242ad7fa-7540-4d8b-87f7-a060eb5bb59b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-4319-561/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04818-2015-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9.1.5; 1.9.8.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Juozui Rėksniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. H. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir J. H.), n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja K. H. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-09-10 sprendimÄ Nr. 68-160;

2) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2015-06-03 sprendimÄ Nr. (42.72)FR0682-340. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Inspekcija skundžiamu sprendimu nurodė jai papildomai sumokėti 19 901 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 7 556,26 Lt GPM delspinigių ir 5 972 Lt GPM baudos, o VMI skundžiamu sprendimu patvirtino minėtÄ Inspekcijos sprendimÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad patikrinimo aktas ir sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi neobjektyvų mokestinį tyrimÄ atliko ir jo pagrindu neteisėtai mokestinį patikrinimÄ pradėjo Å¡aliÅ¡ka ir nekompetentinga inspektorė V.

G.. Pažymėjo, kad minėta inspektorė nekvalifikuotai ir neobjektyviai atliko jos GPM prievolių mokestinį tyrimÄ , kurio pagrindu pati pradėjo mokestinį patikrinimÄ , jokių paaiÅ¡kinimų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos neprašė, mokestinio tyrimo ataskaitÄ grindė prielaidomis bei spėlionėmis, ir tokių iÅ¡vadų pagrindu konstatavo, kad slepiamos realiai įvykusios Å«kinės operacijos. Inspektorė mokestinio tyrimo ataskaitoje nulinį grynųjų pinigų likutį 2009-01-01 įvertino kaip pareiÅ¡kėjos nurodytÄ , nors atitinkamas langelis pažymėtas pačios V.

G., o bÅ«tent grynųjų pinigų likučio įtraukimas tikrinamojo laikotarpio pradžioje lėmė tariamÄ lėšų trÅ«kumÄ iÅ¡laidoms padengti. Pabrėžė, jog apskritai neaiÅ¡ku, kaip inspektorė suskaičiavo, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos konkrečiu laikotarpiu virÅ¡ijo pajamas. Pažymėjo, jog paaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, ji kreipėsi į InspekcijÄ , praÅ¡ydama pakartoti netinkamai atliktÄ mokestinio tyrimo procedÅ«rÄ , tačiau nors V. G. buvo nuÅ¡alinta, praÅ¡ymas kartoti procedÅ«rÄ nebuvo tenkintas.PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, jos pajamos, iÅ¡laidos ir, atitinkamai, mokėtini mokesčiai nepagrįstai apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 70 str. 1 dalį, kadangi iÅ¡vados dėl pajamas virÅ¡ijančių iÅ¡laidų daromos nepagrįstai ir neteisėtai neįvertinus visų jos Å¡eimos lėšų tikrinamu laikotarpiu.

PaaiÅ¡kino, kad tikrinamojo laikotarpio iÅ¡laidų finansavimui jai pakako teisėtų pajamų Å¡altinių, tarp kurių ir jos vyro tėvo paramos lėšos, o prie patikrinimo akto pridėtose pajamų/iÅ¡laidų analizės lentelėse nepagrįstai nurodoma, kad tikrinamojo laikotarpio atitinkamų mokestinių metų paskutinę dienÄ ji deklaravo nulinį piniginių lėšų likutį ne banke, nors, pasak pareiÅ¡kėjos, turto deklaracijų ji apskritai neteikė, nes tokios pareigos neturėjo. Be to, anot pareiÅ¡kėjos, aplinkybės dėl 2009–2010 m. piniginių iÅ¡laidų, kurios virÅ¡ija pajamas, yra jau pajamų ir iÅ¡laidų perskaičiavimo pagal MAÄ® 70 str. 1 dalį rezultatas, t. y. normos dėl iÅ¡imtinio mokesčių apskaičiavimo bÅ«do taikymo faktinis pagrindas atrandamas jau pritaikius Å¡iÄ normÄ , nors taip neturėtų bÅ«ti.

Nors VMI cituoja teisės aktų nuostatas bei teismų praktikÄ , susijusiÄ su MAÄ® 70 straipsnio taikymu, taip pat vardija mokesčių mokėtojo pareigas, kurių tariamas pažeidimas neva ir sÄ lygojo MAÄ® 70 straipsnio taikymÄ , tačiau nepagrindžia nei pareigų nevykdymo, nei iÅ¡imtinio mokesčio bazės ir dydžio apskaičiavimo bÅ«do taikymo. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji teikė duomenis ir dokumentus bei siekė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, ko negalima bÅ«tų pasakyti apie patikrinimÄ inicijavusį mokesčių administratoriaus tarnautojÄ .Pasak pareiÅ¡kėjos, mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino jos vyro tėvo A.

H. (A. H.) liudijimo dėl 130 000 USD finansinės paramos suteikimo pakankamu įrodymu gautų pajamų Å¡altiniui pagrįsti. Dėl vyro tėvo asmens kodo, kurio reikalauja mokesčių administratorius, pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Libane asmenys neturi asmens kodų, todėl pateikti tokio kodo ji neturi galimybės. PareiÅ¡kėja pažymėjo, jog teikia teismui remiantis Libane iÅ¡duotu ir teisės aktų tvarka legalizuotu gimimo liudijimu Kauno miesto civilinės metrikacijos biure iÅ¡duotÄ savo vyro J.

H. gimimo liudijimÄ , kuris įrodo, kad A. H. yra jo tėvas. Pažymėjo, kad net ir preziumuojant, kad sÄ sajumui tarp nurodytų asmenų nustatyti įrodymų nėra, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo neigti pinigų perdavimo fakto. Pabrėžė, jog A. H. liudijimas yra legalizuotas tiek Libano, tiek Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų. Atkreipė dėmesį, jog grynųjų pinigų perdavimo atveju apskritai neegzistuoja joks dokumentas, kuris neabejotinai ir neginčijamai įrodytų pinigų perdavimo faktÄ â€“ tiesiogiai jį liudytų, todėl mokesčių administratorius reikalauja pareiÅ¡kėjÄ padaryti tai, kas neįmanoma, o Å¡ios neįvykdomos pareigos nevykdymo pagrindu skaičiuoja mokesčius.PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, nepagrįstas ir pajamų paskirstymas abiem sutuoktiniams.

NeaiÅ¡ku, kodėl skirstymas pradedamas tik nuo 2011 m., nors ji ir J. H. kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį jau nuo 2006 m. Net ir preziumuojant, kad ginčijamos pajamos laikytinos Å¡eimos pajamomis, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad jas faktiÅ¡kai gavo abu sutuoktiniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) prasme. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius remiasi netinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, bei atkreipė dėmesį, jog VMI savo sprendime, be kita ko, nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad lėšomis disponavo ne tik pareiÅ¡kėjos sutuoktinis, bet ir pareiÅ¡kėja, tuo iÅ¡ esmės kvestionuodama Å¡ių pajamų priskyrimÄ bendroms Å¡eimos pajamoms.

Skundžiamais aktais mokestines prievoles dėl tokių pajamų lygiomis dalimis nustačius abiem sutuoktiniams, nors apie jų buvimÄ Å¾inojo ir jomis disponavo konkretus sutuoktinis, pažeidžiamas asmeninės atsakomybės principas ir ignoruojama LVAT jurisprudencija.Nurodė, kad iÅ¡ patikrinimo akto ir jo priedų nepavyko suprasti, kaip konkrečiai buvo apskaičiuotas pajamų ir iÅ¡laidų skirtumas, kokiÄ Ä¯takÄ ir reikÅ¡mę grynųjų pinigų iÅ¡laidoms turi nurodytų piniginių lėšų banke likutis.

PareiÅ¡kėjos teigimu, visa įrodinėjimo naÅ¡ta buvo perkelta jai – ji turi papildomais neįvardijamais įrodymais pagrįsti pajamų gavimo faktÄ , uoÅ¡vio neturimÄ asmens kodÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti visÄ .Atsakovė VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra gana nedidelės, atitinkamai panaÅ¡aus dydžio yra ir pareiÅ¡kėjos sutuoktinio pajamos, tačiau pareiÅ¡kėja su Å¡eima disponuoja lėšomis, kurias skolina tretiesiems asmenims, įsigyja nekilnojamojo turto, atlieka savininko įnaÅ¡us į įmonę „Aujama-credit“, taip pat patiria kelionės iÅ¡laidų, virÅ¡ijančių pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos gautas pajamas.

Pažymėjo, kad mokesčiai buvo apskaičiuoti, vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis, nustačius, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu bÅ«du. Inspekcija pareiÅ¡kėjos 2009–2011 m. laikotarpio mokesčio bazę nustatė pagal atliktÄ Ä¯vertinimÄ , pritaikius iÅ¡laidų metodÄ . Pabrėžė, jog pagal MAÄ® 33 str. 1 d. 13 punktÄ , viena iÅ¡ mokesčių administratoriui numatytų teisių, vykdant jam pavestas funkcijas, yra teisė nustatyta forma ir tvarka nurodyti asmenims pateikti paaiÅ¡kinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti, kai kyla realus įtarimas, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas.

Mokėtojo įpareigojimas pagrįsti atitinkamų pajamų Å¡altinius reiÅ¡kia, kad mokėtojo nurodomi pajamų įsigijimo Å¡altiniai turi bÅ«ti realÅ«s, o pateikti įrodymai apie piniginių lėšų gavimÄ iÅ¡ atitinkamų Å¡altinių atspindėti faktines aplinkybes. Todėl turi bÅ«ti pateikti pakankami ir neginčijami įrodymai, kad atitinkamos pajamos yra realiai gautos konkrečiu nurodytu bÅ«du iÅ¡ nurodyto pajamų Å¡altinio. Atsakovės įsitikinimu, pareiÅ¡kėja netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, nes disponavo lėšomis, kurių Å¡altinių patikrinimo metu negalėjo pagrįsti ir atitinkamai įrodyti, jog dėl Å¡ių lėšų gavimo kylančios mokestinės prievolės yra padengtos arba lėšos nėra laikytinos apmokestinamomis.Dėl pajamų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos uoÅ¡vio atsakovė paaiÅ¡kino, kad A.

H. paaiÅ¡kinimas, kad jis sÅ«nui, gyvenančiam Europoje, nuo tada, kai Å¡is pradėjo studijas, suteikė 130 000 USD vertės lėšų, nelaikytinas įrodymu, pagrindžiančiu pareiÅ¡kėjos lėšų gavimÄ 2009–2011 m. Atkreipė dėmesį, jog apie pareiÅ¡kėjos vyro studijų pradžiÄ nėra žinoma, taip pat nežinoma, kokioje Europos valstybėje ir kokiu laikotarpiu jis studijavo. PareiÅ¡kėjos teikiamas dokumentas yra trečiojo asmens liudijimas, bet ne pirminis dokumentas, kuriuo detaliai fiksuojamas lėšų perdavimas.

Pagal LVAT praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡vada apie pajamų pagrįstumÄ neturėtų bÅ«ti daroma vien netiesioginių įrodymų pagrindu.Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja santuokÄ su J. H. įregistravo 2010-09-18. Duomenų, paremtų juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, apie pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio nevedamÄ bendrÄ Å«kį 2011 m., nėra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 str. 2 dalį, sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du.

CK 3.117 str. 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija. CK 3.89 str. 2 dalyje nustatyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais. Taigi, 2011 m., t. y. santuokos metu, pareiÅ¡kėjos gautos pajamos yra priskirtinos abiem sutuoktiniams. Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėja tik su skundu teismui teigė, jog dar iki santuokos su J. H. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Å i aplinkybė Inspekcijai ir VMI nebuvo nurodyta.

Be to, CK numato specialų turto režimÄ tik sutuoktinių turtui, dėl sugyventinių turto laikymo bendrÄ ja jungtine partnerių nuosavybe sprendžiama teismine tvarka arba sutuoktinių raÅ¡ytiniu susitarimu, o gyvenamosios vietos deklaravimas tuo pačiu adresu nuo 2008 m. niekaip nepagrindžia turto bendrosios jungtinės nuosavybės režimo egzistavimo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad mokestiniame ginče yra vertinamas mokesčio apskaičiavimo vietos mokesčių administratoriaus sprendimu pagrįstumas, t. y. nustatytos faktinės aplinkybės bei jų kvalifikavimas mokesčių teisės prasme, mokesčių bazės nustatymo teisingumas ir pan., tačiau skundai dėl vietos mokesčių administratoriaus specialistų veiksmų ar neveikimo nėra laikytini mokestinio ginčo dalyku ir nagrinėtini įprastÄ administracinę procedÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Inspekcija nurodė, kad VMI turi teisę teritoriniam valstybiniam mokesčių administratoriui pavesti atlikti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimÄ , įskaitant bendrÄ patikrinimÄ ir patikrinimÄ mokesčių mokėtojo arba mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens, esančio kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos aptarnaujamojoje teritorijoje. 2012 m. kovo 22 d. raÅ¡tu Nr. (21.13-32-4)-R-2785 atsakovė pavedė Inspekcijai atlikti pareiÅ¡kėjai priklausančių individualių įmonių „Aujama“ ir „Aujama-credit“ bei su jomis susijusių asmenų kontrolės procedÅ«ras.

Pažymėjo, kad mokesčių mokėtojų patikrinimai atliekami vadovaujantis MAĮ bei VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintomis Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėmis (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), kurių 5 punkte nurodyta, kad mokestinius patikrinimus atlieka vietos ir centrinio mokesčių administratoriaus pareigūnai, kuriems mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo šių taisyklių nustatyta tvarka paveda atlikti mokestinius patikrinimus.

Kadangi individualių įmonių „Aujama“ ir „Aujama-credit“ patikrinimÄ atliko Inspekcijos Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė V. G., siekiant efektyviau ir per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ atlikti fizinio asmens mokestinį patikrinimÄ , jai buvo pavesta atlikti ir pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ . Gavus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ sustabdyti patikrinimÄ ir iÅ¡spręsti patikrinimÄ atliekančio pareigÅ«no įgaliojimų klausimÄ , siekiant pareiÅ¡kėjos geranoriÅ¡ko bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi, V.

G. buvo pakeista Inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus vyr. specialistėmis M. S. ir V. K.. Inspekcijos teigimu, ji patenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus, todėl patikrinimas atliktas tinkamai ir teisėtai.Trečiasis suinteresuotas asmuo J. H. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu sutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti, remdamasis iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais kaip ir pareiÅ¡kėja. Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos ir VMI sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti papildomas GPM sumas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi pareiÅ¡kėjos 2009-01-01–2011-12-31 GPM ir 2009-01-01– 2009-12-31 PSDÄ® apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimÄ , 2015-04-21 patikrinimo akte Nr. (42.72)FR0680-249 nustatė, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir Å¡is skirtumas pripažintas pareiÅ¡kėjos lėšomis, gautomis iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų ir mokestinio patikrinimo metu nenustatytų Å¡altinių. Inspekcija konstatavo, kad pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu gavo pajamų, nuo kurių nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos mokestinės prievolės, todėl, vadovaudamasi MAÄ® 70 str. 1 dalimi, CK 3.88 str. 1 dalies bei 3.117 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) 2 str. 16 d. 1 punktu, 5 straipsniu, 6 str. 1 dalimi, apskaičiavo pareiÅ¡kėjai 5 765 Eur (19 907 Lt) papildomai į biudžetÄ mokėtino GPM bei 435,59 Eur ( 1504 Lt) PSDÄ®.

Minėtas patikrinimo aktas skundžiamu Inspekcijos 2015-06-03 sprendimu Nr. (42.72)FR0682-340 buvo patvirtintas iÅ¡ dalies (panaikintas PSDÄ® apskaičiavimas) bei nurodyta sumokėti į biudžetÄ 5 765,47 Eur GPM, 2 188,44 Eur GPM delspinigių ir skirta 1 729,61 Eur GPM bauda.Å is Inspekcijos sprendimas patvirtintas skundžiamu VMI 2015-09-10 sprendimu Nr. 68-160.IÅ¡ pateiktų pareiÅ¡kėjos skundo argumentų spręstina, jog, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, mokestinį patikrinimÄ pradėjusi Inspekcijos specialistė buvo nekompetentinga ir neturėjo teisės jo atlikti, be to, mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino jos vyro tėvo suteiktų pajamų, netinkamai taikė MAÄ® 70 straipsnio nuostatas bei nepagrįstai paskirstė pajamas jai ir jos sutuoktiniui.Pažymėtina, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997-07-29 įsakymu Nr. 110, 11.3 punktÄ , VMI turi teisę teritoriniam valstybiniam mokesčių administratoriui pavesti atlikti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimÄ , įskaitant bendrÄ patikrinimÄ ir patikrinimÄ mokesčių mokėtojo arba mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens, esančio kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos aptarnaujamojoje teritorijoje.

Pažymėtina, kad pagal MAÄ® 26 str. 1 d. 7 punktÄ , vietos mokesčių administratoriui yra priskirta funkcija kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Mokestinių patikrinimų atlikimÄ detaliau reglamentuoja VMI virÅ¡ininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintos Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės. Patikrinimų taisyklių 5 punkte nustatyta, kad mokestinius patikrinimus atlieka vietos ir centrinio mokesčių administratoriaus pareigÅ«nai, kuriems mokesčių administratoriaus virÅ¡ininkas ar jo įgaliotas asmuo Å¡ių taisyklių nustatyta tvarka paveda atlikti mokestinius patikrinimus.

Nagrinėjamu atveju VMI 2012-03-22 nurodė Inspekcijai, be kita ko, atlikti ir pareiÅ¡kėjos turto ir pajamų pagrįstumo analizę. Inspekcija 2014-10-22 pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ pavedė atlikti Inspekcijos Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausiajai specialistei V. G.. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo teigti, kad minėta specialistė neturėjo teisės pradėti ir atlikti pareiÅ¡kėjos mokestinio patikrinimo.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėja nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kad V. G. buvo neobjektyvi ar nekompetentinga, o specialistė pareiÅ¡kėjos sutuoktinio praÅ¡ymu 2014-11-18 buvo pakeista Inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus vyr. specialistėmis M. S. ir V. K., kurios ir užbaigė pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ bei padarė galutines iÅ¡vadas, todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl Å¡aliÅ¡ko ir nekompetentingo mokestinio patikrinimo atlikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos 2009 m. 24 562,06 Lt, 2010 m. 5 627 Lt, o 2011 m. 96 454,46 Lt virÅ¡ijo pajamas. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažįsta dalies pajamų Å¡altinio, kurį jos vyras gavo iÅ¡ tėvo – 130 000 USD sumos. Pasisakant dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos argumentų pastebėtina, kad LVAT praktikoje yra įtvirtinta, jog pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-27/2013).

Vienintelis dokumentas, kuriuo pareiÅ¡kėja grindžia 130 000 USD pajamų gavimÄ , yra A. H. raÅ¡tas, kuriame minėtas asmuo teigė, kad J. H. iki 2010 m. suteikė 130 000 USD negrÄ Å¾intinÄ paskolÄ . Dėl įrodymų vertinimo bylose, kuomet, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (2007-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007), jog įrodinėjimo dalykas Å¡iuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos.

Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti tai, kad Å¡ių aplinkybių teisinis vertinimas buvo atliktas administracinėje byloje Nr. eI-4318-629/2016 pagal pareiÅ¡kėjo J. H. skundÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-05-09 sprendime konstatavo, kad nors pareiÅ¡kėjo J. H. pateiktas A. H. raÅ¡tas laikytinas tiesioginiu įrodymu, tačiau nepakankamas pareiÅ¡kėjo argumentų realumui pagrįsti, kadangi iÅ¡ minėto pareiÅ¡kėjo pateikto raÅ¡to nėra aiÅ¡ku, kada ir kaip nurodytos lėšos buvo suteiktos, J.

H. tuo aspektu jokių papildomų paaiškinimų taip pat nepateikė. Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus surinktais duomenimis, A. H. Lietuvos Respublikos sienos nėra kirtęs, pats J. H. iš Lietuvos buvo išvykęs, tačiau nė karto nei jis, nei jo sutuoktinė įvežamų grynųjų pinigų nedeklaravo, be to, 2014-09-12 paaiškinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindime J. H. pažymėjo, kad nurodyto laikotarpio pradžioje (2009-01-01) ne banke laikomų piniginių lėšų neturėjo, o tikrinamu laikotarpiu iš tėvo gautų pinigų sumos nežinojo.

Teismas sprendė, kad Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti A. H. paaiÅ¡kinime nurodytais teiginiais, todėl laikė, kad pateiktas dokumentas nepatvirtina realaus 130 000 USD gavimo. Teismas, pritardamas atsakovei, daro iÅ¡vadÄ , jog pagrįstai pateiktas pareiÅ¡kėjos uoÅ¡vio dokumentas nėra laikytinas pakankamu įrodymu jos gautų pajamų Å¡altiniui pagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, jog nėra aiÅ¡ku, kaip buvo apskaičiuotas pajamų ir iÅ¡laidų skirtumas, pažymėtina, kad jis nėra pagrįstas, nes pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidų ir pajamų sumų apskaičiavimas aiÅ¡kiai atsispindi patikrinimo akto prieduose bei pačiame Inspekcijos patikrinimo akte.Kitas pareiÅ¡kėjos argumentas, jog ji teikė duomenis bei siekė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tačiau į tai nebuvo atsižvelgiama.

Mokesčių administratorius, neturėdamas tikslių duomenų dėl jos pajamų ir iÅ¡laidų santykio, prielaidų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad pajamų iÅ¡laidoms padengti nepakanka. Teismas iÅ¡ dalies su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais sutinka. Mokesčių administratorius į pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidas įtraukė vidutinius statistinių vartojimo iÅ¡laidų dydžius, t. y. įrodant pagrindÄ apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ buvo pritaikyti ne objektyvÅ«s, pagrįsti duomenys, o orientaciniai iÅ¡laidų dydžiai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nebuvo surinkta duomenų, kad buvo bandoma nustatyti realias pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidas, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju mokesčių administratorius netinkamai vykdė savo MAÄ® 67 str. 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Pažymėtina, kad GPMÄ® 3 straipsnis nustato, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. GPMÄ® 8 str. 2 d. 1 punktas nustato, kad pajamų, iÅ¡skyrus pozityviÄ sias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas, kai pajamos bet kokia forma faktiÅ¡kai gaunamos. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-01-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012 nurodė, kad GPMÄ® 8 str. 2 d. 1 punkte nustatytu atveju gyventojų pajamų mokesčio mokėtoju pripažįstamas gyventojas, kuris faktiÅ¡kai bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra gyventojų pajamų mokesčio objektas jų gavimo momentu.

Aplinkybė, jog atitinkamos pajamos laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK nuostatas, nėra pakankama pripažinti, kad Å¡ias pajamas faktiÅ¡kai yra gavę kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių GPMÄ® nuostatų prasme. Toks plečiamasis GPMÄ® 3 straipsnio, skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 str. 2 d. 1 punktu, aiÅ¡kinimas akivaizdžiai neatitiktų Å¡ių nuostatų vertinimo kitų GPMÄ® nuostatų kontekste. GPM mokėtoju gali bÅ«ti pripažįstamas tik konkretus fizinis asmuo (gyventojas), o ne jų daugetas.

Taigi, pagal suformuotÄ LVAT praktikÄ , vieno sutuoktinio gautos pajamos nebÅ«tinai GPMÄ® prasme turi bÅ«ti laikomos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis gautomis pajamomis. Nagrinėjamu atveju, vietos mokesčių administratorius pripažino pareiÅ¡kėjÄ ir jo sutuoktinę faktiÅ¡kai gavusiais ginčo pajamas lygiomis dalimis dėl to, jog, nesant įstatymuose ir juos lydinčiuose teisės aktuose numatytų iÅ¡imčių, Å¡ios pajamos yra laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 str. 1 dalį, o tokio sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija yra įtvirtinta CK 3.117 str. 1 dalyje.Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos sutuoktinio skundÄ , įvertino aplinkybes, kurios, teismo nuomone, yra svarbios ir Å¡ioje administracinėje byloje.

Teismas remiasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame buvo konstatuota, kad visos pareiÅ¡kėjo J. H. ir jo sutuoktinės gautos pajamos ir iÅ¡laidos priskirtos Å¡eimos pajamoms, nevertinant, ar minėtos pajamos gali bÅ«ti laikomos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis gautomis pajamomis GPMÄ® prasme. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2011 m. J. H. gavo pajamas iÅ¡ buto, kuris jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, pardavimo, be to, jam buvo grÄ Å¾intos skolos, kurios susidarė dar iki santuokos sudarymo, todėl net ir CK nuostatų prasme tokios J.

H. pajamos yra jo asmeninės ir nebÅ«tinai turi bÅ«ti paskirstytos sutuoktiniams lygiomis dalimis. Tvirtino, kad vien faktinė aplinkybė, jog ginčo pajamos (iÅ¡laidos, virÅ¡ijančios pagrįstas pajamas) pagal privatinės teisės nuostatas yra laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savaime neleidžia pripažinti pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės lygiomis dalimis gavusiais ginčo pajamas apmokestinimo GPM tikslais. Kai mokesčių mokėtojo mokėtini mokesčiai yra apskaičiuojami MAÄ® 70 str. 1 d. nustatyta tvarka, o pajamų Å¡altiniai nėra žinomi, kaip yra nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius ne visada turi galimybę remtis objektyviais ir tiksliais duomenimis, leidžiančiais inter alia aiÅ¡kiai (vienareikÅ¡miÅ¡kai) identifikuoti konkrečius mokestinių teisinių santykių dalyvius apmokestinimo atitinkamu mokesčiu tikslais.

Tačiau tokių (tikslių) duomenų nebuvimas negali paneigti mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti savo sprendimÄ , Å¡iuo tikslu, be kita ko, remiantis tokiais duomenimis, kurių pagrindu daroma iÅ¡vada apie mokesčio mokėtojÄ atitiktų protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas turi bÅ«ti vykdoma ypatingai atidžiai pajamų, kurių Å¡altiniai nėra žinomi, apmokestinimo atvejais.

IÅ¡ tiesų tokie atvejai skiriasi nuo gyventojo deklaruotų arba mokesčių administratoriaus nurodomų mokėti mokesčių nuo pajamų, kurių gavimo Å¡altiniai yra žinomi, o jų paskaičiavimo bÅ«dai yra tikslÅ«s ir dažniausiai paremti mokesčio mokėtojo ir (ar) mokesčių administratoriaus turimais objektyviais duomenimis. Kadangi pajamų, kurių Å¡altiniai nėra žinomi, apmokestinimas taikant MAÄ® 70 str. 1 dalyje numatytÄ tvarkÄ paprastai yra paremtas tam tikromis teisinėmis ir faktinėmis prezumpcijomis, todėl mokestinė prievolė tokiais atvejais gali bÅ«ti pripažinta pagrįsta tik iÅ¡tyrus visus įrodymus bei padarius pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad priimtu administraciniu sprendimu nebus pažeisti mokesčių mokėtojų interesai.Atsižvelgiant į tai, jog nesant jokių duomenų apie pajamų Å¡altinius, nėra pagrindo teigti, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose, kurių pagrindu buvo gautos ginčo pajamos, faktiniai dalyviai buvo pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis, kad Å¡ios pajamos buvo įgytos bendra Å¡ių asmenų (sutuoktinių) valia.Taigi, mokesčių administratorius netinkamai iÅ¡tyrė aplinkybes, susijusias su ginčo pajamų paskirstymu sutuoktiniams bei tinkamai nepagrindė pareiÅ¡kėjai apskaičiuotų sumų, todėl skundžiamas VMI sprendimas naikinamas, o mokestinis ginčas perduodamas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 132 str. 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjos K. H. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-09-10 sprendimÄ Nr. 68-160 ir grÄ Å¾inti mokestinį ginÄÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 Teisėjas                                                                                          Arūnas Kaminskas