242539cd-c444-42e8-95e2-b634d64b91eb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A62-508/2011

                                                                Procesinio

sprendimo kategorija 16.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei G. Z.,

atsakovo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ atstovei D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo

G. V. ir atsakovo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ (VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnybos teisių perėmėja) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ atsakovams Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

PareiÅ¡kėjas G. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 5-8), kurį patikslino (b. l. 2-4, 66-67), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas solidariai iÅ¡ atsakovių Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ (toliau – rinktinė „Vytis“, Institucija) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos rinktinės „Vytis“, priteisti jam 5 308,10 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Paaiškino, kad dirba Viešosios policijos apsaugos tarnybos (dabar – rinktinė „Vytis“) Vilniaus skyriaus Reagavimo rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vadu. Nurodė, kad apskaičiuojant jam priedus bei priemokas, jo darbdavys nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai, todėl laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. jam neteisėtai nebuvo išmokėta 5 308,10 Lt priemokų ir priedų.

Pažymėjo, kad jo manymu, VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnyje, 26 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2001 m. gruodžio 18 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimais.

Nurodė, kad VTÄ® 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, skirtingai nei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), apriboja galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginės algos. Manė, kad VTÄ® ir Statutu nustatytas reguliavimas sudaro prielaidas neiÅ¡mokėti visų jam priklausančių priemokų už darbÄ poilsio, Å¡venčių dienomis bei nakties metu, darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduotų vykdymÄ .

Sutiko, kad valstybės tarnautojams gali bÅ«ti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau manė, kad toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, be to, apmokėjimas už darbÄ negali bÅ«ti mažinamas tik atskiroms darbuotojų kategorijoms. Remdamasis Darbo kodekso

298 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas paskutinį kartÄ viso darbo užmokesčio jam neiÅ¡mokėjo 2008 m. gruodžio 31 d., prašė priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už paskutinius trejus metus iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ su pareiškėjo G. V. reikalavimu nesutiko. Atsiliepimuose (24-26, 73-76) paaiškino, kad Viešosios policijos apsaugos tarnyba (dabar –

rinktinė „Vytis“), apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiškėjui, pagrįstai

taikė VTÄ® 23 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io teisės akto nekonstitucingumu. Manė, kad VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnyba veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Pabrėžė, kad VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnyba, mokėdama priedus ir priemokas G. V., nepažeidė nei vieno teisės akto, rinktinės „Vytis“ veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės. PaaiÅ¡kino, kad pagal galiojančius teisės aktus jai kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jai skirtos atitinkamoms funkcijoms vykdyti, tuo tarpu biudžeto formavimas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija. Atsižvelgiant į tai, manė, kad vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgalioto asmens. Rinktinė „Vytis“ nurodė, kad dėl taikyto priedų ir priemokų ribojimo

G. V. nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. už virÅ¡valandžius neiÅ¡mokėta 2 348,34 Lt, už darbÄ naktimis ir Å¡venčių dienomis – 4 603,67 Lt, bendra suma, kuri dėl 70 procentų ribojimo už virÅ¡valandžius pareiÅ¡kėjui G. V. nebuvo iÅ¡mokėta – 6 952,01 Lt. Prašė taikyti senaties terminÄ .

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu (b. l. 87-92) pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė

jo naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ 3 782,17 Lt  neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir

priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos

48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Teismas įvertino, kad Å¡is nutarimas reiÅ¡kia, jog teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikė, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai atsiskaitęs. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad tokia situacija prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas atnaujino praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjui G.

V. priteistina už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, kuri, skaičiuojant pagal byloje pateiktas pažymas (b. l. 10, 27, 69), sudaro 3 782,17 Lt, o ne 5 308,10 Lt, kaip kad skunde nurodė pareiÅ¡kėjas G. V.. Pažymėjo, kad Darbo kodekso 298 straipsniu imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laikotarpis, už kurį praÅ¡oma priteisti nepriemokÄ , nevirÅ¡ija Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytų trejų metų. Nurodė, kad Lietuvos valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo darbo organizavimÄ , todėl G. V. reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.

III.

Atsakovas Institucija pateikė apeliacinį skundÄ (b. l.

97-99), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Pažymi, kad

byloje ginčas kilo dėl Institucijos pareiÅ¡kėjui taikomų apribojimų iÅ¡mokant darbo užmokestį teisėtumo. Nurodo, kad Institucija, apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsniu, o Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PaaiÅ¡kina, kad įstatymas laikomas teisėtu ir turi bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Prieina prie iÅ¡vados, kad Å¡ioje byloje vienintelis tinkamas atsakovas turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ rinktinės „Vytis“ turėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl įpareigojimo Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus, kad rinktinė „Vytis“, bÅ«dama tiesioginiu pareiÅ¡kėjo darbdaviu, turėtų finansinę galimybę sumokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemokÄ . Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu, pagal kurį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Jei teismas manys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas, praÅ¡o, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams.

PareiÅ¡kėjas G. V. pateikė apeliacinį skundÄ (101-103), kuriuo praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ ir Lietuvos valstybės jo darbo užmokesčio nepriemokÄ 5 308,10 Lt už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Pažymi, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ teismo posėdžio metu pateikta nauja 2010 m. sausio 26 d. pažyma Nr. 142-PAZI-525. Atkreipia dėmesį, kad minėtoje pažymoje užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės. Nurodo, kad tuometinėje pareiÅ¡kėjos darbovietėje (VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnyboje) 2004 – 2006 m. buvo neteisingai vykdoma virÅ¡valandžių apskaita. Teigia, kad po derybų su Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesine sÄ junga VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnyba (dabar - rinktinė „Vytis“) 2007 m. pripažino savo klaidÄ ir priėmė sprendimÄ be teisminių ginčų teisingai perskaičiuoti virÅ¡valandžius ir iÅ¡mokėti pareigÅ«nams neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ . Nurodo, kad iÅ¡ teismui pateiktos pirminės 2009 m. vasario 23 d. pažymos Nr. 120-PAZ1-41 matyti, kad jam už uždirbtÄ virÅ¡valandinį darbÄ 2004-2005 m. buvo iÅ¡mokėta 2007 m. rugpjūčio mėnesį 1 648,14 Lt, tačiau minėtam įsiskolinimui buvo pritaikytos VTÄ®

23 straipsnyje numatytas 70 procentų ribojimas, dėl ko jam buvo neiÅ¡mokėtas visas darbo užmokestis už virÅ¡valandinį darbÄ (1 525,93 Lt). Pažymi, kad apie jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ jis galėjo sužinoti ne anksčiau kaip 2007 m. rugpjūčio mėnesį, todėl Å¡iuo atveju už

laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. jam turėjo būti priteista ir 1 525,93 Lt suma, iš viso – 5 308,10 Lt nepriemoka.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2009 m. sausio

26 d. pažymos Nr. 120-PAZ1-41 duomenų. Mano, kad Å¡ioje byloje yra galima civilinės atsakomybės taikymas. Nurodo, kad dėl valstybės nustatyto teisinio reguliavimo ji negavo savo darbo užmokesčio. Teigia, kad turėtų bÅ«ti taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios atsakomybę už žalos padarymÄ . Mano, kad Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ ir Lietuvos valstybė turėtų atsakyti solidariai.     Â

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b. l. 107-109)

prisideda apie Institucijos apeliacinio skundo ir nesutinka su pareiškėjo G. V. skundu. Mano, kad tinkamu atsakovu šioje byloje yra

darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Atsakovas Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo G. V. apeliacinį skundÄ

(112-113) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad

pareiÅ¡kėjui 3 238,62 Lt nepriemoka susidarė dėl taikyto darbo užmokesčio priedų  ir priemokų ribojimo už darbÄ nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 31 d. Teigia, kad Å¡is laikotarpis virÅ¡ija Darbo kodekso 298 straipsnio 2 dalyje nustatyta 3 metų terminÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas teisme kilo

dėl už 2006-2008 metus pareiškėjui G. V. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl

minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio

2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. Atsakovas Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“, iÅ¡ kurios pirmosios instancijos teismas priteisė pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, su minėtu sprendimu nesutinka nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos civilinės teisės normos, reglamentuojančios atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl tinkamas atsakovas yra ne Institucija, o Lietuvos valstybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai iÅ¡ esmės atitinka aplinkybes, kurios buvo nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimÄ ), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi jau suformuota praktika panaÅ¡iose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų bÅ«ti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra sÄ lygos kurti naujÄ precedentÄ ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 išplėstinė

teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbÄ ) yra laikytinas tarnybiniu ginču. MinėtÄ ja 2010 m. birželio 7 d. nutartimi taip pat pažymima, jog tinkamu atsakovu laikytina vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigÅ«nas ir kuri nagrinėto ginčo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–638/2005, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329. Vadovaujantis aukščiau nurodyta teismine praktika bei argumentais, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje laikytina Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“, o ne Lietuvos valstybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (pvz., 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje

byloje Nr. A822–790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009). Kaip teisingai pažymėjo

pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis minėta nuostata apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas termino prasme. Toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais ir yra imperatyvus.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime įvertino, kad pareiÅ¡kėjui G. V. priteistina už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, kuri, skaičiuojant pagal byloje pateiktas pažymas (b. l. 10, 27), sudaro 3 782,17 Lt. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, vadovavosi Institucijos 2009 m. sausio 26 d. pažyma Nr. 120-PAZ1-41 (b. l. 10). Nagrinėjamu atveju laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, nevirÅ¡ija Darbo kodekse nustatyto 3 metų termino. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iÅ¡ Institucijos 2009 m. sausio

26 d. pažymos Nr. 120-PAZ1-41 (b. l. 10), iš Institucijos 2009 m. vasario

23 d. pažymos Nr. 120-PAZ1-808 (b. l. 27) ir iÅ¡ Institucijos 2010 m. sausio 26 d. pažymos Nr. 142-PAZ1-252 (b. l. 56), pridėjus minėtoje pažymoje nenurodytÄ 68,78 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už 2006 m. sausio mėnesį, matyti, jog neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. yra 3 782,17 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjo apeliaciniame skunde ginčijama jam priteistina darbo užmokesčio nepriemokos suma (1 525,93 Lt) susidarė už iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2005 m gruodžio 31 d. (b. l. 69), ir Å¡iam laikotarpiui pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjo argumentas, kad už uždirbtÄ virÅ¡valandinį darbÄ 2004-2005 m. jam buvo iÅ¡mokėta 2007 m. rugpjūčio mėnesį 1 648,14 Lt, nepagrįstas jokiais įrodymais: byloje nėra pareiÅ¡kėjo nurodytos 2009 m. vasario 23 d. pažymos Nr. 120-PAZ1-41, o Institucijos 2009 m. sausio 26 d. pažymoje Nr. 120-PAZ1-41 ir 2009 m. vasario 23 d. pažymoje Nr. 120-PAZ1-808 duomenų apie pareiÅ¡kėjui

2004-2005 m. uždirbtÄ virÅ¡valandinį darbÄ 2007 m. rugpjūčio mėnesį iÅ¡mokėtÄ 1 648,14 Lt

sumÄ nėra.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo instituto taikymo iÅ¡imtinumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009). Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas, praÅ¡ydamas atidėti teismo sprendimo vykdymÄ metams dėl sunkios jo finansinės padėties, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių,

jog sprendimo vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju iš tiesų yra būtinas, teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti šio atsakovo

prašymo nėra pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl asignavimų, reikalingų priteistai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti, yra susijęs su teismo sprendimo vykdymu, o ne su šioje byloje nagrinėjamu ginču.

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pagrindo tenkinti atsakovo ir pareiÅ¡kėjo apeliacinius skundus nėra.

            Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo

140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Pareiškėjo

G. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsakovo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai   Â

                                                                                                      Antanas Ablingis

                                                                                                  Â

  Ričardas Piličiauskas

     Â

                                                                                               Virgilijus

Valančius