24388a26-e925-49c9-a8f8-d5b66abd2aca · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja D. Å iugždinytė                                      Â

Bylos Nr. 1A-201-238/2013;

Teisėja A.Levinskienė                                           Â

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-02028-2011-3;Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

 (S)

                    Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 22 d.

Kaunas

             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Arūno Paštuolio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam R. Š., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei, nuteistojo S. B. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka

iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. Å . ir S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo

2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

             R. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 metams ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie griežtesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėjus Kauno rajono apylinkės teismo 2010-10-12 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, skirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

             S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 metams ir pagal BK

284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio

1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėjus Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, skirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

             R. Š. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011-12-05, apie 19 val., (duomenys neskelbtini),

viešoje vietoje - prie parduotuvės „Express Market“, veikdamas kartu su S. B., kitų asmenų akivaizdoje, be

jokios priežasties, elgdamasis įžūliai, pargriuvus nukentėjusiajam D. K. ant žemės, rankomis ir

kojomis sudavė į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau kaip 2 kartus, sukeldamas nukentėjusiajam D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

             Be to, R. Å . pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje - prie parduotuvės „Express Market", veikdamas kartu su S. B., dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties,

elgdamasis įžūliai, pargriuvus nukentėjusiajam D. K. ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno

vietas ne mažiau kaip 2 kartus, padarydamas nukentėjusiajam D. K. kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, kairės akies vokuose, nosies srityje, nosies kaulo lūžimÄ ir galvos sumuÅ¡imo iÅ¡sivysčiusį galvos smegenų sukrėtimÄ , o tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl poodinės kraujosruvos nosies srityje su nosies kaulų lūžimu, nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

             S. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011-12-05,

apie 19 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje — prie parduotuvės „Express Market“, veikdamas kartu su R. Å ., kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, elgdamasis įžūliai, suduodamas nukentėjusiajam D. K. vienÄ kartÄ alkÅ«ne į veido sritį, tokiu bÅ«dų jį pargriaudamas ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė į

įvairias kÅ«no vietas ne mažiau kaip 2 kartus, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ,

tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

             Be to, S. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje - prie parduotuvės „Express Market“, veikdamas kartu su R. Å ., dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties,

elgdamasis įžūliai, suduodamas nukentėjusiajam D. K. vienÄ kartÄ alkÅ«ne į veido sritį, tokiu bÅ«du jį

pargriaudamas ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 2 kartus, taip padarydamas nukentėjusiajam D.

K. kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, kairės akies vokuose, nosies srityje, nosies kaulo lūžimÄ ir galvos sumuÅ¡imo iÅ¡sivysčiusį galvos smegenų sukrėtimÄ , o tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl poodinės kraujosruvos nosies srityje su nosies kaulų lūžimu nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

             Apeliaciniu skundu nuteistieji R. Š. ir S.

B. praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria jie nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti, bei perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Skunduose nurodoma, jog apylinkės teismas apeliantų padarytoms veikoms netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes neįvertino, jog jų smurtinę veikÄ vieÅ¡oje vietoje pirmiausia lėmė pyktis, kerÅ¡tas ar kitos paskatos, kilusios dėl apeliantų ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio santykių, o Å¡ie kvalifikuojantys požymiai negalėjo bÅ«ti laikomi sÄ lygotais chuliganiÅ¡kų paskatų. Dėl to apeliantams inkriminuota veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į BK 138 straipsnio

1 dalį, akcentuojant ir tai, jog žala nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai yra visiÅ¡kai atlyginta. Taigi, konflikto priežastis buvo bÅ«tent paties nukentėjusiojo elgesys, o tai irgi paneigia kvalifikuojančio požymio – chuliganiÅ¡kų paskatų – netinkamÄ nustatymÄ , be to, tarp apeliantų ir nukentėjusiojo panieka buvo nusistovėjusi seniai (jie visi gyvenama vienoje gyvenamojoje vietoje). BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas nenurodo nusikaltimo padarymo vietos, kaip kvalifikuoto pastarojo nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio, t. y. veika netampa pavojingesnė, jei ji padaroma vieÅ¡oje vietoje. ChuliganiÅ¡ki motyvai dažniausiai priskiriami nepageidautinam elgesiui, kai atliekami be aplinkiniams aiÅ¡kios priežasties ar dėl aiÅ¡kiai nepateisinamų, nesuvokiamų priežasčių. Apeliantai tvirtina, kad nesutrikdė visuomeninės tvarkos ir rimties, nemetė iÅ¡Å¡Å«kio visuomenei ir neprieÅ¡pastatė savęs aplinkiniams. Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Konflikto metu tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo nebuvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka, kadangi lauke nebuvo nė vieno asmens, o konfliktas kilo ne dėl chuliganiÅ¡kų, bet dėl asmeninių paskatų. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad D. K. buvo sumuÅ¡tas prie parduotuvės tamsiu paros metu, nes gruodžio mėnesio pradžioje saulė leidžiasi apie 16 valandÄ , todėl nebuvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis, Å¡io įvykio nematė paÅ¡aliniai asmenys.

             Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus. Nuteistųjų kaltė ir kiti jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymiai buvo pagrįsti iÅ¡imtinai tik nukentėjusiojo parodymais ir VTMT prie LR TM Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis Nr. G275/12 (02). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio  l dalies nuostatos įpareigojÄ teismÄ nuosprendyje ne tik iÅ¡dėstyti visus turimus įrodymus, bet ir nurodyti motyvus, kodėl teismas vienais įrodymais pagrindžia savo iÅ¡vadas, o kitus atmeta. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino konflikto kilmės, t. y. nebuvo nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininkų veikimo ir atsiradusių pasekmių. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, neįsigilino ne tik į patį nusikaltimo faktÄ , bet ir visiÅ¡kai nenagrinėjo nusikaltimo padarymo priežasčių, motyvų ir kitų su nusikaltimo padarymu susijusių aplinkybių. BPK 20 straipsnis numato, kad įrodymais laikomi tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo duotais parodymais, nors įrodymus turėjo vertinti tik pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris turėjo bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir beÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, t. y. nebuvo įvertinta, kad bÅ«tent nukentėjusysis apeliantus įžeidė žodžiais, kad jis net neprisimena konflikto dienos, kiek jam buvo suduota smÅ«gių (nukentėjusysis tik paminėjo, kad jam buvo padaryti sužalojimai ir jis dėl to gydėsi ligoninėje). Be to, byloje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, nebuvo surinkta nukentėjusįjį charakterizuojanti medžiaga apie jo temperamentÄ , teistumÄ , polinkį konfliktuoti. Skundo autoriai taip pat pažymėjo, jog apylinkės teismas jiems skyrė per griežtas bausmes, nepagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia pripažino tik tai, kad nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

             Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

             Apeliaciniai skundai atmestini.

             Kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Ä®rodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. BylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantai įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

             Teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei priėmė motyvuotÄ ir įrodymais pagrįstÄ nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Apeliantų veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ Â ir BK 284 straipsnio 1 dalį, už Å¡ias veikas R. Å . ir S. B. yra pagrįstai nuteisti, nes teisme iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog apeliantai padarė nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo kaltinami.

             Kolegija pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Kvalifikuojant veikÄ pagal 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės, kas pradėjo konfliktÄ , neturi reikÅ¡mės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai, pvz., sukelti emocijų proveržio. Veikos kvalifikavimÄ lemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Objektyviai vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali pasireikÅ¡ti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, kuriais yra sutrikdoma visuomenes rimtis ar tvarka. Nors aptariamas BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas arba yra kėsinamasi pažeisti Å¡iuos gėrius. Apeliantai visiÅ¡kai teisÅ«s, kad, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK

135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį.

             Apeliantai nuteisti už tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje, t. y. vieÅ¡oje vietoje - prie parduotuvės „Express Market“, veikdami kartu, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, elgdamiesi įžūliai, pargriuvus nukentėjusiajam D. K. ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau kaip 2 kartus, taip padarydami ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam, bet ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

             Kolegija pažymi, kad BK 284 straipsnio

1 dalies dispozicijoje numatyta keletas savarankiškų alternatyvių nusikalstamų veiksmų – tai įžūlūs veiksmai, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai,

iš kurių kiekvieno atlikimas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jeigu šie veiksmai sukėlė įstatyme

numatytas pasekmes. Apeliantai nuteisti už tai, kad elgėsi įžūliai, be priežasties smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį vieÅ¡oje vietoje, jį sužalojo, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .  Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas išėjęs iÅ¡ parduotuvės, smurtavimo vieta buvo vieÅ¡a, apeliantų smurtinius veiksmus matė kitas asmuo  (J. B.), apeliantų veiksmai jam sukėlė pasipiktinimÄ , o nukentėjusiajam sukėlė nepatogumus dėl smurto, sužalojimo ir galimybės gatvėje jaustis saugiai.

             Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog konflikto priežastis buvo paties nukentėjusiojo įžeidžiantys veiksmai, iÅ¡reikÅ¡ti necenzÅ«riniais žodžiais, ir asmeninės priežastys (pavydas, pyktis, kerÅ¡tas ar kitos paskatos, kilusios dėl apeliantų ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio santykių, nes visi gyveno vienoje gatvėje). Minėta, kad kvalifikuojant veikÄ pagal 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės, kas pradėjo konfliktÄ , neturi reikÅ¡mės ir veikos padarymo motyvai.

Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai, pvz., sukelti emocijų proveržio. Veikos kvalifikavimÄ lemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Dėl to skundų argumentai, kolegijos nuomone, yra ne tik nepakankami baudžiamajai atsakomybei paneigti, bet ir nepagrįsti. Net apeliaciniuose skunduose jų autoriai nesugebėjo nurodyti ir iÅ¡sirinkti iÅ¡ jų pačių pateikto sÄ raÅ¡o (pavydo, pykčio, kerÅ¡to ir kt.) tikrųjų konflikto priežasčių, kurių nebuvimÄ taip pat visiÅ¡kai paneigia pačių nuteistųjų parodymai teisiamajame posėdyje (R.

Å . teigė, jog konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis „kažkÄ â€œ pasakė ir jie pasijautė „truputį“ įžeisti; S. B. paaiÅ¡kino, jog trenkė nukentėjusiajam į veidÄ dėl „kažkokio“ įžeidžiančio teiginio, kurio irgi tiksliai neatsimena). Å ie nuteistųjų parodymai ir prisipažinimai padarius nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai patvirtina ne tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarymo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ar vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ (patys nuteistieji apklausiami parodė, jog be jokios priežasties kilusį konfliktÄ vieÅ¡ojoje vietoje matė ir paÅ¡aliniai asmenys), bet ir tai, jog apeliantų kaltė buvo grindžiama ne vien tik nukentėjusiojo parodymais ir specialisto iÅ¡vada.

Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra įstatyminio pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apeliantus iÅ¡teisinti. Tai, kad D. K. neprisiminė įvykio laiko, kiek tiksliai smÅ«gių jam buvo suduota, bei tai, kad jam ir ligonių kasai buvo atlyginta žala, teisingai inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių irgi nepaneigia. Å ios aplinkybės (prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdus gailėjimasis ir žalos atlyginimas) turėjo reikÅ¡mę tik individualizuojant bausmes, į kÄ apylinkės teismas atsižvelgė.

Taigi prieÅ¡ingai nei nurodoma skunduose, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsižvelgė į aplinkybę lengvinančiÄ atsakomybę. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes (padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, teistumus ir kitas nuosprendyje nurodytas aplinkybes), apylinkės teismas parinkto teisingÄ bausmės rūšį ir skyrė artimus sankcijų vidurkiams bausmių dydžius, kurias bendrinant su kitais nuosprendžiais, bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos.

             Nepagrįstai apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas nesiaiÅ¡kino konflikto kilmės. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunduose, teismas nustatė, kad apeliantai smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį be priežasties. Å iÄ aplinkybę pripažino ir nuteistieji teisminio nagrinėjimo metu pripažinę kaltę visiÅ¡kai ir sutikę su BPK 273 straipsnyje numatytu sutrumpintu įrodymų tyrimu.

             Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais, todėl nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio

1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

nuteistųjų R. Š. ir S. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                             Danguolė

Šiugždinytė

Kolegijos teisėjai                                                                   Arūnas

Paštuolis

                                                                                               Gytis

Večerskas