241b7e8d-2f35-4cf7-8216-e9b7c965a303 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Virginijus Gedeikis

 Baudž. byla Nr. 1A-297-174/2011  Teisminio proceso Nr. 1-44-1-00131-2009-6  Procesinio sprendimo kategorijos:  2.4.; 1.2.4.5, 1.2.4.6.8, 1.1.8.1.; 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n u o s p r e n d i s

Lietuvos respublikos vardu

2011 m. balandžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,

nuteistojo gynėjai Danguolei Žilinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį

skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendžio, kuriuo M. B., asmens kodas (duomenys

neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteistas vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta vienerių metų dviejų mėnesių ir 9 dienų laisvės atėmimo bausme, Plungės rajono apylinkės teismo 2008-05-08 nutartimi subendrinta pagal to paties teismo 2008-03-26 ir 2008-01-30 nuosprendžius, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bÅ«tas laikas nuo 2009-09-04 priimtos nutarties dėl M. B. lygtinio paleidimo prieÅ¡ terminÄ iki faktinio jo paleidimo 2009-09-10, ir bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Patvirtintas 2011 m. sausio 11 d. kaltininko A. S., jo atstovės pagal įstatymÄ V. S. ir nukentėjusiojo R. M. pasiraÅ¡ytas

susitarimas dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 1

500 Lt susitarime aptarta tvarka ir terminais.

Patvirtintas 2011 m. sausio 11 d. kaltininko E. K. ir nukentėjusiojo R. M. pasirašytas susitarimas dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 1

500 Lt susitarime aptarta tvarka ir terminais.

Patvirtintas 2011 m. sausio 11 d. kaltininko M. B. ir nukentėjusiojo R. M. pasirašytas susitarimas dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 1

500 Lt susitarime aptarta tvarka ir terminais.

R. M. ieÅ¡kinio nagrinėjimo procesas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ E. K., M. B., A. S. ir V. S. nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p., teismui priėmus ieÅ¡kovo atsisakymÄ .

Priteista solidariai iš M. B., E. K. ir A.

S. 274,84 Lt gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinį įrodymÄ â€“ magnetÄ (saugomÄ TelÅ¡ių AVPK Rietavo PK pagal kvitÄ BBB Nr. 002264) – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. K. ir A. S., bet jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

M. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. K. ir A. S. dėl chuliganiškų paskatų

nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra M. B., E.

K. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe, 2009-12-21, apie 23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bute dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikė R. M. sveikatÄ . R. M. rakinant 15 buto duris E. K. pribėgęs prie jo tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į galvÄ , tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmÄ , ir abu susigrÅ«mė. Grumtynių metu pro nukentėjusiojo atrakintas buto duris abu pateko į 15 butÄ ir toliau grÅ«mėsi koridoriuje. M.

B. ir A. S. patekus į koridorių pro praviras buto duris, M. B. rankoje turėtu magnetu tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį į galvÄ iÅ¡ kambario atėjusiam V. K., padarė nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje – nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to sudavė vienÄ smÅ«gį magnetu į galvÄ R. M., padarė nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje – nežymų sveikatos sutrikdymÄ . R. M. dėl magnetu suduoto smÅ«gio nugriuvus ant grindų, M. B.,

E. K. ir A. S. tyčia kojomis spyrė nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas ir įspyrę ne mažiau kaip tris kartus padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės ausies kauÅ¡elyje ir veido kairėje, muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje plaÅ¡takoje, ir antro pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡tikaulio skeveldrinį lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Apeliaciniu skundu neteistasis M. B. praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės bei jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio

2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir, remiantis BK 38 straipsniu, bylÄ nutraukti arba paskirti Å¡velnesnę su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Apelianto teigimu, teismo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistasis M. B. teigia, jog jis dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, tai konstatuota ir skundžiamame teismo

nuosprendyje, kad įvykio dienÄ jis ir kiti nuteistieji susirinkę pas M. K. tarėsi pamokyti, tai yra atkerÅ¡yti R.

M. dėl to, kad jis skriaudžia jų draugÄ M. M., kuris prašė jų pagalbos. Aptarę veiksmų planÄ jie išėjo ieÅ¡koti R. M.. Kai pastarasis pasirodė prie savo namo, E. K. sudavė

R. M. į galvÄ , po to konfliktas persikėlė į R. M. buto koridorių. Apeliantas M. B. neneigia,

jog šio konflikto metu jis taip pat, kaip ir kiti nuteistieji, sudavė smūgius R. M. ir V. K., kuris ėjo ginti R. M..

Apelianto teigimu, teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau padarė neteisingas išvadas, jog smurtinius veiksmus jis atliko iš chuliganiškų paskatų, tai turėjo įtakos neteisingam jo veiksmų kvalifikavimui ir bausmės paskyrimui.

Apeliantas

M. B. teigia, jog teismas, nepaisant jo prisipažinimo dėl nusikaltimo padarymo, privalėjo objektyviai įvertinti, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių paskatų buvo padaryti sužalojimai R. M. bei padaryti iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad jis – M. B. – pripažino, jog smurtinius veiksmus atliko iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Tačiau apeliantas teigia, jog jam Å¡ios sÄ vokos reikÅ¡mės niekas neiÅ¡aiÅ¡kino, jam tai buvo nesvarbu, nes jis iÅ¡ esmės teisingai ir sÄ Å¾iningai nurodė faktines įvykio aplinkybes. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis neturėjo gynėjo, todėl nesuprato sÄ vokų „chuliganiÅ¡kos paskatos“ ir „asmeninės paskatos“ reikÅ¡mės.

M. B. aiškina, kad tiek jo, tiek kitų nuteistųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti keršijant pastarajam už neteisėtus ir

netinkamus veiksmus prieš M. M., tai, pasak nuteistojo M. B., patvirtina, kad šiuo atveju nusikaltimo objektas buvo

ne vieÅ¡oji tvarka, o R. M. sveikata, siekiant jam sukelti fizinį skausmÄ . Akivaizdu, kad vieÅ¡oji tvarka nebuvo sutrikdyta, nes name, kur įvyko konfliktas, jo metu kiti asmenys triukÅ¡mo negirdėjo, jų ramybė nebuvo sutrikdyta ir nė vienas namo gyventojas tokių aplinkybių nepatvirtino. Be to, konfliktas iÅ¡ esmės vyko bute, kur buvo atlikti visi smurtiniai veiksmai. Nuteistojo M. B. nuomone, jo veiksmai iÅ¡ BK 138 straipsnio

2 dalies 8 punkto turi būti perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio l dalį.

Apeliantas M. B. nurodo, kad skirdamas bausmę teismas konstatavo, kad jis nusikalto bÅ«damas lygtinai atleistas nuo bausmės, todėl jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis). Tačiau teismas neatkreipė dėmesio ir neįvertino, kad nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, įvykdė bÅ«damas nepilnametis. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis visiÅ¡kai prisipažino ir galisi nusikaltęs, su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, ir teismas šį susitarimÄ patvirtino. Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo jis neturėtų realios galimybės atlyginti žalos susitarime nustatytu terminu, dėl to nukentėtų R. M. interesai.

M. B. nurodo, kad anksčiau jam nebuvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsniu, ir mano, kad toks atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neprieštarautų įstatymui.

Nuteistojo gynėja praÅ¡o nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. B. kaltės

klausimo neginčija, tačiau teigia, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais E. K. ir A. S. nukentėjusįjį R. M. sužalojo iš anksto susitarę atkeršyti pastarajam dėl

to, kad jis skriaudžia jų draugÄ M. M., kuris prašė jų pagalbos. Apelianto M. B. teigimu, tiek jo, tiek kitų nuteistųjų veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo atlikti kerÅ¡ijant pastarajam už neteisėtus ir netinkamus veiksmus prieÅ¡ M. M., tai, pasak nuteistojo M. B., patvirtina, kad Å¡iuo atveju nusikaltimo objektas buvo ne vieÅ¡oji tvarka, o R. M. sveikata, siekiant sukelti jam fizinį skausmÄ . Byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai

patvirtina, kad apeliantas M. B. bei kiti nuteistieji – E. K. ir A. S. – nukentėjusįjį R. M. sužalojo pastarajam kerštaudami dėl to, kad jis

konfliktuoja su jų draugu M. M.. Tai yra įvykio dienÄ apeliantas M. B., kiti nuteistieji – E.

K. ir A. S., taip pat M. M. bei Ž. N. buvo susirinkę pas M. K. ir visi

tarėsi dėl keršto R. M. už jo konfliktus su M. M.. Nutarę „pamokyti“ R. M., tai yra atkeršyti jam už neteisėtus ir

netinkamus veiksmus prieÅ¡ jų draugÄ M. M., jie išėjo jo ieÅ¡koti. Pastarajam pasirodžius prie savo namo, tai yra iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir įėjus į namo laiptinę, E. K. su A. S., M. B. ir

Ž. N. nubėjo į šio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę. R. M. rakinant (duomenys neskelbtini) buto

duris E. K. pribėgęs prie jo tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į galvÄ , ir abu susigrÅ«mė. Grumtynių metu, pro nukentėjusiojo atrakintas buto duris abu pateko į (duomenys neskelbtini) butÄ ir toliau grÅ«mėsi koridoriuje. Tada M. B. ir A. S. pateko į koridorių pro praviras buto duris, M. B. rankoje turėtu magnetu tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį į galvÄ iÅ¡ kambario atėjusiam V. K., po to sudavė vienÄ smÅ«gį magnetu į galvÄ R. M.,

padarė nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje – nežymų sveikatos sutrikdymÄ . R. M. dėl magnetu suduoto smÅ«gio nugriuvus ant grindų, M. B., E. K. ir A. S. tyčia

kojomis spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Tai patvirtina nuteistųjų bei liudytojų parodymai.

Skundžiamame teismo nuosprendyje chuliganiÅ¡kos paskatos kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojantis požymis grindžiamas tuo, kad kaltinamieji prisipažino nesunkiai sužaloję nukentėjusįjį dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tai yra skundžiamame nuosprendyje konstatuota: „Kad kaltinamieji veikdami bendrininkų grupe, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nukentėjusiajam R. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir jų veikos atitinka požymius nusikaltimo, numatyto

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai.“ Daugiau jokių motyvų, kodėl apelianto M. B., kartu ir kitų nuteistųjų veika vertintina kaip

padaryta dėl chuliganiškų paskatų, nuosprendyje nėra nurodyta.

Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-324/2005, 2K-716/2007, 2K-136/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad vieÅ¡osios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (BK  284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veikÄ kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. Teismų praktikoje smurto veiksmai, nors ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2008). Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, kvalifikuojanti aplinkybė, kad veika padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, paprastai neinkriminuojama.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas M.

B. ir kiti nuteistieji nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatÄ

kerÅ¡taudami pastarajam dėl to, jog Å¡is konfliktuoja su jų draugu M. M.. Tai yra jie įvykio dienÄ susitarę atkerÅ¡yti

nukentėjusiajam R. M. dėl pastarojo konfliktų su jų draugu M. M., ėjo ieÅ¡koti R. M., pamatę pastarÄ jį beeinantį į namo laiptinę, E. K. pribėgus ir sudavus ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į galvÄ , abu susigrÅ«mė, ir grumtynių metu abu pateko į butÄ ir toliau grÅ«mėsi, apeliantas M. B. ir kitas nuteistasis A. S. pateko į buto koridorių pro praviras buto duris, tada visi nuteistieji sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam. Visi nuteistieji aiÅ¡kiai parodė, jog jie smurtavo prieÅ¡ R. M. dėl to, jog norėjo atkerÅ¡yti dėl jo konfliktų su jų draugu M. M.. Todėl akivaizdu, kad apelianto M. B. bei kitų nuteistųjų pyktis dėl R. M. konfliktų su jų draugu M. M. susiformavo daug anksčiau – iki jie, aptarę veiksmų planÄ atkerÅ¡yti R. M., ieÅ¡kodami pastarojo, pamatė jį iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio ir einant į savo namo laiptinę.

Teisėjų kolegija tokias nustatytas aplinkybes vertina kaip asmeninio pobÅ«džio tarpusavio prieÅ¡iÅ¡kumÄ , santykių aiÅ¡kinimÄ si, peraugusį į smurtinį konfliktÄ , ir konstatuoja, kad apelianto M. B., kartu ir kitų nuteistųjų E. K. ir A. S. smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį nulėmė ne chuliganiÅ¡kos paskatos.

Nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų veiksmai buvo siekimas sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar rimtį bei pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius. Konfliktas nors ir prasidėjo vieÅ¡oje vietoje, tai yra daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, pažymėtina, kad iÅ¡ esmės konfliktas vyko nukentėjusiojo buto koridoriuje, tai yra E. K. pribėgus prie nukentėjusiojo R. M. ir suduodant smÅ«gius pastarajam, kai Å¡is rakino savo buto duris bei jiems susigrÅ«mus, grumtynės toliau vyko buto koridoriuje, kur netrukus pateko M. B. ir

A. S., ir visi trys nuteistieji sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, konfliktas įvyko vėlyvu paros metu (apie 23 val.), nėra jokių duomenų, kad jį bÅ«tų stebėję paÅ¡aliniai asmenys. Vien tik faktas, kad konfliktas prasidėjo vieÅ¡oje vietoje, tai yra E. K. atlikus smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, kai jis rakino savo buto duris, esant nustatytai neginčijamai aplinkybei, jog konfliktas iÅ¡ esmės vyko buto koridoriuje, kur visi trys nuteistieji atliko smurtinius veiksmus prieÅ¡ R. M., neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar apeliantas M. B. bei kiti nuteistieji veikė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Kadangi apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo apelianto M. B., kartu ir kitų nuteistųjų, kurie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, veikÄ kaip padarytÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), apelianto M. B., kartu ir apeliacinio

skundo nepadavusių kitų nuteistųjų E. K. ir A. S. nusikalstama veika (BPK 320 straipsnis) perkvalifikuotina į

Å¡velnesnį BaudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK

138 straipsnio 1 dalį.

Perkvalifikavus

M. B. veikÄ , iÅ¡ naujo sprendžiamas bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skyrimo klausimas, taip pat darytini reikiami pakeitimai dėl nuteistajam M. B. paskirtos

subendrintos bausmės. Kiti nuteistieji – E. K. ir A. S. – nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ

nusikalstamÄ veikÄ yra atleisti, todėl ir perkvalifikavus jų veikÄ , nėra pagrindo spręsti bausmės jiems paskyrimo klausimÄ .

Skirdama M. B. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje,

tokiÄ pačiÄ bausmės rūšį kaip ir apylinkės teismas – laisvės atėmimÄ , kolegija atsižvelgia į nuosprendyje nurodytus

bausmės skyrimo motyvus, tai yra, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, M. B. anksčiau teistas, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė lygtinai atleistas nuo bausmės prieÅ¡ terminÄ , esant neiÅ¡nykusiam teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsižvelgtina į kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tai yra, kad nustatytos M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai galisi nusikaltęs, bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe,

galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bei aplinkybes, jog nuteistasis M. B. susitaikė su nukentėjusiuoju R. M.,

pastarasis jam atleido, pasirašė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį pripažįsta, dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis neprieÅ¡taravo, kad nuteistasis M. B. bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jam nutraukta. Apeliantas

M. B. nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsižvelgė į jo ankstesnį teistumÄ ir konstatavo, jog jis yra recidyvistas, nes, apelianto teigimu, jis anksčiau nusikalto bÅ«damas nepilnametis, tačiau, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, aplinkybė, jog jis anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė bÅ«damas nepilnametis, nekeičia pastarojo teisinio statuso, tai yra, jog jis naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , vadinasi, bÅ«damas recidyvistu, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo

M. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendį pakeisti:

M. B., A. S. ir E. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK

138 straipsnio 1 dalį.

M. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su Plungės rajono apylinkės teismo 2008-05-08 nutartimi pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2008-03-26 ir 2008-01-30 nuosprendžius subendrinta neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintÄ vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

E. K. palikti BK 38 straipsnio 1 dalies taikymÄ , A.

S. – BK 93 straipsnio taikymÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                     Violeta

Miliuvienė

Kolegijos teisėjai                                                                                           Zigmas Pocius

Remigijus Preikšaitis