2019-01-30 Nr. AB-2999-3-61-3-03980-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-27-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03980-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Alytaus teritorinis skyrius) dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SS-880 „Dėl V. Ž. darbingumo lygio“; 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. birželio 16 d. sprendimą „Dėl V. Ž. darbingumo lygio“ Nr. S-151; 3) įpareigoti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai ir tinkamai vertinti V. Ž. darbingumo lygį; 4) priteisti iš Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus pareiškėjo naudai 20 000 Eur žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

2. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. S-151, nes jis yra šališkas, formalus, surašytas, perrašant Tarnybos poziciją, nemotyvuotas. Tarnyba, remdamasi 2016 m. balandžio 5 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-116, priėmė 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SS-880 „Dėl V. Ž. darbingumo lygio“, kuriuo pakeitė Tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus sprendimą ir nustatė 60 procentų darbingumo lygį, 40 procentų netektą darbingumą, galiojantį nuo 2016 m. balandžio 5 d. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 11 dalį, nurodė, kad jo skundas buvo priimtas 2016 m. gegužės 9 d., o išnagrinėtas tik 2016 m. birželio 16 d.

Pareiškėjas nurodė, kad iš jo šeimos gydytojo nebuvo išreikalauti visi jo sveikatos būklę įrodantys medicininiai dokumentai. 2016 m. balandžio 5 d. darbingumo vertinimo akte Nr. DL-116 ir 2016 m. balandžio 5 d. sprendime Nr. SS-880 „Dėl V. Ž. darbingumo lygio“ nurodytos pagrindinės ir gretutinės diagnozės. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybai ir Komisijai tinkamai neįvertinus visų pareiškėjo diagnozių liko nepastebėta, kad jo darbingumo lygį iš esmės lėmė dvi ligos. Pareiškėjas nurodė, kad jo sveikatos būklė yra nuolat blogėjanti, jis negali dirbti darbų pagal specialybę.

Pareiškėjas nurodė, kada pirmą kartą jam nustatant nedarbingumo lygį, galiojantį nuo 2015 m. gruodžio 22 d., jam buvo nustatytas 65 proc. darbingumo lygis. Su tokiu darbingumo lygiu nesutikus, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai vertino jo darbingumo lygį ir, įvertinęs visus įrodymus, remdamasis 2016 m. balandžio 5 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-116, priėmė 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SS-880 „Dėl V. Ž. darbingumo lygio“, kuriuo pakeitė Tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus sprendimą ir nustatė 60 procentų darbingumo lygį, 40 procentų netektą darbingumą, galiojantį nuo 2016 m. balandžio 5 d.

Pareiškėjas nurodė, kad visiškai tinkamai įvertinus jo sveikatos būklę, kuri yra tik blogėjanti ir remiantis visomis jo darbingumui darančiomis įtaką diagnozėmis jo darbingumo lygis būtų buvęs nustatytas mažesnis, nei tai buvo padaryta pakartotinai vertinant jo sveikatos būklę nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. Pakartotinai vertinant pareiškėjo sveikatos būklę, jis nebuvo pakviestas dalyvauti, nebuvo išklausytas. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba bei Komisija vertino ne visas jo diagnozes, ne visas ligas, jam nustatytas 60 proc. darbingumo lygis visiškai neatitinka jo realios sveikatos būklės. Pareiškėjas nurodė, kad kelis kartus atlikęs savo sveikatos būklės ir darbingumo vertinimą, jis patyrė didelį pažeminimą iš medicinos specialistų, kurie su juo elgėsi itin nepagarbiai (uždavinėjo keistus klausimus, su ironiška šypsena klausėsi jo atsakymų ir paaiškinimų, pertraukdavo ir kt.), dėl šios situacijos patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, buvo priverstas gyventi iš skurdžių pajamų.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Tarnybai tinkamai neišsireikalavo iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos visų medicininių dokumentų. Pažymėjo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinio vertinimo metu kreipėsi į VšĮ Alytaus polikliniką dėl V. Ž. dokumentų patikslinimo, Tarnyba 2016 m. sausio 27 d. gavo pakartotiniam V. Ž. darbingumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus. Pakartotinis pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis byloje esančiais ir papildomai gautais duomenimis.

Pareiškėjo argumentai, kad asmens sveikatos būklė nuolat blogėjo ir Tarnyba nedėjo pastangų išreikalauti visų reikalingų dokumentų, yra nepagrįsti, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. AI-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 45 punktu, už pateikto siuntimo į Tarnybą teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Tarnybos specialistai tinkamai neįvertino diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – ir TLK-10 AM) kodus. Tarnyba, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustato ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam esminę įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir papildomai gautu dokumentu, dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. AI-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 priedu, įvertino asmens funkcinius sutrikimus pagal VI skyriaus 41.1.2.2 punktą.

Pažymėta, kad vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punktu, mažinantis koeficientas taikomas, kai dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą (funkciniai sutrikimai apima kelias organų sistemas).Vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriumi, vertinant kraujotakos sistemos sutrikimus gali būti taikomas tik vienas šio skyriaus punktas, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą. Pareiškėjo darbingumo lygiui įtaką daro tik kraujotakos patologija, todėl vertinant pareiškėjo funkcinius sutrikimus nėra pagrindo taikyti mažinančio koeficiento, nes kitų funkcinių sutrikimų nenustatyta.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamos kraujotakos sutrikimų vertinimo metodika pagal NYHA (Niujorko širdies asociacijos) ir tarptautinių ligų klasifikatoriaus Australijos modifikacijos kodų sisteminis sąrašas yra plačiai naudojami sveikatos priežiūros įstaigų veikloje, taip pat įtvirtintos Tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjui buvo netinkamai įvertintas darbingumo lygis. Šiuo atveju pareiškėjas išreiškia tik savo nuomonę, nepagrįsdamas jos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Nurodė, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo 381 punktu, Tarnyba asmenį kviečia tuo atveju, jei nustatant jo darbingumo lygį kyla neaiškumų vertinant asmens medicininius dokumentus, todėl Tarnyba, vertindama darbingumo lygį, turi ne pareigą, o teisę kviesti asmenį dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo. Pakartotinai asmens darbingumo lygis gali būti nustatomas ir asmeniui nedalyvaujant. Prašyme dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo asmuo neinformavo Tarnybos apie norą dalyvauti posėdyje dėl pakartotinio vertinimo. Atsakovas teigė, kad Tarnyba laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi teisės normomis, pagrįstai nustatė pareiškėjo darbingumo lygį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Tarnybos veiksmai neteisėti, todėl neatsiranda ir pareigos atlyginti žalą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas nustatyti darbingumo lygį. 2015 m. gruodžio 22 d. Tarnybos Alytaus teritorinis skyrius vertino pareiškėjo darbingumo lygį, remdamasis siuntimo į Tarnybą, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis. Tarnybos Alytaus teritorinis skyrius nustatė pareiškėjui 60 procentų bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (10) prilygino koeficientui 1,1 nustatė 65 procentų darbingumo lygį, galiojantį nuo 2015 m. gruodžio 22 d. 2016 m. sausio 14 d. pareiškėjas apskundė Tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus sprendimą. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.2.2.2. punktu, dėl pagrindinėje ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų nustatė 55 procentų bazinį darbingumą, gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų nevertino, įtakos koeficiento netaikė. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 10 balų, prilygino koeficientui 1,1. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2016 m. balandžio 5 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-116, priėmė 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SS-880 „Dėl V. Ž. darbingumo lygio“, kuriuo pakeitė Tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus sprendimą ir nustatė 60 procentų darbingumo lygį, 40 procentų netektą darbingumą, galiojantį nuo 2016 m. balandžio 5 d. 2016 m. birželio 16 d. Sprendimu Nr. S-151 „Dėl V. Ž. darbingumo lygio“ Komisija nutarė pareiškėjo skundą atmesti. Komisija, įvertinusi pareiškėjo organizmo funkcinius sutrikimus ir rizikos veiksnius, padarė išvadą, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai neišdavė Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nes nustatytas darbingumo lygis yra didesnis nei 55 proc., t. y. pareiškėjas pripažintas darbingu. Komisija, atsižvelgusi į pareiškėjui nustatytas ligas, jų sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus, nusprendė, kad darbingumo lygis, galiojantis nuo 2016 m. balandžio 5 d., nustatytas pagrįstai.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 4 ir 6 dalių, 2 straipsnio 3 dalies, Kriterijų aprašo 3, 4, 5 punktų nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad vertinant medicinos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, paneigiančios nustatytas diagnozes. Konstatuota, kad teismas neturi teisės spręsti dėl konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ pozicijų taikymo bei tam tikrų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo. Teismui tokia kompetencija nesuteikta. Pareiškėjas teismui papildomų medicininių dokumentų, kurių nebūtų ištyrusi Tarnyba ir Komisija, nepateikė. Pareiškėjas rėmėsi faktine savo sveikatos būkle, kuri, be kita ko, buvo vertinta, atsižvelgus į objektyvią jo būklę.

8. Teismas iš Komisijos ir Tarnybos sprendimų nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pagrindinės ir gretutinės diagnozės buvo nustatytos, remiantis gydytojų konsultacijomis, atliktų medicininių tyrimų duomenimis. Pareiškėjas nurodė, kad priimant sprendimus nebuvo pilnai išreikalauti jo blogėjančią sveikatos būklę įrodantys medicininiai dokumentai, tačiau šias aplinkybes paneigė tas faktas, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinio vertinimo metu kreipėsi į VšĮ Alytaus polikliniką dėl V. Ž. dokumentų patikslinimo. Pakartotinis pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas atliktas, remiantis byloje esančiais ir papildomai gautais duomenimis. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 45 punktu, už pateikto siuntimo į Tarnybą teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. A1-1/V-2 „Dėl Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 dalimi, kuri nustato, kad jeigu asmeniui yra nustatyti keli sužalojimai ar ligos, darbingumo lygis nustatomas atskirai dėl kiekvieno nelaimingo atsitikimo arba profesinės ligos atvejo, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių (įtakos), nesusijusių su šios traumos ar ligos pasekmėmis. Teismas, kaip ir Komisija, įvertinusi Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą, taip pat padarė išvadą, kad Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nevertino kitų siuntime nurodytų diagnozių. Teismas taip pat pažymėjo, kad Kriterijų aprašas, jo 1 ir 2 priedai ir Tvarkos aprašas yra patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro. Pareiškėjo ginčijamos kraujotakos sutrikimų vertinimo metodika pagal NYHA (Niujorko širdies asociacijos) ir tarptautinių ligų klasifikatoriaus Australijos modifikacijos kodų sisteminis sąrašas yra plačiai naudojamas sveikatos priežiūros įstaigų veikloje, taip pat įtvirtintos Tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl Tarnyba privalo vadovautis minėtomis metodikomis ir tarptautiniu sąrašu, naudojamu ir kitose ES valstybėse.

9. Teismas pažymėjo, jog, vertinant pareiškėjo skundo argumentus svarbu yra tai, kad darbingumo lygis vertinamas ne tik pagal medicininius kriterijus. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neįgalumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę, galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kitus svarbius aspektus. Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininį, t. y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų (Kriterijų aprašo 3 punktas). Kriterijų aprašo 11 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Atsižvelgusi į Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 10 punktu, Tarnyba pagrįstai įvertino asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus ir klausimyno balus ir prilygino juos koeficientui 1,1. Teismui nebuvo pagrindo abejoti Tarnybos ir Komisijos sprendimais.

10. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba ir Komisija sprendime išsamiai, pagal suteiktą kompetenciją atliko medicininių kriterijų, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno vertinimą ir nustatė pareiškėjui 60 procentų darbingumo lygį. Taigi, darbingumo lygis buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, įvertinus medicininius kriterijus pagal pateiktus medicininius dokumentus. Tarnyba neįgaliota nustatyti diagnozių ar skirto gydymo. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokių konkrečių pateiktų medicininių dokumentų, jo manymu, nevertino Tarnyba ar netinkamai vertino. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su nustatytu darbingumo lygiu, negali paneigti atlikto tyrimo išsamumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad procedūros, nustatytos Kriterijų apraše, buvo laikomasi, visi pateikti medicininiai dokumentai tinkamai ištirti ir įvertinti. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimų, kuriais nustatytas darbingumo lygis, panaikinimo, negalėjo būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybą atlikti pakartotinai darbingumo lygio nustatymą. Atmestus šiuos reikalavimus, netenkintas ir pareiškėjo reikalavimas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, neteisėtų veiksmų teismas nenustatė.

III. 11. Pareiškėjas V. Ž. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti teisinės pagalbos išlaidas.

12. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės normas, neatliekant įrodymų tyrimo ir vertinimo, šališkai palaikant atsakovo poziciją. Pareiškėjo manymu, teismas nebuvo tinkamai susipažinęs su bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu į ginčo esmę nesigilino, uždavė vos keletą formalių klausimų.

13. Teismas nepasisakė dėl Įstatymo 23 straipsnio 11 dalies pažeidimo. Komisijos sprendimas teismo turėjo būti pripažintas negaliojančiu dėl esminio procesinio termino pažeidimo.

14. Pareiškėjo manymu, liko teismo tinkamai neįvertintas Kriterijų aprašo 6 ir 6.2 punktų pažeidimas. Teigia, kad teismas formaliai pasisakė dėl ginčijamos kraujotakos sutrikimų vertinimo metodikos pagal NYHA (Niujorko širdies asociacijos) ir tarptautinių ligų klasifikatoriaus Australijos modifikacijos kodų sisteminio sąrašo. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjui taikyto klausimyno, nustatinėjant darbingumo lygį. Teismo liko netinkamai įvertinta, kad pirmą kartą pareiškėjui buvo nustatytas 65 proc. darbingumo lygis, atlikus pakartotinį darbingumo lygio nustatymą, buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis ir 40 proc. netektas darbingumas.

15. Pareiškėjo teigimu, teismas, atlikęs netinkamą įrodymų tyrimą ir vertinimą, neįžvelgė, kad atsakovo sprendimas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas, nustatęs, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, turėjo nurodyti, kur ir kokiu būdu kreipiantis pareiškėjas gali apginti pažeistas teises.

16. Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovas padarė daug teisės aktų pažeidimų ir netinkamai nustatė jo darbingumo lygį. Teigia, jog tarp pareiškėjo patirtų išgyvenimų ir nuolatinio sveikatos blogėjimo bei atsakovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutinka su pakartotiniu jo darbingumo lygio vertinimu ir prašo panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SS-880 „Dėl V. Ž. darbingumo lygio“, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimą „Dėl V. Ž. darbingumo lygio“ Nr. S-151 bei įpareigoti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai ir tinkamai vertinti V. Ž. darbingumo lygį ir priteisti 20 000 Eur žalą.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Tarnyba ir Komisija sprendime išsamiai, pagal suteiktą kompetenciją atliko medicininių kriterijų, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno vertinimą ir nustatė pareiškėjui 60 procentų darbingumo lygį.

19. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, nes nevertino ar netinkamai vertino pareiškėjo teiginius, atliko netinkamą įrodymų tyrimą ir vertinimą.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

23. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs teismas bylą išnagrinėjo ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

24. Skundžiamų sprendimų turinys patvirtina, kad sprendimai priimti remiantis Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo normomis. Sprendimas dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus teisės aktuose įtvirtintus privalomus įvertinti kriterijus (medicininius, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti). Šis vertinimas atliekamas remiantis minėtuose teisės aktuose nurodytais ir šiuose teisės aktuose nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis. Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas, reguliuojantys darbingumo lygio nustatymą, įtvirtina tiek Tarnybos, kuri nustato darbingumo lygį, teises ir pareigas, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipiančios asmenis į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti, teises ir pareigas. Tvarkos aprašo minėtos normos aiškiai įtvirtina, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais.

25. Taigi Tarnyba, priimanti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais, neturi kompetencijos ir nesprendžia jokių klausimų susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (pvz., užtikrinant būtinąją medicinos pagalbą, pildant ir saugant pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikiant informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka). Todėl sprendžiant klausimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo neturi ir negali turėti esminės reikšmės argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų gydymo paslaugų, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu. Tarnyba, remdamasi teisės aktais, galiojančiais konkretaus darbingumo lygio nustatymo metu, vertina jai pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentus, kuriuose nurodyta asmens sveikatos būklė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1068-602/2018).

26. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-552/2018).

27. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nustatant darbingumo lygį nebuvo įvertintos pareiškėjo pagrindinės ir gretutinės diagnozės. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Taigi asmens bazinio darbingumo vertinimui reikšmės turi ne visos ligos apskritai, o tos, kurios daro įtaką darbingumui. Todėl vien tik pareiškėjo nurodytos ligų diagnozės nesudaro pagrindo spręsti, jog visos jos turėjo įtakos darbingumui ir, atitinkamai, bazinio darbingumo procentui. Iš Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-116 ir Sprendimo dėl V. Ž. darbingumo lygio Nr. SS-880 matyti, kad nagrinėjamu atveju atliekant medicininių kriterijų (asmens bazinio darbingumo) vertinimą buvo atsižvelgta į visas siuntime pagrindinėje diagnozėje bei gretutinėje diagnozėje nurodytas ligas, dėl visų jų buvo pasisakyta. Nėra duomenų, kad kuri nors iš diagnozių ginčijamame Tarnybos sprendime liko neįvertinta. Todėl šiuo aspektu konstatuoti pažeidimą nebuvo pagrindo.

28. Minėta, kad Tarnyba darbingumo lygį nustato remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais, kurie yra pateikiami kartu su siuntimu, o esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl papildomų dokumentų pateikimo. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinio vertinimo metu kreipėsi į VšĮ Alytaus polikliniką dėl V. Ž. dokumentų patikslinimo. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tarnyba priimdama administracinį sprendimą įvykdė bendrą pareigą pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, bei įvykdė savo pareigas pagal konkrečius santykius reguliuojančius teisės aktus – Tvarkos aprašą, būtent įvertino jai pateiktus dokumentus bei surinko ir įvertino papildomus dokumentus.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad šiuo atveju atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis nei kad anksčiau buvo nustatytas Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti, kad dar kartą vertinant pareiškėjo darbingumo lygį, jis būtų dar mažesnis. Todėl ši aplinkybė pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinama kaip reikšminga sprendžiant dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti papildomi dokumentai – 2017 m. birželio 14 d. medicinos dokumentų išrašas, kuris, pareiškėjo teigimu, patvirtina, jog jo sveikata blogėja, byloje ginčijamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, kadangi šiuo atveju aktuali būtent ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvusi situacija.

30. Dėl pareiškėjo teiginio, jog atliekant pakartotinį darbingumo lygio vertinimą jis nebuvo kviečiamas ir apklaustas, teisėjų kolegija pažymi, jog sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi medicininius duomenis – pareiškėjui diagnozuotas ligas, darančias įtaką jo darbingumui (Kriterijų aprašo 3.1 punktas) bei įvertinusi asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, kurie nustatomi atsižvelgiant į duomenis užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (Kriterijų aprašo 3.2 ir 9 punktai, Kriterijų aprašo 2 priedas). Pažymėtina, jog Įstatyme nėra įtvirtinta, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius ar Komisija, nagrinėdama skundus dėl darbingumo lygio nustatymo, būtų įpareigojama privalomai kviesti skundą padavusį asmenį. Tvarkos aprašo 381 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą skundžia asmuo, Tarnyba gali pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo darbingumo lygio pakartotinio vertinimo metu pareiškėjo dalyvavimas būtų buvęs būtinas.

31. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam buvo teiktas netinkamas klausimynas, pažymėtina, kad argumentų dėl klausimyno pareiškėjas nereiškė nei skunde Tarnybai dėl teritorinio skyriaus sprendimo peržiūrėjimo, nei skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, klausimynas pareiškėjui buvo pateiktas priimant Tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. darbingumo vertinimo aktą Nr. DL-4138, kuris nėra šios nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas. Todėl vertinti pareiškėjui pateiktą klausimyną, kuris, be kita ko, atitiko Kriterijų aprašo 2 priede pateiktą standartinę formą, nėra pagrindo.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista Įstatymo 23 straipsnio 11 dalies norma. Šioje teisės normoje nustatyta, kad Komisija sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo (prašymo) gavimo dienos. Iš Komisijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. S-151 matyti, kad jis buvo priimtas pagal V. Ž. 2016 m. gegužės 7 d. skundą, priimtą nagrinėti 2016 m. gegužės 9 d. Taigi, pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra Komisijoje užtruko per ilgai ir šiuo aspektu neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tačiau toks procedūros pažeidimas nelaikytinas esminiu, apribojusiu objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą, dėl kurio turėtų būti panaikintas Komisijos sprendimas.

33. Nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad tiek Tarnyba, tiek ir Komisija objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Kriterijų aprašo nuostatas, detaliai įvertino kiekvieną diagnozę pagal atitinkamą Kriterijų aprašo punktą. Visuma nustatytų aplinkybių rodo, kad nei Tarnyba, nei Komisija nepažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, atlikdamos pareiškėjo pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Komisija, ginčą nagrinėdama privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, išskyrus nustatytą pažeidimą, kad neišnagrinėjo skundo per 30 dienų nuo jo gavimo, išsamiai įvertino Tarnybos sprendimą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė pagrįstai.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

36. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat buvo pateikęs prašymą grąžinti jo ligos istorijos („kortelės“) originalą į VšĮ Alytaus polikliniką. Iš bylos duomenų matyti, kad VšĮ Alytaus poliklinika su 2016 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. SD-2327 atsiuntė V. Ž. ambulatorinę kortelę ir prašė pasinaudojus ją grąžinti. Atsižvelgiant į tai, išnagrinėjus administracinę bylą, V. Ž. ambulatorinė kortelė grąžinama į VšĮ Alytaus polikliniką.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti V. Ž. ambulatorinę kortelę viešajai įstaigai Alytaus poliklinikai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė