2017-11-09 Nr. AB-20686-3-64-3-01091-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2157-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01091-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. periodiškai buvo kalinamas Šiaulių TI, kur buvo pažeista jo teisė į privatumą. Kartą per savaitę visą gyvenamąją patalpą vienu metu nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus vesdavo į dušus, visus žmones suleisdavo į vieną dušų patalpą, kurioje visi kartu privalėjo maudytis. Patalpoje nebuvo įrengtos dušų kabinos, viskas buvo bendra, kiti asmenys matydavo pareiškėją nuogą, to išvengti buvo neįmanoma. Dažnai pasitaikydavo situacija, kad suimtieji tyčia ar netyčia vieni prie kitų prisiliesdavo, o tai sukeldavo šleikštulį, o kartą ir muštynes. Praustuvė ir tualetas Šiaulių TI kamerose įrengti vienas šalia kito ir nėra atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjui atliekant gamtinius reikalus, kameroje esantys asmenys jį matydavo, koks nors nuteistasis prieidavo prie praustuvės praustis. Tokios privatumo sąlygos persekiojo pareiškėją visą kalinimo laiką, dėl to nuolat patirdavo gėdos jausmą, pažeminimą.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nepatogumus ir išgyvenimus prausdamasis duše patyrė dėl netinkamo dušų įrengimo ir sąlygų juose, nes dušuose nebuvo persirengimo kabinų, lentynėlių muilui pasidėti, pakabų, veidrodžių, nebuvo galimybės reguliuoti vandens temperatūros, dušuose drėgna, pelėsis, nevalyta. Pasinaudoti dušu kartą per savaitę galimybė jam buvo sudaryta. Dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo kamerose pareiškėjas patvirtino, kad šias aplinkybes jis buvo nurodęs ir ankstesniame savo skunde kitoje administracinėje byloje ir teismas, priimdamas sprendimą, tai įvertino.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjo skundas yra tapatus 2015 m. kovo 2 d. skundui administracinėje byloje Nr. I-1526-362/2015, kuri yra išnagrinėta ir priimtas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas.

5. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. vasario 27 d. tikrino kamerą Nr. 13, nustatė, kad tualetas atskirtas pertvara/užuolaida. 2013 m. liepos 10 d. tikrino kamerą Nr. 92, nustatė, kad sanitarinis mazgas atitvertas medžiagine užuolaida. Pažymėjo, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

6. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu asmenys į dušus buvo vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, vadovaujantis Šiaulių TI 2012 m. spalio 31 d. Suimtųjų (nuteistųjų) maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafiku bei 2014 m. sausio 15 d. Suimtųjų ir nuteistųjų vedimo laiko sanitariniam švarinimui ir sanitarinio švarinimo grafikais. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013 m. birželio 26 d. prausimosi – švarinimosi patalpose atliko patikrinimą dėl jų atitikimo higienos normoms, nustatė, kad prausimosi – švarinimosi patalpose yra dvi dušinės su 8 dušo rageliais, dušinėse ištraukiamoji ventiliacija neveikianti, patalpose pelėsio nėra, dušinių valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas, tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija. 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte nustatyta, kad sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija prausimosi – švarinimosi patalpoje vykdoma tinkamai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl dušo nepagrįstos.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindė jokiais įrodymais, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.

8. Atsakovas prašė, sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 9. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo M. S. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo M. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

10. Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo (6.271 str. 1 d.)

11. Teismas iš byloje esančios 2016 m. balandžio 13 d. pažymos Nr. 60/09-18001 nustatė, kad pareiškėjas M. S. ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., viso 475 dienas.

12. Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 metais išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1526-362/2015 pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš toje byloje esančio pareiškėjo skundo, rašyto teismui 2015 m. vasario 17 d., nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI per tą patį laikotarpį (nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), t. y. kamerose buvo laikoma per daug asmenų, šalta, drėgna, trūko oro, tamsu, atlikinėti gamtinius reikalus teko visų akivaizdoje, apšvietimas labai pakenkė akims, rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais, asmens apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 1700 Eur neturtinei žalai atlyginti, sprendimas įsiteisėjęs. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas, priteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, įvertino kamerų plotą, tenkantį vienam asmeniui, higienos normų pažeidimus ir kitas pareiškėjo skunde nurodytas kalinimo sąlygas, tame tarpe ir sanitarinių mazgų įrengimą kamerose, jų izoliavimą nuo likusios kameros erdvės, pažeidimų dėl sanitarinių mazgų įrengimo nenustatė, be to, nagrinėjant bylą teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad esminiai neteisėti veiksmai susiję su per mažu jam tekusiu plotu kamerose bei higienos normų pažeidimu (dėl drėgmės, mažo apšvietimo ir ventiliacijos), kitų problemų nebuvo. Teismas vadovavosi ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu nustačius, kad sanitariniai mazgai kamerose buvo įrengti tinkamai, šioje byloje teismas neturi pagrindo iš naujo spręsti dėl tualetų įrengimo ir jų atskyrimo nuo bendros kameros erdvės per tą patį skundo laikotarpį.

13. Spręsdamas dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo ir patirtų išgyvenimų, jam maudantis duše, bei dėl netinkamo dušų įrengimo ir sąlygų juose, teismas atsižvelgė į Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalį, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punktą, Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktą (galiojo iki 2015-11-01). Iš bylos medžiagos (2016 m. gegužės 16 d.

Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-326) nustatė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, kabyklos rūbams, dubenys, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai; tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija; 2015 m. vasario mėn. dušo patalpos suremontuotos iš pagrindų.

Iš byloje esančių patikrinimo aktų nustatė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, atlikęs Šiaulių TI periodinius patikrinimus bei sveikatos saugos kontrolę tikslu įvertinti pareiškėjų skunduose nurodytus faktus dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.) nustatė, jog prausimosi – švarinimo patalpose yra 2 dušinės su 8 dušo rageliais, ištraukiamoji ventiliacija neveikianti, patalpose pelėsių nėra, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami, kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plaušinėmis, rankšluosčiu, muilu, tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija, dušo ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracijos įrašai apie jų valymą yra (2013 m. liepos 9 d. patikrinimo aktas Nr. EP-224); laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, (2014 m. kovo 19 d. patikrinimo aktas Nr. EP-58).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kabyklų rūbams nebuvimo, dušų valymo, drėgmės ir pelėsio, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius dėl pertvarų, lentynėlių daiktams pasidėti, vandens temperatūros reguliavimo. Ūkio skyriaus pažymoje nurodyta, kad yra dvi prausimosi patalpos po 8 dušo ragelius, reguliuoti vandens temperatūros individuliai kiekvienam asmeniui nėra galimybės ir kad dušų patalpos Šiaulių TI sutvarkytos ir suremontuotos iš pagrindų tik 2015 metais.

Teismas pažymėjo, kad nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažino, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. iki dušų remonto, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu dušo patalpos nebuvo tinkamai įrengtos, o tai sudaro pagrindą konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas net 475 dienas, teismas konstatavo, kad dėl netinkamo dušo patalpų įrengimo ir naudojimosi tokiu dušu jis galėjo patirti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.

14. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų pažeidimų įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms nesiskundė, jokių kitų duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, be to, teikdamas 2015 m. vasario 17 d. skundą teismui, aplinkybių dėl netinkamo dušų įrengimo ir naudojimosi dušu nenurodė, 2016 m. gegužės 3 d. pateikė naują skundą vien tik dėl sanitarinių mazgų ir dušų įrengimo. Byloje teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.

15. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, sprendė, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 16. Pareiškėjas M. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kur teismas neįžvelgė privatumo bei garbės ir orumo pažeidimo, prausiantis duše. Taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl dušo įrenginių trukūmo.

18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto tas pačias aplinkybes, susijusias su jo privatumo pažeidimu, maudantis duše, ir su dušo įrengimo bei naudojimosi sąlygų pažeidimais, kaip ir išdėstė savo skunde pirmosios instancijos teismui ir teismo posėdžio teisme metu.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, kad jam nebuvo priteistas moralinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgdamas į aplinkybę, jog sumažėjo jo skundo reikalavimų apimtis, t. y. pareiškėjo reikalavimai dėl sanitarinių mazgų įrengimo, jau buvo išnagrinėti ir dėl jų priimtas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, pareiškėjas mažina prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir prašo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tinkamų sąlygų nesudarymą, naudojantis dušu.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjas dėl dušų įrengimo už tą patį laikotarpį nesiskundė savo skunde byloje Nr. I- 1526-362/2015, o pasiskundė tik po metų laiko savo 2016 m. gegužės 3 d. skunde. Vadinasi, tai jam neturėjo sukelti neigiamų pasekmių ar sunkių sveikatos sutrikdymų, kad neturtinė žala galėtų būti išreikšta pinigine išraiška.

22. Atsakovo teigimu, Šiaulių apygardos administracinis teismas teisingai pritaikė galiojančias teisės normas ir pripažino, kad pareiškėjo M. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.

23. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas visiškai nenurodo jokių nesutikimo su Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu motyvų, tik akcentuoja, kad sprendimas yra neteisėtas.

24. Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus apie apelianto laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aplinkybes ir sąlygas, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir vadovavosi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kur teismas neįžvelgė privatumo bei garbės ir orumo pažeidimo, prausiantis duše, bei su teismo vertinimais dėl dušo įrenginių trūkumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, tačiau pripažino, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško asmenų privatumo. Pagrįsta teismo išvada, kad nacionaliniuose teisės aktuose, reguliuojančiuose prausimosi patalpų įrengimą, nėra nustatytas konkretus reikalavimas tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad dalinai tenkinant pareiškėjo skundą, buvo pripažintas pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas pažeidimas dėl galimybės patirti nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus naudojantis dušo patalpomis be pertvarų.

31. Pažymėtina, jog teiginiai dėl dušo įrenginių trūkumo nebuvo patvirtinti. Byloje nenustatyta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė nustatyta tvarka periodiškai naudotis dušu ir rūpintis higiena.

32. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas. Įvertinus paties pareiškėjo poziciją dėl jo nurodomo pažeidimo įkalinimo metu bei jau išnagrinėto teisminio ginčo metu, tai, jog neteikta duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą kalinimo metu, pritariama sprendimo išvadai, kad nera pagrindo neturtinės žalos atlyginimui pinigais.

33. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė