Legislator Case Law & Legislation
241cb4b3-d522-451b-944a-bbd771d74a01 AI generated

241cb4b3-d522-451b-944a-bbd771d74a01 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 241cb4b3-d522-451b-944a-bbd771d74a01
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas PByla Nr. 1N-86/2012      Procesinių sprendimų kategorijos:                            2.9.7.2.; 2.1.6.2.; 2.3.1.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,teisėjų: Laimos Garnelienės, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,teismo posėdyje išnagrinėjo L.

Legislator headnote

AI generated

241cb4b3-d522-451b-944a-bbd771d74a01 · Lietuvos apeliacinis teismas: SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant BPK normas, konstatuotina, kad teismas pirmÄ posėdį (taikinamÄ jį) rengia tik tokiu atveju, jeigu nėra BPK 4121 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ (BPK 413 straipsnis). Taigi niekuo nepagrįstas L. M. skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo informuoti jį apie posėdžio datÄ ir vietÄ , taip pat apie teisėjų kolegijos sudėtį. Tokia informacija negalėjo bÅ«ti pateikta pareiÅ¡kėjui, kadangi joks teismo posėdis paprasčiausiai nebuvo rengiamas.L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas PByla Nr. 1N-86/2012      Procesinių sprendimų kategorijos:                            2.9.7.2.; 2.1.6.2.; 2.3.1.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,teisėjų: Laimos Garnelienės, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,teismo posėdyje išnagrinėjo L.

M. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ pagal 2012 m. liepos 11 d. L. M. skundÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : L. M. 2012 m. liepos 11 d. skunde prašė Kauno apygardos teismo pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ prieÅ¡ Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojÄ V. Č., kaltindamas jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 2 dalyje ir 139 straipsnio l dalyje.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Č. 2011 m. sausio 25 d. nutarime suklastojęs duomenis, neatlikęs vyresniojo prokuroro pareigų, bendrininkaudamas ir bandydamas nuslėpti savo pavaldinio prokuroro R. M. galimai padarytas nusikalstamas veikas, piktnaudžiaudamas pareigomis, apÅ¡meižė pareiÅ¡kėjÄ , melagingai apkaltino, įžeidė bei pažemino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , oficialiame dokumente melagingai tvirtindamas, jog „...prokuroro veikoje jokių nusikalstamos veikos požymių nenustatyta“, bei „...L.

M. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis civilinio proceso metu, už kÄ jam teismas skyrė 1000 litų baudÄ . Å iuo metu L. M. taip pat raÅ¡o Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio praÅ¡ymus, kurie yra niekuo nepagrįsti...“. Å is Å¡meižimas ir įžeidimas yra padaryti tiesiogine tyčia, suvokiant pasekmes bei žinant, kad buvo žeminama pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas. L. M. skunde buvo nurodęs, jog prokuroro Å¡meižikiÅ¡kus teiginius visiÅ¡kai paneigė Kauno apygardos teismas, 2011 m. sausio 10 d. nutartimi panaikinęs neteisėtÄ baudÄ , Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis, kuria buvo panaikintas prokuroro nutarimas, bei Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria buvo palikta galioti žemesnio teismo nutartis.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog V. Č. nusikalstami veiksmai padarė jam didžiulę turtinę ir neturtinę žalÄ , be to, pareiÅ¡kėjas porÄ mėnesių sunkiai sirgo, keletÄ kartų buvo paguldytas intensyviam gydymui nuo gauto mikroinsulto į ligoninę.Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ pagal 2012 m. liepos 11 d. L. M. privataus kaltinimo skundÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad privataus kaltinimo procesas negali bÅ«ti pradėtas, kadangi yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradėtas, t. y. akivaizdu, jog nebuvo padaryta veika ar veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

             Skunde pareiÅ¡kėjas L. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ .             PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartis yra akivaizdžiai neteisėta, nepagrįsta ir melaginga. Skundžiama nutartis yra motyvuojama neegzistuojančiais įstatymais.              PareiÅ¡kėjas teigia, kad visi skundžiamÄ nutartį priėmusios teisėjų kolegijos nariai jau anksčiau yra priėmę neteisėtus, jam nepalankius procesinius sprendimus, todėl dėl Å¡ių teisėjų veiksmų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Teisėjų tarybÄ bei Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ .

Skunde nurodoma, kad pareiškėjui nepalankius sprendimus yra priėmęs ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Tokius Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko veiksmus pareiškėjas taip pat yra apskundęs Teisėjų tarybai bei Lietuvos Respublikos generaliniai prokuratūrai. L. M. yra įsitikinęs, kad Kauno apygardos teismo teisėjai negalėjo priimti jokio sprendimo dėl jo privataus kaltinimo skundo, kadangi jie yra šališki, mano, jog jo privataus kaltinimo skundas turėjo būti perduotas nagrinėti kitam teismui.

PareiÅ¡kėjas tikina, kad privataus kaltinimo bylos baigtimi yra suinteresuoti ir skunde įvardijami Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėjai, kadangi jie nenori, jog paaiÅ¡kėtų jų neteisėti veiksmai.             Skunde yra pažymima, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo laikÄ , vietÄ ir kolegijos sudėtį. Be to, L. M. aiÅ¡kina, jog vienas iÅ¡ skundžiamÄ nutartį priėmusių teisėjų anksčiau yra aplaidžiai atlikęs savo pareigas, tačiau ir vėl daro analogiÅ¡kus pažeidimus.             PareiÅ¡kėjui yra neaiÅ¡ku, kodėl asmens, kurį jis kaltina padarius nusikalstamas veikas, veiksmai, buvo įvardinti kaip atitinkantys vieÅ¡Ä jį interesÄ .

L. M. nurodo, jog prokuroras nutarime jį Å¡meiždamas bei įžeisdamas padarė ne tik nusikalstamas veikas, bet ir nesilaikė Å¡iam pareigÅ«nui keliamų etikos reikalavimų.             Skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnyje, padarymo faktÄ patvirtina nedarbingumo pažymos, laikraščių santraukų kopijos.Ä® teismo posėdį skundÄ padavęs L. M. neatvyko, todėl jokių paaiÅ¡kinimų skundo argumentams patikslinti ar papildyti nedavė, taip pat nepateikė jokių papildomų su skundu susijusių dokumentų.Skundas atmetamas.BPK 4121 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog teisėjas (nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija), gavęs nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde ar pareiÅ¡kime nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Sprendžiant privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimÄ ir atisakant pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , teismo posėdis nėra rengiamas.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant BPK normas, konstatuotina, kad teismas pirmÄ posėdį (taikinamÄ jį) rengia tik tokiu atveju, jeigu nėra BPK 4121 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ (BPK 413 straipsnis). Taigi niekuo nepagrįstas L. M. skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo informuoti jį apie posėdžio datÄ ir vietÄ , taip pat apie teisėjų kolegijos sudėtį. Tokia informacija negalėjo bÅ«ti pateikta pareiÅ¡kėjui, kadangi joks teismo posėdis paprasčiausiai nebuvo rengiamas.L.

M. tvirtina, jog joks procesinis sprendimas dėl jo privataus kaltinimo skundo negalėjo bÅ«ti priimtas Kauno apygardos teisme, kadangi Å¡io teismo teisėjai yra Å¡aliÅ¡ki. Toks skundo teiginys irgi yra nepagrįstas.BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ , jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimÄ , sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymÄ arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.

Minėtame straipsnyje nustatytų aplinkybių byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog kuris nors iÅ¡ skundžiamÄ sprendimÄ priėmusių teisėjų kolegijos narių ar visa teisėjų kolegija, negalėjo priimti sprendimo dėl L. M. privataus kaltinimo skundo. Aplinkybė, jog skundžiamÄ nutartį priėmusios teisėjų kolegijos nariai, be to, kiti Kauno apygardos teismo teisėjai anksčiau kitose bylose yra priėmę pareiÅ¡kėjo netenkinančius procesinius sprendimus, taip pat nėra pagrindas manyti, jog Å¡ie teisėjų kolegijos nariai negalėjo priimti procesinio sprendimo dėl L.

M. privataus kaltinimo skundo. Pažymėtina, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmenų konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti beÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog 2012 m. liepos 18 d. nutartį priėmęs teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas ir subjektyviuoju, ir objektyviuoju aspektais. Pagal BPK 229 straipsnio 1 dalį, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali bÅ«ti perduota iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teisme sprendžiant klausimÄ dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo pagal L.

M. skundÄ , nebuvo iÅ¡kilus jokia grėsmė nei valstybės saugumui, nei vieÅ¡ajai tvarkai ar teisingumo interesams, todėl taikyti BPK 229 straipsnio nuostatų nebuvo jokio poreikio. Pažymėtina dar ir tai, kad pats L. M. skundÄ padavė bÅ«tent Kauno apygardos teismui, vėliau jokių praÅ¡ymų perduoti šį skundÄ nagrinėti kitam teismui irgi nepateikė.PareiÅ¡kėjas skunde mini atskirus procesinius sprendimus, kuriuos priėmė Kauno apygardos teismo teisėjai, aiÅ¡kina, jog Å¡ie sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nurodo, kad dėl Å¡ių sprendimų yra kreipęsis į įvairias institucijas.

Tokie L. M. skundo teiginiai yra nenagrinėtini, kadangi jie nėra susiję su skunde suformuluotu praÅ¡ymu ir su pačiu skundo dalyku. Teisėjų kolegija, nagrinėdama skundÄ , Å¡io proceso metu tikrina tik tai, ar žemesniojo teismo teisėjų kolegija, svarstydama paduoto L. M. skundo pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ priimtinumo klausimÄ , teisingai įvertino skunde iÅ¡dėstytus faktus ir ar pagrįstai atsisakė tokį procesÄ pradėti, todėl skundo argumentai, susiję su galimu prokuroro profesinės etikos taisyklių pažeidimu, irgi yra nenagrinėtini.IÅ¡ L.

M. privataus kaltinimo skundo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjas mano, kad Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011 m. sausio 25 d. nutarimo teiginiai, jog „...prokuroro veikoje jokių nusikalstamos veikos požymių nenustatyta“, bei „...L. M. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis civilinio proceso metu, už kÄ jam teismas skyrė 1000 litų baudÄ . Å iuo metu L. M. taip pat raÅ¡o Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio praÅ¡ymus, kurie yra niekuo nepagrįsti...“, Å¡meižia bei įžeidžia pareiÅ¡kėjÄ .

Tokie L. M. kaltinimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Pagal BK 155 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nevieÅ¡ai įžeidė žmogų. Minėtos nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (toliau – prokuroras) priimdamas 2011 m. sausio 25 d. nutarimÄ , kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal L. M. praÅ¡ymÄ , atliko įstatymu jam pavestas funkcijas. Nutarime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas prokuroras grindė turėtais ir jo įvertintais duomenimis, todėl jos nelaikytinos nei Å¡meižimu, nei įžeidimu. Aplinkybė, kad prokuroras priėmė pareiÅ¡kėjo netenkinantį procesinį sprendimÄ , nėra pagrindas konstatuoti, jog buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika.

IÅ¡ Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos medžiagos matyti, jog prokuroro 2011 m. sausio 25 d. nutarimas Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi buvo panaikintas, Å¡iÄ nutartį Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi paliko galioti. Prokuroro nutarimas buvo panaikintas, kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavo, jog skųstas nutarimas buvo nepakankamai motyvuotas. Tokia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuriai pritarė ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, jog prokuroras atlikdamas savo funkcijas padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 2 dalyje.

Skirtingas, tačiau motyvuotas analogiÅ¡kų duomenų vertinimas negali bÅ«ti pagrindu kilti baudžiamajai atsakomybei, prokuroras negali bÅ«ti persekiojamas už tai, kad atlikdamas savo funkcijas jis priėmė sprendimÄ , kurį vėliau BPK nustatyta tvarka panaikino ikiteisminio tyrimo teisėjas.L. M. yra pateikęs Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria jis buvo nubaustas 1000 litų bauda už tai, kad piktnaudžiavo teismo nuÅ¡alinimo teise. Taigi prokuroro nutarime buvo pagrįstai nurodyta, kad L.

M. buvo baustas bauda už tai, jog piktnaudžiavo savo teisėmis. Pažymėtina, kad nutarties, kuria Å¡i bauda bÅ«tų panaikinta, pareiÅ¡kėjas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei skundÄ nagrinėjančiam teismui. Bet kokiu atveju, prokuroro nutarime nurodytas nubaudimo faktas atitinka tikrovę.Pritarus pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad yra akivaizdu, jog nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 2 dalyje, požymių, iÅ¡vestiniais tampa privataus kaltinimo skundo argumentai, susiję su nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymu, kadangi pastarosios veikos padarymas yra siejamas su anksčiau minėtų nusikalstamų veikų padarymu.

Konstatavus, jog pareiškėjas nebuvo apšmeižtas bei įžeistas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog prokuroro nutarime padarytos išvados turėjo įtakos L. M. sveikatos būklei. Taigi klausimai susiję, su BK 139 straipsnio 1 dalies taikymu, detaliau nenagrinėjami.Pažymėtina, jog pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pareiškėjo pateiktos nedarbingumo pažymėjimų kopijos, taip pat išrašas iš medicininių dokumentų, nepatvirtina aplinkybės, jog jis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo dėl skunde minimo prokuroro veiksmų. L. M. teiginių nepatvirtina ir jo pateiktos laikraščių santraukų kopijos. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktos laikraščių straipsnių kopijos visiškai nėra susijusios su nagrinėjamais klausimais, be to, iš jų net nėra matyti, apie kokį laikotarpį juose yra kalbama.Esant tokioms aplinkybėms L.

M. skundas atmetamas ir paliekama galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,       n u t a r i a : L. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį.Å i nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                                   Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                                                 Laima Garnelienė                                                                                                                              Viktoras Kažys Â