242bd80b-ecc8-4da1-bf76-2f05c1884bd6 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedGavelytÄ-KalytienÄ                                           Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00617-2012-6                                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. balandžio 9 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Rositos PatackienÄs,teisÄjų Stasio Punio, Virginijos Å vedienÄs,sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui,dalyvaujant prokurorui Benediktui LeiÅ¡iui,iÅ¡teisintajai R.
Legislator headnote
AI generated242bd80b-ecc8-4da1-bf76-2f05c1884bd6 · Vilniaus apygardos teismas: nukentÄjusiajai skausmo sukelti negalÄjo. Pasak apelianto, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesivadovavo nukentÄjusiosios parodymais, kurie buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, ji aiÅ¡kiai apibÅ«dino visÄ situacijÄ , kaip kilo konfliktas bei barnis tarp jos ir iÅ¡teisintosios, ir kuomet jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, ji nurodÄ, kad dÄl R. S. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Skundas netenkinamas.Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinÄs baudžiamosios atsakomybÄs nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkanÄio elgesio.
Full text
PraneÅ¡Äja A                                                                                                 NuoraÅ¡as                          PraneÅ¡Äja R. PatackienÄ                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-562/2014 TeisÄja I.
GavelytÄ-KalytienÄ                                           Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00617-2012-6                                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. balandžio 9 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Rositos PatackienÄs,teisÄjų Stasio Punio, Virginijos Å vedienÄs,sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui,dalyvaujant prokurorui Benediktui LeiÅ¡iui,iÅ¡teisintajai R.
S., gynÄjui advokatui Algiui Tursui,         vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro Benedikto LeiÅ¡io apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste â BK) 140 straipsnio 1 dalį, kadangi, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).CivilinÄs ieÅ¡kovÄs I.
R. civilinį ieÅ¡kinį paliktas nenagrinÄtu. Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,                                                                        n u s t a t Ä: R. S. buvo kaltinama pagal BK 140 str. 1 d. tuo, kad ji 2012-03-12 adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto virtuvÄje pastÅ«musi nukentÄjusiÄ jÄ I. R., suspaudusi jai kairÄ rankÄ , suÄmusi abiem rankom už kaklo ir smaugdama, sukÄlÄ nukentÄjusiajai fizinį skausmÄ .
Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , padarÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nÄra patikimų įrodymų, patvirtinanÄių, kad R. S. 2012-03-12 pastÅ«mÄ nukentÄjusiÄ jÄ I. R., suspaudÄ jai kairÄ rankÄ , suÄmusi abiem rankom už kaklo jÄ smaugÄ, tuo sukeldama nukentÄjusiajai fizinį skausmÄ . R. S. iÅ¡teisinta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nenustaÄius jos veiksmuose nusikalstamos veikos sudÄties (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras Benediktas LeiÅ¡ys praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo R.
S. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 4 mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigojant jÄ bausmÄs atlikimo laiku neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ar rÅ«pybos įstaigose ar organizacijose; nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs I. R. pareikÅ¡tÄ 3000 Lt civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į susiklosÄiusiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose.
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir teismas R. S. dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., iÅ¡teisino nepagrįstai. Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad Å¡ioje byloje buvo nustatyta, jog iÅ¡teisintoji R. S. buvo V. R. sugyventinÄ ir gyveno kartu su nukentÄjusiÄ ja I. R., pastarajai priklausanÄiame bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, jog tokio pobÅ«džio bylos yra labai jautrios.
Tokioje jautrioje byloje, kai nesutaria ilgai kartu pragyvenÄ Å¾monÄs, jų santykiai įtempti, todÄl reikalinga labai įdÄmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, įvertinant tai, kad tokioje konfliktinÄje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisÄtai, neadekvaÄiai vertinti situacijÄ , turÄti ne visai teisÄtų motyvų (LAT nutartis Nr. 2K-711/2012). Pasak apelianto, nÄra teisingas apylinkÄs teismo konstatavimas, kad iÅ¡teisintoji R. S. nepadarÄ BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.
Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡dÄstytais argumentais, kad nukentÄjusiosios ir iÅ¡teisintosios santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, taÄiau apeliantas mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neįvertino ir atmetÄ liudytojo V. R. parodymus, kuris, nors paties nukentÄjusiosios ir iÅ¡teisintosios konflikto nematÄ, taÄiau apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodÄ girdÄjÄs, kad 2012-03-12 buto virtuvÄje tarp nukentÄjusiosios I. R. ir iÅ¡teisintosios R. S. vyko barnis, ir įÄjÄs į virtuvÄs patalpÄ jis pamatÄ, kaip iÅ¡teisintoji nuo nukentÄjusiosios veido atitraukÄ rankas.
V. R. taip pat nurodÄ, jog nukentÄjusioji jam iÅ¡kart buvo pasakiusi, kad tai R. S. jÄ smaugÄ, ir rodÄ smaugimo žymes ant kaklo, kurias jis nurodo matÄs. Apeliantas nesutinka ir su teismo teiginiu, jog tai, kad V. R. matÄ, kaip iÅ¡teisintoji nuo nukentÄjusiosios veido atitraukÄ rankas, visiÅ¡kai nepatvirtina to, kad Å¡is veiksmas yra nesusijÄs su fizinio smurto panaudojimu nukentÄjusiosios atžvilgiu. Apeliantas pažymi, kad Å¡is įvykis įvyko bute, kuriame nebuvo paÅ¡alinių asmenų, todÄl niekas kitas be R.
S. nukentÄjusiajai skausmo sukelti negalÄjo. Pasak apelianto, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesivadovavo nukentÄjusiosios parodymais, kurie buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, ji aiÅ¡kiai apibÅ«dino visÄ situacijÄ , kaip kilo konfliktas bei barnis tarp jos ir iÅ¡teisintosios, ir kuomet jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, ji nurodÄ, kad dÄl R. S. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Skundas netenkinamas.Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinÄs baudžiamosios atsakomybÄs nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkanÄio elgesio.
Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybÄ kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltÄs formų, t. y. tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyÄinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybÄs pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį.
Nusikalstamos veikos sudÄtis â baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nÄra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nÄra ir nusikalstamos veikos sudÄties požymių. Baudžiamoji atsakomybÄ už fizinio skausmo sukÄlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.NagrinÄjamojoje byloje R.
S. buvo kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai tuo, kad 2012-03-12 adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto virtuvÄje pastÅ«musi nukentÄjusiÄ jÄ I. R., suspaudusi jai kairÄ rankÄ , suÄmusi abiem rankom už kaklo ir smaugdama, sukÄlÄ nukentÄjusiajai fizinį skausmÄ .           Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. S. dÄl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisinta, nenustaÄius jos veiksmuose nusikalstamos veikos sudÄties (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinÄmis bylos aplinkybÄmis, sudariusiomis R.
S. iÅ¡teisinimo dÄl jai inkriminuotos veikos pagrindÄ .         BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktikÄ , taikydamas BPK normas, reglamentuojanÄias įrodinÄjimÄ , teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nusprÄsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.
Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ir tai, kad turi bÅ«ti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Ä®rodymų visumos analizÄ bei jų tarpusavio ryÅ¡io nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ . ApraÅ¡ydamas į įrodinÄjimo dalykÄ Ä¯einanÄias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikÅ¡mes iÅ¡vadas apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . PažymÄtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiomis kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
In dubio pro reo principas įpareigoja, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonÄms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybÄn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.            Atsižvelgdama į BPK 20 straipsnyje iÅ¡dÄstytas įrodymų vertinimo taisykles ir jų turinio aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje bei pagal paduotÄ apeliacinį skundÄ patikrinusi praÅ¡omÄ panaikinti teismo sprendimÄ , apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl įrodinÄjimo dalykÄ Å¡ioje byloje sudaranÄių faktų nustatymo laikytinos pagrįstomis iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku BPK numatyta tvarka gautų įrodymų iÅ¡nagrinÄjimu ir jų visumos vertinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos.Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posÄdyje iÅ¡tyrÄ bylos duomenis, kilus abejonÄms dÄl nukentÄjusiajai I.
R. padarytų kÅ«no sužalojimų laiko, paskyrÄ teismo medicinos ekspertizÄ (b. l. 109, 110), apklausÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 738/12(01) pateikusį specialistÄ V. K., nukentÄjusiÄ jÄ I. R., liudytojÄ V. R., iÅ¡teisinamÄ jÄ R. S.. Taigi teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes ir tik tuomet vertino surinktus duomenis, pateikiant motyvuotas iÅ¡vadas dÄl įrodymų vertinimo bei kaltinamosios iÅ¡teisinimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nÄra patikimų įrodymų, patvirtinanÄių, kad kaltinamoji R.
S. 2012-03-12 pastÅ«mÄ nukentÄjusiÄ jÄ I. R., suspaudÄ jai kairÄ rankÄ , suÄmusi abiem rankom už kaklo jÄ smaugÄ, tuo sukeldama nukentÄjusiajai fizinį skausmÄ . TeisÄjų kolegija neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. NagrinÄjamoje byloje kaltinamosios kaltÄ buvo grindžiama nukentÄjusiosios I. R., liudytojo V. R. parodymais, dÄl kurių objektyvumo ir patikimumo teismui kyla pagrįstų abejonių. NukentÄjusioji pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad dÄl Å¡io įvykio ne iÅ¡ karto kreipÄsi į policijÄ , tai padarÄ gal po dviejų ar net daugiau savaiÄių, gali bÅ«ti, kad 2012-03-26.
Taip pat nurodÄ, kad galbÅ«t nukentÄjusioji iÅ¡ viso nebÅ«tų kreipusis į policijÄ , bet R. kreipÄsi į policijÄ ir nukentÄjusiosios sÅ«nų V. R. paÄmÄ iÅ¡ namų ir iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ policijos komisariatÄ . Ä® policijÄ nukentÄjusioji kreipÄsi po to, kai R. paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ dÄl nukentÄjusiosios sÅ«naus ir jį sulaikÄ policija (b. l. 97). Teisiamajame posÄdyje liudytojas V. R. patvirtino, kad R. S. ir nukentÄjusiosios santykiai visÄ laikÄ buvo konfliktiÅ¡ki (b. l. 110).
Taigi apylinkÄs teismas, konstatuodamas prieÅ¡iÅ¡kus nukentÄjusios ir iÅ¡teisinamosios santykius, teisingai vertino nukentÄjusiosios parodymus patikimo aspektu ir pagrįstai juos atmetÄ. PažymÄtina, kad nukentÄjusiosios parodymai nÄra nuoseklÅ«s. NukentÄjusioji I. R. pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad R. S. nagrinÄjamo įvykio metu (2012-03-12) suÄmÄ nukentÄjusiÄ jÄ už gerklÄs, pastÅ«mÄ ir nukentÄjusioji nukrito, atsisÄdo ant virtuvÄje stovÄjusios kÄdÄs. NukentÄjusiajai nuo kaltinamosios rankų, kai ji buvo nukentÄjusiÄ jÄ suÄmusi, ant veido taip ir liko du pirÅ¡tai.
Taip pat parodÄ, kad 2012-03-12 įvykį matÄ tik vaikas, nukentÄjusiosios sÅ«nus buvo namuose, bet jis nebuvo tuo metu virtuvÄje, taÄiau, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , atÄjo (b. l. 97 ). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusioji I. R. parodÄ, kad virtuvÄje priÄjus prie Å¡aldytuvo ir, norÄdama sumažinti temperatÅ«rÄ , paspaudus mygtukÄ , prie jos pribÄgo R., paÄmÄ ranka už jos kairÄs rankos ir stipriai suspaudÄ, pastÅ«mÄ jÄ , o po to paÄmÄ jai už gerklÄs, kol į virtuvÄ Ä¯Äjo sÅ«nus.
Kiek laiko ji jai taip spaudÄ, neprisimena. Kai užÄjo sÅ«nus, jis jai pasakÄ, kad jÄ paleistų. Tada R. jÄ paleido ir ji iÅ¡Äjo į kambarį (b. l. 6). Taigi iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posÄdžio protokolo, kuriame užfiksuoti nukentÄjusiosios parodymai, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jie nÄra nuoseklÅ«s. TodÄl ir Å¡iuo aspektu nÄra pagrindo nukentÄjusiosios parodymus pripažinti objektyviais ir patikimais. Apeliantas nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neįvertino ir atmetÄ liudytojo V.
R. parodymus, kuris, nors paties nukentÄjusiosios ir iÅ¡teisintosios konflikto nematÄ, taÄiau apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodÄ girdÄjÄs, kad 2012-03-12 buto virtuvÄje tarp nukentÄjusiosios I. R. ir iÅ¡teisintosios R. S. vyko barnis, ir įÄjÄs į virtuvÄs patalpÄ jis pamatÄ, kaip iÅ¡teisintoji nuo nukentÄjusiosios veido atitraukÄ rankas. V. R. taip pat nurodÄ, jog nukentÄjusioji jam iÅ¡kart buvo pasakiusi, kad tai R. S. jÄ smaugÄ, ir rodÄ smaugimo žymes ant kaklo, kurias jis nurodo matÄs.NagrinÄjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2012-03-25 konflikto metu liudytojas V.
R. buvo sulaikytas dÄl smurto prieÅ¡ R. S.. NukentÄjusioji pirmosios instancijos teisme taip pat nurodÄ, kad į policijÄ kreipÄsi po to, kai R. paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ dÄl nukentÄjusiosios sÅ«naus ir jį sulaikÄ (b. l. 97). R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad liudytojas V. R., sužinojÄs apie priimtÄ teismo sprendimÄ dÄl vaiko P. iÅ¡laikymo, jai grasino, kad nieko negaus, vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinÄjo ir provokavo konfliktus (b. l. 24-25, 36-37). Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas minÄto liudytojo parodymus, pagrįstai į Å¡ias aplinkybes atsižvelgÄ.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi bÅ«ti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. NagrinÄjamos situacijos atveju teisÄjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apylinkÄs teismo pozicija dÄl liudytojo V. R. parodymų vertinimo bei jų reikÅ¡mÄs nustatant smurto panaudojimo aplinkybes. Nors apeliantas nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesivadovavo nukentÄjusiosios parodymais, nes ji aiÅ¡kiai apibÅ«dino visÄ situacijÄ , kurio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, pažymÄtina, kad nukentÄjusios nurodytus duomenis apie 2012-03-12 jai padarytus sužalojimus paneigia byloje paskirtos teismo medicinos ekspertizÄs iÅ¡vados.
IÅ¡ ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizÄs akto Nr. EKG 85/17(01) nustatyta, kad teismo medicinos ekspertai, remdamiesi I. R. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esanÄiais baudžiamojoje byloje Nr. 1-367-817/2013, atsakydami į teismo 2013-02-25 nutartyje iÅ¡dÄstytus klausimus pateikÄ iÅ¡vadÄ , kad Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G738/12(01) nurodyti sužalojimai negalÄjo bÅ«ti padaryti nukentÄjusiajai I. R. 2012-03-12 tiriamo įvykio metu, kaltinime nurodytomis aplinkybÄmis, nes neatitinka įvykio aplinkybių laiko, Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G738/12(01) nurodytų sužalojimų pÄdsakai negalÄjo iÅ¡likti iki nukentÄjusiosios apžiÅ«ros 2012-03-28.
Å io ekspertizÄs akto tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad sužalojimai, kurie galÄtų bÅ«ti padaryti bylos aplinkybÄse nurodytu laiku, t.y. 2012-03-12, I. R. kÅ«ne nekonstatuoti (b. l. 114-120). Taigi nagrinÄjamu atveju, be jau nurodytų teismui kilusių ir nepaneigtų abejonių dÄl iÅ¡teisintosios veiksmų prieÅ¡ I. R. įrodytumo ir duomenų pakankamumo, patikimumo jos kaltei pagrįsti, kilusias abejones sustiprino ir minÄtos teismo medicinos ekspertizÄs iÅ¡vados. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis nagrinÄjamos bylos kontekste, apylinkÄs teismas negalÄjo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kų ir neabejotinų iÅ¡vadų, kad R.
S. padarÄ kaltinime jai inkriminuotus tyÄinius smurtinius veiksmus, ir prielaidų pobÅ«džio tokius jos veiksmus laikyti neginÄijamai nustatytais faktais, taigi neturÄjo pakankamai teisinių argumentų paneigti in dubio pro reo principo taikymo Å¡ioje byloje.            Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinÄjimo priemonÄs ir galimybÄs, taÄiau, nesurinkus neginÄijamų įrodymų, patikimai patvirtinanÄius kaltinime nurodytus tyÄinius veiksmus, R.
S. pagrįstai pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).             Vertinant iÅ¡teisinamosios praÅ¡ymÄ priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, pažymÄtina, kad pagal BPK 106 straipsnyje nustatytÄ reglamentavimÄ kaltinamojo turÄtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvaujanÄio advokato teisinÄms paslaugoms atlyginti iÅ¡laidų priteisimas nÄra galimas netgi tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir iÅ¡teisinamas.
NagrinÄjamu atveju tai nÄra privataus kaltinimo byla, todÄl BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikomos.             Apibendrinat iÅ¡dÄstytus motyvus, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013-12-30 nuosprendis yra pagrįstas ir teisÄtas, todÄl naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo.          TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                              n u t a r i a :
           Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro Benedikto LeiÅ¡io apeliacinį skundÄ Â atmesti. Kolegijos pirmininkÄ                                                                                               Rosita PatackienÄ TeisÄjai                                                                                                              Virginija Å vedienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Stasys Punys NuoraÅ¡as TeisÄja                                                                                                      Rosita PatackienÄ