2018-12-18 Nr. BB-7394-1-01-1-21674-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-380-511/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21674-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žilvino Šiurnos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. S. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, t. y. jis, būdamas nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu vienerių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, išvyko iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, dėl to 2017 m. balandžio 4 d. buvo paskelbta paieška.

II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Žilvinas Šiurna prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl atmeta kaltinimą pagrindžiančius liudytojų policijos pareigūnų I. G. ir R. J. bei iš dalies B. J. G. ir L. M. parodymus, nesugretinęs jų su kaltinamojo parodymais, t. y., neatlikęs išsamios įrodymų analizės dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 242 straipsnyje, požymių buvimo, padarė nepagrįstas išvadas ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas.

2.2. Teismai ištyrė ne visus V. S. parodymus, o tik tuos, kurie jį teisina, tai laikytina BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas V. S. kaltę, rėmėsi V. S. parodymais, esą jis nežinojo, kad negali išvykti iš savo gyvenamosios vietos, neištyrė bylos duomenų, kad V. S. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį jau atlikinėjo arešto bausmę, kuri iš esmės vykdoma analogiškai kaip ir laisvės atėmimo bausmė, t. y. V. S. žinojo, kad policija jo suimti atvyks į jo nurodytą gyvenamąją vietą Klaipėdoje, ir suprato, kad išvykęs jis bausmės neatlikinės, ir to norėjo, nes paprašytas L. M. atvykti į Kretingą neatsisakė to padaryti, o tai įrodo jo tiesioginę tyčią norėjus vengti bausmės. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad V. S. dalyvavo 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje paskelbiant nuosprendį, kur jam buvo išaiškinta laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir jis ją suprato.

2.3. Pagal teismų praktiką tikslas arba motyvas nėra būtinieji nusikaltimo, nustatyto BK 242 straipsnyje, sudėties požymiai. Aplinkybės, kad išvykdamas į Kretingą V. S. neturėjo tikslo nuo policijos pasislėpti, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti kaip jo tiesioginės tyčios nebuvimo, o vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, turėjo pareigą tikslą atsieti nuo jo valinio santykio su veika vertinimo ir kaltinamojo argumentus apie siekio slapstytis nebuvimą atmesti.

2.4. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį kaltinamojo V. S. parodymų nepalyginę su liudytojo policijos pareigūno R. J. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Tyčiai atskleisti svarbu buvo ištirti duomenis, susijusius su V. S. veiksmais pasirenkant neteisėtą veikimą – išvykimą į kitą miestą turint pareigą atlikti bausmę. 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad jam būnant Klaipėdoje į jo mobilųjį telefoną paskambino L. M. ir paprašė atvykti į Kretingą. Išvykęs naudojosi tuo pačiu mobiliojo ryšio telefono numeriu, kuriuo buvo galima su juo susisiekti ir informuoti, jog yra pranešimas apie bausmės atlikimą. Tačiau liudytojas policijos pareigūnas R. J. paneigė šiuos kaltinamojo teiginius, parodydamas, kad konvojaus pareigūnai jį informavo, jog paskambinę V. S. telefono numeriu su nuteistuoju negalėjo susisiekti, tai leido daryti išvadą, kad V. S. slapstosi.

2.5. Veika, nurodyta BK 242 straipsnyje, yra trunkamoji, todėl teismai turėjo ištirti duomenis, susijusius su V. S. veiksmais šios veikos trukmės metu, t. y. tuomet, kai jis nevykdydamas teisinės pareigos atlikti laisvės atėmimo bausmę buvo Kretingoje, tačiau pirmosios instancijos teismas liudytojo I. G. parodymų išvis nevertino, o apeliacinės instancijos teismas juos įvertino tik iš dalies, tačiau išsamiai netyrė ir negretino jų su V. S. bei L. M. parodymais, o tai laikytina BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

2.6. 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad Kretingos policijos pareigūnui, atvykusiam pagal B. J. G. iškvietimą, prisistatė savo vardu ir pavarde, bet kadangi policijos pareigūnas į jį kreipėsi Vladislavu, tai jis patvirtino, kad jo vardas Vladislavas ir jis yra nuteistas, ir jį policija turi pristatyti į laisvės atėmimo vietą. Tačiau šiuos V. S. parodymus kategoriškai paneigė liudytojas I. G., parodydamas, kad V. S. vengė pateikti savo duomenis, dėl to jam (I. G.) kilo įtarimas, ir tik nuvežtas į policijos komisariatą V. S. paaiškino, jog turėjo bylą. Šie policijos pareigūno parodymai įrodo, kad V. S. suprato, jog pasakęs asmens duomenis bus sulaikytas, todėl vengė juos pateikti. Šios aplinkybės teismo nebuvo ištirtos ir įvertintos, nes nebuvo argumentuota, kodėl V. S. akivaizdžiai neteisėti veiksmai – savo duomenų pagal teisėtą policijos reikalavimą nepateikimas ir policijos pareigūno klaidinimas – konstatuoti kaip neduodantys pagrindo teigti, kad V. S. tyčia vengė atlikti bausmę. Teismas kaip pateisinančią aplinkybę nurodė faktą, kad tuo metu V. S. girtavo ir buvo neblaivus, tačiau teisme V. S. neparodė, jog savo duomenų policininkui nepateikė ir jį klaidino dėl girtumo, todėl teismo išvados laikytinos padarytomis neištyrus visų byloje esančių įrodymų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žilvino Šiurnos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl prokuroro skundo

4. Kasatoriaus teiginiai, kad teismai vertindami įrodymus padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

5. Nuosprendžiai ir nutartys, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, nagrinėjant bylą kasacine tvarka tikrinami tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiami teismų sprendimai kasacinės instancijos teisme tikrinami remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas patikrina, ar tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Tokių trūkumų teismams vertinant įrodymus nenustatyta. Pažymėtina, kad kasaciniu pagrindu nepripažįstami teiginiai, kuriais tiesiog nesutinkama su įrodymų vertinimu, teismų padarytomis išvadomis dėl nustatytų byloje faktinių aplinkybių (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-358/2014, 2K-587/2014, 2K-519-507/2015).

7. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl V. S. išteisinimo pagal BK 242 straipsnį grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teisiamajame posėdyje buvo apklausti kaltinamasis V. S., liudytojai B. J. G., R. J., V. J., I. G., L. M., ištirti bylos dokumentai (tarnybinis pranešimas, raštas dėl V. S. paieškos, asmens faktinio sulaikymo protokolas, garso įrašo apžiūros protokolas, V. S. asmens duomenys, 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendis, patvarkymas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo, konvojaus būrio informacija, tarnybinis pranešimas) ir kiti duomenys, turintys reikšmės bylai teisingai išspręsti. Juos įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog neįrodyta, kad V. S. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatomis, išteisinamajame nuosprendyje išdėstė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kurie buvo pagrindas kaltinamąjį V. S. išteisinti, bei motyvus, kuriais remdamasis teismas atmetė kaltinimo įrodymus, taip pat teismo išvadas dėl V. S. išteisinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai, jog nesant V. S. nustatytos pareigos būti namuose, jis per 6 dienas 2 kartus ten policijos darbuotojų nebuvo surastas, negali būti laikoma vengimu atlikti paskirtą bausmę.

8. Apeliacinės instancijos teismas prokuroro skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, teismo nuosprendyje dėl esminių apeliacinio skundo argumentų (dėl pirmosios instancijos atlikto įrodymų vertinimo, dėl paieškos laiko, dėl liudytojų V. J., L. M., B. J. G. ir I. G. parodymų, dėl V. S. neteisingų asmens duomenų pateikimo policijos pareigūnams, dėl V. S. nepranešimo artimiesiems, kad išvyksta, dėl liudytojos V. J. pateikto garso įrašo ir kt.) pasisakė, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 5 dalyje, pateikė motyvus, paaiškinančius, dėl ko prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis pripažįstamas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų pripažinti, jog V. S. tyčia vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę ir tam ėmėsi aktyvių veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad V. S. nebuvo nustatyta pareiga pačiam prisistatyti į policijos komisariatą; jis išvyko iš namų į Kretingą norėdamas padėti kitam asmeniui atlikti ūkio darbus, o ten užsibuvo, nes su L. M. girtavo. Esant šioms aplinkybėms nepranešimas apie išvykimą iš gyvenamosios vietos, telefono išjungimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone nevertintini kaip išteisintojo aktyvūs veiksmai, siekiant išvengti bausmės atlikimo, ir to nepakanka jo kaltei padarius šią veiką konstatuoti.

9. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žilvino Šiurnos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai

Rima Ažubalytė Olegas Fedosiukas Eligijus Gladutis