2017-03-15 Nr. AB-5956-3-61-3-00074-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-216-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00074-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 25/04-1465 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 2S-6724.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi (b. l. 7) atsisakė priimti pareiškėjo A. G. skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir išaiškino pareiškėjui, kad su šiuo skundu jis turi teisę kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimus atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, kuris įsikūręs Šiaulių mieste, ir todėl patenka į Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją. Teismas pabrėžė, kad A. G. skundas nepriklauso ABTĮ 31 straipsnio 2 dalyje nurodytai kategorijai bylų, kurios gali būti nagrinėjamos pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą.

III. Pareiškėjas A. G. padavė atskirąjį skundą (b. l. 10–11), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą nagrinėti bylą.

Nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, pareiškėjas paaiškina, kad kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjo skunde suinteresuota šalimi laikomas ir Kalėjimų departamentas, kuris 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2S-6724 paliko galioti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 25/04-1465. Vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi Kalėjimų departamento, t. y. centrinio administravimo subjekto, sprendimas gali būti skundžiamas tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius yra pavaldus Kalėjimų departamentui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).

Visuotinai pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 p.). Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Konkrečiu atveju pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis gynybos į teismą, padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame atsakovu nurodė Šiaulių tardymo izoliatorių, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Kalėjimų departamentą. Skunde pareiškėjas kėlė reikalavimus panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 25/04-1465 ir šio nutarimo teisėtumą patvirtinusį Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 2S-6724.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotu skundu bei prie jo pridėtais įrodymais, sprendžia, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą, teisingai taikė ABTĮ normas. Iš skundo turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjo reikalavimai kyla iš jo nesutikimo su Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu skirta drausmine nuobauda. Bylos duomenys rodo, kad šią nuobaudą pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalimi, apskundė Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2S-6724 paliko galioti skirtą nuobaudą – vieno mėnesio trukmės draudimą apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas turi būti paduodamas pagal viešojo administravimo subjekto (pareigūno), kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, šiuo atveju – pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus, buveinės vietą (ABTĮ 31 str. 1 d.). Vadovaujantis viešai skelbiama informacija Šiaulių tardymo izoliatorius yra įsikūręs Trakų g. 10, Šiauliuose.

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą), o 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Kaip matyti, Vilniaus apygardos administracinis teismas ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą informavimo pareigą įvykdė tinkamai ir išaiškino pareiškėjui jo teisę paduoti skundą teismui laikantis teritorinio teismingumo taisyklių.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys