242c2fad-96fa-4c96-82ef-e1cd7e3d0679 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-688/2012Procesinio sprendimo kategorija: 126.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams advokatei S. R., A. P., sekretoriaujant Ilonai Kovger, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Altesa“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1518-153/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Altesa“ ieÅ¡kinį atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokesčių permokos grÄ Å¾inimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Altesa“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 31 267,64 Lt mokesčių permokos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. (15.4-14)-K-10596 BUAB „Altesa“ bankroto byloje pateikė praÅ¡ymÄ dėl 18 795,82 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, vėliau jau patvirtintÄ finansinį reikalavimÄ patikslino, sumažindama jį iki 6 598,84 Lt.

IeÅ¡kovui papraÅ¡ius, iÅ¡ atsakovo buvo gautas mokestinių prievolių likučių suderinimo aktas bei praneÅ¡imai apie mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo atliktas 15 277,21 Lt mokesčių permokos įskaitymas. 2010 m. vasario 8 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti BUAB „Altesa“ mokesčių permokÄ ir patikslinti kreditorinį reikalavimÄ , tačiau atsakovas grÄ Å¾ino tik 9 276,45 Lt neįskaitytÄ likutį.

IÅ¡nagrinėjus visus atsakovo pateiktus dokumentus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad bankrutuojančiai įmonei liko negrÄ Å¾inta 31 267,64 Lt dydžio mokesčių permoka. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas neteisėtai atliko mokesčių permokos įskaitymÄ bei nepagrįstai atsisako grÄ Å¾inti BUAB „Altesa“ visÄ 31 267,64 Lt mokesčių permokÄ , susidariusiÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, todėl negalima atlikti ir įskaitymo.

Vieno iÅ¡ kreditorių ir bankrutojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimi nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ar jÄ iÅ¡kėlus. Joks kreditorius, anot ieÅ¡kovo, negali turėti privilegijos iÅ¡ anksto vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaityti tarpusavio reikalavimus, nes toks visiÅ¡kas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų proporcingumo principo, jog visi tos pačios eilės kreditoriai turi vienodas teises į savo reikalavimų tenkinimÄ , pažeidimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovas nepateikė mokesčių administratoriui visų deklaracijų, padarė iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratorius negalėjo nustatyti faktinio mokestinių prievolių įvykdymo. Teismo teigimu, Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo ne dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, o dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktos pataisos finansiniuose dokumentuose, nedarant jokių finansinių operacijų.

Anot teismo, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas BUAB ,,Altesa“ pateikė deklaracijas mokesčių administratoriui tik po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors mokesčiai į biudžetÄ buvo sumokėti už laikotarpį, kuris susidarė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl mokesčių administratorius, remdamasis pateiktomis deklaracijomis, nustatė bankrutavusios įmonės įsiskolinimÄ ir įformino mokesčius, atsižvelgdamas į faktinį įmonės įsiskolinimÄ , nes to negalima buvo padaryti anksčiau dėl dokumentų (deklaracijų) trÅ«kumo.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo atstovų motyvais, kad vien tas faktas, jog mokesčių administratorius paskirstė permokėtas lėšas ne tai pačiai mokesčių kategorijai, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad atsakovas be teisinio pagrindo disponavo įmonės lėšomis po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas įmokėjo į biudžetÄ pelno mokestį (24 553,66 Lt), GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų mokestį (14 999Lt), GPM nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų mokesčius (967,70 Lt), juridinių asmenų pelno mokestį, delspinigius (23,73 Lt), kuriuos atsakovas perskirstė ir padengė valstybės biudžete susidariusiÄ nepriemokÄ dėl neteisingai įformintų ieÅ¡kovo vardu padarytų įmokų.

Teismo nuomone, įvertinus ieÅ¡kovės deklaruotus ir nustatytus faktinius mokestinius įsipareigojimus, atsakovas pagrįstai apskaičiavo ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ valstybės biudžetui iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, kuris atitiko po bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui pateiktas deklaracijas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas neneigė, jog atsakovas teisingai nurodė ir kvalifikavo mokesčių, kuriuos ieÅ¡kovas privalėjo deklaruoti ir sumokėti valstybės biudžetui iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pavadinimus, tačiau nesumokėjo ir nedeklaravo, nusprendė vadovautis byloje pateiktais atsakovo vardu suraÅ¡ytais oficialiais dokumentais (CPK 197 str.).

Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl mokesčių grÄ Å¾inimo, nes atsakovas nepažeidė Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatų reikalavimų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovas sumokėjo valstybės biudžetui 15 000 (14 999) Lt už dividendus, kurie 2006 m. buvo iÅ¡mokėti L. Å . (mokestis apskaitytas kaip GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų). Teismas, įvertinęs tai, kad įmoka (15 000 Lt) valstybei už L.

Å . iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡mokėtus dividendus buvo įmonės apskaitoje ir realiai buvo sumokėta tik 2006 m. liepos 31 d. valstybės biudžetui, pripažino, jog ieÅ¡kovas negali pretenduoti į Å¡ios įmokos grÄ Å¾inimÄ , nes įmoka sumokėta už fizinio asmens gautas pajamas ir įmonei nepriklauso.             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „Altesa“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nagrinėjamas ginčas kilo ne dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, o dėl valstybinės mokesčių inspekcijos atliktos pataisos finansiniuose dokumentuose, nedarant jokių finansinių operacijų.

Anot apelianto, veiksmas, kai Valstybinė mokesčių inspekcija panaudoja vieno mokesčio permokÄ kito mokesčio nepriemokai padengti teisėje vadinamas vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu.Teismas nepagrįstai pripažino teisėtu mokesčių administratoriaus veiksmÄ â€“ įsiskolinimo biudžetui nustatymÄ , o jo bÅ«do – skolos biudžetui nustatymo, atliekant mokesčio permokos įskaitymÄ mokesčio skolai padengti, nepagrįstai nelaikė savarankiÅ¡kais veiksmais.

IÅ¡ Kauno VMI 2009 m. spalio 26 d. praneÅ¡imo Nr. 10-17382 apie mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymÄ , akivaizdžiai matyti, kad nustatytÄ pelno mokesčio permokÄ 24 553,66 Lt atsakovas panaudojo įskaityti konkrečių raÅ¡te nurodytų mokesčių nepriemokoms dengti. IÅ¡ 2009 m. lapkričio 26 d. Kauno VMI Mokestinių prievolių suderinimo akto taip pat matyti nustatyta konkrečių mokesčių permoka ar nepriemoka.Anot apelianto, nėra įstatymo ar kito norminio akto, nustatančio teisę mokesčių administratoriui po bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdyti ne konkrečių mokesčių paskaičiavimÄ , dėl ko nustatoma tų mokesčių permoka ar nepriemoka, o vykdyti tokį veiksmÄ , kaip galutinės skolos biudžetui nustatymas, atliekant ne įskaitymÄ , o matematinį veiksmÄ â€“ nustatytos nepriemokos sumÄ mažinti nustatytos permokos dydžiu ir tÄ veiksmÄ nelaikyti prieÅ¡taraujančiu Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog mokesčių apskaitos duomenų pakeitimai, fiksuojant faktinį mokestinių prievolių įvykdymÄ , nelaikytini įskaitymu, draudžiamu pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2008).

Todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmus pagrįstai pripažino pataisomis finansiniuose dokumentuose, nedarant jokių finansinių operacijų. Teisėjų kolegija konstatuoja:apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas naikintinas IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų bazėje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei ,,Altesa“ buvo iškelta bankroto byla.

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo patvirtinti Å¡ios bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių kreditoriaus Kauno apskrities VMI 18 795,82 Lt finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi Å¡io kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo patikslintas, jį sumažinant iki 6 598,84 Lt, o 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi - sumažintas iki 897,98 Lt.Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nustatė, kad atsakovė Kauno apskrities VMI, gavusi po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei pastarosios užpildytas mokesčių deklaracijas, pateikė mokesčių suderinimo aktÄ , kuriame nurodytos nustatytos mokesčių permokos ir nepriemokos.

Teismas taip pat nustatė, kad Å¡alių paskaičiavimai dėl valstybei sumokėtų mokesčių - 40 544,09 Lt, perskaičiuotų ir negrÄ Å¾intų 31 267,64 Lt bei grÄ Å¾intų 9276,45 Lt piniginių lėšų sutampa bei kad permoka pagal atskiras mokesčių kategorijas (31 267,64 Lt) ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inta, jÄ paskirsčius ieÅ¡kovės vardu, vietoje nesumokėtų, nedeklaruotų arba klaidingai deklaruotų įmokų valstybės biudžetui. Dėl Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ginčo nėra. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kaip turėtų bÅ«ti vertinami atsakovo, kaip mokesčių administratoriaus, veiksmai, kuriais pastarasis paskirstė ieÅ¡kovės sumokėtÄ permokÄ , įformindamas jÄ vietoje nesumokėtų, nedeklaruotų arba klaidingai deklaruotų įmokų valstybės biudžetui.Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡ioje byloje ginčas yra ne dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, o dėl VMI atliktos pataisos finansiniuose dokumentuose.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, nustatęs, kad ieÅ¡kovė nepateikė mokesčių inspektoriui visų deklaracijų, dėl ko mokesčių administratorius negalėjo nustatyti faktinio mokestinių prievolių įvykdymo, o deklaracijas pateikus po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, buvo nustatytas bankrutavusios įmonės įsiskolinimas ir įforminti mokesčiai, atsižvelgiant į faktinį įsiskolinimÄ . Taigi, atsakovės veiksmus, kuriais pastaroji ieÅ¡kovės sumokėtų mokesčių permokomis padengė jos mokestines nepriemokas, pirmosios instancijos teismas įvertino ne įskaitymu, o atlikta pataisa finansiniuose dokumentuose.Su tokiu mokesčių administratoriaus veiksmų vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė sumokėjo į biudžetÄ 24 553,66 Lt pelno mokesčio, 14 999 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 967,70 GPM nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 23,73 Lt delspinigių, taigi, iÅ¡ viso 40 544,09 Lt.

Dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra. Å ias sumokėtas sumas atsakovė įvertino kaip mokesčių permokas, atsiradusiais iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei (8, 11, b. l.).  Atsakovė taip pat nustatė ir ieÅ¡kovo mokestines nepriemokas, atsiradusias iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡ viso 15 278,21 Lt, kurias ji ir įskaitė į ieÅ¡kovės mokestines nepriemokas, o permokos dalį, sudarančiÄ 9 276,45 Lt, grÄ Å¾ino (8, 9, 16 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse suformuotÄ Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo praktikÄ , Å¡i norma yra skirta bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti, kad bÅ«tų apsaugoti kreditorių interesai bei paskirstomas įmonės turtas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliÅ¡kumÄ . Taip pat tai reiÅ¡kia, kad įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai, iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , negali bÅ«ti įskaitomi nuo bylos iÅ¡kėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo bÅ«dų.

Å i taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius ir skolininkas yra vienas ir tas pats asmuo. Dėl to vienaÅ¡alis bet kurio kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, įskaitant tarpusavio reikalavimų įskaitymus, yra negalimas iki to momento, kai įmonės likvidacinė komisija patvirtina paskirstytinas kreditoriams sumas, gautas iÅ¡ parduoto įmonės turto. Vieno iÅ¡ kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymai negalimi nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ar jÄ iÅ¡kėlus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-95/2001; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1335/2002; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2008).Aplinkybė, kai mokesčių administratorius, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ atlikęs mokestinį patikrinimÄ , į iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo susidariusiÄ mokesčių permokÄ Ä¯skaito iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo susidariusiÄ Ä¯monės mokestinių nepriemokų sumÄ , jÄ atitinkamai sumažindamas, vertintina kaip vienaÅ¡alis kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, kai kreditorius ir skolininkas yra vienas ir tas pats asmuo, pažeidžiantis imperatyviÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatÄ .Kaip jau minėta, atsakovė nustatė ieÅ¡kovės sumokėtų mokesčių permokas, iÅ¡ viso              40 544,09 Lt, iÅ¡ kurių 9 276,45 Lt, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei.

Taigi liko negrÄ Å¾inta 31 267,64 Lt mokesčių permokų. Savo atsisakymÄ grÄ Å¾inti permokas atsakovė motyvavo kitų mokesčių padengimu (105 b. l.), kas vertintina kaip vienaÅ¡alis kreditoriaus reikalavimų tenkinimas įskaitymo bÅ«du, kai kreditorius ir skolininkas yra vienas ir tas pats asmuo. Tai iÅ¡ esmės pripažino ir pati atsakovė, pateikdama ieÅ¡kovei praneÅ¡imus apie mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymÄ (8, 9 b. l.). Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė atliko ne įskaitymÄ , o pataisas finansiniuose dokumentuose, yra nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir iÅ¡ esmės jiems prieÅ¡tarauja ir Å¡ios iÅ¡vados pagrindu priimtas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos Å¡ioje byloje, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 str.) ir dėl Å¡ių pažeidimų byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai, todėl sprendimas naikinamas. Kadangi atsakovės atsikirtimuose į Å¡ioje byloje jai pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti gražinti ieÅ¡kovei jos sumokėtų mokesčių permokas, ieÅ¡kinys dėl Å¡ių permokų grÄ Å¾inimo tenkinamas kaip pagrįstas.

PareikÅ¡tuoju ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ), tačiau įrodymų apie tokias iÅ¡laidas nepateikė, todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, todėl praÅ¡ymas tenkinamas (CPK 98 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį patenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188729019, buveinė Europos pr. 105, 44500 Kaunas) ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Altesa“ (į. k. 234727930, buveinė Europos pr. 91-205, LT-44500 Kaunas) 31 267,64 Lt (trisdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus 64 ct) mokesčių permokÄ ir 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                              Danutė Milašienė Marytė Mitkuvienė Donatas Šernas