Legislator Case Law & Legislation
2420bd77-c5de-4e0e-b15e-873e95a78488 AI generated

2420bd77-c5de-4e0e-b15e-873e95a78488 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2420bd77-c5de-4e0e-b15e-873e95a78488
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (toliau – VLRD ir/ar atsakovas) veiksmus, vykdant pirkimÄ Nr. 12-60/2019 ir jį nutraukti.

Legislator headnote

AI generated

2420bd77-c5de-4e0e-b15e-873e95a78488 · Vilniaus apygardos teismas: Perkančioji organizacija visų procedÅ«rų metu privalo vadovautis vieÅ¡ojo pirkimo principais, veikti sÄ Å¾iningai ir objektyviai, viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas Viešųjų pirkimų įstatyme imperatyviųjų teisės normų pažeidimui. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas, nesiremiant jokia papildoma teisės norma, reikalauti teismo pripažinti Perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais.

Cited Case Law

AI generated
ECLI:EU:C:2003:110
sprendimas Adolf Truley, C–373/00, ECLI:EU:C:2003:110).
ECLI:EU:C:2008:213
Aigner, C–393/06, ECLI:EU:C:2008:213; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
ECLI:EU:C:2003:544

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-3872-934/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01100-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.4.1.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ dėl veiksmų, vykdant prekinių vagonų atsarginių dalių pirkimÄ Nr. 12-60/2019, pripažinimo neteisėtais ir pirkimo nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, – Viešųjų pirkimų tarnyba ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Teismas n u s t a t ė : I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (toliau – VLRD ir/ar atsakovas) veiksmus, vykdant pirkimÄ Nr. 12-60/2019 ir jį nutraukti.

2. IeÅ¡kinys ir dublikas iÅ¡ esmės grindžiami Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-9; 2 t., 68-79): 2.1. Atsakovė 2019-07-05 savo internetiniame puslapyje vieÅ¡ai nurodė, kad vykdomos derybos Nr. 12-60/2019 prekinių vagonų atsarginėms dalims pirkti (toliau – pirkimas), tačiau pirkimo teisinis pagrindas nėra nurodytas; 2.2. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) 2019-06-11 paskelbė ataskaitÄ , kurioje pripažino UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ perkančiÄ ja organizacija, kuriai privalomai taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPÄ®).

IeÅ¡kovės vertinimu nėra aktualu, ar VPT iÅ¡vada yra paskųsta teismui ar ne, kadangi ginčo byloje VPT pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡dėstė argumentus, kodėl jos vertinimu VLRD yra laikytina perkančiÄ ja organizacija. Visais atvejais VPT iÅ¡vada yra Å¡ios įtaigos pozicija ir nuomonė, o ne valdingo pobÅ«džio nurodymas, todėl jos apskundimas savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių ir Å¡ia iÅ¡vada galima remtis ginčo byloje; 2.3. IeÅ¡kovė kol AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – LG) ir jos dukterinės bendrovės vykdė vieÅ¡uosius pirkimus buvo viena iÅ¡ tiekėjų, tame tarpe ir prekinių vagonų atsarginių dalių tiekėja.

IeÅ¡kovės patirtis, kvalifikacija ir galimybės yra pakankamos, kad konkuruoti su kitais tiekėjais vieÅ¡ajame pirkime vagonų atsarginėms dalims tiekti, todėl IeÅ¡kovės teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neskelbiant vieÅ¡ojo pirkimo, kadangi IeÅ¡kovė negali dalyvauti pirkime ir konkuruoti su kitais tiekėjais; 2.4. Atsakovas yra perkančioji organizacija, kadangi pilnai atitinka visus VPÄ® 2 straipsnio 25 punkte iÅ¡vardintus kriterijus. VLRD kapitalÄ sudaro iÅ¡imtinai LG lėšos;

VLRD savarankiÅ¡kai neuždirba jokių lėšų ir yra įsteigta aptarnauti LG; VLRD kontrolė pilnai priklauso LG, kadangi valdybos nariai darbo ir pavaldumo santykiais yra susiję su LG; VLRD nėra savarankiÅ¡kas rinkos dalyvis, kadangi jau vykdoma veikla niekaip nesusijusi su įprastine komercine veikla; 2.5. 2017-12-07 svarstant analogiÅ¡kÄ situacijÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017 LG dukterinę įmonę UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pripažino perkančiÄ ja organizacija ir nurodė, kad jai turi bÅ«ti taikomas VPÄ®.

Nurodytas kasacinio teismo sprendimas buvo priimtas remiantis Europos Teisingumo Teismo 2017-10-05 sprendimu Nr. C-567/15. Teismas nurodė, kad įmonė laikytina perkančiÄ ja organizacija ir jai yra taikomas VPÄ®, jeigu ji yra valstybės valdomos įmonės dukterinė įmonė ir dėl ryÅ¡io su valstybės įmone dukterinė įmonė turi iÅ¡skirtinį statusÄ ir veikia iÅ¡imtinėmis konkurencinės rinkos sÄ lygomis, lyginant su kitais privačiais Å«kio subjektais, ir dukterinė įmonė prisideda prie motininės įmonės veiklos, susijusios su vieÅ¡ojo intereso užtikrinimu; 2.6.

Dėl pirmojo kriterijaus, susijusio su kontroliuojamo ir kontroliuojančio subjektų veiklų tarpusavio santykiu, ieÅ¡kovas pažymėjo, kad VLRD, kurios pagrindinė veikla yra riedmenų ir lokomotyvų remontas, prisideda prie LG pagrindinės veiklos vykdymo. TeisiÅ¡kai nėra svarbu nustatyti, ar VLRD savo veikloje naudojasi kokia nors jai suteikta iÅ¡imtine teise (funkcija), be kurios LG veikla bÅ«tų sutrikdyta, nes negalėtų bÅ«ti patenkinta kitais bÅ«dais. Kasacinio teismo jau pasisakyta, kad, sprendžiant, ar tam tikra veikla atitinka vieÅ¡uosius interesus, nesvarbu, jog visuotinės svarbos poreikius tenkina ar gali tenkinti kiti Å«kio subjektai; svarbu, kad kalbama apie poreikius, kuriuos valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia dėl visuotinės svarbos priežasčių iÅ¡ esmės patenkinti pačios arba kurių atžvilgiu jos ketina iÅ¡saugoti lemiamÄ Ä¯takÄ .

IeÅ¡kovo įsitikinimu, akivaizdu, kad VLRD remontuoja LG priklausančius riedmenis ir vagonus ir tokiu bÅ«du užtikrina LG interesus. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad Pirkimas turi bÅ«ti vykdomas vadovaujantis VPÄ® nuostatomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad LG ir VLRD yra stipriai tarpusavyje integruotos ir vieningai veikiančios bendrovės, kurios ne tik viena kitÄ papildo, tačiau iÅ¡ esmės ir vykdo vieningas funkcijas ir rinkoje veikia kaip vienas subjektas, nepaisant formalaus atskyrimo; 2.7. VLRD buvo įsteigta tenkinti LG poreikius ir atlikti lokomotyvų, vagonų bei riedmenų remontÄ .

Tai, kad VLRD tenkina vieÅ¡Ä jį interesÄ patvirtina ir reali VLRD pajamų struktÅ«ra 2018 metais, t. y., kad didžioji dalis pajamų buvo gauta tiesiogiai iÅ¡ LG ir dukterinių bendrovių, kas sudarė reikÅ¡mingÄ VLRD pajamų dalį; 2.8. LG grupėje paslaugos yra perkamos iÅ¡ dukterinių bendrovių nesivadovaujant vieÅ¡aisiais pirkimais ir tokiu bÅ«du užtikrinant nepertraukiamas pajamas LG grupės įmonėms vienoms iÅ¡ kitų bei iÅ¡vengiant įpareigojimo pirkimus vykdyti skaidriai; 2.9. IeÅ¡kovo atstovo (advokato) pozicija Å¡ioje byloje nesutampa su vieÅ¡ai skelbiamose publikacijose pateikiama nuomone, kuriai atsakovo atstovas pritaria; 2.10.

Vykdomas pirkimas, jo sÄ lygos pažeidžia imperatyvias VPÄ® 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, 35 straipsnio nuostatas, bei sÄ Å¾iningumo ir skaidrumo principus, diskriminuoja kitus Å«kio subjektus ir ribojÄ jų galimybes varžytis dėl pirkimo sutarties, kadangi iÅ¡ anksto nėra paskelbtos pirkimo techninės specifikacijos ir pagrindinės pirkimo sutarties sÄ lygos, suinteresuoti tiekėjai negali įvertinti esminių pirkimo sÄ lygų ir nuspręsti dėl dalyvavimo „procedÅ«roje“; per trumpi pasiÅ«lymų patiekimo terminai; pirkimo sÄ lygose nepateikti reikalavimai dėl jungtinės veiklos dalyvavimo, neaiÅ¡ku ar galima pasitelkti subrangovus, informacija ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiÅ«lymus; neaiÅ¡kios susipažinimo su pasiÅ«lymais ir jų nagrinėjimo procedÅ«ros; nėra jokios informacijos apie ginčų nagrinėjimo tvarkÄ ; 2.11.

Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas, bei keitimasis informacija, įskaitant skelbimų apie PirkimÄ , kvietimų pateikti pasiÅ«lymÄ ir kitų Pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiÅ¡kų, pasiÅ«lymų, turėjo bÅ«ti vykdomas naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Nustatytų reikalavimų gali bÅ«ti nesilaikoma tik iÅ¡imtiniais VPÄ® nurodytais atvejais. Å iuo atveju, VPÄ® numatytos iÅ¡imties nėra, todėl pirkimo paskelbimas vien tik Perkančiosios organizacijos internetiniame puslapyje yra nepagrįstas, pažeidžia skaidrumo reikalavimus ir VPÄ® 22 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies reikalavimus. 2.12.

Perkančioji organizacija visų procedÅ«rų metu privalo vadovautis vieÅ¡ojo pirkimo principais, veikti sÄ Å¾iningai ir objektyviai, viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas Viešųjų pirkimų įstatyme imperatyviųjų teisės normų pažeidimui. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas, nesiremiant jokia papildoma teisės norma, reikalauti teismo pripažinti Perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais.

3. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepimas, triplikas iÅ¡ esmės grindžiami Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 1-16; 153-166): 3.1. VLRD nėra perkančioji organizacija ir jai nėra taikomas VPÄ®. Ginčo atveju aktualus VPÄ® 2 straipsnio 25 dalies reguliavimas suponuoja, jog tam, kad Å«kio subjektas, kuris nėra valstybės ar savivaldybės institucija, bÅ«tų pripažintas perkančiÄ ja organizacija, turi egzistuoti 3 (trys) kumuliatyvios sÄ lygos: pirma, Å«kio subjektas turi bÅ«ti įsteigtas specialiai vieÅ¡iesiems interesams tenkinti, antra, Å«kio subjekto vykdoma veikla turi bÅ«ti nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio, trečia, Å«kio subjektas finansine / valdymo / kontrolės prasme turi bÅ«ti priklausomas nuo valstybės (savivaldybės) institucijų ar kitų perkančiųjų organizacijų.

Jei netenkinama bent viena iÅ¡ jų, subjektas negali bÅ«ti pripažintas „įstaiga, kurios veiklÄ reglamentuoja vieÅ¡oji teisė“, taigi ir „perkančiÄ ja organizacija“, kaip tai suprantama pagal Europos SÄ jungos teisę. Atsižvelgiant į tai, jog LG valdo 100 proc. VLRD (kaip ir kitų dukterinių bendrovių) akcijų, ginčas dėl vienos iÅ¡ sÄ lygos egzistavimo nekyla. Tačiau Å¡iuo atveju neegzistuoja kitos 2 (dvi) kumuliatyvios taikymo sÄ lygos, t. y.: VLRD nebuvo įsteigta specialiai vieÅ¡iesiems interesams tenkinti;

VLRD vykdoma veikla yra išimtinai komercinio ir pramoninio pobūdžio; 3.2. LG vykdo patronuojančios (holdingo) įmonės funkcijas. Visas paslaugas, kurios yra reikalingos LG funkcijoms vykdyti, LG įsigyja iš rinkoje veikiančių ūkio subjektų. Dėl to VLRD, norėdama teikti paslaugas LG, privalo dalyvauti ir dalyvauja LG vykdomose viešųjų pirkimų procedūrose. Be to, net, jei VLRD nesiektų sudaryti su LG viešojo pirkimo sutarčių ir neteiktų komercinių paslaugų LG, LG geležinkelio lokomotyvų ir riedmenų remonto paslaugas galėtų įsigyti iš kitų, aktyviai veikiančių ūkio subjektų.

Papildomai pažymėtina, kad ieškovas taip pat aktyviai veikia geležinkelio lokomotyvų ir riedmenų remonto paslaugų srityje ir tiesiogiai konkuruoja su atsakovu. Dėl to akivaizdu, kad LG veikla jokiu būdu nepriklauso nuo VLRD vykdomos veiklos. Atsakovo įsitikinimu, VLRD vykdoma veikla nėra skirta LG poreikių tenkinimui ir niekaip neprisideda prie LG vykdomos veiklos. Todėl VLRD vykdoma veikla ne tik tiesiogiai, bet taip pat ir netiesiogiai nėra skirta specialiai viešųjų poreikių tenkinimui; 3.3.

Toks Å«kio subjektas, kuris yra kontroliuojamas ir valdomas kitų perkančiųjų organizacijų / perkančiųjų subjektų, kurio veikla galimai tenkina specialiuosius vieÅ¡uosius interesus, tačiau Å¡iÄ veiklÄ Å«kio subjektas vykdo įprastinėmis rinkos sÄ lygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, nelaikomas perkančiÄ ja organizacija; 3.4. VLRD yra įsteigta vykdyti specialiai komercinio ir pramoninio pobÅ«džio veiklÄ , kurios tikslas yra pelno siekimas (VLRD Steigimo akto Nr. ND-94 (TT), VLRD pati prisiima savo veiklos nuostolių rizikÄ , taip pat Å¡i bendrovė veikia rinkoje, veikiamoje konkurencijos; 3.5.

Atsižvelgiant į tai, jog tiek LitSpecMet sprendimas, tiek LAT 2017-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017 buvo priimti visiÅ¡kai kitokių teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste, kuris turėjo esminę reikÅ¡mę teismų iÅ¡vadoms, ieÅ¡kinyje nurodyta teismų praktika jokiu bÅ«du neturi precedento galios Å¡iuo konkrečiu atveju ir joje suformuotos taisyklės ir (ar) konstatuoti faktai negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai taikomi Å¡iam ginčo atvejui ar, juo labiau, pagrįsti IeÅ¡kovo argumentus dėl VLRD tariamo perkančiosios organizacijos statuso, atskirai iÅ¡samiai netiriant ir nevertinant VPÄ® nurodytų sÄ lygų (kriterijų) egzistavimo.

Be to, ESTT LitSpecMet sprendime nekonstatavo VLRD kaip perkančiosios organizacijos statuso; 3.6. VPT iÅ¡vada nepagrįsta ir kol ji nebus iÅ¡nagrinėta Administracinėje byloje ir nebus priimtas galutinis, neskundžiamas teismo sprendimas, VPT iÅ¡vada neturi res judicata galios ir iÅ¡imtinai ja negali bÅ«ti remiamasi Å¡ioje civilinėje byloje. 3.7. Pirkimui netaikomas viešųjų pirkimų reguliavimas, todėl ieÅ¡kovo teiginiai dėl pirkimo sÄ lygų neatitikimo konkrečiai VPÄ® reikalavimams yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. 3.8.

Nesutikdamas su dublike nurodytais argumentais, ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovo priklausomumas LG nesudaro pagrindo teigti, kad VLRD laikytinas perkančiÄ ja organizacija. IeÅ¡kovas netinkamai aiÅ¡kina ir taiko VLRD pripažinimui (nepripažinimui) perkančiosiomis organizacijomis aktualias teisės normas. Viena vertus, ieÅ¡kovas ignoruoja tas teisės normas, kurias, Å¡iuo konkrečiu atveju, privalu taikyti ir kurių pagrindu privalo bÅ«ti analizuojami aktualÅ«s VLRD vykdomos veiklos aspektai. Kita vertus, ieÅ¡kovas taiko tas teisės normas ir teismų praktikoje suformuotas taisykles (kriterijus), kurios, Å¡iuo konkrečiu atveju negalėjo bÅ«ti taikomos; 3.9.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad VLRD veiklos tikslas yra skirtas specialiai vieÅ¡iesiems interesams tenkinti (VPÄ® 2 str. 25 d. 2 p.). IeÅ¡kovas netinkamai vertina aktualius VLRD faktiÅ¡kai vykdomos veiklos aspektus, patvirtinančius, kad atsakovas nevykdo veiklos, skirtos specialiai vieÅ¡iesiems interesams tenkinti. Atsakovas neturi iÅ¡imtinių teisių aprÅ«pinti LG reikalingomis prekėmis, paslaugomis arba darbais, ir kartu su kitais rinkos dalyviais konkuruoja LG vykdomuose vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose. Dėl to, ieÅ¡kovas, kaip ir VPT, klaidingai vertina, kad atsakovas pripažintinas perkančiÄ ja organizacija VPÄ® pagrindu. 3.10.

IeÅ¡kovas klaidingai vertina ir interpretuoja istorinius, 2017 ir 2018 metų duomenis, siekdamas nepagrįstai įrodyti, kad VLRD laikytina perkančiÄ ja organizacija. Sprendžiant dėl Atsakovo pripažinimo perkančiÄ ja organizacija turi bÅ«ti analizuojamos ir taikomos teisės normos, galiojusios pirkimo metu (CK 1.7 straipsnis). Dėl to istoriniai 2017 – 2018 metų VLRD veiklos duomenys privalo bÅ«ti analizuojami ir vertinami atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , ypatingai naujos redakcijos VPÄ®, 6 (15) kuris įsigaliojo nuo 2017-07-01, taip pat, įsigaliojusį Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymÄ (toliau –PÄ®), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) nuostatas.

Svarbu, kad LG iki 2017-07-01 galėjo sudaryti vidaus sandorius su VLRD, kuriuos turėjo baigti vykdyti 2018-12-31 (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų 2017-05-02 įstatymo Nr. I – 1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII – 327 4 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, 2017 – 2018 metais VLRD pajamos, gautos vykdant vidaus sandorius su LG, negali būti naudojamos, siekiant pagrįsti tariamus perkančiosios organizacijos požymius; 3.11. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės draudė Atsakovui tęsti Pirkimo procedūras, tačiau nedraudė VLRD, kaip subjektui, nesaistomam viešojo pirkimo teisinių santykių, vykdyti kitų įsigijimo procedūrų.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, – LG, pateikė atsiliepimÄ , kuriame iÅ¡ esmės pakartojo atsakovo atsiliepime ir dublike nurodytus argumentus, todėl teismas jų nekartoja. Papildomai nurodė, jog teismas turėtų suteikti galimybę pateikti UAB „Ernst & Young” atliekamo tyrimo iÅ¡vadÄ , taip pat tai, kad LG nebevykdo krovinių pervežimo veiklos, o jÄ vykdo AB „LG Cargo“, todėl įsigydama prekinių vagonų atsargines dalis neprisidėjo prie LG funkcijų vykdymo.

5. VPT pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog atsakovas atitinka VPÄ® 2 straipsnio 25 dalies sÄ lygas, todėl pirkimai turėjo bÅ«ti vykdomai laikantis VPÄ® reikalavimų (1 t., b. l. 53-56). Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: 5.1. VPT, iÅ¡nagrinėjusi teisės aktuose perkančiosios organizacijos (perkančiųjų subjektų) statusÄ apibrėžiančius kriterijus, remdamasi teismų praktika, įvertinusi dukterinių įmonių UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, AB „LG CARGO“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ statuso atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nustatytiems kriterijams, LG kontrolės įtakÄ dukterinėms įmonėms, jų santykį su LG ir kiek numatomos perduoti veiklos yra skirtos LG poreikiams tenkinti, sprendė, kad LG dukterinės įmonės pripažintinos perkančiosiomis organizacijomis (perkančiaisiais subjektais) ir jų prekių, paslaugų ar darbų pirkimams turėtų bÅ«ti taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo (Pirkimų įstatymo) reikalavimai; 5.2.

Dėl LG dukterinių įmonių pripažinimo perkančiÄ ja organizacija (perkančiuoju subjektu) klausimas, veiklos pobÅ«dis, paskirtis ir tikslas, ar tam tikra veikla atitinka vieÅ¡uosius interesus, vertinamas, atsižvelgiant į teismų praktikos suformuluotas taisykles. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad klausimas tapo aktualus Europos SÄ jungos Teisingumo Teismui (toliau – ESTT) 2017-10-05 (byla Nr. C-567/15) priėmus sprendimÄ , jog LG įsteigta įmonė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, su kuria buvo sudarytas vidaus sandoris, tikėtina, kad atitinka perkančiosios organizacijos statusÄ .

ESTT, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tokio pobÅ«džio ginčų, vertinant perkančiosios organizacijos požymius, praktika leidžia įvertinti ir LG veiksmų ir priimtų sprendimų minėtų įmonių atžvilgiu teisėtumÄ . Teismų praktikoje pateikiama nuomonė buvo grindžiama reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, kad Å¡alys sudariusios vidaus sandorius, pagal kuriuos dukterinė įmonė gauna didžiÄ jÄ dalį savo pajamų, nesusiduria su konkurencija, teikdama savo prekes ir paslaugas LG.

IeÅ¡kinys tenkintinas. II. Ginčo esmė 6. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, ar atsakovas atitinka perkančiosios organizacijos, kuriai vykdant pirkimus turėtų bÅ«ti taikomi VPÄ® ir PÄ® reikalavimai, statusÄ VPÄ® 2 straipsnio 25 dalies taikymo prasme, t. y., ar atsakovas atitinka Å¡ias sÄ lygas: pirma, įsteigtas specialiai vieÅ¡iesiems interesams tenkinti; antra, vykdoma veikla yra nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio; trečia, finansine / valdymo / kontrolės prasme priklausomas nuo valstybės (savivaldybės) institucijų ar kitų perkančiųjų organizacijų.

Ginčo dėl trečios sÄ lygos tarp Å¡alių nekilo. Ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo dėl to, ar VLRD buvo įsteigta specialiai vieÅ¡iesiems interesams tenkinti ir, ar VLRD vykdoma veikla yra iÅ¡imtinai komercinio ir pramoninio pobÅ«džio. III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados Dėl perkančiosios organizacijos apibrėžties 7. VPÄ® 2 straipsnio 25 dalis numato, kad perkančioji organizacija yra valstybės ar savivaldybės institucija, vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio vieÅ¡iesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklÄ Ä¯prastinėmis rinkos sÄ lygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad vieÅ¡ieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobÅ«džio) tenkinti ir jis atitinka bent vienÄ jei iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

c) turi administracijÄ , valdymo ar priežiÅ«ros organÄ , kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų Å¡ioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.

8. PÄ® 4 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį įstatymÄ perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, vykdantis bent vienos rūšies iÅ¡ Å¡io įstatymo 5-11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklÄ , jeigu jis:

1) yra perkančioji organizacija pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį;

2) yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamÄ Ä¯takÄ dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklÄ reguliuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamÄ Ä¯takÄ , kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai:

a) valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo;

b) kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos;

c) turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų;

3) nėra nei perkančioji organizacija, nei Å¡ios dalies 2 punkte nurodyta įmonė, tačiau kompetentinga institucija jam suteikė specialiÄ sias arba iÅ¡imtines teises vykdyti Å¡iÄ veiklÄ , kaip nustatyta Å¡io straipsnio 2 dalyje.

9. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog prejudiciniame sprendime pažymėta, kad, sprendžiant dėl atitinkamo subjekto pripažinimo perkančiÄ ja organizacija, nepakanka nustatyti, jog jis įsteigtas perkančiosios organizacijos arba kad jo veikla bÅ«tų finansuojama iÅ¡ finansinių iÅ¡teklių, gautų iÅ¡ tokios perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos. IÅ¡vadai dėl perkančiosios organizacijos, kuri pati vykdo vieÅ¡ojo intereso poreikiams tenkinti skirtÄ veiklÄ , kontroliuojamo subjekto, sudarančio tiek vidaus sandorius su patronuojančiÄ ja įmone, tiek įprastinius komercinius sandorius su trečiaisiais asmenimis, pripažinimo perkančiÄ ja organizacija padaryti reikia nustatyti, kad, pirma, Å¡io subjekto veikla yra bÅ«tina tam, jog kontroliuojančioji perkančioji organizacija galėtų vykdyti savo veiklÄ , ir, antra, Å¡is subjektas, vykdydamas tokiÄ veiklÄ , vadovaujasi ne ekonominiais, o kitais kriterijais.

Kaip nurodė Teisingumo Teismas, reikia nustatyti, ar atsakovė įsteigta siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius ir ar jos veikla tuos poreikius tikrai tenkina, o tada išnagrinėti, ar tokie poreikiai yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017).

10. Aptartų teisės normų bei teismų praktikos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tam, kad Å«kio subjektas, kuris nėra valstybės ar savivaldybės institucija, bÅ«tų pripažintas perkančiÄ ja organizacija, turi egzistuoti 3 sÄ lygos: pirma, Å«kio subjektas turi bÅ«ti įsteigtas specialiai vieÅ¡iesiems interesams tenkinti; antra, Å«kio subjekto vykdoma veikla turi bÅ«ti nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio; trečia, Å«kio subjektas finansine / valdymo / kontrolės prasme turi bÅ«ti priklausomas nuo valstybės (savivaldybės) institucijų ar kitų perkančiųjų organizacijų.

11. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog VLRD įsteigusi LG, kuri valdo 100 proc. VLRD akcijų, tarp Å¡alių nekilo. Taip pat Å¡alys neginčijo aplinkybės, jog atsakovas kontrolės prasme yra priklausomas nuo valstybės kontroliuojamos įmonės (LG). Todėl nagrinėjamu atveju yra aktualios kitos dvi sÄ lygos dėl kurių plačiau pasisakytina tarp Å¡alių kilusio ginčo kontekste. Dėl Å«kio subjekto veiklos specialiai vieÅ¡iesiems interesams tenkinti 12. Atsakovo vertinimu, VLRD nebuvo įsteigta specialiai viešųjų interesų poreikius tenkinančios veiklos vykdymui, taip pat ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai nevykdo veiklos, skirtos specialiai viešųjų poreikių tenkinimui.

Atsakovo steigimo tikslas yra pelno siekimas, akcininkų turto didinimas ir paslaugų teikimas, metalo gaminių gamyba, stūmoklinių vidaus degimo variklių ir jų detalių remontas, lokomotyvų gamyba ir remontas ir kt. Be to, atsakovo įsitikinimu, kokios paslaugos geležinkelių transporto srityje yra priskiriamos viešųjų poreikių tenkinimui, nustato GTK 3 straipsnio 48, 481, 51 dalys ir 23 straipsnis), tačiau tokių paslaugų atsakovas neteikia. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų argumentų.

13. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant, ar tam tikra veikla atitinka vieÅ¡uosius interesus, nesvarbu, jog visuotinės svarbos poreikius tenkina ar gali tenkinti kiti Å«kio subjektai; svarbu, kad kalbama apie poreikius, kuriuos valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia dėl visuotinės svarbos priežasčių iÅ¡ esmės patenkinti pačios arba kurių atžvilgiu jos ketina iÅ¡saugoti lemiamÄ Ä¯takÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015).

14. Teisingumo Teismas nurodė, kad sÄ voka „vieÅ¡ieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobÅ«džio“ priklauso Europos SÄ jungos teisei ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinama savarankiÅ¡kai ir vienodai visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į normos, kurioje ji įtvirtinta, kontekstÄ ir jos siekiamÄ tikslÄ (Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. sprendimas Adolf Truley, C–373/00, ECLI:EU:C:2003:110). Sprendžiant, ar tam tikra veikla atitinka vieÅ¡uosius interesus, nesvarbu, jog visuotinės svarbos poreikius tenkina ar gali tenkinti kiti Å«kio subjektai; svarbu, kad valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia Å¡iuos poreikius patenkinti pačios arba kurių atžvilgiu jos ketina iÅ¡saugoti lemiamÄ Ä¯takÄ (pvz., Teisingumo Teismo 2008-04-10 sprendimas Ing. Aigner, C–393/06, ECLI:EU:C:2008:213; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015).

15. Teisingumo Teismo taip pat pažymėta, kad, sprendžiant apie vieÅ¡ojo intereso, kuris yra nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio, tenkinimÄ , nereikėtų vadovautis vien bendra privačių juridinių asmenų tikslo (pelno siekimo) ar jų veiklos, kuri nusakoma kaip Å«kinė-komercinė, apibrėžtimi (Teisingumo Teismo 2003-10-16 sprendimas Komisija prieÅ¡ IspanijÄ , C–283/00, ECLI:EU:C:2003:544).

16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas 2019-07-05 internetiniame puslapyje vieÅ¡ai nurodė, kad vykdomos derybos Nr. 12-60/2019 prekinių vagonų atsarginėms dalims pirkti (1 t., b. l. 21). VLRD 2018 m. praneÅ¡ime nurodyta, atsakovo pagrindinis tikslas patenkinti LG poreikius patvirtina 2018 m. metinis parneÅ¡imas, kuriame nurodyta, jog pagrindiniai veiklos tikslai yra patenkinti LG poreikius, kuriant naujus riedmenis ir kelio maÅ¡inas, laiku ir kokybiÅ¡kai atliekant geležinkelio riedmenų remontus ir technines priežiÅ«ras, siekiant užtikrinti saugų, Lietuvos Respublikos normas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį riedmenų eksploatavimÄ .

Taip pat nurodyta, jog atsakovo vykdoma pagrindinė veikla naujų lokomotyvų, autodrezinų ir kelio mašinų gamyba; geležinkelio riedmenų kapitalinių ir einamųjų remonto paslaugų teikimas; prekinių vagonų remonto paslaugų teikimas; mazgų ir agregatų remonto paslaugų teikimas. Akcininko LG generalinio direktoriaus įsakymai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (2 t., b. l. 110). VLRD valdybos pirmininkas LG Finansų direktorius, nariai: LG departamentų vadovai bei vyriausiasis teisininkas (2 t., b. l. 109).

LG leidinyje nurodyta, jog nuo 2019-06-03 VLRD yra teikiamos LG grupės centralizuotos ir standartizuotos personalo valdymo ir administravimo, veiklos architektÅ«ros, darbų saugos ir aplinkosaugos bei dokumentų valdymo ir administravimo paslaugos (2 t., b. l. 114). 2003-08-06 VLRD Steigimo akte Nr. ND-94 nurodyta, jog VLRD steigimo tikslas yra pelno siekimas, akcininkų turto didinimas bei paslaugų teikimas (2 t., b. l. 49-50). VLRD įstatuose numatyta, jog VLRD veiklos tikslai yra siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtÄ bei kitus iÅ¡teklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus;

VLRD vykdoma veikla yra metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba, stūmoklinių vidaus degimo variklių ir jų detalių remontas, lokomotyvų gamyba ir remontas, elektrovežių gamyba ir remontas, vagonų gamyba ir remontas, garo ir karšto vandens tiekimas, variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, atliekų ir laužo didmeninė prekyba, papildomoji ir pagalbinė transporto veikla, nekilnojamojo turto operacijos, mašinų ir įrengimų be operatoriaus bei asmeninių namų ūkio reikmenų nuoma, verslo informacijos paieška ir pateikimas, reklama, kita niekur nepriskirta, įvairi verslo veikla (2 t., b. l. 39-45).

17. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes (žr., 16 punktÄ ), spręstina, jog atsakovas teisingai įvardino jo veiklos tikslus bei sritis, tačiau teismas nesutinka su atsakovo interpretavimu, jog jo veikla nėra susijusi su vieÅ¡ojo intereso tenkinimu. PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovo vienas iÅ¡ pagrindinių tikslų patenkinti LG poreikius, kuriant naujus riedmenis ir kelio maÅ¡inas, laiku ir kokybiÅ¡kai atliekant geležinkelio riedmenų remontus ir technines priežiÅ«ras, siekiant užtikrinti saugų, Lietuvos Respublikos normas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį riedmenų eksploatavimÄ , bei apibrėžtos veiklos, įrodo, jog nors atsakovas tiesiogiai nedalyvauja LG vykdomoje transporto veikloje (GTK 3 straipsnio 48, 481, 51 dalys ir 23 straipsnis), tačiau atsakovas yra įsteigtas tam, kad prisidėtų prie LG veiklos ir funkcijų, skirtų tenkinti vieÅ¡uosius interesus (saugų riedmenų eksploatavimÄ ), įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nepaisant įmonių formalaus atkyrimo, turinio ir funkcine prasme, VLRD ir LG tarpusavyje yra integruotos ir vieningai veikiančios bendrovės, kurių tikslas tenkinti LG poreikius, kuriais užtikinamas viešasis interesas.

18. Vertinant nustatytas aplinkybes organizuoto pirkimo kontekste (žr., 17 punktÄ ), pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ketino įsigyti prekinių vagonų atsargines dalis. Saugų traukinių judėjimÄ geležinkelių tinkle lemia tinkama riedmenų priežiÅ«ra ir remontas, kuri, be kita ko, turi užtikrinti LG, o tai neabejotinai susiję su vieÅ¡ojo intereso užtikrinimu.

19. Atsakovo abstraktÅ«s argumentai, jog ieÅ¡kovas remiasi neaktualiais 2017-2018 metų duomenimis apie tariamÄ VLRD perkančiosios organizacijos statusÄ , neįvertinus tai, kad nuo 2017 metų pasikeitė teisinė aplinka (nuo 2017-07-01 įsigaliojo nauja VPÄ® redakcija, kuri uždraudė vidaus sandorius valstybės valdomoms įmonėms (VPÄ® 10 straipsnio 1 dalis), bei tai, kad LG nebevykdo krovinių pervežimo veiklos, o jÄ vykdo AB „LG Cargo“, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas iÅ¡imtinai veikė LG poreikiams bei jo veikla skirta LG poreikių (vieÅ¡ojo intereso) tenkinimui, bei tai, kad ginčo pirkimas buvo organizuotas siekiant jo rezultatÄ panaudoti LG ir/ar jos įsteigtų dukterinių įmonių veiklai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismo sprendimas dar nėra įsitesėjęs, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019-10-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3840-933/2019, pripažino, jog AB „LG Cargo“ atitinka perkančiosios organizacijos statusÄ . Ä®rodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl komercinio ir pramoninio pobÅ«džio veiklos 20. Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo aptariamos sÄ lygos aiÅ¡kinimu, iÅ¡ esmės nurodė, jog VLRD buvo įsteigta vykdyti iÅ¡imtinai komercinio ir pramoninio pobÅ«džio veiklÄ , jos tikslas yra pelno siekimas ir ji tÄ daro sėkmingai veikdama rinkoje, prisiimdama veiklos nuostolio rizikÄ , taip Å¡i bendrovė veikia rinkoje, veikiama konkurencijos.

Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės neįrodo, jog jo veikla yra išimtiniai komercinio ir pramoninio pobūdžio dėl žemiau nurodytų argumentų.

21. Teismų praktikoje Teisingumo Teismas iÅ¡plėtojo vadinamÄ jÄ infekcijos (užkrato) teorijÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kiančiÄ , kad net ir maža vykdomos veiklos dalis, jei ji atitinka visuotinės svarbos poreikius, neturinčius komercinio ir pramoninio pobÅ«džio, suponuoja tokio subjekto pripažinimÄ perkančiÄ ja organizacija, nepriklausomai nuo to, kad likusi veiklos dalis yra grynai komercinė, neÅ¡anti pelnÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog steigimo dokumentų formuluotė atitinka VLRD, kaip juridinio asmens, veiklos formÄ â€“ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę. Bendrovės (tiek akcinės, tiek uždarosios akcinės) iÅ¡ esmės ir kuriamos tam, kad siektų pelno, jų veikla susijusi su ekonomine rizika, t. y. pelno ar nuostolio patyrimu, Å¡ių juridinių asmenų valdymas, inter alia, apima gauto pelno paskirstymÄ ir t. t. Vis dėlto tokia Å¡ių juridinių asmenų specifika per se nereiÅ¡kia, kad privatus juridinis asmuo, įsteigtas kaip uždaroji akcinė bendrovė, kurios vienas iÅ¡ steigimo tikslų yra siekti pelno, negali bÅ«ti pripažintas perkančiÄ ja organizacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015, ir joje nurodytÄ Teisingumo Teismo praktikÄ ).

23. Remiantis VLRD 2018 m. praneÅ¡imo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodytais duomenimis nustatyta, jog VLRD 2018 m. gavo 50 731 tÅ«kst. Eur pajamų, iÅ¡ jų didžiÄ jÄ dalį sudarė lokomotyvų ir riedmenų remontas, 83,88 proc. t. y. 42 551 tÅ«kst. Eur, visų VLRD pajamų 2018 metais buvo gauta iÅ¡ LG ir dukterinių įmonių grupės (2 t., b. l. 103-104). Atsakovo 2018 m. metiniame praneÅ¡ime nurodytais duomenimis nustatyta, jog nuo 2017-09-01 iÅ¡ LG buvo perimta verslo dalis, susijusi su lokomotyvų, visų tipų kelio maÅ¡inų technine priežiÅ«ra, minėtų riedmenų ir jų agregatų dalių bei mazgų remontu ir gamyba.

Nuo 2017-10-03 iÅ¡ LG perimta verslo dalis, susijusi su krovininių vagonų, keleivinių traukinių einamuoju ir kapitaliniu remontu, technine priežiÅ«ra, minėtų riedmenų ir jų agregatų dalių bei mazgų remontu ir gamyba. Pagal 2018-11-07 susitarimÄ ,,Dėl dalies verslo perdavimo ir darbuotojų perkėlimo“ tarp Bendrovės ir LG, susitarta, kad Bendrovė perleidžia keleivinių riedmenų remontÄ , iÅ¡skyrus keleivinių riedmenų vykdomas techninės priežiÅ«ros rūšis, minėtų geležinkelio riedmenų ir jų agregatų, detalių bei mazgų remonto rūšis ir perkelia darbuotojus, vykdančius minėtÄ veiklÄ (2 t., b. l. 111).

LG leidinyje nurodyta, jog per pirmÄ jį 2019 m. pusmetį VLRD tobulino vidinius ir iÅ¡orinius vadybinius procesus: buvo parengtas ir patvirtintas „Klientų aptarnavimo standartas“, padėsiantis kurti papildomas vertes klientams, darbuotojams ir pačiai įmonei, puoselėjančiai LG grupės vertybes. Nuo birželio 3 d. VLRD yra teikiamos LG grupės centralizuotos ir standartizuotos personalo valdymo ir administravimo, veiklos architektÅ«ros, darbų saugos ir aplinkosaugos bei dokumentų valdymo ir administravimo paslaugos (2 t., b. l. 114).

LG vieÅ¡ai 2019-01-28 paskelbė, kad <…> krovinių vežimo paslaugas „Lietuvos geležinkeliai“ teiks kartu su „LG Cargo“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Remiantis ilgalaike „Lietuvos geležinkelių“ strategija ir siekiant užtikrinti pagrindinės veiklos tęstinumÄ , „LG Cargo“ riedmenų parko priežiÅ«rÄ ir remontÄ užtikrins bendrovė Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) (2 t., b. l. 129). LG taip pat 2019-05-10 paskelbė, kad <...> geležinkelių įmonių grupės „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo bendrovė „LG Cargo“ artimiausiu metu pradės „Siemens“ lokomotyvų kapitalinio remonto programÄ .

Å iuo metu moderniausių ir daugiausiai krovinių pervežančių riedmenų remontÄ kartu su partneriais atliks grupės įmonė Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) (2 t., b. l. 130).

24. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog LG perdavė VLRD organizacines ir technines priemones, garantuodama pajamų srautÄ , siekiant, kad bÅ«tų tenkinami LG poreikiai, t. y., nors VLRD formaliai yra atskiras subjektas, tačiau funkciniu požiÅ«riu iÅ¡ esmės veikia kaip LG struktÅ«rinis padalinys.

25. Įvertinus nustatytas aplinkybes, formuojamos kasacinio teismo praktikos kontekste (žr., 26-29 punktus), spręstina, jog ginčijamo konkurso paskelbimo metu (2019-07-05) tiek pats pirkimo objektas, tiek atsakovo pagrindinė veikla (naujų lokomotyvų, autodrezinų ir kelio mašinų gamyba; geležinkelio riedmenų kapitalinių ir einamųjų remonto paslaugų teikimas; prekinių vagonų remonto paslaugų teikimas ir kt.), įvardinta 2018 m. pranešime (2 t., b. l. 110), yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, kadangi iš esmės skirta (iš dalies skirta) jos steigėjos poreikiams, kurie susiję su viešojo intereso, neturinčio komercinio požymio, užtikrinimu.

Taigi dalis atsakovo veiklos vykdoma ne rinkos sÄ lygomis ir be konkurencijos. Be to, įvertinus tai, kad atsakovas perėmė verslo dalį bei tai, kad atsakovo akcininko LG generalinio direktoriaus įsakymai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, bei tai, kad atsakovo tikslas yra pelno siekimas, užtikrinant turtinius akcininkų interesus (žr., 16 punktÄ ), spręstina, jog LG siekia užtikrinti sėkmingÄ VLRD veiklÄ bei jÄ plėtoti. Todėl pagrįsta manyti, kad, atsakovui susidÅ«rus su sunkumais, LG galėtų jam padėti sumažinti nuostolius ar jų iÅ¡vengti.

26. Taigi, apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog atsakovas atitinka perkančiosios organizacijos statusÄ VPÄ® 2 straipsnio 25 dalies prasme, todėl įsigydamas prekes, paslaugas ar darbus turėjo vadovautis VPÄ® nuostatomis. Vertinimas, jog VLRD laikytina perkančiÄ ja organizacija, pateiktas ir Viešųjų pirkimų tarnybos tikrinimo ataskaitoje (1 t., b. 1. 57-66), kuri yra ginčijama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Dėl paskelbto pirkimo neteisėtumo 27. Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog atsakovas atitinka perkančiosios organizacijos statusÄ bei vykdant pirkimÄ taikytinos VPÄ® nuostatos, pasisakytina dėl skelbto prekinių vagonų atsarginių dalių pirkimo.

28. VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti Å¡iame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurencijÄ . Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sÄ lygos tam tikriems tiekėjams.

29. VPÄ® yra lex specialis tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 22 punktÄ ir toje nutartyje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Aplinkybė, kad Konkursas vykdytas ne pagal VPÄ®, teismo nesuvaržo, o kaip tik įpareigoja taikyti lex specialis įtvirtintus neteisėtų veiksmų padarinius, juolab kad neteisėti atsakovės veiksmai konstatuoti aiÅ¡kinant ir taikant Å¡io teisės akto nuostatas. Kasacinio teismo Å¡iame kontekste spręsta, kad pirkimo laimėtojas turi bÅ«ti iÅ¡renkamas laikantis pirkimo paskelbimo tvarkos, įtvirtintos įstatyme, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡iurkščiai pažeidžiamos VPÄ® nuostatos, neužtikrinama tiekėjų konkurencija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-17 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovo paskelbtas pirkimas bÅ«tų vykdomas laikantis VPÄ® reikalavimų, t. y. bÅ«tų paskelbta informacija apie pirkimo sÄ lygas ir procedÅ«ras, kaip tai numatyta VPÄ® 22 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje, bei pirkimo dokumentai atitiktų VPÄ® 35 straipsnio reikalavimus, bei, kad bÅ«tų naudojamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog vykdytas prekinių vagonų atsarginių dalių pirkimas neatitinka VPÄ® 17 straipsnyje įtvirtintų principų bei minėtų straipsnių reikalavimų, todėl atsakovės veiksmai, vykdant pirkimÄ Nr. 12-60/2019, pripažinti neteisėtais ir pirkimas nutrauktinas.

31. Kitos Å¡alių nurodytos aplinkybės bei argumentai, atsakovo subjektyvus situacijos vertinimas ir interpretavimas, neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v.

Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl trečio asmens pakartotinio praÅ¡ymo pateikti UAB „Ernst & Young Baltic“ tyrimo iÅ¡vadÄ 32. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-19 nutartimi pasisakė dėl UAB „Ernst & Young Baltic“ tyrimo iÅ¡vados pateikimo, todėl teismas nekartoja minėtoje nutartyje nurodytų praÅ¡ymo netenkinimo argumentų (2 t., b. l. 185-188). Papildomai teismas pažymi, jog nagrinėjamu byloje aktualus aplinkybių 2019-07-05 vertinimas (pirkimo paskelbimas), o iÅ¡ teikiamų duomenų matyti, kad atsakovių pasitelkto specialisto iÅ¡vada bus siejama su administracine byla, specialistui užduodant klausimus, ar 2019-05-01 – 2019-06-30 laikotarpiu VLRD veikla, ar tam tikra bet kurios iÅ¡ Å¡ių įmonių veiklos dalis yra nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio (2 t., b. l. 172-175).

Be to, pažymėtina ir tai, kad tiek iki ieškinio teismui pateikimo, kuomet buvo parengta VPT 2019-06-07 tyrimo ataskaita (1 t., b. l. 57-65), tiek ir pateikus ieškinį, kuris iš esmės buvo grindžiamas minėtos ataskaitos pagrindu, atsakovas turėjo pakankamai laiko surinkti ir pateikti bylai reikšmingus įrodymus, kurie paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytÄ dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

35. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas patyrė 4836,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 28-30) bei sumokėjo 2288,00 Eur žyminį mokestį. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje buvo teikiami paruoÅ¡iamieji dokumentai (CPK 227 straipsnio 2 dalis), praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumÄ teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiÅ«riu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, savalaikį ir operatyvų procesinių dokumentų pateikimÄ , sprendžia, jog praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Viso iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 7124,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (4836+2288=7124).

36. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 3,72 Eur dydžio iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieÅ¡kinį, valstybės patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 293 straipsnio 2 punktu, 4232 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, juridinio asmens kodas 126280418, veiksmus, vykdant pirkimÄ Nr. 12-60/2019, neteisėtais ir jį nutraukti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, juridinio asmens kodas 126280418, ieÅ¡kovės UAB „Skinest Baltija“, juridinio asmens kodas 300070820, naudai 7124,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, juridinio asmens kodas 126280418, valstybės naudai 3,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas Žilvinas Terebeiza