242acfea-51c8-4a3d-bfce-6abd0912f2fb · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                                                     Pirmosios instancijos teismo                                                Civilinė byla Nr. 2A-200-544/2011Teisėjas Saulius Vanagas                     Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1;

                                                                                           34.4.1;34.4.7.1;114.9.6.2;116.1;114.11; 121.18;121.19.4; (S)                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 1 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovams V.

U., S. U., jų atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. U. ir S. U. apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-649/2010 pagal ieÅ¡kovų V. U. ir S. U. ieÅ¡kinį atsakovei V. A., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarei D. M., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , N U S T A T Ė:

IeÅ¡kovai prašė pripažinti negaliojančia R. B. testamento, sudaryto 2006-05-16, dalį, kuria ji mirties atveju palieka V. A. žemės sklypÄ , esantį Kęstučio g. 22 Panevėžyje, unikalus Nr. 2701-0024-0079, su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 2796-5002-9016, viraline, unikalus Nr. 2796-5002-9020, Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. 2796-5002-9030, kitais statiniais, unikalus Nr. 2796-5002-9041, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad ginčijamo testamento dalis neteisėta, nes R.

B. negalėjo or neturėjo teisės V. A. testamentu palikti minėto gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo. Jie, ieÅ¡kovai, ir R. B. 2005-11-03 sudarė rentos iki gyvos galvos sutartį, pagal kuriÄ R. B. perdavė bendrojon jungtinėn jų nuosavybėn minėtÄ Å¾emės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius Kęstučio g. 22, Panevėžyje. Pagal rentos sutarties 11 p. perduotas nekilnojamasis turtas sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ buvo perduotas jų nuosavybėn ir įregistruotas nustatyta tvarka.

Rentos sutartis yra nenuginčyta, jie laikėsi įsipareigojimų pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį. Mano, kad ta testamento dalis, kuria R. B. testamentu minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ paliko V. A., nors jis pagal rentos sutartį jau buvo perleistas jiems ir ieÅ¡kovei nuosavybės teise nebepriklausė, yra negaliojanti, neteisėta, pažeidžia LR CK 5. 16 str. 1 d. 3 p. (b. l. 4-6, 117). KupiÅ¡kio miesto apylinkės teismas 2010-12-10 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai, remdamiesi LR CK 5.16 str. 1 d. 3 p. (neteisėtas testamento turinys) ir CK 1.80 str. (imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimas), ginčija 2006-05-16 sudaryto testamento dalį, kuria R.

B. minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ po mirties paliko V. A., nors 2005-11-03 rentos sutartimi jį jau buvo perdavusi bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn rentos mokėtojai V. U.. Minėtas turtas nuo 2005-11-09 registruotas nekilnojamojo turto registre kaip ieÅ¡kovų nuosavybė. PalikimÄ po R. B. mirties priėmė testamentinė įpėdinė V. A., bet paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai nemano, kad notarė iÅ¡duos V. A. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ieÅ¡kovams priklausantį turtÄ , tačiau bando apsisaugoti nuo ateities ginčų, jei, notarei atsisakius iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ nekilnojamus daiktus, įraÅ¡ytus testamente, V.

A. ginčytų atsisakymÄ teismine tvarka. Teismo nuomone, bet koks sprendimas Å¡ioje byloje ieÅ¡kovams nesukels jokių teisinių pasekmių, ieÅ¡kovų teisės ir jų teisėti interesai nepažeisti ginčo teksto į testamentÄ Ä¯raÅ¡ymu. Minėti nekilnojamieji daiktai registruoti ieÅ¡kovų vardu, ir nuosavybės teisė gali pasikeisti ne nuo įraÅ¡ymo ar neįraÅ¡ymo į testamentÄ , o nuo ginčų dėl rentos iki gyvos galvos sutarties galiojimo pabaigos. Teismas nurodė, jog teisminiai ginčai neturėtų bÅ«ti beprasmiai ir skirti spręsti ateities konfliktams.

Vadovaujantis CPK 2 str., 5 str. nuostatomis teismas nurodė, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų teisės nėra pažeistos ar ginčijamos ir jų įstatymų saugomi interesai nepažeisti. CK 5.8 str. nurodo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ . CK 5.17 str. nurodo, kad ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis.

IeÅ¡kovai nepretenduoja į palikimÄ , taip pat nepaveldėtų testamento dalį pripažinus negaliojančia. Visus ginčus dėl turto, įraÅ¡yto į testamentÄ , eliminuoja notaras, iÅ¡duodantis paveldėjimo teisės liudijimÄ tik tam turtui, kuris palikėjo mirties momentu priklausė jam nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju minėtas nekilnojamasis turtas negali bÅ«ti paveldimas pagal testamentÄ , nes R. B. nepriklausė ne tik mirties momentu, bet ir suraÅ¡ant testamentÄ . Teismo nuomone, testamento turinys negali bÅ«ti neteisėtas, jei testamentu paliktas nepriklausantis testatoriui turtas, bet testatorius nedelsiant po testamento sudarymo stengiasi perleistÄ Â turtÄ atgauti (vėl įgyti).

CK 5.16 str. 1 d. 3 p. nuostata, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas, yra skirtas neteisėtoms sÄ lygoms paÅ¡alinti. Paveldėti galima tik tÄ turtÄ , kuris priklausė palikėjui mirties momentu arba valdymo teise, ir Å¡iuo atveju valdymo teisė suprantama kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė, o ne kaip kitam asmeniui priklausančios nuosavybės teisės sudėtinė dalis. R. B. testamentu paliko turtÄ , kuris jai jau nebepriklausė nuosavybės teise, bet kurį stengėsi atgauti, nes 2006-06-01 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ dėl rentos iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir sprendimas Å¡ioje byloje neįsiteisėjęs. Palikėja testamentu paliko jai nepriklausantį turtÄ , tačiau turtÄ , su kuriuo ji buvo labai susijusi: jai turtas priklausė iki rentos sutarties sudarymo, dar bÅ«dama gyva ji kreipėsi į teismÄ dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia, iki mirties gyveno jai anksčiau priklausiusiame name.

Todėl teismas laikė, kad R. B. testamentu paliko turtÄ , kurį tikėjosi atgauti ateityje. Aplinkybė, ar V. A. paveldės testamente nurodytÄ konkretų turtÄ , esantį Kęstučio g. 22 Panevėžyje, priklauso ne nuo to, ar Å¡i sÄ lyga yra testamente, bet tik nuo to, ar bus patenkinti R. B. ieÅ¡kiniai dėl rentos sutarties nutraukimo ir pripažinimo negaliojančia. Teismas atmetė ieÅ¡kovų teiginius dėl CK 4.37 str. ir kitų CK nuostatų, reglamentuojančių daiktines teises, pažeidimo.

Nurodė, kad paveldimas tik tas turtas, kuris palikėjo mirties momentu priklausė jam nuosavybės teise. Tvirtinamas testamentas turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dėl testatoriaus veiksnumo, jo valios tikrumo, turinio teisėtumo, testamento formos, tačiau notaras netikrina ir neprivalo tikrinti, ar daiktas priklauso testatoriui nuosavybės teise. Teismas, vadovaudamasis CK 1. 5 str. principais, sprendė, jog palikėjos noras palikti turtÄ norimam įpėdiniui, jei perleistÄ turtÄ pavyks atgauti, negali bÅ«ti laikomas prieÅ¡taraujančiu įstatymams.

AiÅ¡kindamas CK 5.8 str. (paveldėjimo teisės ginčijimas), 5.9 str. (paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės) ir 5.17 str. (testamento ginčijimas) nuostatas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų teisės testamento sudarymu nepažeistos, nes nekilnojamais turtas nuosavybės teise Å¡iuo metu priklauso ieÅ¡kovams. Sandoris, kurio pagrindu ieÅ¡kovai yra įgiję minėtus nekilnojamus daiktus, yra ginčijamas ir nuo to ginčo rezultatų priklausys ieÅ¡kovų nuosavybės teisės, Net ir paÅ¡alinus iÅ¡ testamento teiginį, kad R.

B. minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ palieka V. A., ji paveldėtų nurodytÄ turtÄ , jei bÅ«tų pripažinta negaliojančia ar nutraukta rentos sutartis. Teismas nenustatė sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų galima ginčo sandorį pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu tuo pagrindu, jog testamento turinys neteisėtas (CK 5.16 str. 3 p.), taip pat tuo pagrindu, jog testamentas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1. 80 str.), vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str. ), todėl nurodė, kad neturi pagrindo laikyti ginčo sandorio dalį niekine (b. l. 139-144).Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir teismo sprendimas yra be motyvų (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 4 p.). Pagal nurodytÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ teismas privalėjo pasisakyti, turėjo ar ne testatorė teisę ne savo turtÄ mirties atveju palikti kitam asmeniui ir savo iÅ¡vadÄ pagrįsti, kaip to reikalauja CPK 270 str. 4 d. 4 p. Teismas, privalėdamas spręsti, ar testamento dalis atitinka įstatymo reikalavimus ir ar jis gali ateityje pažeisti kito savininko teises ir pareigas, sprendė prieÅ¡ingai, nes nurodė, kad testamentas jo sudarymo momentu esamų teisių ir pareigų nekeičia ir nesukuria, todėl yra teisėtas, o jo teisėtumÄ ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ ateityje garantuos notaras.

Teismas bylos nesprendė, teisingumo nevykdė, bet visas pastangas nukreipė atsakovės argumentams vertinti. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas pseudoargumentais. Mano, jog teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CPK 2 ir 5 str., CK 5.8, 5.17, 5.16, 5.19 straipsnių nuostatas, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad testatorius, testamentu palikdamas ne savo, o kito asmens turtÄ , tokiu sandoriu nepažeidžia tikrojo savininko teisių ir teisėtų interesų, ir Å¡i frazė nulėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimÄ .

Testamentas yra vienaÅ¡alis sandoris, o juo siekiama ateityje sukurti civilines teises ir pareigas, tačiau tai, kad jis nepakeičia arba nepanaikina esamų civilinių teisių ar pareigų nedaro jo ne sandoriu. KlausimÄ , gali ar ne pažeisti teises ateityje toks sandoris, teismas iÅ¡sprendė formaliai, nes nepasisakė, ar toks testamentas pažeidžia tikrojo turto savininko interesus. Teismo iÅ¡vada, kad notaras yra realus garantas, užtikrinantis, kad nebÅ«tų sudaryti neteisėti sandoriai, neparemta nei gyvenimiÅ¡ka patirtimi, nei teismų praktika.

Todėl ieÅ¡kovai turi teisėtÄ interesÄ , jog ginčijama testamento dalis bÅ«tų panaikinta, nes prielaida, kad jų teisės galės bÅ«ti pažeistos, realiai egzistuoja. Be to, teismas sprendime nenurodė, kokį teisinį santykį teismas kvalifikuoja pagal CK 5.8 str., 5.17 str., o byloje nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurias bÅ«tų galima pagal juos kvalifikuoti. GinčijamÄ testamentÄ ginčijo CK pirmojoje knygoje numatytais pagrindais. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinyje kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ privalėjo nurodyti CK 1.80 ir CK 1.81 straipsnius, padaryta pažeidžiant CPK 270 str. 4 d. 4 p. reikalavimus, prieÅ¡tarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001).

Ne ieÅ¡kovai, o teismas privalėjo spręsti, kuriuo straipsniu vadovaujantis pripažintina negaliojančia testamento dalis. Tvirtina, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 5.19 ir 5.16 str. 1 d. 3 p. CK 5.19 straipsnyje numatyta, kad testamentu galima palikti tik "visÄ savo turtÄ arba jo dalį", todėl nustačius, kad testamento turinys apima svetimÄ turtÄ , testamento ginčijama dalis negalėjo bÅ«ti pripažinta teisėta (b. l. 149-153).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nes teismas iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir pagrįstai pripažino, kad ginčijamo testamento turinys yra teisėtas.

Teismas sprendime nustatė, kad testamentu paliktas turtas, kurį testatorė tikėjosi atgauti ateityje. Teismas pagrįstai konstatavo, kad testatorius, testamentu palikdamas turtÄ , neprivalo bÅ«ti preciziÅ¡kai tikslus, ypač vertinant tai, kad gali bÅ«ti paliekamas ir turtas, kuris bus įgytas ateityje, ir to įstatymai nedraudžia. Teismas tinkamai įvertino R. B. santykį ir ryšį su nekilnojamuoju turtu ir pagrįstai konstatavo, kad ginčijama testamento dalis ieÅ¡kovų teisių nepažeidžia.

Testamentas yra asmeninis vienaÅ¡alis testatoriaus sandoris dėl jo turto paveldėjimo po mirties, kurį testatorius gali pakeisti, papildyti ar panaikinti ir kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus, kas reiÅ¡kia, kad sudarius testamentÄ nėra keičiamos, panaikinamos ar sukuriamos kieno nors daiktinės teisės. Nepaisant to, jog testamentas sudarytas, daikto savininkas gali laisvai disponuoti turtu, kuris yra iÅ¡vardijamas testamente. Teismas teisingai pažymėjo, kad viena pagrindinių nuostatų yra ta, kad paveldimas tik tas turtas, kuris palikėjo mirties momentu priklausė jam nuosavybės teise.

Todėl notaras testamentiniam įpėdiniui iÅ¡duos paveldėjimo teisės liudijimÄ tik tokiam turtui, kuris mirties momentu nuosavybės teise priklausė testatoriui. Apeliantų baimė, jog notaras iÅ¡duos paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ turtÄ , kuris yra vardintas testamente, nors ir nepriklausė R. B., ir dėl Å¡ios priežasties apeliantams teks bylinėtis, yra nepagrįsta, o ginčai dėl nepažeistų teisių negali bÅ«ti toleruojami. Teismas sprendime tik atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nenurodė testamento nuginčijimo pagrindų.

Nors ieÅ¡kinyje ir nebuvo nurodyti testamento nuginčijimo pagrindai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, aiÅ¡kinosi, ar nėra CK 1.80 ir CK 1.81 str. numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, ir jų nenustatė. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi CK 1.5 str. nurodytais teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgė į testatorės garbingÄ amžių, į jos tikėjimÄ greitu ginčų sprendimu jos naudai, siekiant atgauti rentos sutartimi perleistÄ turtÄ bei jos norÄ palikti turtÄ norimam įpėdiniui, jei perleistÄ turtÄ pavyks atgauti, ir pagrįstai konstatavo, kad sudarytas testamentas neprieÅ¡tarauja įstatymams (b. l. 164-166).Apeliacinis skundas atmestinas, o 2010-12-10 KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.). Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad R. B. nuosavybės teise valdė 0,0620 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. 2701-0024-0079, su jame esančių gyvenamuoju namu 1A1p, unikalus Nr. 2796-5002-9016, viraline 2I1m, unikalus Nr. 2796-5002-9020, Å«kiniu pastatu 3I1ž/bi21m, unikalus Nr.2796-5002-9030, kitais statiniais (inžinieriniai)-kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. 2796-5002-9041 (b. l. 67-74). 2005-10-07 oficialiu testamentu R.

B. visÄ savo nekilnojamÄ ir kilnojamÄ turtÄ , kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, po mirties buvo nusprendusi palikti V. A.. 2005-10-27 ji šį testamentÄ panaikino ir surašė naujÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko V. U.. 2005-10-28 testatorė panaikino šį testamentÄ ir surašė naujÄ testamentÄ , kuriuo minėtÄ Å¾emės sklypÄ su priklausiniais bei visÄ kitÄ turtÄ , kuris jai priklausys mirties dienÄ , kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, nusprendė palikti V. A. (b. l. 112). 2005-11-03 rentos iki gyvos galvos sutartimi R.

B. (rentos gavėja) perdavė bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn rentos mokėtojai V. U. 0,0620 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Panevėžio m., Kęstučio g. 22, unikalus Nr. 2701-0024-0079, su jame esančių gyvenamuoju namu 1A1, unikalus Nr. 2796-5002-9016, viraline 2I1m, unikalus Nr. 2796-5002-9020, Å«kiniu pastatu 3I1ž/bi21m, unikalus Nr.2796-5002-9030, kitais statiniais (inžinieriniai)-kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. 2796-5002-9041, Å¡alių įvertintus 100 000 Lt, o rentos mokėtoja V.

U. įsipareigojo iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ R. B. iki mirties suteikdama jai maitinimÄ , drabužius, nupirkdama vaistus, iÅ¡skalbdama drabužius ir suteikdama kitas bÅ«tinas paslaugas (b. l. 7). Minėtos 2005-11-03 rentos iki gyvos galvos sutarties pagrindu nuo 2005-11-09 minėtas nekilnojamas turtas VÄ® „Registrų centras“ įregistruotas kaip bendroji jungtinė ieÅ¡kovų Virginijos ir S. U. nuosavybė (b. l. 68-74). 2006-05-16 R. B. oficialiu testamentu savo mirties atveju gyvenamÄ namÄ su priklausiniais ir žemę, esančius Kęstučio 22, Panevėžio mieste, ir visÄ kitÄ turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, po mirties paliko V.

A. (b. l. 112). 2006-06-01 rentos gavėja R. B. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nutraukti minėtÄ rentos iki gyvos galvos sutartį, jai grÄ Å¾inti žemės sklypÄ su statiniais, kurie minėtos sutarties pagrindu perėjo Virginijai ir S. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir Å¡is ieÅ¡kinys Panevėžio apygardos teismo 2007-01-11 sprendimu buvo atmestas (b. l. 8-11). Teismo sprendimas neįsiteisėjęs, byla sustabdyta 2009-01-20 Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartimi (b. l. 124-127). 2010-10-27 ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl tos pačios rentos iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia sandorių negaliojimo pagrindais, kurios nagrinėjimas Panevėžio apygardos teismo nutartimi sustabdytas iki paaiÅ¡kės mirusios ieÅ¡kovės teisių perėmėjas (b. l. 122-123).

Ä®siteisėjusiu 2007-11-20 KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu R. B. buvo pripažinta neveiksnia, o 2008-04-24 nutartimi jai nustatyta globa, globėja paskirta V. A. (b. l. 29-34). 2009-12-31 R. B. mirė (b. l. 75, 82). 2010-02-08 palikėjos R. B. palikimÄ priėmė testamentinė įpėdinė V. A., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas ginčijant testamentÄ teisme ir dėl turto areÅ¡to neiÅ¡duotas (b. l. 112). IeÅ¡kovai ginčija 2006-05-16 sudaryto paskutinio oficialaus testamento dalį, kuria palikėja atsakovei V.

A. paliko minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ Â CK 5.16 str. 1 d. 3 p., CK 1.80 str. pagrindais, nes palikėja paliko turtÄ , kuris jai testamento sudarymo metu ir mirties dienÄ nuosavybės teise nepriklausė, o teisėtai priklausė ieÅ¡kovams pagal minėtÄ rentos iki gyvos galvos sutartį. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais ir visų jų iÅ¡samiai nekartoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .Apeliantai nurodo, kad byloje yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes sprendimas yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) bei kad teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka. IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas jo motyvuojamojoje dalyje nurodė aplinkybes, kurias nustatė byloje esančių įrodymų pagrindu, nurodė įrodymus, kuriais grindžia teismo iÅ¡vadÄ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat argumentus, dėl kurių atmetė tam tikrus įrodymus, nurodė įstatymus, kuriais vadovavosi, kas visiÅ¡kai atitinka CPK 270 str. 1 d. 4 dalyje nurodytiems reikalavimams, keliamiems motyvuojamajai teismo sprendimo daliai. Teismas nagrinėjo bylÄ pagal ieÅ¡kinyje nurodytÄ pagrindÄ (kad testatorė testamentu negalėjo palikti ne jai, o kitiems asmenims priklausančio turto, todėl tai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms) ir dalykÄ (reikalavimas testamento dalį pripažinti negaliojančia) ir ieÅ¡kinį atmetė, nes padarė iÅ¡vadÄ , kad minėti nekilnojamieji daiktai negali bÅ«ti paveldimi pagal testamentÄ , kadangi R.

B. nepriklausė ne tik mirties momentu, bet ir suraÅ¡ant testamentÄ . Todėl apeliantai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia prieÅ¡ingai. IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nepažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių CPK normų, tinkamai įvertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos padarė iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiÅ¡kai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s vienai iÅ¡ Å¡alių, ar kad priėmė vienai iÅ¡ Å¡alių nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra motyvų ar kad byloje liko neatskleista bylos esmė.

Skundžiamojo teismo sprendimo dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantai nepaneigė ieÅ¡kovės argumentų ir teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo.Å ioje byloje ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio teisenos tvarka kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, jų ieÅ¡kinys nustatyta tvarka priimtas ir iÅ¡nagrinėtas, o byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovų teisė kreiptis į teismÄ bÅ«tų buvusi suvaržyta ar kaip nors ribojama. Nors apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CPK 2 str., numatantį, kokie yra civilinio proceso tikslai, bei CPK 5 str., kuris užtikrina asmens teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, tačiau nenurodo, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė minėtų straipsnių nuostatų ir principų pažeidimas, todėl iÅ¡samiau dėl Å¡io argumento teisėjų kolegija nepasisako.

Teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovai nepretenduoja į palikimÄ ir kad jie nebÅ«tų paveldėtojais testamento dalį pripažinus negaliojančia, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai nepriklauso CK 5.8 str., CK 5.17 str. numatytiems subjektams, turintiems teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ , paveldėjimo teisės liudijimÄ , testamentÄ ar jo dalis. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nenurodė, kokiems teisiniams santykiams taiko Å¡ias teisės normas. Patys apeliantai apeliaciniame skunde, analogiÅ¡kai kaip ir teismas sprendime, nurodo, kad CK 5.17 straipsnis Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas, nes testamentÄ ginčija ne kaip galimi paveldėtojai, bet asmenys, kurių teises ir teisėtus interesus pažeidžia ginčijama testamento dalis.

IÅ¡ ieÅ¡kinyje ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad ieÅ¡kovai testamento dalį ginčija dėl to, kad jo dalies turinys, kurioje nurodyta, kad R. B. palieka minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ V. A., nors testatorė turto testamento suraÅ¡ymo dienÄ ir savo mirties dienÄ nuosavybės teise nevaldė turto, yra neteisėtas, nesuprantamas, pažeidžia ieÅ¡kovų, kaip minėto nekilnojamojo turto savininkų, kuriais jie tapo rentos iki gyvos galvos sutarties pagrindu, teises ir teisėtus interesus (CK 5.16 str. 1 d. 3 p.), dėl ko minėta sandorio dalis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tai, ar testamentinė įpėdinė V. A. pagal testamentÄ paveldės minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ priklauso ne nuo to, ar sÄ lyga apie Å¡io turto palikimÄ yra nurodyta paskutiniame R. B. oficialiame testamente, bet nuo to, ar bus patenkinti jos ieÅ¡kiniai dėl minėtos rentos iki gyvos galvos sutarties, kurios pagrindu ieÅ¡kovai tapo minėto nekilnojamo turto savininkais, nutraukimo ir pripažinimo negaliojančia.

Be to pažymėtina, kad, jeigu ieÅ¡kiniai bÅ«tų patenkinti, tai testamentinė įpėdinė minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ paveldėtų nepriklausomai nuo to, yra ginčijamas tekstas testamente apie konkretaus turto palikimÄ ar jos nėra, nes testatorė R. B. testamentinei įpėdinei V. A. paliko visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besisusidėtų (b. l. 112). Apeliantai teisingai nurodo, kad pagal CK 5.19 str. nuostatas palikėjos teisė buvo palikti testamentu visÄ savo, o ne jų, ieÅ¡kovų, nuosavybės teise valdomÄ turtÄ .

Tačiau iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad R. B. testamentu atsakovei V. A. paliko ne nekilnojamÄ turtÄ , kurio savininkų statusas šiuo metu priklauso ieÅ¡kovams, bet paliko minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ , kurio savininke ieÅ¡kovė tikėjosi ateityje tapti pati nuginčijusi rentos iki gyvos galvos sutartį pagal jos iÅ¡keltus virÅ¡ minėtus ieÅ¡kinius teismuose. Minėtus R. B. ieÅ¡kinius atmetus ginčijama testamento dalis Å¡ios bylos kontekste jokios įtakos ieÅ¡kovų teisėms ir teisėtiems interesams neturės ir negali turėti.

Teismas iÅ¡samiai Å¡iuo aspektu pasisakė savo sprendime, ir su iÅ¡dėstytais teiginiais Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Todėl negalima padaryti iÅ¡vados, kad teismas bylÄ iÅ¡sprendė formaliai. Teisinga teismo iÅ¡vada, kad notaras yra realus, o ne formalus garantas, užtikrinantis, kad nebÅ«tų sudaryti neteisėti sandoriai. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 5.16, 5.19 str. nuostatas. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas nurodė, jog ieÅ¡kinyje privalomai turėjo bÅ«ti nurodyta apie testamento ginčijimÄ CK 1.80 ir CK 1.81 straipsnių pagrindais.

IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nurodė, jog ieÅ¡kinyje nenurodyti juridiniai ieÅ¡kinio pagrindai, numatyti CK 1.80 str., 1.81 str., ir tai atitinka procesinių dokumentų turinį. Tačiau teismas sprendime nenurodė, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje privalomai turėjo nurodyti teisinių santykių kvalifikacijÄ (b. l. 4-6, 143). Pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylÄ pagal Å¡iuos sandorių negaliojimo pagrindus ir konstatavo, jog jie neįrodyti.

Todėl konstatuoti, kad yra pažeisti CPK 270 str. 4 d. 4 p. reikalavimai bei nukrypta nuo teismų praktikos minėtu klausimu, nėra pagrindo. Apeliantai teigia, jog priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ buvo nukrypta nuo Å¡iuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-04 nutartyje Nr. 3K-3-180/2010 suformuotos teismų praktikos, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ nutarties turinio, minėtoje byloje, sprendžiant dėl oficialiojo testamento dalies pripažinimo negaliojančia, yra konstatuota, kad testatorius gali palikti tik jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tačiau ši iÅ¡vada yra padaryta visai kitų, negu nustatytos Å¡ioje byloje, faktinių bylos aplinkybių kontekste.Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ apeliantų į valstybės pajamas priteisiamos iÅ¡laidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (b. l. 158, CPK 88 str. 3 p., 96 str.).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 1 p. NUTARIA:             KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantų V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 4 (keturis) Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija:                                                                               Romualdas JanuÅ¡ka                                                                                                                                                                                                                Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                                                Birutė Valiulienė