2020-09-16 Nr. AB-16705-3-65-3-00203-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-531-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00203-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Visagino savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Visagino savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Visagino savivaldybės tarybos narė D. Š. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti: 1) Visagino savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. TS-110 „Dėl Visagino savivaldybės neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą pildančio ugdymo programas vykdančių Visagino savivaldybės biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo koncepcijos patvirtinimo“; 2) Visagino savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. TS-111 „Dėl sutikimo reorganizuoti Visagino kultūros namus ir Visagino Č. S. menų mokyklą“; 3) Visagino savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. TS-112 „Dėl sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą Visagino sporto centrą į viešąją įstaigą“ (toliau visi kartu – ir ginčijami sprendimai).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 1 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjos skundą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėja į administracinį teismą kreipėsi kaip savivaldybės tarybos narė. Pareiškėja ginčijamų sprendimų neteisėtumą grindė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Visagino savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. TS-190 patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų pažeidimais.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas savivaldybės tarybos nario galimybę ginčyti tarybos priimtus sprendimus teisme, yra pažymėjęs, jog atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą. Vietos savivaldos įstatymo 23‑24 straipsniuose įtvirtintas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas, kuriame nenustatyta teisė kreiptis į teismą dėl savivaldybės institucijų priimtų sprendimų panaikinimo. Savivaldybės administravimo subjektų priimamų teisės aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskirta Vyriausybės atstovo kompetencijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 str. 2 d., Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 str.).

Teismas konstatavo, kad teisės aktai nesuteikia savivaldybių tarybų nariams teisės ginčyti savivaldybės tarybos sprendimų. Pareiškėja, kaip tarybos narė, turi teisę kreiptis į teismą tik vienu aspektu – dėl jos betarpiškai pažeistos teisės pareikšti valią balsavimo metu. Pareiškėja skunde nenurodė, kad jos balsavimo teisė priimant ginčijamus sprendimus buvo pažeista, ginčijamų sprendimų, pareiškėjos nuomone, neteisėtumas nėra siejamas ir su jos, kaip fizinio asmens, konkrečių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą ir ginčyti Visagino savivaldybės tarybos priimtus sprendimus.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja remiasi Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktu ir nurodo, kad savivaldybės tarybos nario teisė balsuoti turėtų būti aiškinama plečiamai. Teisei betarpiškai atiduoti savo balsą tiesiogiai daro įtaką Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų savivaldybių tarybų narių teisių dalyvauti diskusijose, užduoti klausimus bei pateikti pastabas tinkamas įgyvendinimas, todėl teisė skųsti teismui savivaldybės tarybos sprendimą, kai yra pažeidžiamos minėtos savivaldybės tarybos narių teisės, turi atsirasti taip pat, kaip ir teisė skųsti sprendimą, kai pažeidžiama teisė betarpiškai balsuoti.

LVAT praktikoje nėra pasisakyta dėl savivaldybių tarybų narių teisės skųsti savivaldybių sprendimus tokiais atvejais, kai sprendimai buvo priimti suvaržant, ribojant ar kitaip veikiant savivaldybių tarybų narių teises.

Visagino savivaldybės tarybos nariai turi teisę, be kita ko, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjų, kalbėti dėl vedimo tvarkos. Pažeidus bet kurią iš šių teisių, savivaldybės tarybos narys turi teisę kreiptis į teismą dėl tokias teises pažeidžiant priimtų sprendimų panaikinimo. Nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai buvo priimti skubotai, nepakankamai juos išdiskutavus, tinkamai neatsižvelgus į gyventojų nuomonę, tokiu būdu pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. 2020 m. gegužės 28 d. nuotoliniu būdu vykusio Visagino savivaldybės tarybos posėdžio metu savivaldybės tarybos nariams buvo trukdoma užduoti klausimus, jie buvo nuolat pertraukinėjami, atjungiami jų mikrofonai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įstatymai nesuteikia pareiškėjai, kaip savivaldybės tarybos narei, teisės skųsti savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, jei tai nėra susiję su savivaldybės tarybos nario balsavimo teisės pažeidimu; nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių aplinkybių nenurodė, todėl ji neturi teisės skųsti savivaldybės tarybos sprendimus.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad buvo pažeistos kitos jos, kaip savivaldybės tarybos narės, teisės, susijusios su balsavimo teisės įgyvendinimu, todėl savivaldybės nario teisė skųsti savivaldybės tarybos sprendimus turėtų būti aiškinama plečiamai.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012). LVAT yra nurodęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (žr., pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-447/2010).

LVAT yra suformavęs praktiką, kad savivaldybės tarybos nariai negali ginčyti savivaldybės tarybos sprendimų, kai tokios teisės jiems nesuteikia įstatymai, kai ginčijami procedūriniai savivaldybės tarybos veiklos reglamento ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pažeidimai arba kai siekiama apginti viešąjį interesą (žr., pvz., 2004 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-282/2004, 2004 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-535/2004, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1429/2010, 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-545/2011). LVAT, aiškindamas Vietos savivaldos įstatymo 23–24 straipsnių, kuriuose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas, nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo, nurodytos teisės nuostatos savivaldybių tarybų nariams nenumato.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad LVAT, nagrinėdamas analogiškas bylas, kuriose pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta priimti savivaldybės tarybos nario skundą dėl savivaldybės tarybos sprendimo, yra išaiškinęs, jog nors pareiškėjas teigia, kad jis turi teisę ginčyti savivaldybės tarybos, kurios nariu jis yra, priimtus sprendimus, tačiau kalbinė, sisteminė ir loginė Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo, ABTĮ bei kitų teisės aktų nuostatų analizė suponuoja priešingą išvadą (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-545/2011).

LVAT, nuosekliai formuodamas praktiką, taip pat yra pasisakęs dėl Vyriausybės atstovo, kaip vykdančio savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolę (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662‑1429/2010, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-545/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kaip ginčijami sprendimai pažeidė jos (ne kaip savivaldybės tarybos narės) subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Ginčijamų sprendimų pagrindu jokie administraciniai teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir savivaldybės tarybos nekilo, nepasikeitė ir nepasibaigė. Be to, iš pareiškėjos skundo turinio nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja skųstų jos, kaip savivaldybės tarybos narės, balsavimo teisės ar kitų teisių, numatytų Vietos savivaldos įstatyme ar kituose teisės aktuose, pažeidimus.

Pareiškėja, teikdama skundą teismui, iš esmės siekia apginti įstatymo saugomą interesą, t. y. viešąjį interesą. Teisę kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat dėl kitų asmenų teisių gynimo įstatymų numatytais atvejais turi asmenys, turintys viešojo administravimo subjektui priskirtus įgaliojimus, įvairios valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar atskiri tarnautojai. Kitaip tariant, atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011). Remiantis prieš tai aptarta suformuota LVAT praktika konstatuotina, kad pareiškėjai nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos medžiagą, pareiškėjos argumentus, bylos aplinkybes bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjos skundo priimtinumo. Pareiškėjos atskirasis skundas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ginčo klausimu suformuotos LVAT praktikos, todėl jis yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė