÄ ir atsakovÄ sieja ne vartojimo, o verslo kreditavimo teisiniai santykiai.

IeÅ¡kovas nuo 2008 m. rugpjūčio ėmė pažeidinėti Kredito sutarties sÄ lygas, laiku nemokėjo privalomų įmokų. Atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui sprendimÄ , kaip modifikuoti Kredito sutartį, tačiau ieÅ¡kovas šį pasiÅ«lymÄ atmetė. Paskutinį faktinį kredito grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovas atliko 2008-12-24. Atsakovas 2009-04-23 pateik ieÅ¡kovui naujÄ sprendimÄ dėl Kredito sutarties pakeitimo, tačiau skolininkas vėl atsisakė pakeisti Kredito sutartį, žadėdamas iÅ¡taisyti jos vykdymo trÅ«kumus.

Apeliantui toliau pažeidinėjant sutartį, atsakovas 2009-09-25 raÅ¡tu Nr. SR-38036 pakartotinai paragino ieÅ¡kovÄ 248 942,61 Lt skolÄ sumokėti papildomu terminu ir įspėjo, kad nepaÅ¡alinus Å¡ios pažeidimo, atsakovas pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Apeliantas klaidina teismÄ , nes raÅ¡tu imituodamas bendradarbiavimÄ , realiai nevykdė net dalinių mokėjimų pagal Kredito sutartį, nepriėmė nei vieno atsakovo pasiÅ«lymo ir nepateikė kitų siÅ«lymų, kaip galėtų paÅ¡alinti sutarties pažeidimÄ ir užtikrinti tinkamÄ tolesnį atsiskaitymÄ su banku.

Paties ieÅ¡kovo pateiktame banko atstovės 2010-01-07 elektroniniame laiÅ¡ke skolininkas eilinį kartÄ informuotas apie jam priimtus palankius banko sprendimus ir pakviestas praneÅ¡ti apie savo pritarimÄ /nepritarimÄ jų sÄ lygoms. Å iuo el. laiÅ¡ku ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai informuotas, kad paskola, už kuriÄ Ä¯keistos komercinės patalpos Nemuno g. (ginčo Kredito sutartis) nėra keičiama, bet tenkinant ieÅ¡kovo pageidavimÄ , jos įvykdymui gali bÅ«ti sudaryta nauja lizingo sutartis su banko dukterine įmone.

Kadangi ieÅ¡kovas nereagavo ir į Å¡itÄ pasiÅ«lymÄ , o Kredito sutartis buvo nevykdoma nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., bankas buvo priverstas savo teises ginti reikalaudamas grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ prieÅ¡ terminÄ . Todėl atsakovas 2010-01-11 raÅ¡tu ieÅ¡kovui nustatė naujÄ papildomÄ terminÄ iki 2010-02-02 sumokėti 384 812,06 Lt dydžio pradelstus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį ir įspėjo ieÅ¡kovÄ , kad nepaÅ¡alinus Kredito sutarties pažeidimų, bankas pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Gavęs banko raginimÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl Kredito sutarties pakeitimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6234-656/2010 ieÅ¡kinį atmetė ir nustatė prejudicinį faktÄ , kad ieÅ¡kovo vienaÅ¡alis atsisakymas vykdyti Kredito sutartį yra neteisėtas. Å is teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2011-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-537-492/2011 atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Teismui atmetus ieÅ¡kinį, panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas nutraukti Kredito sutartį, todėl toliau galiojo 2010-01-11 banko praneÅ¡imas dėl sutarties nutraukimo nuo 2011-02-03.

Nepaisant to, atsakovas 2011-05-24 praneÅ¡imu suteikė apeliantui papildomÄ galimybę pradelstiems mokėjimams atlikti arba pasiÅ«lyti kitokį protingÄ Kredito sutarties pažeidimo paÅ¡alinimÄ . IeÅ¡kovas įspėtas, kad nesumokėjus pradelstos skolos nuo 2011-06-14 privalo grÄ Å¾inti bankui visÄ kreditÄ . IeÅ¡kovui nepasinaudojus Å¡ia galimybe, bankas nuo 2011-06-14 nutraukė Kredito sutartį. IeÅ¡kovas nuo 2008 m. tinkamai nevykdė Kredito sutarties, paskutinį faktinį kredito grÄ Å¾inimÄ atliko 2008-12-24, 2011-05-24 ieÅ¡kovo pradelsti įsipareigojimai siekė 707 841,72 Lt ir iki Å¡ios dienos jie tęsėsi 2,4 metų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2011-05-24 praneÅ¡ime nustatytas terminas pradėtas skaičiuoti ne nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos, nes pagal Kredito sutartį, praneÅ¡imai laikomi gautais 5 kalendorinę dienÄ nuo jų iÅ¡siuntimo dienos. Todėl Kredito sutarties 11.2.1. punkte nustatytas 15 dienų įspėjimo terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2011-05-29. Kadangi ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė turėdamas tikslÄ užvilkinti atsakovo skolos atgavimÄ iÅ¡ įkeisto turto, bankas dėl to patiria nuostolių, už šį tyčinį ir akivaizdų piktnaudžiavimÄ teise ieÅ¡kovui skirtina 20 000,00 Lt bauda, 50 proc. jos iÅ¡mokant atsakovui.

Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas kelia atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ko Kredito sutarties nutraukimo teisėtumo klausimÄ nurodydamas, kad ieÅ¡kovas yra fizinis asmuo, sudarę kredito sutartį su banku; ieÅ¡kovui kreditas suteiktas nekilnojamojo turto įsigijimui, o Å¡alių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, todėl Å¡ios sutarties 11.2.1., 11.2.3., 15.2. punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos, iÅ¡ esmės pažeidžiančios Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, laikomos negaliojančiomis ab initio.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5, 14, 15 dalys). IeÅ¡kovas yra fizinis asmuo, sudaręs kredito sutartį su banku, t. y. kredito įstaiga, kuri turi licencijÄ verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę.

Vartotojo požymiai skirstomi į subjektyviuosius (susijusius su objekto specifika) ir objektyviuosius (susijusius su tikslo specifika). Pagal subjektyvųjį požymį vartotoju laikomas fizinis asmuo, pagal objektyvųjį - vartotoju laikomas asmuo kuris veikia ne savo profesijos ar komerciniais tikslais. Nagrinėjamoje byloje sutarties dalykas ir tikslas, t.y. kredito paskirtis yra vertintini kaip reikšmingi tiek, kiek jie gali būti susieti su sutarties tikslu – ne verslo tikslais. Iš Kredito sutarties specialiosios dalies matyti, kad kredito paskirtis – paskolos pagal UAB „Hansa lizingas“ sutarčių refinansavimas 1 700 000,00 Lt, kitoms reikmėms finansuoti – 700 000,00 Lt.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad kredito paskirtis – įvairaus nekilnojamojo turto įsigijimas, mokėjimo prievolės pagal Kredito sutartį nevykdymÄ teisino tuo, jog nors dalis įsigyto turto buvo sėkmingai iÅ¡nuomota įvairiems juridiniams asmenims, iÅ¡ gaunamų pajamų dengiami mėnesiniai mokėjimai bankui, tačiau atsiradus ekonomikos nuosmukiui, krito nuomos kainos, dalis nuomininkų nutraukė sutartis, todėl sumažėjo ieÅ¡kovo iÅ¡ nuomos gaunamos pajamos. IÅ¡ kredito paskirties, įkeitimo objekto (negyvenamosios paskirties patalpos: prekybos patalpos, patalpa – kavinė ir t.t.) bei paties ieÅ¡kovo teiginių darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas versliÅ¡kai užsiima komercinės paskirties patalpų nuoma.

Konstatavus, kad Kredito sutartis nėra vartojimo sutartis, abi sutarties Å¡alys veikė verslo tikslais, darytina iÅ¡vada, kad teismui nebuvo pagrindo tokios sutarties sÄ lygas vertinti CK 6.188 straipsnio nustatytų sÄ Å¾iningumo kriterijų aspektu.Bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas jau nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. pradėjo pažeidinėti prievolių pagal Kredito sutartį vykdymÄ , t. y. nustatytais terminais nemokėjo privalomų pagal sutartį įmokų. Paskutinį faktinį kredito grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovas atliko 2008-12-24.

Atsakovas, bendradarbiaudamas su ieÅ¡kovu ir siekdamas iÅ¡saugoti sutartį, teikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymus dėl Kredito sutarties modifikavimo, tačiau skolininkas kreditoriaus pasiÅ«lymais nesinaudojo, nurodė iÅ¡taisysiÄ s sutarties vykdymo trÅ«kumus, tačiau vėliau vis tiek nevykdė mokėjimų pagal Kredito sutartį, tokiu bÅ«du pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai liudija, kad atsakovas dar 2009-09-25 raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ ragindamas sumokėti 248 942,61 Lt skolÄ per nustatytÄ terminÄ ir įspėjo, kad nepaÅ¡alinus Å¡io pažeidimo, pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Atsakovas 2010-01-11 raÅ¡tu nustatė ieÅ¡kovui naujÄ papildomÄ terminÄ iki 2010-02-02 sumokėti 384 812,06 Lt dydžio pradelstus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį ir įspėjo, kad nepaÅ¡alinus Kredito sutarties pažeidimų, pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Gavęs minėtÄ atsakovo įspėjimÄ ieÅ¡kovas 2010-02-01 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas pakeisti ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytų kredito sutarčių, taip pat ginčo Kredito sutarties sÄ lygas, dvylikai mėnesių taikyti kredito grÄ Å¾inimo įmokų atidėjimÄ ir palikti tik palÅ«kanų mokėjimÄ .

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6234-656/2010 ieÅ¡kinio netenkino. Apeliacinės instancijos teismas 2011-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-537-492/2011 ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-01 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas verslininku, prisiėmė rizikÄ dėl savo mokumo, verslo pajamingumo svyravimai pasaulio ekonomikos mÄ stu negali bÅ«ti pripažinti aplinkybe, atleidžiančia nuo sutarties vykdymo ir, kad atsakovas nėra pažeidęs sutartinės pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su kita Å¡alimi (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).

Kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovui nuo Vilniaus apygardos teismo 2011-05-09 nutarties priėmimo tapo žinoma, jog pareiga mokėti pradelstus mokėjimus yra galiojanti ir turi bÅ«ti vykdoma. Atsakovas 2011-05-24 praneÅ¡imu dar kartÄ pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo iki 2011-06-13 sumokėti 707 841,72 Lt dydžio įsiskolinimÄ ir įspėjo, kad prieÅ¡ingu atveju nutrauks sutartį ir kreipsis į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. IeÅ¡kovui toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovas pasinaudojo jam suteikta teise nutraukti Kredito sutartį.

PrieÅ¡ingai nei apeliantas teigia skunde, įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad kredito davėjas (atsakovas) bendradarbiavo su ieÅ¡kovu, siekė suÅ¡velninti ieÅ¡kovo Kredito sutarties nevykdymo neigiamus padarinius – ilgÄ laikÄ siuntė ieÅ¡kovui raginimus dėl įsiskolinimų sumokėjimo, teikė pasiÅ«lymus dėl sutarties sÄ lygų modifikavimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas Kredito sutartį prieÅ¡ terminÄ , nesivadovavo vien tik Kredito sutarties 11.2.1.1 punktu, sutartį nutraukė tik ieÅ¡kovui sistemingai ilgÄ laikÄ nevykdant pareigos grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti palÅ«kanas, prieÅ¡ tai keletÄ kartų įspėjęs apie Kredito sutarties nutraukimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ ginčo Kreditavimo sutarties sÄ lygų, Å¡alys kredito grÄ Å¾inimÄ dalimis laikė esmine Kreditavimo sutarties sÄ lyga, kuriÄ pažeidus atsakovas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (Sutarties 11.2.1. punktas). IeÅ¡kovas nuo 2008-12-24 neatliko jokių mokėjimų pagal sutartį. Esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t.y. ieÅ¡kovui ilgÄ laikÄ nevykdant sutartinių įsipareigojimų atsakovui atsirado didelė rizika, kad Kredito sutartis bus neįvykdyta ir ateityje, ir tai sudarė pagrįstÄ pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kam sutarties nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

Å ioje byloje apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog ateityje galėtų vykdyti Kredito sutartį, padengti 2011-05-24 dienai susidariusį 707 841,72 Lt įsiskolinimÄ ir toliau vykdyti sutartyje nustatytus mokėjimus.Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį, kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia teisės nukentėjusiai Å¡aliai sustabdyti sutarties vykdymÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad net vienos Å¡alies kreipimasis į teismÄ dėl sutarčių sÄ lygų pakeitimo nekliudo kreditoriui nutraukti sutarties, jeigu sutartis ir toliau nėra vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).

Nagrinėjamoje byloje kreditorius taikė savo sutartyje numatytÄ teisių pažeidimo gynimo bÅ«dÄ â€“ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ sutartyje nurodytu pagrindu, nes visÄ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo ir teisminio ginčų sprendimo laikotarpį, nepaisydamas CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatų, atsakovas įmokų pagal Kredito sutartį nemokėjo. Vadovaujantis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusi Å¡alis gali sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdama į teismÄ . Apie sutarties nutraukimÄ privaloma iÅ¡ anksto praneÅ¡ti kitai Å¡aliai per sutartyje nustatytÄ terminÄ .

Kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1. punkte nustatyta, kad Bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų raÅ¡tu įspėjęs Kredito gavėjus, vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ nutraukti Sutartį ir pareikalauti, kad Kredito gavėjai grÄ Å¾intų Bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu Kredito gavėjai padaro bent vienÄ iÅ¡ esminių Sutarties pažeidimų. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 15.2 punktÄ , Å¡alių paÅ¡tu iÅ¡siųsti praneÅ¡imai laikomi gautais penktÄ kalendorinę dienÄ nuo jų iÅ¡siuntimo dienos.

Å i sutarties sÄ lyga nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1 punkte nustatytas 15 kalendorinių dienų įspėjimo terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2011-05-29, nuo 2011-06-14 Kredito sutartis nutraukta. Kaip matyti, Kredito sutartyje Å¡alys buvo aptarusios, kÄ laiko protingu įspėjimo apie sutarties nutraukimÄ terminu, nustačiusios Å¡io įspėjimo pateikimo tvarkÄ , ieÅ¡kovas Å¡io termino ir tvarkos laikėsi.Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja. Atsakovas praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos paskiriant atsakovo naudai, už be pagrindo paduotÄ apeliacinį skundÄ . Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo elgesys vertintinas kaip siekis vilkinto skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis Å¡alimi yra pripažįstama tokia Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ arba sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Tačiau įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nors ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau atsakovo praÅ¡ymas skirti ieÅ¡kovui baudÄ negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi ieÅ¡kovo naudojimasis instancine teismo sprenidmo teisėtumo ir pagrįstumo kontrole negali bÅ«ti laikomas akivaizdžiu piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotÄ , teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuris dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å ios bylos rezultatas yra palankus atsakovui, kuris patiekė praÅ¡ymÄ priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė iÅ¡laidų faktÄ ir dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl Å¡ios priežasties bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui nėra priteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                      Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski