241e8917-6a62-42c1-b08b-7b4964458e63 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-8341-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01858-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 15 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. D., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. D. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1-2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovė, Å iaulių TI), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. birželio 11-12 dienomis bei 2018 m. liepos mėnesį jam buvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine S. D..

Atsakinga pareigÅ«nė žmonai neleido su savimi pasiimti bÅ«tiniausių daiktų – chalato, Å¡lepečių, kad žmonai nereikėtų vaikščioti basai, chalatÄ ir Å¡lepetes davė jis. Pasimatymų kambaryje, duÅ¡e, tualete netvarkinga, nėra bÅ«tinų higienos reikmenų – muilo rankoms, rankÅ¡luosčių, dezinfekavimo – valymo priemonių, tualetinio popieriaus. Nėra kur iÅ¡sivirti maisto, tenka pirkti parduotuvėje ir maitintis visÄ parÄ sausu maistu. Kambarys neatitinka kvadratÅ«ros, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m laisvo judėjimo ploto, nėra pakabų rÅ«bams, viskÄ tenka dėti ant kėdžių.

Kambario erdvę užima baldai – dvigulė lova, kėdės, stalas, Å¡aldytuvas, spintelė, visÄ laikÄ tenka gulėti arba sėdėti. Kambaryje nėra lango, jokios ventiliacijos, yra ventiliatorius, kuris pučia Å¡altÄ orÄ , ilgiau pabuvus darosi vėsu, ventiliatorius tik iÅ¡sklaido nemalonų kvapÄ , nėra prieÅ¡gaisrinio avarinio išėjimo. DuÅ¡o patalpa neatskirta nuo tualeto, klozetas po nusimaudymo bÅ«na Å¡lapias, nėra vienkartinių rankÅ¡luostėlių, kuriais bÅ«tų galima nusausinti klozetÄ .

Naudojo savo atsineÅ¡tus rankÅ¡luosčius klozetui nuvalyti, nes valymui skirtas skuduras buvo purvinas. IÅ¡simaudžius duÅ¡e visa drėgmė eina į kambarį. Dėl netinkamų sÄ lygų pasimatymų kambaryje patyrė stresÄ , nepatogumus, įtampÄ , vartojo raminamuosius vaistus. Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (41 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (7-11 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

Nurodė, kad pareiškėjui ilgalaikiai pasimatymai buvo suteikti 2018-06-13 ir 2018-07-12. Šiaulių TI pasimatymų patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nuostatomis. Įrengti du ilgalaikio pasimatymo kambariai, prie jų įrengtos dušo patalpos su WC, tačiau nustatyti, kuris pasimatymas kurioje patalpoje vyko, nėra galimybės. Pirmojo ilgalaikio pasimatymo kambario bendras plotas 9,2981 kv. m, WC kambarys – dušas, kuris įrengtas atskirai nuo bendro pasimatymų kambario ir atitvertas mūrine siena – 4,053 kv. m.

Antrojo ilgalaikio pasimatymų kambario bendras plotas 9,8161 kv. m, WC kambarys – duÅ¡as – 4,3648 kv. m. Viename iÅ¡ jų nėra lango, tačiau Å¡viesa kompensuojama dirbtine apÅ¡vieta, Å¡iame kambaryje įrengta mechaninė ventiliacija. Kitame kambaryje yra langas, vėdinimas vykdomas natÅ«raliu bÅ«du per langÄ , taigi galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Blogas kvapas iÅ¡ sanitarinių mazgų sklisti negalėjo, jie įrengti atokiau, o galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Å iaulių TI eksploatuojamas nuo 1911 metų, įstaigos pastatų kompleksas yra įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ bei saugomų objektų sÄ raÅ¡Ä , vertingÄ sias savybes sumenkinantys statybos darbai yra draudžiami, todėl įrengti papildomus langus nėra galimybės. Pasimatymų trukmė nevirÅ¡ija 24 val., taigi pasimatymų kambariai nelaikomi gyvenamosiomis patalpomis ir jiems netaikomos teisės normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų atitikimÄ higienos normos reikalavimams.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , pasibaigus ilgalaikiam pasimatymui suimtieji privalo sutvarkyti tam skirtÄ vietÄ ar patalpÄ . Pasibaigus pasimatymui pareigÅ«nas patikrina, ar paliekamos patalpos yra tvarkingos. Kadangi jokių skundų dėl netvarkingai paliktų ilgalaikių pasimatymų patalpų pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI administracijai nepateikė, preziumuojama, kad jos buvo tvarkingos. Atsakovė nurodo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2016-03-30 įsakymu patvirtintÄ Ä®einančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (iÅ¡einančių iÅ¡ jų) asmenų apžiÅ«ros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos apraÅ¡Ä , asmenims, atvykstantiems į pasimatymus su suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsineÅ¡ti bet kokius daiktus, neÅ¡ulius, ryÅ¡ulius, rankines, iÅ¡skyrus higienos priemones, vaikų maistÄ , jei į pasimatymÄ atvykstama su vaiku, vaistus, turint gydytojo receptÄ , mokėjimo kortelę.

Atsakovė pažymi, kad daiktų, kurių įstaigos administracija neleidžia įsineÅ¡ti į pasimatymų patalpas, apskaita nevykdoma, todėl atsakovė negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog pareiÅ¡kėjo sutuoktinė norėjo įsineÅ¡ti chalatÄ ir Å¡lepetes. Be to, pareiÅ¡kėjas draudimo jo sutuoktinei įsineÅ¡ti tam tikrus daiktus nesieja su jam tariamai galėjusia kilti žala, nurodo, kad Å¡ios aplinkybės kėlė stresÄ jo sutuoktinei. Atsakovė nurodo, kad Å iaulių TI yra patvirtintas Darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui, planas, Bendroji prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcija, taip pat sudaryta Ekstremalių situacijų operacijų centro grupė, kurie prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, įrodo įstaigos tinkamÄ pasiruoÅ¡imÄ ne tik užkardyti galimus ekstremalius įvykius, bet ir tinkamus veiksmus tokiems įvykiams įvykus.

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad Å iaulių TI nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės apsaugos taisyklių, yra hipotetinis, abstraktus, nekonkretus. Jokia grėsmė pareiÅ¡kėjui per visÄ jo buvimo Å iaulių TI laikotarpį nebuvo kilusi. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo A. D. skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad ilgalaikių pasimatymų metu 2018 m. birželio 13-14 d. d. ir liepos 12-13 d. d. jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo plota norma, pasimatymų patalpos neaprÅ«pintos bÅ«tiniausiomis higienos priemonėmis, rankÅ¡luosčiais, netvarkingos, jose nėra ventiliacijos, prieÅ¡gaisrinio išėjimo, trÅ«ksta inventoriaus (pakabų rÅ«bams), nėra kur iÅ¡sivirti maisto, žmonai nebuvo leista įsineÅ¡ti bÅ«tiniausių daiktų (chalato, Å¡lepečių).

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

Suimtųjų teisę į ilgalaikius pasimatymus reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, kurio 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrÄ vaikÄ , gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigÅ«nas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali bÅ«ti suteikiamas ne dažniau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį.

Å ioje dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip vienÄ parÄ . Ä® ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sÄ lygos įsigyti maisto produktų tardymo izoliatorių parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas Å¡io įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas. Ä® ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. Ä® bylÄ pateikta Å iaulių TI saugumo valdymo skyriaus 2019-08-20 pažyma Nr. 60/09-29514, kurioje nurodyta, jog iÅ¡ A.

D. laikotarpiu nuo 2018-05-24 iki 2018-07-24 prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo, 2018-06-13 ir 2018-07-12 gauti S. D. prašymai leisti pasimatyti su vyru A. D.. S. D. buvo leista pasimatyti su vyru, pasimatymai vyko nuo 2018-06-13 9.00 val. iki 2018-06-14 8.00 val. ir nuo 2018-07-12 9.00 val. iki 2018-07-13 8.00 val. (13 b. l.). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 62-72 punktai numato, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka.

Asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, pateikia raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ir nurodytus dokumentus, Tardymo izoliatoriaus darbuotojas, įsitikinęs, kad pateikti dokumentai yra pagrindas suteikti pasimatymÄ , apie tai informuoja tardymo izoliatoriaus direktorių arba jo įgaliotÄ pareigÅ«nÄ , kurie raÅ¡ytiniame praÅ¡yme suteikti pasimatymÄ nurodo pasimatymo rūšį, pasimatymų kiekį ir trukmę, o jeigu suteikti pasimatymÄ atsisako, – atsisakymo motyvus. RaÅ¡ytinis praÅ¡ymas su rezoliucija dėl pasimatymo suteikimo perduodamas tardymo izoliatoriaus darbuotojui, atsakingam už pasimatymo vykdymÄ .

Tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai, prieÅ¡ įleisdami į pasimatymų patalpÄ , patikrina į pasimatymÄ su suimtuoju atvykusių asmenų daiktus ir drabužius. Atsisakius daiktų ir drabužių patikrinimo, pasimatymas nesuteikiamas ir laikomas neįvykusiu. Suimtiesiems leidžiamų pasiimti į pasimatymÄ , vykstantį be tardymo izoliatoriaus atstovo, maisto produktų, daiktų ir reikmenų sÄ raÅ¡Ä nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2014 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. V-262 patvirtino Ä®einančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (iÅ¡einančių iÅ¡ jų) asmenų apžiÅ«ros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos apraÅ¡Ä (keistas 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-113), kurio 1-ame priede „Draudžiamų įsineÅ¡ti ir turėti į laisvės atėmimo vietų įstaigas daiktų sÄ raÅ¡as“ nurodyta, jog asmenims, atvykstantiems į pasimatymus su suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsineÅ¡ti bet kokius daiktus, neÅ¡ulius, ryÅ¡ulius, rankines, iÅ¡skyrus higienos priemones, vaikų (kÅ«dikių) maistÄ , jei į pasimatymÄ atvykstama su vaiku (kÅ«dikiu), vaistus, kurie yra gamintojo pakuotėje, turint gydytojo receptÄ , rekomendacijÄ , – tik su laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijos leidimu (vaistus draudžiama įsineÅ¡ti į pasimatymų patalpas, sudaromos sÄ lygos juos vartoti ne pasimatymų patalpose); mokėjimo kortelę, kai asmuo atvyksta į ilgalaikį pasimatymÄ ir jam bus sudaromos sÄ lygos apsipirkti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje (mokėjimo kortelę įsineÅ¡ti į pasimatymų patalpÄ draudžiama).

Taigi Å iaulių TI pareigÅ«nai, neleidę pareiÅ¡kėjo sutuoktinei į ilgalaikių pasimatymų patalpas įsineÅ¡ti daiktus – chalatÄ ir Å¡lepetes - veikė pagal teisės aktų reikalavimus, todėl konstatuoti neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad ilgalaikių pasimatymu metu 2018 m. birželio 13-14 d. d. ir liepos 12-13 d. d. jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo plota norma 3,6 kv. m. Minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui tardymo izoliatoriuose ir areÅ¡tinėse, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2019-03-05) 1.3.1 punkte, kur nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ar areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taigi minimalus 3,6 kv. m plotas vienam asmeniui nustatytas tik tardymo izoliatoriaus kamerose, bet ne ilgalaikių pasimatymų kambariuose.

Atsakovė nurodo, kad Å iaulių TI įrengtų ilgalaikio pasimatymo kambarių plotas yra 9,2981 kv. m ir 9,8161 kv. m, WC kambariai – duÅ¡ai įrengti atskirai nuo pasimatymų kambarių, jų plotas 4,053 kv. m. ir 4,3648 kv. m. Ä® bylÄ pateiktos ir pasimatymo kambarių fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matosi, kad nors kambariai užstatyti baldais, tačiau juose yra pakankamai laisvo grindų ploto. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl per mažo ploto atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad pasimatymų patalpos neparūpintos būtiniausiomis higienos priemonėmis (muilu, tualetiniu popieriumi), rankšluosčiais, netvarkingos, kambaryje nėra lango ir ventiliacijos, priešgaisrinio išėjimo, trūksta inventoriaus (pakabų rūbams), nėra kur išsivirti maisto. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, ilgalaikio pasimatymo patalpų įrengimo nereglamentuoja.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Å iaulių TI ilgalaikių pasimatymų kambariai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nuostatomis. Å ių taisyklių 28-35 punktuose numatyta, kad nuteistųjų ilgalaikiams pasimatymams pataisos namuose įrengiamos ilgalaikių pasimatymų patalpos, leidžiant pasimatyti tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ .

Ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės. Ilgalaikių pasimatymų gyvenamųjų kambarių skaičius nustatomas atsižvelgiant į nustatytÄ didžiausiÄ pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių – vienas ilgalaikių pasimatymų kambarys ne daugiau kaip 100 asmenų. Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui.

Nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal Å¡iame punkte nustatytÄ reikalavimÄ , sanitariniai mazgai ir virtuvės gali bÅ«ti įrengiami bendram naudojimui. Sanitariniame mazge įrengiama Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba duÅ¡o kabina, klozetas, praustuvas, rankÅ¡luosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė. Virtuvėje įrengiama viryklė, praustuvė, spintelės indams ir įrankiams sudėti, atliekų surinktuvė (Å¡iukÅ¡lių dėžė), pakankamas įrankių ir indų kiekis.

Visa įranga turi būti tvarkinga, nekelti pavojaus sveikatai ir gyvybei. Ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje turi būti stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos arba žaliuzės, buitinis šaldytuvas, sieninis veidrodis, sieninė kabykla rūbams. Patalpos aprūpinamos patalyne, rankšluosčiais, reikiamu valymo inventoriumi ir priemonėmis. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 36 punkte sakoma, kad lankytojams išvykus, ilgalaikių pasimatymų patalpos išvalomos drėgnuoju būdu, pakeičiama patalynė, rankšluosčiai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos ilgalaikio pasimatymo patalpų aprūpinimo inventoriumi nereglamentuoja. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI įrengti du ilgalaikio pasimatymo kambariai su atskiromis dušo patalpomis ir WC, kurios nuo pasimatymo kambario atitvertos mūrine siena, viename iš pasimatymų kambarių nėra lango, tačiau šviesa kompensuojama dirbtine apšvieta, šiame kambaryje įrengta mechaninė ventiliacija.

Kitame kambaryje yra langas, vėdinimas vykdomas natÅ«raliu bÅ«du per langÄ . Pasibaigus pasimatymui pareigÅ«nas patikrina, ar paliekamos patalpos yra tvarkingos, jokių skundų dėl netvarkingai paliktų ilgalaikių pasimatymų patalpų pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI administracijai nepateikė. Kadangi atsakovė nurodė, jog pasimatymų kambaryje, kuriame nėra lango, įrengta mechaninė ventiliacija, pareiÅ¡kėjo teiginys dėl ventiliacijos nebuvimo atmestinas, kaip nepagrįstas. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad abiejuose pasimatymų kambariuose yra sieninės pakabos rÅ«bams, mikrobangų krosnelės ir virduliai, pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kambaryje buvo Å¡aldytuvas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad pasimatymų metu nėra kur pasigaminti maisto ir tenka valgyti sausÄ , taip pat nepagrįsti.

Be pagrindo ir pareiÅ¡kėjo baimė dėl patalpų prieÅ¡gaisrinės apsaugos, nes atsakovė pateikė dokumentus, įrodančius įstaigos pasirengimÄ ekstremalioms situacijoms (20-37 b. l.). Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų ir nieko nenurodė atsiliepime apie ilgalaikio pasimatymo patalpų aprÅ«pinimÄ rankÅ¡luosčiais, valymo inventoriumi ir priemonėmis. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad duÅ¡o-WC patalpoje buvo tik Å¡epetys ir grindų skuduras, nebuvo jokių valymo priemonių, rankÅ¡luosčius naudojo savo.

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (18-19 b. l.) taip pat nesimato, kad kambariuose bÅ«tų valymo inventorius ir priemonės, rankÅ¡luosčiai. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte sakoma, kad suimtasis privalo pasibaigus ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtÄ vietÄ ar patalpÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes laikytina, kad Å iaulių TI ilgalaikių pasimatymų kambarys, kuriame pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas pasimatymas, nebuvo tinkamai aprÅ«pintas valymo priemonėmis ir inventoriumi, rankÅ¡luosčiais.

Ilgalaikio pasimatymo kambarių aprÅ«pinimo tualetiniu popieriumi, muilu, kitomis higienos priemonėmis teisės aktai nereglamentuoja. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (nauja redakcija nuo 2017-01-01), numato higienos reikmenų iÅ¡davimo tvarkÄ asmeniÅ¡kai suimtiesiems (nuteistiesiems), pirmÄ kartÄ atvykusiems į laisvės atėmimo vietÄ ir vėliau, kur nurodyta, kad higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems, esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.

Be to, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ numatyta, kad suimtieji gali įsigyti ir turėti įvairių higienos priemonių, tame tarpe ir tualetinio popieriaus, muilo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad maistÄ tenka pirkti parduotuvėje, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas ar jo sutuoktinė prieÅ¡ pasimatymÄ turėjo galimybę apsipirkti Å iaulių TI esančioje parduotuvėje, o tuo pačiu nusipirkti ir bÅ«tiniausių higienos priemonių.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pasimatymų kambario neaprÅ«pinimo muilu ir tualetiniu popieriumi atmestinos. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas.

Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis.

Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Taip pat teisminėje praktikoje buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas ilgalaikių pasimatymų kambaryje, kuris nebuvo tinkamai aprÅ«pintas valymo priemonėmis, inventoriumi, rankÅ¡luosčiais, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau atsakovės padarytÄ pažeidimÄ laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiÅ¡kėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė