2418f4bb-bd6e-4c54-8d4d-42e0d3a74e44 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eA2-1725-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02299-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.15 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, sekretoriaujant Daivai JokÅ«baitytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. A. ir jos bei ieÅ¡kovo V. A. atstovei advokatei Ingai Žemkauskienei, atsakovui E. A., trečiojo asmens A. A. U. atstovui advokato padėjėjui Vaidui Kontrimui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I. A. ir V. A. ieÅ¡kinį atsakovui E. A., tretiesiems asmenims D. A., A. A. U. ir notarei Jurgitai Valaitienei dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovai I. A. ir V. A. ieškiniu prašo:

1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 2 d. ieÅ¡kovų ir atsakovo E. A. sudarytÄ 2/3 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį;

2) taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams jungtinės nuosavybės teise 2/3 dalis žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento D. A., ieÅ¡kovo V. A. ir atsakovo E. A. 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį dalyje, kuria ieÅ¡kovas V. A. padovanojo atsakovui E. A. dėl 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);

4) taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui V. A. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);

5) priteisti ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodė, kad I. A. dažnai bÅ«na iÅ¡vykusi, o V. A. sveikatos bÅ«klė yra itin prasta, todėl ieÅ¡kovai nusprendė didžiÄ jÄ dalį jiems priklausančio nekilnojamojo turto padovanoti savo sÅ«nui E. A. PrieÅ¡ sudarant dovanojimo sutartis atsakovas E. A. patikino ieÅ¡kovus, kad Å¡ie galės netrukdomai naudotis dovanojimo sutarčių pagrindu atsakovui perleistu nekilnojamuoju turtu, kad atsakovas rÅ«pinsis žemės sklypu bei namu pilna apimtimi, prižiÅ«rės patalpas, taip pat jog jis rÅ«pinsis pensinio amžiaus sulaukusiais ieÅ¡kovais ir prisidės prie jų iÅ¡laikymo.

Deja, po dovanojimo sutarčių sudarymo atsakovo E. A. elgesys kardinaliai pasikeitė. Atsakovo bendravimas su ieškovais tapo šaltas, šiurkštus, jis ilgus laikotarpius su ieškovais nekomunikuoja, ignoruoja ieškovų telefoninius skambučius. Pasitaikydavo ir tebepasitaiko atvejų, kai atsakovas net ir susitikęs su ieškovais „akis į akį“ su pastaraisiais visiškai nebendrauja, t.y. nekalba. Nors sudarant dovanojimo sutartis ieškovai turėjo pagrindo tikėtis atsakovo rūpesčio po sutarčių sudarymo, pastarasis visiškai neprisideda prie ieškovų išlaikymo, visiškai nederina su ieškovais žemės sklypo bei namo tvarkymo būdų, į patalpas neįleidžia.

Taigi, be aukščiau nurodyto nepagarbaus elgesio, atsakovas dar ir savavaliauja turte, kurio dalis Å¡iai dienai tebepriklauso ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovai nurodo, kad apdovanotasis atsakovas E. A. ne tik vengia ieÅ¡kovus iÅ¡laikyti ir (ar) jais rÅ«pintis, bet ir apskritai faktiÅ¡kai nebendrauja, o kai bendrauja, tÄ daro Å¡iurkščiai ir Å¡altai, neretai atsakovo elgesys perauga į psichologinį spaudimÄ . IeÅ¡kovams priminus, kad dalis žemės sklypo bei namo vis dar priklauso jiems, atsakovas nurodo, kad jam tai „nesvarbu“ ir jis „tvarkysis su turtu taip kaip pats nori, o jei ieÅ¡kovai tam kliudys, jie pasigailės“.

Kaip minėta aukščiau, atsakovas be ieÅ¡kovų žinios ir juolab sutikimo pakeitė namo spynas ir faktiÅ¡kai užkirto galimybę ieÅ¡kovams jame lankytis, atsakovas nuolat akcentuoja, kad lankytis patalpose ieÅ¡kovai taipogi nebeturi jokios subjektinės teisės. Nors atsakovui puikiai žinoma, kad jo tėvÄ , t.y. ieÅ¡kovÄ V. A. (duomenys neskelbtini) iÅ¡tiko insultas, po ko jo sveikata yra ypatingai silpna, bendraudamas tiek su juo, tiek su ieÅ¡kove atsakovas elgiasi pabrėžtinai Å¡altai ir grubiai.

Tokie veiksmai neabejotinai yra smerktini geros moralės požiÅ«riu ir ieÅ¡kovų įsitikinimu, sudaro pagrindÄ panaikinti dovanojimo sutartis remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 str. 1 d. nuostatomis. Be to ieÅ¡kovai nurodė, kad, iki dovanojimo sutarčių sudarymo, atsakovas elgėsi su ieÅ¡kovais pabrėžtinai mandagiai ir „geranoriÅ¡kai“. Taigi, iÅ¡ esmės dovanojimo sutarčių sudarymÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovų siekis užsitikrinti atsakovo rÅ«pestį, turto bei pačių ieÅ¡kovų priežiÅ«rÄ â€“ dovanojimo sutartis ieÅ¡kovai sudarė vedini iÅ¡imtinai Å¡io motyvo, dėl ko, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, buvo apgauti.

Atsakovas įkalbėjo ieÅ¡kovus sudaryti dovanojimo sandorius, motyvuodamas tuo, kad jis yra pajėgesnis pasirÅ«pinti dovanojamu turtu ir pačiais ieÅ¡kovais, patikindamas, kad nors nuosavybės teisės į dovanojamÄ turtÄ pereis jam, faktiniais turto valdytojais iÅ¡liks ieÅ¡kovai, t.y. jog faktinė situacija Å¡iuo aspektu nesikeis. IeÅ¡kovai yra atsakovo tėvai, Å¡alis ginčo sandorių sudarymo metu siejo pasitikėjimu grįsti santykiai, todėl atsakovas pasinaudojo ieÅ¡kovų patiklumu, giminystės ryÅ¡iais bei amžiumi, ir to pasėkoje apgaule įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtÄ .

IeÅ¡kovai tikėjo, kad atsakovas jų neapgaus ir susitarimÄ dėl jų pačių iÅ¡laikymo bei turto priežiÅ«ros ir ieÅ¡kovų galimybės juo nekliudomai naudotis vykdys tinkamai. IeÅ¡kovų sprendimui sutikti su atsakovo pasiÅ«lymu įtakos taip pat turėjo ieÅ¡kovų senyvas amžius, menkos teisinės žinios, ypatingai sudėtinga ieÅ¡kovo V. A. sveikatos bÅ«klė, kai tuo tarpu atsakovas turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl jo įtikinėjimai atrodė logiÅ¡ki ir pagrįsti. Taigi, Å¡iuo atveju apgaulingi atsakovo įtikinėjimai ir pažadai, kurių paskesnis atsakovo elgesys akivaizdžiai neatitiko, suformavo ieÅ¡kovų klaidingÄ valiÄ dėl ginčo turto dovanojimo.

Ieškovų įsitikinimu, tai lemia būtinybę pripažinti dovanojimo sutartis negaliojančiomis ir pagal CK 1.91 str. 1 dalį.

2. Trečiasis asmuo D. A. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ tikrųjų tėvų susitarimas su jo broliu E. A. buvo toks, kaip jie nurodo ieÅ¡kinyje. E. A. tikino, kad jis galės pasirÅ«pinti tiek turtu, tiek ir iÅ¡laikyti tėvus, tačiau po to su tėvais pradėjo bendrauti nepagarbiai, neleidžia jiems naudotis turtu. Prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, nes jis gyvena užsienyje.

3. Atsakovas E. A. nepateikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti: pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovų I. A. ir V. A. bei atsakovo E. A. 2014 m. birželio 2 d. sudarytÄ 2/3 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį. Taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams I. A. ir V. A. jungtinės nuosavybės teise 2/3 dalis žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovo V. A. ir trečiojo asmens D. A. bei atsakovo E. A. 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudarytÄ dovanojimo sutarties dalį, kuria ieÅ¡kovas V. A. padovanojo atsakovui E. A. dėl 1/2 dalį administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui V. A. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. A. ieÅ¡kovams I. A. ir V. A. 2 954 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti į valstybės biudžetÄ atsakovo E. A. 5,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

5. Suinteresuotas asmuo A. A. U. pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesÄ byloje ir atmesti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-312-516/2018 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-431-560/2016 ir nutarė jo ieÅ¡kinį tenkinti – priteisė solidariai jam iÅ¡ atsakovų E. G., O. B., J. G. ir E. A. 246 177,02 Eur žalos atlyginimÄ (Å¡iÄ prievolę priteisiamos sumos dalyje pripažįstant solidaria su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-55/2014 nustatyta R.

Å . prievole grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo A. A. U. naudai 850 000 Lt (246 177,02 Eur)), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (246 177,02 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1 868,91 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iÅ¡ atsakovų E. G., O. B., J. G. ir E. A. lygiomis dalimis po 467,23 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. jam iÅ¡davė vykdomuosius raÅ¡tus dėl skolininkų E. G., O.

B., J. G. bei E. A. Pradėjus vykdymo veiksmus paaiÅ¡kėjo, kad, priėmus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. e2-911-912/2018 ir jam įsiteisėjus, atsakovas E. A. nebeturi dalies turto. Pažymėjo, kad procesas civilinėje byloje Nr. e2-911-912/2018 yra atnaujintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, t.y., nes jis nebuvo įtrauktas į procesÄ Å¡ioje civilinėje byloje. Nurodė, kad jo suinteresuotumas pasireiÅ¡kia tuo, kad jis turi teisių į civilinės bylos Nr. e2-911-912/2018 ginčo objektÄ .

Civilinėje byloje, iÅ¡keltoje jo iniciatyva, E. A. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areÅ¡tuoti tie konkretÅ«s nekilnojamieji daiktai, kurie buvo ginčo objektu civilinėje byloje Nr. e2-911-912/2018. Civilinėje byloje Nr. e2-911-912/2018 priimtas sprendimas už akių užkirto keliÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ E. A. Pažymėjo, kad civilinė byla Nr. e2-911-912/2018 buvo inicijuota vien tam, kad apsunkintų jo naudai priimto sprendimo vykdymÄ . Civilinėje byloje Nr. e2-911-912/2018 E. A. buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, tačiau per nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo, todėl buvo priimtas sprendimas už akių.

Å ioje byloje teismui sprendimu už akių patenkinus pateiktÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovai I. A. ir V. A. Nekilnojamojo turto registrui nepateikė informacijos apie dovanojimo panaikinimÄ ir nekilnojamojo turto savininkų pasikeitimÄ tol, kol nesibaigė ginčas su pareiÅ¡kėju, kas parodo kryptingÄ bandymÄ nuslėpti Å¡iÄ civilinę bylÄ bÅ«tent nuo pareiÅ¡kėjo – teisinį suinteresuotumÄ turinčio asmens. IeÅ¡kovai I. A. ir V. A. dėl jiems civilinėje byloje Nr. e2-911-912/2018 priimtu sprendimu už akių grÄ Å¾into nekilnojamojo turto areÅ¡to panaikinimo į antstolę VirginijÄ MeÅ¡kauskienę, kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., tai jau po 2019 m. liepos 4 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, nors sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-911-912/2018 priimtas dar 2019 m. balandžio 10 d. Toks delsimas prieÅ¡tarauja įprastiems, protingiems savininko interesams disponuoti nekilnojamuoju turtu. Vilniaus apygardos teismas, nuspręsdamas panaikinti dovanojimÄ , rėmėsi iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovų I. A. ir V. A. teiginiais dėl atÅ¡alusio E. A. elgesio su tėvais. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikÄ panaÅ¡iose byloje dėl dovanojimo tarp Å¡eimos narių panaikinimo, dėl santykių pablogėjimo negalima naikinti sandorio.

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens A. A. U. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, nutarė atnaujinti procesÄ , remiasi CPK 366 str. 1 d. 7 p., kuriame numatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujintame procese 7. CPK 370 str. 4 d. nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

8. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi procesas yra atnaujintas įvertinus tai, kad teismo sprendimu sukuriamos materialinės teisinės pasekmės, tiesiogiai įtakoja trečiojo asmens turtinius interesus, o jis šioje byloje nebuvo išklausytas.

9. Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo teismas jau nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi A. A. U. iÅ¡ atsakovo E. A. (bei kitų solidarių skolininkų) buvo priteistas 246 177,02 Eur žalos atlyginimas (ir procesinės palÅ«kanos) (e. bylos t. 2, b.l 506-529). Be to, taip pat nustatė, kad teismai A. A. U. ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui dar 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo pritaikę areÅ¡tÄ atsakovui priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams - 2/3 dalims žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalims pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), ir 1/2 daliai administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b.l. 17, t. 2, b.l. 540-542). T.y. tiems patiems nekilojamiesiems daiktams, kurie yra ir Å¡io ginčo objektu.

10. Trečiasis asmuo teigia, kad dovanojimo sandorius ieÅ¡kovai ginčija fiktyviais pagrindais, siekiant iÅ¡laisvinti nekilnojamuosius daiktus nuo areÅ¡to ir iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tokios aplinkybės lemia tai, jog nagrinėdamas bylÄ atnaujintame procese teismas turi patikrinti, ar ieÅ¡kovų nurodyti dovanojimo sutarčių panaikinimo pagrindai yra tikri ir pakankami Å¡ių sandorių panaikinimui, nes kitu atveju bÅ«tų pažeisti trečiojo asmens interesai, kurie Å¡ioje byloje yra aiÅ¡kiai identifikuoti ir yra teisėti. Dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo CK 6.472 str. 1 d. numatytu pagrindu.

11. CK 6.472 str. 1 dalis nustato, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotojÄ , teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai.

12. Trečiasis asmuo teigia, kad Lietuvos teismų praktikoje yra nustatytas itin aukÅ¡tas standartas, įrodinėjant pagrindus dovanojimo sandorių panaikinimui pagal CK 6.472 str. nuostatas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais teiginiais, nes trečiasis asmuo juos plačiai argumentuoja praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, pateikdamas teismų praktikos apžvalgÄ .

13. AiÅ¡kinant minėtÄ CK 6.472 str. 1 d. nuostatÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ .

Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 str. 1 d. prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Ä®statyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 str. 1 d. nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimÄ â€“ apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).

Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, sudarančiais pagrindÄ panaikinti dovanojimÄ , gali bÅ«ti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje iÅ¡vardytus reikÅ¡mingus kriterijus (dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiÅ«riu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas.

Kitokie veiksmai – netinkamo gesto parodymas ieškovui, sugriebimas už rankų, laikymas bei paleidimas – vertintini neigiamai, tačiau jie nevertintini kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018).

14. Sprendžiant dėl CK 6.472 str. 1 d. nurodytų kriterijų, paminėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje griežtai smerktinu geros moralės požiÅ«rių laikė tokį apdovanotojo elgesį, kai apdovanotasis naudojo prieÅ¡ dovanotojÄ psichologinį ar fizinį smurtÄ , žemino jo orumÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010), taip pat, kai apdovanotasis kreipėsi dėl motinos iÅ¡keldinimo iÅ¡ dovanoto gyvenamojo namo, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos ir jos gyvenamosiose patalpose nutraukė Å¡ildymÄ taip sudarydamas nepakeliamas gyvenimo sÄ lygas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013).

15. Å ioje byloje ieÅ¡kovai griežtai smerktinÄ geros moralės požiÅ«riu atsakovo E. A. elgesį sieja su tuo, kad jis, t.y. apdovanotasis, po dovanojimo sutarčių sudarymo, t.y. po 2014 m. birželio 2 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. tapo Å¡altas, Å¡iurkÅ¡tus, ilgus laikotarpius su ieÅ¡kovais nekomunikuoja, ignoruoja ieÅ¡kovų telefoninius skambučius, pasitaikydavo ir tebepasitaiko atvejų, kai net ir susitikęs su ieÅ¡kovais „akis į akį“ su pastaraisiais visiÅ¡kai nebendrauja, t.y. nekalba. Teismo įsitikinimu, toks elgesys aiÅ¡kiai neatitinka CK 6.472 str. 1 d. numatyto „neabejotinai griežtai smerktino geros moralės požiÅ«riu“ apdovanotojo elgesio kriterijaus. Toks elgesys, nors ir nėra tinkamas moraliniu požiÅ«riu, nėra toks ypatingai netoleruotinas dėl ko dovanotojas galėtų reikalauti dovanojimo sutarties panaikinimo kaip kraÅ¡tutinės priemonės.

16. Pažymėtina, jog ieškovė I. A. teismo posėdžio metu aiškino apie kitas aplinkybes, nei nurodytos ieškinyje, t.y. teigė, kad atsakovas E. A. yra blogas sūnus apskritai, nes piktnaudžiauja alkoholiu, neturi darbo, negalėtų jų išlaikyti jei reikėtų. Tačiau taip pat ieškovė I. A. teigė, kad šiuo metu piniginio išlaikymo nei jai nei V. A. nereikia, kad išlaikymo ji nėra prašiusi nei iš atsakovo, nei iš kito sūnaus – D. A. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neturi darbo nuo 2010 m., t.y. neturėjo darbo ir dovanojimo sutarčių sudarymo metu.

Dovanojimo sutartyse neaptarė konkrečios apdovanotojo pareigos iÅ¡laikyti dovanotojus. Be to, Å¡eimos santykiuose pareiga iÅ¡laikyti yra siejama ne tik su iÅ¡laikymo poreikiu, bet ir su galimybe teikti iÅ¡laikymÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovų teiginiai apie tai, kad atsakovas nesilaiko savo pareigos iÅ¡laikyti tėvus, nėra paremti nei konkrečiu iÅ¡laikymo poreikiu, nei atsakovo galimybe teikti iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovams žinoma, kad E. A. Å¡iuo metu neturi nei darbo, nei pajamų.

17. Byloje yra duomenų, kad atsakovas E. A. yra vairavęs automobilį neblaivus (yra už tai baustas ir kaip patvirtino pats atsakovas – buvo už tai atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų), tačiau ieškovai nesukonkretino, kad toks atsakovo elgesys ar alkoholio vartojimas, kokia nors konkrečia išraiška būtų nukreiptas prieš savo tėvus.

18. Liudytoja A. A. paaiškino, kad ji yra atsakovo E. A. sutuoktinė. Teigė, kad santykiai su atsakovu yra blogi, - vyksta skyrybų procesas ir kad šiuo metu kartu negyvena. Liudytoja jokių konkrečių atsakovo nemoralaus elgesio faktų, išskyrus tai, kad atsakovas vengia bendrauti su tėvais, nepatvirtino.

19. Teismo posėdžio metu E. A. teigė, kad dėl vykstančio skyrybų proceso, jis negyvena dovanotame name, neturi raktų nei nuo namo, nei nuo dovanotos administracinės patalpos, kurioje anksčiau veikė jo (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtino, kad dovanotame name (jo dalyje) negyvena, o ten gyvena jo sutuoktinė A. A. su vaikais. Teigė, kad jis gyvena jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog nežino, kas naudojasi administracinėmis patalpomis, važiuodamas pro Å¡alį, yra matęs iÅ¡kabÄ , skelbiančiÄ , kad ten įsikÅ«ręs (duomenys neskelbtini).

20. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su trečiuoju asmeniu, jog ieÅ¡kovų teiginiai apie trukdymÄ jiems naudotis dovanotu daiktu, ar jo naudojimu neÅ«kiÅ¡kai ir ne pagal paskirtį, yra fiktyvÅ«s. Pati ieÅ¡kovė I. A. teigė, kad ji neprieÅ¡tarauja, jog dovanotame name gyventų atsakovo sutuoktinė ir leidžia jai bei savo anÅ«kams ten gyventi, nes ji juos aplanko, leidžia bendrauti su vaikais. Taigi, turtas nėra naudojamas prieÅ¡ingai dovanotojų interesams ir atsakovas nėra sudaręs jokių tyčinių kliūčių, dėl kurių ieÅ¡kovai negalėtų dalyvauti Å¡io turto valdyme.

21. Be to, kaip paaiÅ¡kino pati ieÅ¡kovė, ji bei V. A. turi kito nekilnojamojo turto, t.y. namÄ (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyvena. IeÅ¡kovai atsakovui dovanotame name (jo dalyje) niekada negyveno ir tokio poreikio neturi.

22. Vertindamas Å¡alių bei liudytojos A. A. paaiÅ¡kinimus, teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovų ir atsakovo procesinė pozicija dėl ieÅ¡kinio esmės yra ta pati, t.y. tarp ginčo Å¡alių faktiÅ¡kai nėra ginčo. Atsakovas tiek savo procesiniu elgesiu – t.y. neteikdamas atsiliepimo, tiek ir Å¡iuo metu teismo posėdyje tiesiogiai patvirtino, kad jis pripažįsta ieÅ¡kinį ir sutinka, kad dovanojimo sandoriai bÅ«tų panaikinti. Liudytoja A. A. teigė, kad santykiai su atsakovu yra blogi, tačiau taip pat pripažino, kad ji konsultavo ieÅ¡kovus dėl to, kad jie turėtų kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo. Liudytoja yra praktikuojanti (duomenys neskelbtini).

23. Pažymėtina, kad civilinėje byloje teismas įrodymus vertina remiantis tikėtinumo principu, t.y. civilinėje byloje faktas laikomas įrodytu, jei iÅ¡ visumos įrodymų galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad toks faktas buvo, nei kad nebuvo. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kad bylai reikÅ¡mingi faktai įrodinėjami tik Å¡alių paaiÅ¡kinimais, kurių tiek materialinis, tiek procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra tapatus. Taigi, yra didelė tikimybė, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai apie asmeninius santykius nėra objektyvÅ«s.

24. Byloje nei ieÅ¡kovai, nei pats atsakovas (kuris, kaip minėta, sutinka su ieÅ¡kiniu) nenurodė jokio konkretaus savo elgesio, turinčio konkretų laikÄ ir vietÄ , konkretų elgesio motyvÄ ir tikslÄ , konkrečias pasekmes, kuris bÅ«tų tyčinis, nukreiptas į ieÅ¡kovų asmenį, turtÄ ar garbę (orumÄ ), ir kurį bÅ«tų galima įvertinti moralės požiÅ«riu kaip labai nepriimtinÄ ir nemoralų. Todėl Å¡alių paaiÅ¡kinimus apie abstrakčiai apibrėžiamus jų tarpusavio santykius teismas vertina kritiÅ¡kai, o ieÅ¡kovų teiginius apie atsakovo „neabejotinai griežtai smerktinÄ geros moralės požiÅ«riu“ elgesį laiko neįrodytais.

25. Be to, trečiasis asmuo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kinio reikalavimams. Teismas vertina, kad trečiasis asmuo gali teikti tokį praÅ¡ymÄ , remiantis CK 1.125 str. 2 d., nes jis turi tiesioginį materialinį suinteresuotumÄ . Pagal CK 6.472 str. 4 d. Å¡iame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimÄ dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojamÄ nuo tos dienos, kuriÄ jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimÄ .

Teismas sutinka su trečiuoju asmeniu, jog kaip jau minėta, ieškovai konkrečiai neapibūdino atsakovo netinkamo elgesio, kuriuo remiantis teikia ieškinį dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, todėl teismas neturi jokio pagrindo paminėto ieškinio senaties termino skaičiuoti kitaip, kaip nuo ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo ir konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. CK 1.131 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Dėl dovanojimo sandorio negaliojimo CK 1.91 str. numatytu pagrindu.

26. IeÅ¡kovai prašė pripažinti negaliojančiais dovanojimo sandorius ir remiantis CK 1.91 str. dėl to, kad ieÅ¡kovų teigimu, jie Å¡iuos sandorius sudarė apgaulės įtakoje. IeÅ¡kovai teigia, kad atsakovas įkalbėjo ieÅ¡kovus padovanoti jam turtÄ , motyvuodamas tuo, kad jis yra pajėgesnis pasirÅ«pinti dovanojamu turtu ir pačiais ieÅ¡kovais, patikindamas, kad nors nuosavybės teisės į dovanojamÄ turtÄ pereis jam, faktiniais turto valdytojais iÅ¡liks ieÅ¡kovai, t.y. jie galės ir toliau nevaržomai naudotis turtu, ir taip pat – kad jis rÅ«pinsis pensinio amžiaus sulaukusiais ieÅ¡kovais ir prisidės prie jų iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovai teigia, kad jie pasitikėjo atsakovu, o atsakovas pasinaudojo jų patiklumu, giminystės ryÅ¡iais bei amžiumi, ir to pasėkoje apgaule įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtÄ .

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 str. 1 d.), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi, sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019).

Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015 ir kt).

28. Teismas vertina, kad šiuo atveju visos ieškovų nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovai įrodinėja esminę atsakovo apgaulę, nesudaro pagrindo sandorio panaikinimui pagal CK 1.91 str. 1 d.

29. Vertinant sandorių sudarymo aplinkybes, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tarp dviejų ginčijamų sandorių sudarymo yra praėjęs palyginus ilgas laiko tarpas, t.y. žemės sklypo ir namo dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. birželio 2 d., o administracinių patalpų – 2014 m. rugpjūčio 18 d. Tai teismo vertinimu reiškia, kad ieškovai sandorius sudarė ne spontaniškai, paveikti atsakovo tariamos apgaulės, bet apgalvotai.

30. Ieškovė pripažino, kad dovanotas administracines patalpas dar 2006 metais pats atsakovas padovanojo savo tėvui (dovanojimo sutartyje nurodytas įgijimo pagrindas 2006-10-09 sutartis Nr. 12093, e. bylos t. 1, b.l. 20). Ieškovė teigė, kad tai buvo fiktyvus sandoris, nes patalpos visada priklausė V. A., ten buvo jo įmonės kontora. Tačiau tokių įrodymų apie tikruosius 2006 m. sandorio sudarymo ketinimus šalys nepateikė. Kita vertus, teismo įsitikinimu, paminėta aplinkybė turi būti vertinama, kaip įrodanti, kad šalys turėjo „dovanojimo santykių“ patirties ir, kad dovanojimo sandorio sukeliamos teisinės pasekmės ieškovams buvo gerai žinomos.

31. IeÅ¡kovai teigia, kad sudarydami ginčijamus dovanojimo sandorius jie tikėjosi, kad sandoriai ir šį kartÄ bus laikomi fiktyviais, o jie, t.y. ieÅ¡kovai, ir toliau iÅ¡liks turto savininkais. Kitaip tariant ieÅ¡kovų teigimu, jie tikėjosi, kad sandorių sukeliamos teisinės pasekmės galios tik prieÅ¡ trečiuosius asmenis, o nekeis nuosavybės ir jų teisių į turtÄ . Tačiau tokie tikslai yra neteisėti ir nesÄ Å¾iningi. Nėra pagrindo ginti tokio sandorio Å¡alių teises, remiantis jų paaiÅ¡kinimais apie jų pačių piktnaudžiavimÄ ir nesÄ Å¾iningumÄ . Teismo įsitikinimu iÅ¡ tokių ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ne atsakovas apgavo ieÅ¡kovus, o tai, kad jie patys dalyvavo tokiame sandoryje savo apsisprendimu ir gerai suprato bei siekė bÅ«tent tokių pasekmių. Tokie ieÅ¡kovų ketinimai aiÅ¡kiai nesudaro pagrindo dovanojimo sandorių panaikinimui dėl CK 1.91 str. numatytos apgaulės.

32. Teismas taip pat neturi pagrindo remtis ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais, kad dovanojimo sandoriais jie tikėjosi užsitikrinti sÅ«naus iÅ¡laikymÄ . Tokios nuostatos apie iÅ¡laikymÄ nėra įtrauktos į sutartis. Be to, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovais, kad atsakovo pažadas iÅ¡laikyti savo tėvus ir jais rÅ«pintis bÅ«tų turėjęs esminės įtakos jų apsisprendimui sudaryti dovanojimo sandorius. Kaip minėta, atsakovas neteikė iÅ¡laikymo sandorių sudarymo metu, o taip pat ir Å¡iuo metu nėra nustatytas objektyvus poreikis ieÅ¡kovų iÅ¡laikymui. Nėra duomenų, kad sandorių sudarymo metu atsakovui buvo žinomos kokios nors su tuo susijusios aplinkybės, kurias jis sÄ moningai nutylėjo. Todėl sÅ«naus pažadas rÅ«pintis savo tėvais ar dovanojamu turtu, Å¡iuo atveju taip pat negali bÅ«ti laikomas esmine apgaule, dėl kurios sandoriai galėtų bÅ«ti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 str. 1 d. nuostatas.

33. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovų nurodomos apgaulės įtakos sudarytam sandoriui ir ieÅ¡kovų apsisprendimui sudaryti sandorius, teismas atsižvelgia ir į tai, kad, kaip nurodė pati ieÅ¡kovė I. A. posėdyje, - ji turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , Å¡iuo metu (nuo 2012 m) yra senatvės pensijoje, tačiau taip pat dirba (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė patvirtino, kad jos sutuoktinis ieÅ¡kovas V. A. iki pensijos (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. yra senatvės pensijoje, jam nustatyti vidutinio lygio specialieji poreikiai, (duomenys neskelbtini) (e. bylos t.1, b.l. 26).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas V. A. nesiremia negebėjimu suprasti savo veiksmų sandorio sudarymo metu, įrodymų apie sveikatos bÅ«klės pasikeitimus nuo 2013 m. į bylÄ nepateikė. Be to, V. A. 2014 m. birželio 2 d. dovanojimo sandorį sudarė kartu su sutuoktine I. A., o 2014 m. rugpjūčio 18 d. administracinių patalpų dovanojimo sutartį sudarė kartu su kitu sÅ«numi D. A. Byloje nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovai galėjo bÅ«ti suklaidinti dėl iÅ¡ dovanojimo sandorių kylančių teisinių pasekmių.

34. Teismas pastebi, kad ieÅ¡kovų teiginiai, jog jų sÅ«nus E. A. siekė ieÅ¡kovus suklaidinti ir apgauti, nėra pagrįsi jokiais konkrečiais faktais ir elgesio motyvais. Visos bylos aplinkybės rodo, kad tokie ieÅ¡kovų teiginiai yra melagingi ir nukreipi tik į areÅ¡tuoto turto iÅ¡saugojimÄ Å¡eimos nuosavybėje, siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo į šį turtÄ nukreipimo pagal galiojančius ir teisėtus trečiojo asmens reikalavimus. IÅ¡klausius ieÅ¡kovės I. A., atsakovo E. A. bei jo sutuoktinės A.

A. paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, teismas turi pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovų ir atsakovo santykių prieÅ¡iÅ¡kumas yra deklaratyvus, o iÅ¡ tikrųjų Å¡alys Å¡ioje byloje veikia suderintais veiksmais, siekdamos bendro procesinio ir materialinio tikslo. IÅ¡ ieÅ¡kovų ir atsakovo procesinio elgesio yra aiÅ¡ku, kad tarp jų materialinio ir procesinio suinteresuotumo nėra jokių prieÅ¡taravimų. Å alims, o ypač atsakovui E. A., kaip (duomenys neskelbtini) ir dirbusiam (duomenys neskelbtini), bei jo sutuoktinei, kuri taip pat dirba (duomenys neskelbtini), ir kuri teisme patvirtino, kad konsultavo ieÅ¡kovus, yra suprantama, kad nesant tarp sandorio Å¡alių ginčo, dovanojimo objektus atsakovas galėtų grÄ Å¾inti kito sandorio pagrindu, tačiau Å¡alims neabejotinai taip pat yra aiÅ¡ku, kad toks „grÄ Å¾inimo“ sandoris pažeistų trečiojo asmens interesus ir dėl tos priežasties (pritaikyto areÅ¡to turtui) jokiu atveju notariÅ¡kai nebÅ«tų tvirtinamas.

Tai, kad tarp Å¡alių nėra ginčo ir, kad Å¡alys veikia bendrais suderintais veiksmais, patvirtina, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ tiesų yra gerai informuoti tiek apie dovanojimo sandorių teisines pasekmes, tiek ir apie civilinio proceso niuansus, įskaitant „formalų įrodymų tyrimÄ â€œ, kai ginčas yra baigiamas priimant sprendimÄ už akių. Dėl ginčo procesinės baigties 35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyti CK 6.472 str. numatyti dovanojimo sutarčių panaikinimo pagrindai.

Priimant sprendimÄ už akių teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimÄ , paminėtÄ teisės normÄ pritaikė netinkamai, o toks Å¡is normos pritaikymas aiÅ¡kiai pažeidžia trečiojo asmens, kaip atsakovo E. A. kreditoriaus, interesus. Todėl teismo sprendimas naikinamas ir dėl ginčo esmės priimamas naujas sprendimas.

36. Atnaujintame procese teismas nesustatė aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovų ginčijami dovanojimo sandoriai galėtų bÅ«ti panaikinti ir pagal kitÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodytÄ pagrindÄ , t.y. pagal CK 1.91 str. nuostatas. Todėl panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ už akių, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl 2014 m. birželio 2 d. bei 2014 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarčių panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiomis atmetamas (CPK 371 str. 1 d. 3 p.).

37. Trečiasis asmuo praÅ¡o iÅ¡spręsti teismo sprendimo vykdymo atgręžimo klausimÄ , teismui panaikinus sprendimÄ už akių. CPK 373 str. nustatyta, jog, panaikinus arba pakeitus sprendimÄ ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymu teismas įpareigoja ginčo Å¡alis grÄ Å¾inti tai, kÄ jos yra gavusios sprendimÄ vykdydamos. Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių pagrindu vieÅ¡ame registre buvo registruoti juridiniai faktai, t.y. nuosavybės teisės pasikeitimas (e. bylos t. 2, b.l. 591-596), teismas vertina, kad buvusios padėties atstatymui yra bÅ«tina taikyti sprendimo vykdymo atgręžimÄ ir atkurti teisinę padėtį, kuri buvo iki Å¡io teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo.

Tuo pagrindu atsakovui E. A. grÄ Å¾inama nuosavybės teisė į 2/3 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, jog atsakovo nuosavybės teisė į Å¡iuos daiktus (nurodytas jų dalis) yra įgyta nuo 2014 m. birželio 2 d., bei 1/2 dalį administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovo nuosavybės teisė į Å¡ias patalpas (nurodytÄ jų dalį) yra įgyta nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų 38. IeÅ¡kinį atmetus, laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas trečiojo asmens naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str.). Trečiasis asmuo praÅ¡o priteisti 2992 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį už praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo (e. bylos t. 2, b.l. 715). PraÅ¡ymas tenkinamas, bylinėjimosi iÅ¡laidos jam priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis.

39. Atsakovas E. A. yra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ priteisti 2314,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už advokato pagalbÄ byloje (e. bylos t. 7, b.l. 27-28). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieÅ¡kinys ir yra atmestas, tačiau Å¡ioje byloje ieÅ¡kovų ir atsakovų procesinis suinteresuotumas buvo tapatus, ir dėl tos priežasties negalima laikyti, kad teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Be to, teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ Å¡ioje byloje yra neįrodytos ir nepagrįstos, t.y. pagal advokatės objektyviai atliktus procesinius veiksmus matyti, kad ji pateikė atsiliepimÄ už atsakovÄ , o atsiliepimo turinį sudaro vienas sakinys, t.y. praÅ¡ymas spręsti bylÄ teismo nuožiÅ«ra (e. bylos t. 6, b.l. 14), ir taip pat praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.

Advokatės ataskaitoje nurodyta, kad atlygį sudaro advokato darbas, susijęs su susipažinimu su byla ir atsakovo konsultacijomis. Bet pagal Å¡iÄ ataskaitÄ ir atsakovo pateiktus duomenis teismas negali nustatyti tokių advokatės teiktų paslaugų ryÅ¡io su Å¡ia byla. Todėl atsakovo nurodytas iÅ¡laidas teismas vertina kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

40. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos Lietuvos valstybei priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis.

41. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi (e. bylos t. 3, b.l. 5-6) taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos Å¡iam teismo sprendimui įsiteisėjus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 str. 1 d. 3 p., teismas n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ už akių panaikinti. IeÅ¡kovų I. A. ir V. A. ieÅ¡kinį atmesti. Taikyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių vykdymo atgręžimÄ , nustatant jog atsakovui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inama nuosavybės teisė į 2/3 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nustatant, jog atsakovo nuosavybės teisė į Å¡iuos daiktus (nurodytas jų dalis) yra įgyta nuo 2014 m. birželio 2 d., bei 1/2 dalį administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovo nuosavybės teisė į Å¡ias patalpas (nurodytÄ jų dalį) yra įgyta nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d.

Priteisti trečiajam asmeniui A. A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovų I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 2992 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡ kiekvieno po 1496 Eur). Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų dalių areÅ¡tÄ ).

Priteisti Lietuvos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 8,40 Eur (aÅ¡tuonis eurus, 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ ( https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita  ). Mokėjimo įrodymÄ reikia pateikti teismui. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas Andrius Verikas