243800f8-e847-41ad-b7ef-9ab8117affef · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-556-330/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Å .

Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. J., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir G.

T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „Čelta“ ir AB bankas „Snoras“, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir AB bankas „Snoras“, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. jų sudarymo metu esant valios trūkumų.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia Å¡ioje byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

3. PareiÅ¡kėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama dėl naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, pripažinti kredito sutartį negaliojančia, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. PareiÅ¡kėja naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, jos nuomone, sudarančia pagrindÄ atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje, nurodė tai, jog 2019 metų pradžioje buvo gauta naujos informacijos apie ginčui esminę aplinkybę, t. y. apie formuluotę kredito sutartyje „vertė nurodyta preliminarioje Å¡io turto įvertinimo ataskaitoje“. Å ios ataskaitos pagrindu kredito sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

PareiÅ¡kėjos teigimu, naujai sužinota, kad nuoroda „vertė nurodyta preliminarioje Å¡io turto įvertinimo ataskaitoje“ yra tik kelių žodžių junginys be jokios reikÅ¡mės, galios ar įpareigojimo kažkÄ atlikti, sudaryta dviejų nežinomų parametrų pagrindu. PareiÅ¡kėja aiÅ¡kino sužinojusi, kad tokia nekonkreti nuoroda padaryta ir panaudota sÄ moningai siekiant, kad kredito gavėjas neteiktų kito vertinimo, kad bankas galėtų panaudoti kitÄ vertinimÄ , tačiau to nesuprastų kredito gavėjas, nereikėtų vykdyti įstatyminės Sutarčių pakeitimo iÅ¡lygos, sudaryti raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl pakeistų/papildytų duomenų.

Nurodė, kad bankas ruošėsi apgaulei, o tai patvirtina 2008 m. sausio 31 d. vertinime įrašyta rinkos vertė 3 000 000 Lt su pastaba, iš kurios aišku, kad vertė nustatyta tokiai būklei, kokios nei buvo, nei galėjo būti. Pažymėjo, kad byloje yra teismo ekspertizės aktas, patvirtinantis, kad rinkos vertė kreditavimo sutarties sudarymo metu buvo tik 2 170 000 Lt. Šis dokumentas laikytinas vieninteliu įrodymu, pagrindžiančių sklypo vertę. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje be jokio pagrindimo konstatuota, kad UAB „Čelta“ ir jos vadovas buvo supažindinti su preliminaria 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita.

PaaiÅ¡kino, jog nėra duomenų apie Å¡ios vertinimo ataskaitos sudarymÄ . Akcentavo aplinkybę, jog UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita sudaryta LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o preliminari ataskaita buvo tik sÄ lyginė, nors bylÄ nagrinėję teismai sprendė, kad tokia ataskaita egzistavo ir UAB „Čelta“ bei jos vadovas buvo su ja supažindinti. Nurodė, kad iÅ¡vardintos aplinkybės buvo bylos nagrinėjimo metu, tačiau niekas nesuprato esminių dalykų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos UAB „Čelta“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

6. Teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiÅ¡kėja UAB „Čelta“ jau 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teisme buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės – jog 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas, kuriuo vadovavosi UAB „Čelta“, buvo preliminari vertinimo ataskaita. Pagal šį pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡kelta civilinė byla, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. priėmė nutartį atsisakyti atnaujinti procesÄ (civilinės bylos Nr. A2-228-803/2017).

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Apibendrinęs Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja tÄ patį proceso atnaujinimo pagrindÄ nurodė pakartotinai, nors yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

7. Teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėja pakartotinai pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr.A2-4269-553/2017), praÅ¡ymÄ grįsdama esÄ naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, kad „buvo 2007 m. gegužės 28 d. preliminari turto vertinimo ataskaita, nustatyta kaip kažkokia 2007 m. gegužės 28 d. pilnos vertinimo ataskaitos atmaina ar kažkaip kitaip, tačiau susijusi, kilusi iÅ¡ jos ir įvardinta kaip preliminari vertinimo ataskaita ir tokiomis vertinimo ataskaitomis vadovavosi bankas“.

Atnaujinimo esmė esÄ yra „ne preliminari 2007 m. gegužės 28 d. turto įvertinimo ataskaita, kurios tokios ir bÅ«ti negali, juk nėra preliminaraus vertinimo, o tai, kad bankas, teikdamas kreditÄ , vadovavosi dvejopai, ir kaip pilna turto įvertinimo ataskaita, ir kaip preliminaria vertinimo ataskaita, kurios nėra“. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ taip pat atsisakė priimti (civilinė byla Nr.A2-4269-553/2017), o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Å¡iÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

Teismas akcentavo aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja nagrinėjamu atveju remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, tik kitaip jas interpretuoja. III. Atskirojo skundo argumentai 8. PareiÅ¡kėja UAB „Čelta“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Teismas, nurodęs, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės remiasi tapačiomis (kaip naujai paaiÅ¡kėjusiomis) aplinkybėmis dėl proceso atnaujinimo, tik jas kitaip interpretuodama, nenagrinėjo pareiÅ¡kėjos pateikto praÅ¡ymo. 8.2.

BylÄ nagrinėję teismai nustatė, kad kreditas iÅ¡duotas turto vertinimo, kuris pareiÅ¡kėjai nebuvo žinomas, pagrindu, tačiau nevertino, kodėl neįvykdyta įstatyminė sutarčių sudarymo norma, nevertino, ar nustatyta turto rinkos vertė yra mažesnė nei vertė, nurodyta preliminariojoje Å¡io turto vertinimo ataskaitoje. Kredito sutartį ruoÅ¡usi ekspertė teigė, kad nuoroda sutartyje apie turto įvertinimÄ nėra aktuali. Tokie banko veiksmai patvirtina jo apgaulę. 8.3. BylÄ nagrinėję teismai, neturėdami duomenų, nustatė, kad pareiÅ¡kėja buvo supažindinta su 2007 m. gegužės 28 d. preliminaria vertinimo ataskaita.

Teismo iÅ¡vados dėl preliminarios ataskaitos reikÅ¡mės nepagrįstos. Preliminarus vertinimas įstatyme nėra numatytas. Kas bebÅ«tų nustatyta tokioje ataskaitoje, tai nėra aktualu. Realiai tokio vertinimo nebuvo. Proceso atnaujinimas grindžiamas aplinkybe dėl turto vertės dydžio nustatymo galiojančiu metodu. Atnaujinus procesÄ bÅ«tų nustatyta, kokia vertė buvo nustatyta atitinkamu metodu, kai jos dydis nebuvo nurodytas, tačiau tai įtakoja kreditavimo tikslo pasiekimÄ . Å alys dėl sutarties sÄ lygos pakeitimo galėjo susitarti tik raÅ¡tu. 8.4.

Jei teismas bÅ«tų patenkinęs praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, kodėl neįraÅ¡ytas vertės dydis. Tokiu bÅ«du bankas sÄ moningai siekęs, jog sudaryti sÄ lygas panaudoti kitÄ vertinimÄ , o kredito gavėjas, kad kreditas suteiktas be jo žinios pakeistomis sutarties sÄ lygomis. Todėl egzistuoja pagrindas apklausti kredito ekspertę dėl nuorodos kredito sutartyje. Atnaujinus procesÄ bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės, jog kreditas suteiktas vadovaujantis vertinimu, apie kurį nebuvo žinoma pareiÅ¡kėjai.

2. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausti liudytojÄ S. V.. II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde pateiktus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

4. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 5. PareiÅ¡kėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Prielaidų, sukuriančių bÅ«tinumÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas pagal atskirojo skundo medžiagÄ nenustatė. Apeliantė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka iÅ¡ esmės grindžia bÅ«tinumu teismo posėdyje apklausti kredito sutartį ruoÅ¡usiÄ S. V.. PareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡ios liudytojos parodymai bÅ«tų esminiai, kadangi jÄ apklausus bÅ«tų nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės dėl turto vertės nustatymo.

6. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikto atskirojo skundo argumentų pagrindu svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo. Esminė ginčo aplinkybė yra ta, ar pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjos pateiktų praÅ¡ymų tapatumo (t. y. ar pareiÅ¡kėja pateikė tapatų jau iÅ¡nagrinėtam praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ ). Sprendžiant tokį klausimÄ , galimi liudytojos paaiÅ¡kinimai dėl kredito sutarties rengimo ir (ar) sudarymo aplinkybių Å¡iame apeliaciniame procese nėra aktualÅ«s. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodine proceso forma.

Dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo 7. Proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Jį galima taikyti konstatavus vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais.

Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ; kt.).

8. Taikant proceso atnaujinimo institutÄ itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos Å¡ios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , pažymėta, kad vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui.

Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Remiantis Å¡iuo principu, jokia proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesÄ tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8564/02).

9. IÅ¡ bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, atmetė ieÅ¡kovų UAB „Čelta“, Å . Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

10. Pirmosios instancijos teismas apskųstÄ ja nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo, konstatavęs, jog toks pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pakartotinai grindžiamas ta pačia, nauja įvardijama, aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiÅ¡kėja UAB „Čelta“ jau 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teisme buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, t. y. kad 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimas, kuriuo vadovavosi UAB „Čelta“, buvo preliminari vertinimo ataskaita.

Pagal šį pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡kelta civilinė byla, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. priėmė nutartį atsisakyti atnaujinti procesÄ (civilinės bylos Nr. A2-228-803/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Apibendrinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja tÄ patį proceso atnaujinimo pagrindÄ nurodė pakartotinai, nors yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

11. Pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja pakartotinai pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. A2-4269-553/2017), jį (praÅ¡ymÄ ) grįsdama esÄ naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, kad ...„buvo 2007 m. gegužės 28 d. preliminari turto vertinimo ataskaita, nustatyta kaip kažkokia 2007 m. gegužės 28 d. pilnos vertinimo ataskaitos atmaina ar kažkaip kitaip, tačiau susijusi, kilusi iÅ¡ jos ir įvardinta kaip preliminaria vertinimo ataskaita ir tokiomis vertinimo ataskaitomis vadovavosi bankas“.

Proceso atnaujinimo esmė esÄ yra „ne preliminari 2007 m. gegužės 28 d. turto įvertinimo ataskaita, kurios tokios ir bÅ«ti negali, juk nėra preliminaraus vertinimo, o tai, kad bankas, teikdamas kreditÄ , vadovavosi dvejopai, ir kaip pilna turto įvertinimo ataskaita, ir kaip preliminaria vertinimo ataskaita, kurios nėra“. Apskųstoje nutartyje pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ taip pat atsisakė priimti (civilinė byla Nr.A2-4269-553/2017), o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi tÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

12. Apeliacinis teismas atskirojo skundo argumentų kontekste įvertinęs apskųstos nutarties turinį, pagrįsta ir motyvuota pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje grindžiamas aplinkybe (aplinkybėmis), kurios (kurių) pagrindu pareiÅ¡kėja jau bandė inicijuoti proceso atnaujinimo procedÅ«rÄ ir dėl Å¡ios aplinkybės (aplinkybių) reikÅ¡mingumo iÅ¡ esmės pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose.

Apeliacinis teismas pažymi, jog vien tai, kad sulaukus nepalankaus teismo procesinio sprendimo proceso atnaujinimo klausimu, pareiÅ¡kėja bando tai pačiai faktinei aplinkybei suteikti kitokiÄ (naujÄ arba papildomai argumentuotÄ ) teisinę prasmę, nepaneigia iÅ¡vados, jog nagrinėjamu atveju yra pateiktas akivaizdžiai kartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ dėl tos pačios, anksčiau proceso atnaujinimo klausimÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡ esmės įvertintos, aplinkybės.

13. Pažymėtina, kad vertinant praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ tapatumÄ , esminę reikÅ¡mę turi ne praÅ¡yme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar iÅ¡samesni motyvai, bet nurodytų aplinkybių esmė, jų turinys. Naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės turi bÅ«ti esminės, kurios ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti žinomos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja savo praÅ¡yme iÅ¡ esmės nurodo tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su turto vertinimu, vertės nurodymu, kurios teismų ne kartÄ jau buvo įvertintos sprendžiant ieÅ¡kovės (pareiÅ¡kėjos) ankstesnius praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

14. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡iuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumÄ , užtikrinti, kad teisingumas bÅ«tų įvykdytas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir bÅ«tų iÅ¡vengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu.

Ä®statymas nedraudžia pareiÅ¡kėjui pakartotinai kreiptis į teismÄ tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiÅ¡kėjas grindžia savo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ . Jei pareiÅ¡kėjas grindžia savo praÅ¡ymÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis praÅ¡ymo pagrindas yra naujai paaiÅ¡kėjusios faktinės aplinkybės. Todėl, jei naujame praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodomos skirtingos naujai paaiÅ¡kėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ faktinis pagrindas.

Taigi, jei pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiÅ¡kėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra pakartotinai teikiamas tapatus praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ . BÅ«tų nepagrįsta prieÅ¡ingai aiÅ¡kinti CPK 374 straipsnį, nes tai reikÅ¡tų, kad asmeniui yra užkertamas kelias bÅ«ti iÅ¡klausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas neanalizavo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį praÅ¡ymÄ , ir tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeista asmens teisė į tinkamÄ teismo procesÄ .

Tačiau tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjo kaip naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iÅ¡ esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, praÅ¡ymÄ turi bÅ«ti atsisakyta priimti kaip prieÅ¡taraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

15. Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta pareiÅ¡kėjos argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo jos praÅ¡ymo. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog apskųstÄ ja nutartimi fiksuojamas pareiÅ¡kėjos procesinio dokumento priėmimo klausimo iÅ¡sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad proceso atnaujinimo siekiama pakartotinai tuo pačiu faktiniu pagrindu ir dėl Å¡ios priežasties atsisakęs priimti pareiÅ¡kėjos procesinį dokumentÄ (praÅ¡ymÄ ), neturėjo pagrindo iÅ¡ esmės spręsti proceso atnaujinimo klausimÄ ir juolab žodinio proceso forma.

16. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad klausimas dėl turto vertinimo ir tikrosios turto vertės nustatymo reikÅ¡mės proceso atnaujinimui jau ne kartÄ apeliantės buvo iÅ¡keltas, o teismų – iÅ¡samiai įvertintas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pakartotinumo. Apeliacinis teismas pažymi, jog ir atskirajame skunde pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės tvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu Å¡alių ginčas buvo iÅ¡spręstas neteisingai, tačiau nepateikia reikÅ¡mingų argumentų dėl apskųstosios nutarties neteisėtumo, t. y. kodėl, jos nuomone, praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ nepagrįstai pripažintas pakartotiniu.

17. Esant pirmiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde pateiktų argumentų naikinti apskųstÄ teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Gintaras Pečiulis