2017-02-22 Nr. AB-4192-3-61-3-02272-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-1-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02272-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. E., atstovaujama advokato A. T., 2016 m. birželio 1 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 1V-703 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“, atnaujinti skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. birželio 17 d. pašalinti šioje nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai; kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas). Teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentas, jog „prieš porą dienų radau pašto dėžutėje 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymą“, nėra pagrįstas įrodymais, todėl teismas įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus, kada ji gavo skundžiamą įsakymą.

Pareiškėja L. E. 2016 m. birželio 6 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog minėtas aplinkybes (dėl ginčijamo įsakymo radimo pašto dėžutėje) gali patvirtinti jos vyras.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti L. E. skundą, pareiškėjai grąžino sumokėtą 28,00 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad netenkina pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, nes tam nėra objektyvaus teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėja praleido terminą įsakymui apskųsti ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Pareiškėjos vyro apklausti nėra būtinybės, nes teismas vertina tokių parodymų objektyvumą kritiškai, be to, priimant skundą rašytinio proceso tvarka, nėra galimybės apklausti pareiškėjos vyro. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, jos prašymas šį terminą atnaujinti netenkinamas, todėl skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Pareiškėjai grąžinamas 28,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Pareiškėja L. E., atstovaujama advokato A. T., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes pirmosios instancijos teismas šokinėja per stadijas. Nepriėmęs skundo, nepasiruošęs bylai, teismas nustatė, kad pareiškėjos vyro apklausti nėra būtinybės, o liudytojo parodymus įvertino kritiškai, nors tokių duomenų byloje nėra. Apygardos teismas elgiasi prieštaringai, nes neatlikęs nagrinėjimo, priešingai ABTĮ II skyriaus nuostatoms, įrodymus analizavo ir be motyvų atmetė pareiškėjos skundą, nors pats pripažino, kad priimant skundą rašytinio proceso tvarka, nėra galimybės ištirti įrodymus. Be to, pagal ABTĮ 81 straipsnį, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalį, kuri įsakmiai nurodo, kad teismas nutartyje turi nurodyti kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą. Tik nagrinėjant bylą iš esmės įmanoma nustatyti įsakymo atradimo aplinkybės. Be atsakovo paaiškinimų, be rašytinių įrodymų bei liudytojo apklausos, neįmanoma patikrinti bei nustatyti išdėstytų faktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, kuria teismas, neatnaujinęs termino skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjos L. E. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja siekia teismui apskųsti Migracijos departamento 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 1V-703 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“. Skundas teismui elektroninių ryšių priemonėmis paduotas 2016 m. birželio 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 1 dalis nustatė, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ginčui aktualiu metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Vadinasi, nagrinėjamai atveju aktuali aplinkybė, kada būtent pareiškėjai buvo įteiktas jos skundžiamas sprendimas.

Pirminiame skunde pareiškėja paaiškino, kad įsakymo apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes ilgą laiką laukė atsakovo sprendimo, laikas nuo laiko ėjo į gyvenamosios vietos Migracijos tarnybą ir vis išgirsdavo atsakymą, kad sprendimas dar nepriimtas; eilinį kartą atvykusi į Migracijos tarnybą pareiškėja išgirdo, kad sprendimas jau priimtas ir net jau jai išsiųstas. Pareiškėja skunde paaiškino, kad „prieš porą dienų rado pašto dėžutėje 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymą ir laišką, kuris buvo priimtas 2015 m. rugsėjo 9 d.“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi Migracijos departamentas bei AB „Lietuvos paštas“ buvo įpareigotos pateikti teismui duomenis apie tai, kada būtent pareiškėjai buvo išsiųstas ir įteiktas ginčijamas Migracijos departamento 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. 1V-703. AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. sausio 16 d. rašte Nr. 3-356 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pašto siuntų pateikimą gavėjui asmeniškai pasirašytinai patvirtinančius dokumentus bendrovė saugo 6 mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo pašto siuntos pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pašto siunta su ginčijamu sprendimu siųsta prieš daugiau nei 1 metus ir 4 mėnesius, bendrovė teismo prašomų duomenų neturi. Kita vertus, atsakovas Migracijos departamentas 2017 m. sausio 17 d. rašte Nr. (15/2-5) 10K-2503 nurodė, kad ginčijamo įsakymo išrašą 2015 m. rugsėjo 14 d. lydraščiu Nr. (15/3-4) 10K-49393 registruota pašto siunta Nr. RN163353069LT pareiškėjos L. E. gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sav.) išsiuntė 2015 m. rugsėjo 15 d. Be to, Migracijos departamentas minėtame rašte pažymėjo, kad informaciją apie 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 1V-703 priėmimą kartu su pareiškėjos asmens byla 2015 m. rugsėjo 16 d. išsiuntė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui, kuriame jos asmens byla buvo gauta 2015 m. rugsėjo 18 d.

Įvertinusi minėtus duomenis, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėja įstatyme nustatytu laiku Migracijos departamento sprendimo neapskundė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuo atveju pareiškėjai ginčijamas įsakymas išsiųstas dar 2015 m. rugsėjo 15 d. registruota pašto siunta, todėl teiginys, kad šį įsakymą pareiškėja pašto dėžutėje rado tik 2016 m. gegužės mėnesį (pareiškėja skunde nurodo, kad įsakymą rado „tik prieš porą dienų“, skundas teismui pateiktas 2016 m. birželio 1 d.), visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos L. E. atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palieką nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. E. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė