2429ea46-1d99-4784-a9fc-e2477d46b012 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1523-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00628-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1.; 45.5.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui R. P. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R.

P. 4 980,22 Lt įsiskolinimÄ už suteiktas paslaugas, 254,12 Lt delspinigius, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – 157 Lt žyminio mokesčio, 480 Lt už procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ ir atstovavimÄ bei 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymÄ . PaaiÅ¡kino, kad atsakovas už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį nemokėjo, nors Å¡iluma ir karÅ¡tas vanduo buvo tiekiami pastoviai, todėl už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. liko neapmokėta 4980,22 Lt už Å¡ilumos energijÄ .

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims", atsakovui už pavėluotÄ atsiskaitymÄ apskaičiuoti 0,04 procento delspinigiai nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2010 m. kovo 5 d. - iÅ¡ viso 254,12 Lt.             Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog atsakovui priklausančiam butui Å¡iluma nėra teikiama nuo 2002 m. vasaros ir tai ieÅ¡kovui yra žinoma, kadangi atsakovui priklausančio buto namo administratorius UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ 2009 m. vasario 9 d. techninės patikros aktu patvirtino, kad radiatoriai bute J.Basanavičiaus g. 18-64, Vilniuje, yra demontuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 4.980,22 Lt įsiskolinimÄ už suteiktas paslaugas, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas - 149,15 Lt žyminio mokesčio, 2,75 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymÄ bei 456 Lt advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, kad nagrinėjama byla analogiÅ¡ka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtai bylai Nr. 3K–7–359/2007, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoms byloms:

Nr. Nr. 2A-954-464/2009; 2A-419-115/2010; Nr. 2A-442-464/2010, Kauno apygardos teismo nagrinėtai bylai Nr. 2A-442-464/2010.Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad, įgyvendindamas įstatymo suteiktÄ atjungimo galimybę, tinkamai ir leistinu bÅ«du atsijungė ir pagrįstai nutraukė Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ Å¡ildymo sutartį. Teismo protokoline nutartimi prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-596-574/2009 pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ 2009 m. vasario 9 d.

J.Basanavičiaus g. 18A-64, buto techninės patikros aktas, kuriuo konstatuota, kad atsakovui priklausančiame bute šildymo radiatoriai demontuoti (civilinės bylos Nr. 2-596-574/2009 b. l.

70) bei 2009 m. vasario 11 d. V. P. IÄ® „Santechnikos sistemos“ pažyma (civilinės bylos Nr. 2-596-574/2009; b. l. 96), patvirtina tik savavaliÅ¡ko buto Å¡ildymo prietaisų atjungimo faktÄ , tačiau neįrodo, kad yra nustatyta tvarka atsijungta nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos. Ä® civilinę bylÄ Nr. 2-596-574/2009 pateiktas 1998 m. rugpjūčio 20 d. namo J.Basanavičiaus g. 18A butų savininkų sutikimas dėl atsakovui priklausančio buto atjungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos (civilinės bylos Nr. 2-596-574/2009, b. l.

85) negali bÅ«ti pripažįstamas įrodymu, patvirtinančiu Å¡ilumos vartojimo įrenginių atjungimo teisėtumÄ , nes jis patvirtina tik namo bendrasavininkų sutikimÄ su atjungimu, bet ne teisės aktų nustatyta tvarka atliktÄ atsijungimÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-932/2001; Nr. 3K-3-1311/2002; Nr. 3K-3-94/2004; Nr. 3K-3-155/2005; Nr. 3K-3-480/2006; Nr. 3K–7–359/2007) butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos.

Tačiau teismas konstatavo, jog atsakovas nustatytos atsijungimui tvarkos nesilaikė, o vien tik bute esančių Å¡ildymo prietaisų savavaliÅ¡kas atjungimas ir papildomos elektros energijos prietaisų sumontavimas negali bÅ«ti laikomas atjungimu nuo visos daugiabučio namo centralizuotos Å¡ildymo sistemos. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas negavo Å¡ilumos nuo daugiabučio namo bendrasavininkiams priklausančių inžinerinių tinklų, kurie eina per jam priklausantį butÄ .

Teismas sprendė, jog butų savininkams įtvirtintos teisės atjungti savo buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos įgyvendinimas tiesiogiai siejamas su teisės aktais nustatytomis atjungimo sÄ lygomis bei tvarka. Jų nepaisymas, o atsakovas, Å¡ios tvarkos atsijungdamas nesilaikė ir to pats neginčija, laikomas piktnaudžiavimu teise ir neginamas (CK 1.137 str. 3 d.), todėl atsakovui iÅ¡lieka pareiga susimokėti už visam namui bendroms reikmėms tiektÄ teiktÄ ir jam, priklausomai nuo buto ploto, tenkančiÄ ginčo laikotarpiu Å¡ilumos energijos dalį.

Ieškovas nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl šiuo atveju taikytinos bendros įstatymo nuostatos – dėl netesybų ir jų dydžio turi būti susitarta raštu (CK 6.72 str.), bet ne įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims". Ieškovas neįrodinėjo reikalavimo pagrįstumo jokiais kitais faktiniais pagrindais, todėl teismas, remdamasis rungimosi principu, šio reikalavimo pagrįstumo kitais faktiniais pagrindais nenagrinėjo.              III.

Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia tokiais argumentais:1. Atsakovas už negautÄ Å¡ilumÄ jam nuosavybės teise priklausančiame bute neturėtų mokėti, nes nei vienas norminis aktas nenustato tokio pobÅ«džio sankcijos, jog už savavaliÅ¡kÄ (tame tarpe ir laikinÄ ) atsijungimÄ nuo bendros Å¡ildymo sistemos – nepriklausomai nuo to, ar buto savininkas naudoja tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , ar jos nenaudoja – privalo mokėti už bendrÄ Å¡ilumos energijos tiekimÄ .

2. Atsakovas laikinai atsijungdamas nuo Å¡ildymo sistemos nepadarė žalos kitiems namo gyventojams, namo butų ir patalpų savininkai davė sutikimÄ atjungti atsakovo butÄ nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos ir nekėlė klausimu, kad sutarties dėl atsakovo buto Å¡ildymo nutraukimo jiems padarys žalos. Atsakovui priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos, jame yra alternatyvi Å¡ildymo sistema.

3. Atsakovo buto atjungimas nuo centralizuotos sistemos nedaro žalos tretiesiems asmenims, o tÄ patvirtina 2009 m. vasario 11 d. V. P. IÄ® „Santechnikos sistemos“ pažyma. Net ir laikant atsakovui priklausančio buto atjungimÄ nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos neteisėtu, ieÅ¡kovas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimÄ , tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugÄ ar produktÄ , kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo Å¡ilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas.

Jokie teisės aktai nereguliuoja laikino atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ilumos sistemos. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacijos procesinį teisinį dalykÄ sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).Prie Å¡ios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-596-574/2009 pateiktas UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ 2009-02-09 J.Basanavičiaus g. 18A-64, buto techninės patikros aktas patvirtinta, kad atsakovui priklausančiame bute Å¡ildymo radiatoriai demontuoti.

Tiek pagal teisinį reguliavimÄ , tiek pagal teismų praktikÄ civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje laikosi praktikos, kad radiatorių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ yra piktnaudžiavimas savo teise ir tokiu bÅ«du pažeidžiamos Å¡ilumÄ teikiančios įmonės teisės ir galimybė gauti atlyginimÄ už visam daugiabučiui namui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007).

Asmens piktnaudžiavimas savo teise atima iÅ¡ jo galimybę ginti jÄ teismine tvarka. Ginčo dėl to, kad atsakovui priklausantis butas nebuvo tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, atjungtas nuo centrinės Å¡ildymo sistemos laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d., byloje nėra. TÄ patvirtina ne tik raÅ¡ytiniai įrodymai, bet ir atsakovo paaiÅ¡kinimai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė Å¡ilumÄ tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimÄ už visam daugiabučiam namui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , kuri paskirstoma visiems butams pagal jų plotÄ , kadangi ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovo butui tenkančio apmokėti energijos kiekio.

Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Aptariamu atveju ieÅ¡kovo patirta žala yra siejama su atsakovo įsiskolinimu už jam priklausančiam butui paskaičiuotu suvartotos Å¡ilumos energijos kiekiu. Paties atsakovo veiksmai neteisėtai atjungiant jam priklausančio buto Å¡ildymo sistemÄ nuo centrinės Å¡ildymo sistemos užkertÄ keliÄ jam gintis nuo pareikÅ¡tų ieÅ¡kovo reikalavimų tuo pagrindu, kad jis nebėra faktinis ieÅ¡kovo teikiamos Å¡ilumos energijos vartotojas (CK 1.137 str. 3 d.).

Be to, kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, atsakovas neįrodė, kad jis negavo Å¡ilumos nuo daugiabučio namo bendrasavininkiams priklausančių inžinerinių tinklų, kurie eina per jam priklausantį butÄ . Ta aplinkybė, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja laikino atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, aptariamu atveju nėra reikÅ¡minga, kadangi bet kokiu atveju laikinai ar nuolatinai atjungdamas savo butÄ nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos atsakovas privalėjo laikytis atjungimo metu galiojusių teisės aktų nustatytų reikalavimų, o tokie aktai tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723 ,,Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo”, Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2000 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. 20 „Dėl Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“ patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1581 V patvirtinta Gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo įrangos nuo bendros namo Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos tvarka.Kiti apeliacinio skundo argumentai reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra priimtas visapusiÅ¡kai bei objektyviai įvertinus byloje surinktÄ medžiagÄ bei tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, taip pat laikantis kasacinio teismo praktikos (CPK 4 str.).

Dėl to apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,              n u t a r ė :              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                           Algirdas AuruÅ¡kevičius                                                                                                         RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė                                                                                                      Tatjana Žukauskienė