2022-04-07 Nr. AB-8193-3-62-3-03573-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1909-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03573-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. A. M. B. O., Z. A. J. J., M. I. A. B. O., L. I. A. B. O., K. I. A. B. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. A. M. B. O., Z. A. J. J., M. I. A. B. O., L. I. A. B. O., K. I. A. B. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai I. A. M. B. O., Z. A. J. J., M. I. A. B. O., L. I. A. B. O., K. I. A. B. O. (toliau – ir prieglobsčio prašytojai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 21M46999 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 6K-2453 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde nurodoma:

3. Pareiškėjai paliko savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjui I. A. M. B. O. grasino (duomenys neskelbtini) milicijos (duomenys neskelbtini) nariai. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas dirbo apsaugos darbuotoju įmonėje, kuri veikia su (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos leidimu. Šioje įmonėje prieglobsčio prašytojas prižiūrėjo internetą ir telekomunikaciją. Vieną dieną (duomenys neskelbtini) nariai bandė patekti į pastato, kuriame buvo įmonė, vidų, tačiau prieglobsčio prašytojas to padaryti neleido. Milicijos nariai atsitraukė ir tuomet grįžo su didesnėmis pajėgomis, prieglobsčio prašytojas buvo priverstas palikti savo postą ir bėgti. Pareiškėjas parašė pareiškimą į policiją, bet tai nedavė jokių rezultatų. Grupuotės nariai sužinojo, kur prieglobsčio prašytojas gyvena ir paliko jo namuose lapą su kulka. Po šio įvykio prieglobsčio prašytojas paliko namus, ėjo pas gimines ir draugus, tačiau grupuotės nariai vis tiek jį persekiojo ir ieškojo. Po to pareiškėjo atsisakė gentis ir išleido raštą, kad jei kas nors jį nužudys, už jo mirtį nebus baudžiama ar kerštaujama.

4. Nesutiktina su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai nurodė konkrečias individualias aplinkybes, priežastį – buvo grasinama iš (duomenys neskelbtini) grupuočių. Pareiškėjų pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, jog (duomenys neskelbtini) būna grasinimų ir nužudymų iš (duomenys neskelbtini), todėl gali kilti grėsmė pareiškėjų sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, todėl turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

5. Taip pat, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjų išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, asmenys neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjų veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

6. Turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pažymėtina, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime į skundą nurodoma:

9. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad pareiškėjui I. A. M. B. O. grasino grupuotė (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas neįleido šios grupuotės narių į įmonės pastatą, kur, dirbdamas apsaugos darbuotoju, saugojo telekomunikaciją.

10. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjų prieglobsčio prašymą ir priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nustatyta, kad pareiškėjų pasakojimas, kuriuo buvo grindžiamas jų prieglobsčio prašymas pasižymėjo esminiais trūkumais. Tyrimo metu neidentifikuotos aplinkybės, sudarančios prielaidą spręsti, kad pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų jiems tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad beatodairiškas smurtas nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmenų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Departamentas skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjų pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjai savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, neva lėmusias jų išvykimą iš kilmės valstybės buvo nedetalus ir prieštaringas (pvz., pirminės apklausos metu pareiškėjas teigė, kad grupuotės nariai buvo atvykę du kartus ir antrąjį kartą pareiškėjas pabėgo, o vėlesnės apklausos metu pareiškėjas teigė, kad grupuotės nariams atvykus kilo konfliktas ir jie atsitraukė; pirminės apklausos metu pareiškėjas teigė, kad gavo lapą su kulka, o antrinės apklausos metu teigė, kad tai buvo vokas su kulka ir jokio grasinančio lapo nebuvo). Taip pat tarpusavyje skyrėsi pareiškėjo ir pareiškėjos paaiškinimai (pvz., pareiškėjas teigė, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), o pareiškėja teigė, kad jos sutuoktinis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini)). Nei vienas iš pareiškėjų negalėjo paaiškinti, kokie yra šios grupuotės motyvai bei tikslai persekioti pareiškėjus. Nors pareiškėjai Migracijos departamentui pateikė dokumentus, kurie tariamai pagrindžia, kad juos persekioja minėta grupuotė ir kad dėl šių grasinimų pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugos instituciją, tačiau pareiškime policijai nurodoma, kad pareiškėjui grasino nežinoma grupuotė, apie grupuotės grasinantį laišką pareiškėjas užsiminė tik pirminės apklausos metu, o vėlesnės apklausos metu teigė, kad grasinančio lapo nebuvo. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, Departamentas neidentifikavo nei tariamų pareiškėjų persekiotojų, nei jų tikslų ar motyvų persekioti pareiškėjus. Dėl to nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjų pasakojimas nepagrindžia jų baimės patirti persekiojimą.

14. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai patenka į asmenų, suvokiamų kaip bendradarbiaujančių su Vakarų ginkluotosiomis pajėgomis, organizacijomis ar įmonėmis grupę, nes pareiškėjas 2004 m. dirbo su (duomenys neskelbtini) kariuomene, buvo vaikščiojantis pareigūnas, kurio funkcijos buvo saugoti važiuojančių automobilių kolonas. Išėjęs iš darbo 2004 m., pareiškėjas su visa šeima persikėlė gyventi į kitą gyvenamąjį rajoną (duomenys neskelbtini) ir grasinimų nesulaukė. 2005–2006 m. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) kalėjime, taip pat su (duomenys neskelbtini) pajėgomis. Pareiškėjui buvo grasinama aiškinant, kad jis turi išeiti iš darbo, ką pareiškėjas ir padarė. Nuo to laiko pareiškėjui nebebuvo grasinama, tą patvirtino ir pareiškėja. Be to, kaip rašoma Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaitoje, asmenims, dirbusiems su (duomenys neskelbtini), grėsė pavojus iki tol, kol (duomenys neskelbtini) patraukė savo karius iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, o ypač didelis pavojus grėsė 2005–2008 m. Įvertinus dabartinę riziką, nenustatyta naujų užfiksuotų nusikaltimų prieš asmenis, bendradarbiavusius su (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties šiai rizikos priklausančių asmenų baimė nėra laikoma visiškai pagrįsta.

15. Vertinant pareiškėjų galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini) pastebėtina, kad kilmės valstybėje yra likę pareiškėjų šeimos giminaičiai, todėl, esant poreikiui, jie galėtų persikelti ir apsigyventi kitose (duomenys neskelbtini) provincijose. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai prieglobsčio prašymo metu neteigė, kad sulaukė persekiojimo veiksmų dėl to, kad jie yra (duomenys neskelbtini). Komisijos vertinimu, tai, kad pareiškėja yra moteris, o pareiškėjai – nepilnamečiai vaikai, taip pat nepagrindžia prielaidos, jog jie yra priskirtini padidintos rizikos asmenų grupei (pareiškėja nėra vieniša moteris, o vaikai nėra nelydimi nepilnamečiai asmenys). Be to, vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjams nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, šiuo atveju patys pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

16. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjų atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas nustatė pareiškėjams maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas Sprendimo 3 punktą ir išdėstydamas jį taip: „Uždrausti I. A. M. B. O., Z. A. J. J. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeisdamas Sprendimo 4 punktą ir išdėstydamas jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo I. A. M. B. O., Z. A. J. J. atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeisdamas Komisijos sprendimą. Kitus skundo reikalavimus teismas atmetė.

18. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 19, 99, 222 punktais, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5, 44 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12, 15 punktais, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsniu.

19. Teismo vertinimu, Migracijos departamento pateikti duomenys byloje įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybę bei į pareiškėjų kilmės valstybę. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateikto prašymo suteikti jiems prieglobstį. Remiantis EPPB pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų baimė grindžiama išimtinai jų pačių subjektyviu situacijos suvokimu, todėl baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismo įsitikinimu, pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui tokių įrodymų taip pat nepateikta. Nors pareiškėjai nurodė, kad vyrui grasinama dėl jo darbinės veiklos, kai jis neleido (duomenys neskelbtini) grupuotės nariams įeiti į pastatą, teismui buvo byloje neaišku, kodėl dėl šios veiklos jį turi persekioti ir grasinti nužudyti, grupuotės tikslai ir motyvai neatskleisti. Pareiškėjo pateikta grasinančio laiško kopija teismui sukėlė abejones, nes iš pareiškėjo apklausos nėra aišku, kada ji apskritai buvo gauta, kadangi pareiškėjas buvo nurodęs, jog gavo tik voką su kulka be laiško, be to, laiške grasinančios grupuotės pavadinimas parašytas klaidingai. Pateiktame policijai pareiškime pareiškėjas nurodo, jog jam nėra žinoma, kokia grupuotė jam grasina. Teismas pažymėjo, kad nesutampa pareiškėjo ir pareiškėjos nurodymai apie santykius su klanu, ar klanas nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjas bus nužudytas, ar kad klanas pats nori jį nužudyti. Be to, apklausos metu pareiškėjas netiksliai nurodė, kas yra klano vadovas, jo nurodyti asmenys nesutampa su asmenimis, pasirašiusiais pateiktą pareiškėjo raštą apie klano atsisakymą. Pareiškėjas savo istoriją pasakojo painiodamasis, bendro pobūdžio sakiniais. Teismas nustatė, jog grasinama buvo tik pareiškėjui, tačiau ne jo žmonai ir vaikams, jokių duomenų apie tai, kad po 2004 m., kai pareiškėjas išėjo ir darbo (duomenys neskelbtini) kalėjime, jam dėl to buvo grasinama, nepateikė ir pats pareiškėjas.

21. Teismas, įvertinęs pareiškėjų Migracijos departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, darė išvadą, jog pareiškėjų pasakojimas nėra detalus. Pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių duomenų apie jų galimą paiešką, persekiojimą kilmės valstybėje. Pareiškėjai nei Migracijos departamento pareigūnui apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl individualios grėsmės pareiškėjams. Pareiškėjų teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jų subjektyvia nuomone. Teismas pareiškėjų aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, spręsti teigiamai pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekils pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjų atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jų baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jų subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjų baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjams negresia kankinimai ar mirtis, todėl jie neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu teismo nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jiems taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams I. A. M. B. O., Z. A. J. J. atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjams I. A. M. B. O., Z. A. J. J. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dviejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 5 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

24. Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, atsižvelgus į šias Tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjų prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjai savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

III. 25. Apeliaciniame skunde pareiškėjai su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi.

26. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjai nurodė, kad negali pasilikti kilmės šalyje dėl karinių grupuočių persekiojimo. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę politinę ir karinę įtaką turi (duomenys neskelbtini) partijos ir karinės grupuotės. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dvasininkas (duomenys neskelbtini) 2003 m. įkūrė (duomenys neskelbtini) armiją, kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). Dvasininkas (duomenys neskelbtini) 2014 m. įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių, kuriems išlaiko didelę įtaką. Tas pats dvasininkas 2020 m. įkūrė dar vieną grupuotę (duomenys neskelbtini), kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini) milicija ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Grupė yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Milicija yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs teroristine organizacija.

27. Pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal kriterijus: moteris bei nepilnamečiai vaikai, todėl jiems suteiktina papildoma apsauga.

28. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita ir nurodė, kad 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Iš esmės EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją.

29. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė po teismo posėdžio, todėl jame išdėstyti argumentai nevertinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 21M46999, kuriuo atsisakyta pareiškėjams suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 6K-2453, kuriuo atmestas skundas dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą, neištyrė aktualios kilmės valstybės informacijos, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjams nesuteiktinas prieglobstis.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Įvertinusi bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

35. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl pagrindo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reguliuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.).

36. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Taigi, pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

37. Byloje nustatyta, jog pareiškėjų prieglobsčio prašymas yra grindžiamas baime dėl (duomenys neskelbtini) milicijos (duomenys neskelbtini) narių grasinimų pareiškėjui I. A. M. B. O. Prieglobsčio prašytojas dirbo apsaugos darbuotoju, prižiūrėjusiu telekomunikaciją įmonėje, kuri veikia (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos žinioje. Pareiškėjas nurodė, jog minėtos grupuotės nariai kartą bandė patekti į pastato, kuriame buvo įmonė, vidų, tačiau prieglobsčio prašytojas to padaryti neleido. Tuomet milicijos nariai atsitraukė ir grįžo su didesnėmis pajėgomis, o prieglobsčio prašytojas buvo priverstas palikti postą ir bėgti. Apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, jog kreipėsi į policiją, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Grupuotės nariai sužinojo, kur prieglobsčio prašytojas gyvena ir paliko jo namuose lapą su kulka. Po šio įvykio prieglobsčio prašytojas paliko namus, ėjo pas gimines ir draugus, tačiau grupuotės nariai vis tiek jį persekiojo ir ieškojo. Be to, prieglobsčio prašytojas nurodė, jog jo atsisakė gentis ir išleido raštą, kad jei kas nors jį nužudys, už jo mirtį nebus baudžiama ar kerštaujama. Dėl nurodytų priežasčių prieglobsčio prašytojai bijo.

38. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vidinė prieglobsčio prašytojui kylanti baimė turi būti pagrįsta duomenimis, leidžiančiais konstatuoti vidinės baimės visišką pagrįstumą. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021, 40 p.).

39. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Dėl to Departamentas sprendė, jog prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas su šia Sprendimo išvada sutiko.

40. Įvertinusi prieglobsčio prašytojų nurodomus motyvus dėl kilmės valstybėje kylančios baimės, teisėjų kolegija pažymi, jog prieglobsčio prašymas iš esmės yra grindžiamas baime dėl darbo metu vykdytų pareigų ir dėl to konfrontacijų su vietine ginkluota grupuote (duomenys neskelbtini). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prieglobsčio prašymas nėra grindžiamas prieglobsčio prašytojams kylančia galimo persekiojimo baime dėl „konvencinių“ priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

41. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjų prieglobsčio prašymas nėra grindžiamas Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytais kriterijais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir atmeta su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus.

42. Kaip minėta, prieglobstis Lietuvos Respublikoje taip pat gali būti suteiktas suteikiant papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

43. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų jiems tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos ir dėl papildomos apsaugos. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų kankinimai, nežmoniškas elgesys ar mirties bausmė, todėl konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pirmosios instancijos teismas su šia išvada sutiko.

44. Vertindama nutarties 37 punkte nurodytą baimę ir kitus byloje nustatytus duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog pirminės apklausos metu pareiškėjas teigė, kad milicijos (duomenys neskelbtini) nariai buvo atvykę du kartus ir antrąjį kartą pareiškėjas pabėgo, jam buvo grasinama. Tačiau vėlesnės apklausos metu buvo nurodyta, kad grupuotės nariams atvykus kilo konfliktas ir jie atsitraukė. Be to, tarpusavyje skyrėsi pareiškėjo ir pareiškėjos paaiškinimai, pareiškėjai nurodė skirtingus įmonių, kuriose dirbo pareiškėjas, pavadinimus. Nei vienas iš pareiškėjų negalėjo paaiškinti, kokie yra šios grupuotės motyvai bei tikslas persekioti pareiškėjus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo pateikta grasinančio laiško kopija kelia pagrįstas abejones, iš pareiškėjo apklausos nėra aišku, kada laiškas buvo gautas, laiške grasinančios grupuotės pavadinimas parašytas klaidingai. Taip pat, pateiktame policijai pareiškime nurodyta, jog asmeniui nėra žinoma, kokia grupuotė jam grasina, nesutampa pareiškėjo ir pareiškėjos nurodymai apie santykius su klanu – ar klanas nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjas bus nužudytas, ar kad klanas pats nori jį nužudyti. Taigi, pareiškėjų pasakojimas pasižymėjo reikšmingais patikimumo, nuoseklumo ir aiškumo trūkumais.

45. Be to, prieglobsčio prašymas grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas 2004 m. dirbo pareigūnu su (duomenys neskelbtini) kariuomene ir saugojo važiuojančių automobilių kolonas. Išėjęs iš darbo 2004 m. pareiškėjas su visa šeima persikėlė gyventi į kitą rajoną (duomenys neskelbtini) ir grasinimų nesulaukė. 2005–2006 m. pareiškėjas taip pat su (duomenys neskelbtini) pajėgomis dirbo (duomenys neskelbtini) kalėjime ir pakartotinai sulaukęs grasinimų, išėjo iš darbo. Pareiškėja patvirtino, jog nuo to laiko pareiškėjui grasinama nebebuvo. Vertindamas tai, Departamentas nurodė, jog EPPB ataskaitoje pažymėta, kad asmenims, dirbusiems su (duomenys neskelbtini), grėsė pavojus iki tol, kol (duomenys neskelbtini) patraukė savo karius iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, didžiausias pavojus grėsė 2005-2008 m. Šiuo metu asmenims kylanti rizika nekyla, nenustatyta naujų užfiksuotų nusikaltimų prieš asmenis, bendradarbiavusius su (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aktualią pareiškėjų kilmės valstybės informaciją, pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjams kylanti rizika dėl darbo su (duomenys neskelbtini) nėra reali ir abejoja, ar pareiškėjo darbo pobūdis ir atlikti veiksmai, šių veiksmų reikšmė kelia visiškai pagrįstą baimę patirti didelę žalą. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo konfrontacija su milicija įvyko seniai, t. y. praėjus daugiau nei dešimtmečiui. Vertinant prieglobsčio prašymo motyvus, byloje išlieka neaišku, kodėl dėl pareiškėjo veiklos jį turi persekioti ir grasinti nužudyti praėjus tokiam laiko tarpui, pats pareiškėjas šių aplinkybių neatskleidė.

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

47. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021, 2022 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-756/2022).

48. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog prieglobsčio prašymą grindžiantys duomenys yra nenuoseklūs, prieštaringi ir keliantys teisėjų kolegijai pagrįstą abejonę, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjus išsiuntus į kilmės valstybę didelės žalos rizika būtų reali. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nėra individualizuoti, pareiškėjai nurodo bendro pobūdžio situaciją, nesusiedami jos su individualiai jiems kylančia subjektyvia baime. Pareiškėjams kylančios baimės pagrįstumo nepagrindžia ir byloje surinkti duomenys – nenuoseklus ir prieštaringas pasakojimas, fragmentiški ir nepagrįsto autentiškumo dokumentai, jų kopijos. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai neatitinka kriterijų papildomai apsaugai suteikti pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus.

49. Taip pat, remiantis EPPB 2021 m. ataskaita apie (duomenys neskelbtini), šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgus į tai, pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

50. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl asmenų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, laiko sutrumpintus terminus proporcingais, todėl palieka nepakeistus. Teisėjų kolegija taip pat atmeta argumentus, jog asmenys priskirtini padidintos rizikos asmenų grupei, nes pareiškėja nėra vieniša moteris, o vaikai nėra nelydimi nepilnamečiai asmenys.

51. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjų I. A. M. B. O., Z. A. J. J., M. I. A. B. O., L. I. A. B. O., K. I. A. B. O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė