2016-12-19 Nr. AB-24417-3-61-3-01694-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2413-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01694-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A RT I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, V. B. U., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. M. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. cspr1-45 ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. kovo 17 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas ištaisyti klaidas, t. y. ant žemės sklypų ribos esančio šulinio ½ dalį įteisinti kaip pareiškėjo nuosavybę. Teritorinis registratorius atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie nekilnojamuosius daiktus, esančius pareiškėjo sklype, ir nuosavybės teises į juos atitinka registravimui pateiktus dokumentus. Tačiau, pareiškėjo teigimu, pagal 2014 m. kovo 17 d. atliktus kadastrinius duomenis, pareiškėjo žemės sklype yra ½ šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjas 2014 m. balandžio 28 d. pakartotinai kreipėsi į teritorinį registratorių, kuris 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. KAKT-1062 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. cspr1-142 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Šių teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme, kuris pareiškėjo skundą atmetė, tačiau nurodė, kad ikiteisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nereiškė reikalavimo dėl teisinės registracijos į šulinį panaikinimo, šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas iš naujo kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią dalį įregistruoti pareiškėjo vardu. Teritorinis registratorius 2015 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. KAKT-17 pareiškėjo skundą atmetė. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri ginčijamu 2015 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. cspr1-45 savavališkai pakoregavo skundo reikalavimus, pareiškėjo skundą vertino kaip pakartotinį ir atsisakė jį nagrinėti

Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas teigė, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pareiškėjo skundo esmę išsiaiškino teisingai ir jos neiškreipė. Daiktinių teisių išregistravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu minėto įstatymo 33 straipsnio nuostatos, kuriomis savo skunde vadovaujasi pareiškėjas, reglamentuoja klaidų Nekilnojamojo turto registre ištaisymą. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundai yra grindžiami ne naujomis aplinkybėmis ar dokumentais, o pirminiais 2000 m. dokumentais, kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo skundo pagrįstumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo j. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, nors 2014 m. gruodžio 16 d. skunde teritoriniam registratoriui bei 2015 m. vasario 2 d. skunde Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pareiškėjas prašė panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją į ½ dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jokių įrodymų apie tai, kad V. B. U. daiktinės teisės į šulinį yra pasibaigusios ar kad pareiškėjas įgijo daiktines teises į dalį šio objekto, t. y. Nekilnojamojo turto įstatyme bei Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytus juridinius faktus pagrindžiančių dokumentų, pareiškėjas VĮ Registrų centrui nepateikė.

Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir teismui, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas yra įgijęs kokių nors daiktinių teisių į šulinį ir kad dėl to jis yra tinkamas subjektas teritoriniam registratoriui teikti prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registro nuostatuose įtvirtinta tvarka. Įvertinęs pareiškėjo 2014 m. gruodžio 16 d. skundo teritoriniam registratoriui bei 2015 m. vasario 2 d. skundo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai turinį ir prasmę, teismas nurodė, kad V.

B. U. vardu atliktos teisinės registracijos į ½ dalį šulinio panaikinimą pareiškėjas laiko techninės registratoriaus padarytos klaidos ištaisymu. Šiuose skunduose J. M. ginčijo V. B. U. daiktines teises į ½ dalį šulinio bei prašė įregistruoti jo daiktines teises į ½ dalį šio šulinio, t. y. iš esmės kėlė klausimus, analogiškus jau išnagrinėtiems teritorinis registratoriaus 2014 m. kovo 26 d. raštu Nr. (3.4.5)KAS-706 ir 2014 m. gegužės 9 d. raštu Nr. KAKT-1062, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. cspr1-1421, taip pat įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3223-422/2014.

Kadangi jokių naujų įrodymų, patvirtinančių galimybę Nekilnojamojo turto registro duomenis pakeisti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintu būdu (t. y. išregistruojant daiktines teises į dalį nekilnojamojo daikto), pareiškėjas nepateikė, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija ginčijamame sprendime Nr. cspr1-45 tinkamai įvertino pareiškėjo 2014 m. gruodžio 16 d. skunde teritoriniam registratoriui bei 2015 m. vasario 2 d. skunde Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai išdėstytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų dokumentų, ir pagrįstai šiuos skundus laikė pakartotiniais prašymais ištaisyti Nekilnojamojo turto registro klaidas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apie teismo posėdį nepranešė nei pareiškėjui, nei jį atstovaujančiai advokatei, dėl ko pareiškėjas neteko galimybės pateikti išsamius paaiškinimus. Pažymi, kad EPP sistemoje buvo neteisingai suvesti advokatės D. I. Vinklerytės duomenys, todėl jokios informacijos apie šią bylą advokatė negavo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į atsakovą su analogišku skundu pareiškėjas kreipėsi antrą kartą. Paaiškina, kad 2013 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu dviejų sklypų žemėje esantis šulinys buvo užregistruotas tik vieno iš sklypų savininkų vardu. 2014 m. kovo 17 d. prašymu kreipėsi į Kauno filialą, prašydamas ištaisyti klaidas ir ant sklypų ribos esančio šulinio ½ dalį įteisinti mano nuosavybėn. Kauno filialas atsisakė patenkinti mano prašymą nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie nekilnojamuosius daiktus, esančius mano sklype, ir nuosavybės teises į juos atitinka registravimui pateiktus dokumentus. Iš naujo kreipdamasi į teritorinį registratorių, pareiškėjas prašė, kaip nurodė Kauno apygardos administracinis teismas, pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio ir šią šulinio dalį įregistruoti pareiškėjo nuosavybe. Akcentuoja, kad skundą padavė būtent prašydamas išregistruoti nuosavybės teisę, panaikinti teisinę registraciją ginčo šuliniui V. B. U. vardu. Tačiau Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, savavališkai koreguodama mano skundo reikalavimus, dirbtinai sukūrė situaciją, kad mano skundas būtų laikytinas pakartotiniu, todėl nenagrinėtinu.

Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. cspr1-45 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas J. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. cspr1-45 paliktas nepakeistas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs jam ir jo atstovei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio nuostatas, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.), išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas. ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriems nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apie teismo posėdį nepranešė nei jam, nei jį atstovaujančiai advokatei. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir administracinėje byloje esantys duomenys, kad pareiškėjui šaukimas siųstas nebuvo. Pareiškėją atstovaujančiai advokatei šaukimas buvo išsiųstas per EPP (elektroninių paslaugų portalą) (b. l. 111). Iš bylos duomenų matyti, kad advokatės duomenys (advokato pažymėjimo numeris) į EPP sistemą buvo suvesti klaidingai, todėl advokatė su teismo šaukimu neturėjo galimybės susipažinti (b. l. 124, 126). Iš teismo posėdžio informacinės pažymos ir teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog 2015 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje pareiškėjas ar jo atstovai nedalyvavo (b. l. 113-114). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui ir jį atstovaujančiai advokatei nedalyvaujant, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam bei teisę į teisingą procesą. Šiuo atveju taikytinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas, pagal kurį, kaip minėta, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, kai nebuvo vieno iš proceso dalyvių – pareiškėjo ir jo atstovo, kuriems nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir pareiškėjas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 7 punktas), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė