24242d69-e72a-4476-90e8-699294d901f8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-1603-661/2012Procesinis bylos Nr. 2-02-3-07796-2009-7Procesinio sprendimo kategorijos 15.3.2; 18.2.2; 121.14; 121.18; 121.21 (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužės 30 d.Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Barkauskas (pranešėjas), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė ir Alma Urbanavičienė,sekretoriaujant Editai Bekeryteidalyvaujant ieÅ¡kovei V. P. ir jos atstovei advokatei R.

Å . ir apelianto UAB „MAXIMA LT“ atstovei advokatei I. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo MAXIMA LT, UAB apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Maxima LT“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo, teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovė V. P. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimÄ , kuriuo darbo sutartis su ja nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., pakeisti atleidimo pagrindÄ ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu (DK 297 str. 4 d.) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo: DK 140 str. 1 d. 4 p. nustatyto dydžio – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (skaičiuojant pagal atsakovo pateiktÄ pažymÄ apie vidutinį darbo užmokestį) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji 2009 m. sausio 12 d. susirgo ir dėl ligos darbe nebuvo iki 2009 m. kovo 12 d. IeÅ¡kovei 2009 m. kovo 12 d. atvykusiai į darbÄ liepė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti pačiai praÅ¡ant. Su tokiu reikalavimu ji nesutikusi ir pasiÅ«liusi nutraukti darbo sutartį abiejų Å¡alių susitarimu. Å io raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo personalo skyriaus darbuotoja nepriėmė, teigdama, kad vis tiek privers iÅ¡eiti be iÅ¡mokų. Ji ilgÄ laikÄ sirgusi, buvo konstatuotas alerginis kontaktinis dermatitas.

TÄ pačiÄ dienÄ praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu iÅ¡siuntė atsakovui. SekančiÄ dienÄ , atvykus į darbo vietÄ , ji nebuvo įleista, apsaugos darbuotojas nurodė, kad įsakyta jos neleisti, nes ji nebedirba. VirÅ¡ininkė G. liepusi raÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti savo noru, o jai pakartotinai nesutikus, dirbti neleido, neleido net įteiti į darbo patalpas. IeÅ¡kovė kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ , kadangi darbo sutartis nebuvo nutraukta, o realiai atvykti į darbÄ ir dirbti negalėjo dėl darbdavio sudaromų kliūčių, inspektorės siÅ«lymu, laukė darbdavio atsakymo.

Tokį atsakymÄ gavo balandžio mėnesį, kur buvo nurodoma, jog jos siÅ«lymas atmestas. Darbdavys siÅ«lė atvykti dirbti, nors neoficialiai pokalbių metu primygtinai reikalavo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo pačiai praÅ¡ant. Nurodo, jog darbo funkcijų negalėjo vykdyti, nes darbdavys sÄ moningai neleido dirbti. 2009 m. gegužės 21 d. sužinojo, kad ji atleista už darbo drausmės pažeidimÄ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. 2009 m. balandžio 17 d.IeÅ¡kovė mano, kad drausminė nuobauda nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 p jai paskirta nepagrįstai, įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo turėtų bÅ«ti panaikintas, o ieÅ¡kovės atleidimo pagrindas pakeistas, ieÅ¡kovei priteista dviejų mėnesių iÅ¡eitinė iÅ¡moka. 2009 m. kovo 12 d. ieÅ¡kovė atvyko į darbÄ ir pateikė atsakovui nedarbingumo pažymėjimÄ (b. l. 9-10).

IeÅ¡kovė ilgÄ laikÄ sirgo ir jai buvo konstatuotas kontaktinis dermatitas. Pagal faktinę ligos eigÄ ieÅ¡kovė manė, kad nebegalės dirbti pas atsakovÄ dėl ligos, todėl kreipėsi į atsakovÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo dėl ligos. Savo praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį ieÅ¡kovė siejo su pablogėjusia sveikata.Atsakovas UAB „Maxima Lt“ atsiliepime su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko (I t. b.l. 32-35). Atsiliepime nurodė, jog drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta už tai, kad nuo 2009 m. kovo 15 d. iki pat atleidimo dienos (2009 m. balandžio 17 d.) neatvyko į darbÄ be pateisinamų priežasčių.

Tai patvirtina darbo apskaitos žiniaraščiai. 2009 m. kovo 12 d. ieÅ¡kovei pateikus nedarbingumo pažymėjimÄ ji buvo supažindinta su kovo mėn. darbo grafiku. Kovo 13-14 d. jai buvo poilsio dienos, o 2009 m. kovo 15 d. prasidėjo ieÅ¡kovės pamaina. IeÅ¡kovė į darbÄ neatvyko ir apie neatvykimo priežastis nepranešė. Kovo 17 d. paÅ¡tu buvo gautas jos laiÅ¡kas su praÅ¡ymu nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, kur nutraukimo data nurodyta 2009 m. kovo 13 d. Personalo skyriaus referentė D.

G. paskambinusi ieÅ¡kovei ir telefonu pasakiusi, jog jos praÅ¡ymas netenkinamas, ji privalo atvykti į darbÄ . IeÅ¡kovei paÅ¡tu buvo iÅ¡siųsti du raÅ¡ytiniai raginimai su praÅ¡ymu informuoti apie neatvykimo į darbÄ priežastis, į kuriuos ji neatsiliepė ir paaiÅ¡kinimų nepateikė. Å alių darbo santykiams nepasibaigus DK 125 str. pagrindu ieÅ¡kovė turėjo atvykti į darbÄ ir vykdyti darbo funkcijas. Reikalaudama priteisti neturtinę žalÄ , savo reikalavimo ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nemotyvuoja.

Teiginiai apie didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus nepagrįsti jokiais objektyviai įrodymais. Duomenys apie darbuotojo atleidimo pagrindÄ niekaip nevieÅ¡inami ir lieka įmonės viduje. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, galėjusių turėti neigiamos įtakos ieÅ¡kovės reputacijai.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 2 - asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė dėl ligos buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2009-01-12 iki 2009-03-12 (I t. b.l. 14,42,102-104).

Nedarbingumo metu (2009-03-12) ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovo darbuotojÄ D. G. nurodydama, kad negali dirbti dėl ligos (alerginio kontaktinio dermatito), atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo iÅ¡mokant dviejų mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei 2009-02-20 epikrizę Nr.OS9-107 (I t.b.l.9). D. G. atsisakė priimti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir epikrizę (I t.b.l. 145,146). IeÅ¡kovė kitÄ dienÄ paÅ¡tu iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ (b.l.8), kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo reikalavimu iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo praÅ¡ymu, sutinka iÅ¡eiti Å¡alių susitarimu nuo 2009-03-13 iÅ¡mokant dviejų mėnesių kompensacijÄ , prie praÅ¡ymo pridėjo pareiÅ¡kimÄ (I t. b.l.

7) ir epikrizę (I t.b.l. 9). IeÅ¡kovei turint pagrindÄ darbo sutarties nutraukimui dėl ligos, taip pat atsakovui nesilaikant DK nuostatų – neteikiant įspėjimo apie darbuotojų skaičiaus mažinimÄ lapelių, reikalaujant raÅ¡yti praÅ¡ymus dėl atleidimo darbuotojo pareiÅ¡kimu, nemokant įstatyme numatytų iÅ¡eitinių kompensacijų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė turėjo teisėtÄ pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. ir nuo 2009-03-16 nebedirbti, o atsakovas privalėjo įforminti darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 127 str. 2 d. ir neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo 2009-04-17 ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiAtsakovė UAB „MAXIMA LT“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.Apeliantė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad IeÅ¡kovė turėjo pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. ir nuo 2009 m. kovo 16 nebedirbti dėl ligos, trukdančios tinkamai atlikti darbÄ . Atsakovo nuomone, sprendžiant, ar egzistuoja DK 127 str. 2 d. numatyti atleidimo pagrindai, lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne darbuotojo subjektyvus vertinimas apie savo galimybes dirbti, tačiau kompetentingos medicinos įstaigos iÅ¡duotas dokumentas su konkrečiomis iÅ¡vadomis, kad liga ar neįgalumas objektyviai trukdo darbuotojui tinkamai dirbti sulygtÄ darbÄ , arba rekomendacijos, kokiomis sÄ lygomis gali dirbti konkretus asmuo.

Tik nustačius, jog darbuotojo liga ar neįgalumas iÅ¡ tiesų trukdo tinkamai atlikti darbÄ , atsiranda darbuotojo teisė reikalauti, o darbdavio pareiga įforminti darbuotojo atleidimÄ pagal DK 127 str. 2 d. Atsakovas pagrįstai vertino IeÅ¡kovės pateiktÄ epikrizę Nr. S9-107 (b.l. 77, I t.) kaip nepakankamÄ pagrindÄ atleisti iÅ¡kovę iÅ¡ darbo dėl ligos pagal DK 127 str. 2 d.Apylinkės teismas sprendimÄ motyvavo ir tuo kad, darbdaviui, gavusiam darbuotojo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo bei turint duomenų apie darbuotojo ilgalaikę ligÄ , atsiranda pareiga aiÅ¡kintis bei vertinti susidariusiÄ situacijÄ teisės aktų aspektu (skundžiamo sprendimo 4 I., 1 pastr.).

Remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, iÅ¡vada dėl Å¡ios darbdavio pareigos tinkamo ar netinkamo vykdymo turėtų bÅ«ti daroma tinkamai įvertinant visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ypatingai įvertinant, ar susiklosčiusių aplinkybių kontekste darbdavys objektyviai turėjo pagrindÄ ir galimybę įvertinti darbuotojo ligÄ ir jos reikÅ¡mę tolimesniam darbo pareigu vykdymui. Nagrinėjamu aspektu itin reikÅ¡mingi liudytojos D.

G. parodymai, taip pat byloje esantys Å¡alių susiraÅ¡inėjimo dokumentai (IeÅ¡kovės raÅ¡tiÅ¡kas pasiÅ«lymas dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu, Atsakovo IeÅ¡kovei siųsti raÅ¡tai), kurių Apylinkės teismas tinkamai neįvertino ir į juos neatsižvelgė.Byloje apklausta D. G. paliudijo, kad 2009 m. kovo 12 d. bendraudama su IeÅ¡kove ir jai užsiminus apie pageidavimÄ nutraukti darbo sutartį dėl ligos, ji telefonu konsultavosi su Atsakovo Personalo departamento darbuotoja D., bei IeÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad IeÅ¡kovė turėtų praeiti pakartotinį sveikatos tikrinimÄ ir darbdaviui pateikti papildomus medicininius dokumentus (b.l. 145-146, I t.).

Tačiau IeÅ¡kovė darbdaviui tokių duomenų nepateikė. Atsakovas taip pat mano, kad netinkamai buvo pritaikytos ir kitos DK teisės normos.IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiApeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Maxima LT“ apeliacinio skundo ribose.

Byloje keliamas ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 2 punktÄ teisėtumo, esant ieÅ¡kovės pradiniam praÅ¡ymui atleisti jÄ iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (dėl ligos), klausimas.Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojo pareigos – viena svarbiausių darbuotojo teisinio statuso dalių. Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o jas sukonkretina bei detalizuoja kiti norminiai, taip pat lokaliniai teisės aktai.Atleidimas iÅ¡ darbo dėl darbuotojo padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali bÅ«ti skiriama, kai toks pažeidimas padaromas vienÄ kartÄ (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nesant tokio pažeidimo, kitais nerÅ«pestingo darbo pareigų atlikimo ar darbo drausmės pažeidimo atvejais atleisti iÅ¡ darbo galima tik kitu pagrindu, t. y. kaip už nevienkartinį darbo drausmės pažeidimÄ , jeigu yra ir kitų DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų sÄ lygų.Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, jeigu jis sistemingai pažeidžia darbo drausmę arba bent vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

Atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Nustatant drausminės atsakomybės pagrindÄ ir sÄ lygas, vertinant darbuotojo elgesį ir skiriant drausminę nuobaudÄ , privalu laikytis DK XVI skyriaus ,,Darbo drausmė“ normų. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra Å¡ių juridinių faktų sudėtis:

a) faktas, kad darbuotojas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas;

b) darbdavio iniciatyva nutraukti darbo sutartį.Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

D. v. AB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-635/2005).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl Å¡ios priežasties darbdavys atleisti darbuotojÄ Å¡iuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007). Atsižvelgdama į Å¡ias įstatymo ir teismų praktikos nuostatas teisėjų kolegija sprendžia, ar pagrįsti skundo argumentai ir ar pažeistos teisės normos ir teismų praktika nagrinėjamoje byloje.Nagrinėjamu atveju, kaip iÅ¡tyrė ir nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė pirminiu praÅ¡ymu, kurį atsisakė priimti atsakovas, prašė atsakovÄ nutraukti darbo sutartį dėl ligos.

DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ , taip pat ir terminuotÄ darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbÄ . Darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar invalidumo (DK 127 straipsnio 2 dalis), turi darbdaviui pateikti ne tik praÅ¡ymÄ nutraukti sutartį, bet ir ligÄ ar invalidumÄ , trukdantį tinkamai atlikti darbÄ , pagrindžiančius įrodymus.

Toks Å¡ios teisės normos iÅ¡aiÅ¡kinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. S. v. VÅ¡Ä® ,,Tulpės“ sanatorija, bylos Nr. 3K-3-489/2006.Atsakovui pateiktoje 2009-02-20 epikrizėje Nr.OS9-107 (I t.b.l.9) nurodyta, kad ieÅ¡kovei diagnozuotas alerginis kontaktinis dermatitas, lėtinė sensibilizacija tiuramo miÅ¡iniui, neomicino sulfatui, kvinolino miÅ¡iniui, kanifolijai, rekomenduota neturėti kontakto su odÄ dirginančiomis ir cheminėmis medžiagomis darbe ir buityje, nurodyta, jog žalingas medžiagų poveikis siejamas su darbu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2008 m. sausio 21 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008 pažymėjo, kad darbdaviui, gavusiam darbuotojo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo bei turint duomenų apie darbuotojo ilgalaikę ligÄ , atsiranda pareiga aiÅ¡kintis bei vertinti susidariusiÄ situacijÄ teisės aktų aspektu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovei pateikus praÅ¡ymÄ atleisti jÄ dėl ligos – DK 127 str. 2 d. pagrindu ir šį praÅ¡ymÄ pagrindžiant medicininiu dokumentu, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta rekomendacija neturėti kontakto su odÄ dirginančiomis ir cheminėmis medžiagomis, darbdavys neturėjo pagrindo atsisakyti priimti Å¡io ieÅ¡kovės praÅ¡ymo.

Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad IeÅ¡kovei turint pagrindÄ darbo sutarties nutraukimui dėl ligos, taip pat atsakovui nesilaikant DK nuostatų, ieÅ¡kovė turėjo teisėtÄ pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. ir nuo 2009-03-16 nebedirbti, o atsakovas privalėjo įforminti darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 127 str. 2 d. ir neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo 2009-04-17 ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas. Aplinkybė, kad atsakovas (darbdavys) atsisakė priimti ieÅ¡kovės pirmÄ jį praÅ¡ymÄ , dėl darbo sutarties nutraukimo, patvirtinta byloje iÅ¡tirtais įrodymais.

DK 35 str. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kovės minėto praÅ¡ymo dėl darbo sutarties nutraukimo, o jį priėmęs turėjo įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėti ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ â€“ patenkinti tokį praÅ¡ymÄ ar ne.Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,n u t a r i a :atsakovo UAB „Maxima LT“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                        Alvydas BarkauskasTeisėjai                                       Liuda Uckienė                                       Alma Urbanavičienė