2022-01-12 Nr. AB-954-3-61-3-03683-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-19-438/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03683-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys – J. J., V. P. ir K. Ž., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (1.18E) 7R-6265 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta iškelti drausmės bylą advokatui J. J. (toliau – ir Advokatas); 2) įpareigoti Teisingumo ministrą iškelti drausmės bylą Advokatui.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra nukentėjusioji baudžiamojoje byloje, kurioje Advokatas gynė kaltinamąjį. Advokatas naudojo nusikalstamus veiksmus, t. y. rašė tiek pareiškėjai, tiek jos mamai žinutes socialiniame tinkle, trumpąsias SMS žinutes, bandė susisiekti su jomis telefonu, nuvyko ir neteisėtai pateko į pareiškėjos mamos darbovietę, siekdamas paveikti pareiškėją, kad ji susitaikytų su kaltinamuoju. Pareiškėjos mama, dėl incidento jos darbovietėje, į kurią Advokatas pateko apgaulės būdu, nurodydamas apsaugos darbuotojui išgalvotą apsilankymo tikslą, naudojo prieš pareiškėjos mamą psichinį smurtą, siekdamas paveikti ne tik pareiškėją, bet ir jos mamą. Pareiškėjos mama kreipėsi į Advokatų tarybą, tačiau ši 2019 m. spalio 16 d. sprendimu atsisakė iškelti drausmės bylą Advokatui.

3. Pareiškėja, pareiškėjos mama bei pareiškėjos atstovė pateikė Teisingumo ministerijai prašymus, kuriais buvo prašoma iškelti drausmės bylą Advokatui, tačiau Teisingumo ministras Sprendimu prašymų netenkino. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas yra neteisėtas, neatitinka Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) numatytų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad administracinis sprendimas gali būti priimamas tik apklausus asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl jo gauto pranešimo buvo pradėta administracinė procedūra. Teisingumo ministras nesilaikė šio reikalavimo, nes pareiškėja prieš sprendimo priėmimą nebuvo apklausta.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepime į skundą su juo nesutiko.

5. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo nustatyta, kad: 1) pareiškėjos mama 2019 m. birželio 17 d. kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl Advokato neteisėto poveikio naudojimo, siekiant paveikti ją ir jos nukentėjusiąją dukrą – pareiškėją, prieš nukentėjusiosios valią susitaikyti su kaltininku; 2) Advokatų taryba 2019 m. spalio 16 d. sprendimu nusprendė nekelti drausmės bylos Advokatui. Šis sprendimas buvo apskųstas teismine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad tai yra procedūrinis sprendimas, kuris nėra susijęs su pareiškėjos mamos teisėmis ir pareigomis ir nesukuria jai jokių teisinių padarinių. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartį nepakeistą; 3) 2020 m. sausio 8 d. Teisingumo ministerija gavo pareiškėjos ir jos mamos prašymą iškelti Advokatui drausmės bylą dėl neteisėto poveikio naudojimo; 4) Teisingumo ministerija 2020 m. sausio 20 raštu Nr. (1.23E)7R-310 persiuntė 2020 m. sausio 8 d. skundą nagrinėti Lietuvos advokatūrai ir Generalinei prokuratūrai; 5) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-asis skyrius 2020 m. sausio 30 d. raštu Nr. 2.S-441 persiuntė 2020 m. sausio 8 d. skundą nagrinėti Lietuvos advokatūrai; 6) Lietuvos advokatūra 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. 248 atsisakė priimti nagrinėti 2020 m. sausio 8 d. skundą, motyvuodama tuo, kad jis tapatus 2019 m. birželio 17 d. skundui, dėl kurio jau yra priimtas Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimas; 7) pareiškėjos atstovė advokatė ir pareiškėjos mama pateikė 2020 m. balandžio 29 d. skundą Advokatų tarybos pirmininkui, prašydamos pradėti nagrinėjimą dėl drausmės bylos Advokatui iškėlimo. Atsakovas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Advokatų taryba jau sprendė klausimą dėl advokato veiklos ir (ar) etikos pažeidimų psichinio smurto ir neteisėto poveikio naudojimo siekiant paveikti pareiškėją, jos artimuosius, kad nukentėjusioji prieš jos valią susitaikytų su kaltininku ir priėmė 2019 m. spalio 16 d. sprendimą dėl šių veiksmų nekelti drausmės bylos, Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad nėra pagrindo spręsti klausimo dėl drausmės bylos iškėlimo Advokatui.

6. Pažymėjo, kad Advokatų taryba ar Teisingumo ministras yra subjektai, įgalioti iškelti advokatui drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo pagrįstumo nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik jo priimtas sprendimas sudaro prielaidas advokatui toliau skųsti teismui tokį sprendimą. Atsisakymas iškelti drausmės bylą Advokatui neriboja pareiškėjos galimybės ginti, jos manymu, advokato veiksmais pažeistas pareiškėjos teises įstatymo nustatyta tvarka ir būdais, todėl atskiru ginčo dalyku administracinėje byloje negali būti materialinių teisinių pasekmių nesukeliantis Teisingumo ministerijos atsakymas dėl atsisakymo iškelti drausmės bylą Advokatui.

7. Pabrėžė, kad asmuo, inicijavęs drausmės bylos iškėlimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuotas apie jo skunde nurodytų duomenų vertinimo rezultatus. Teismas, gavęs asmens skundą dėl administravimo subjekto sprendimo, kuriuo pagal asmens prašymą atsisakyta pradėti drausmės bylą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, tik patikrina, ar konkrečiu atveju administravimo subjektas veikė savo kompetencijos ribose ar tinkamai išnagrinėjo asmens skundą ir jį informavo apie priimtą sprendimą. Tačiau teismas negali įpareigoti administravimo subjektą keisti savo sprendimą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama inicijuoti drausmės bylą Advokatui. Teisingumo ministerija skundžiamu Sprendimu prašymo netenkino, argumentuodama, kad Advokatų taryba jau sprendė klausimą dėl Advokato profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų (psichinio smurto ir neteisėto poveikio naudojimo siekiant paveikti nukentėjusiąją pareiškėją, jos artimuosius, kad nukentėjusioji prieš jos valią susitaikytų su kaltininku) ir 2019 m. spalio 16 d. sprendimu atsisakė kelti drausmės bylą dėl šių veiksmų. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjos 2020 m. balandžio 29 d. skundas dėl kitų Advokato veiksmų (psichinio smurto naudojimo prieš advokatę, siekiant sutrukdyti atlikti advokatės pareigas ir eliminuoti iš teisminio proceso, šmeižimą ir tikrovės neatitinkančios, niekinančios ir žeminančios informacijos nukentėjusios, jos artimųjų ir advokatės atžvilgiu paskleidimą), buvo nagrinėjami Advokatūroje, bei į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimais pareiškėjų skundžiami Advokato veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima advokato veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl Teisingumo ministrui nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo.

10. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu Sprendimu Teisingumo ministerija paaiškino pareiškėjai, kad atsakovas neturi įgaliojimų vertinti Lietuvos advokatūros ar jos organų, įskaitant ir Advokatų tarybos, veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei duoti jiems privalomus nurodymus dėl drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo procedūrų vykdymo. Teismas pabrėžė, kad pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalį, sprendimą iškelti advokatui drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos advokatūra jau buvo priėmusi sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo Advokatui, todėl pakartotinis to paties klausimo sprendimo inicijavimas iš esmės būtų nepagrįstas veiksmas, prieštaraujantis gero administravimo principui. Minėta Advokatūros įstatymo nuostata nustato du subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo, tačiau ši nuostata nereiškia, kad vieno iš šių subjektų kompetencija dėl tokių sprendimų priėmimo yra ribojama kito subjekto. Todėl tiek Teisingumo ministras, tiek ir Lietuvos advokatūra šiuos sprendimus priima individualiai ir savarankiškai.

11. Teismas nenustatė, kad Teisingumo ministerija būtų veikusi ne savo kompetencijos ribose, jos sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismo manymu, pareiškėja skundu siekė apginti ne konkrečias savo pažeistas teises, tačiau siekė Advokato drausminės atsakomybės. Todėl sprendžiant atsakomybės klausimus, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad asmenys, kurie siekia atsakomybės kitam asmeniui taikymo, nėra šio santykio subjektai ir šiame santykyje reikalavimo teisės neturi.

III. 12. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

13. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nepasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos motyvų, teismo išvados neatitinka nustatytų aplinkybių.

14. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendime buvo vertinama tapati situacija. Aplinkybė, kad Advokatų taryba 2019 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo Advokatui nereiškia, kad šiame sprendime buvo vertinamos aplinkybės dėl Advokato veiklos pažeidimų, sukeliant psichologinį smurtą pareiškėjai, siekiant ją neigiamai paveikti.

15. Prie skundo teismui pareiškėja pridėjo minėtą Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimą tam, kad teismas galėtų patikrinti pirminiame šaltinyje neteisėtus skundžiamo administracinio akto motyvus. Tačiau teismas jo nevertino, tik perrašė atsakovo atsiliepimo argumentus. 2019 m. spalio 16 d. sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Advokato patraukimo atsakomybėn dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu (psichologinio smurto, neigiamo poveikio pareiškėjai ir jos šeimos nariams). Pareiškėja pažymi, kad savo pažeistas teisės ji galėjo ginti tik 2020 m. rugsėjo 20 d., kai su skundu kreipėsi į Teisingumo ministrą. Iki to laiko pareiškėja gydėsi smurto pasekmes.

16. 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendime nurodoma, kad Advokatų taryba nagrinėjo pareiškėjos mamos skundą dėl Advokato veiksmų pareiškėjos mamos, o ne pareiškėjos, atžvilgiu. Todėl išvada, kad šioje byloje buvo keliamas klausimas, kuris jau buvo sprendžiamas, yra nepagrįsta.

17. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 10 d. su skundu kreipėsi į Teisingumo ministrą, o ne į Advokatų tarybą dėl neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, o ne prieš pareiškėjos mamą, kadangi Advokatų taryba buvo šališka ir neobjektyvi, nagrinėdama pareiškėjos mamos skundą Lietuvos advokatūrai. Advokatų taryba 2019 m. spalio 16 d. sprendime nenagrinėjo Advokato veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, Advokatų tarybai šie veiksmai net nebuvo žinomi.

18. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja patyrė neigiamus išgyvenimus dėl Advokato veiksmų, buvo nustatyta baudžiamojoje byloje. Todėl yra nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl to, kad Advokato veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Be to, baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl Advokato neteisėtų veiksmų, tačiau dėl jo ginamojo. Tačiau bendrosios kompetencijos teismas nurodė, kad pareiškėja žalą patyrė ne tik dėl kaltinamojo baudžiamojo byloje, tačiau ir dėl to atstovo – Advokato, o tai, be kita ko, sudaro pagrindą iškelti jam drausminę bylą.

19. Teismo argumentai, kad pareiškėja siekia ne jos teisių gynybos, tačiau teisinės atsakomybės Advokatui, pažeidžia jos teisę į teismą. Pareiškėja pažymi, kad sprendime nebuvo atsakyta į jos argumentus, sprendimas, iš esmės, yra be motyvų, teismas nepagrįstai pasisakė dėl Advokato atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

20. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka.

21. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Teisingumo ministerija Sprendimu paaiškino, kad ji neturi įgaliojimų vertinti Lietuvos advokatūros ar jos organų, įskaitant ir Advokatų tarybos, veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ir duoti jiems privalomus nurodymus dėl drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo procedūrų vykdymo. Lietuvos advokatūra jau buvo priėmusi sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo Advokatui (esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms), todėl pakartotinis to paties klausimo sprendimo inicijavimas iš esmės būtų nepagrįstas, prieštarautų gero administravimo principui. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Teisingumo ministerija veikė savo kompetencijos ribose, priimtas sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Taigi, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

23.1. Įrodymai, kuriais pareiškėja įrodinėja Advokato veiksmų neteisėtumą, neįrodo jo veiksmų neteisėtumo. Advokato veiksmų, dėl kurių turėtų būti keliama drausmės byla, pareiškėja nekonkretizuoja. Apeliantė neteisėtus veiksmus grindžia vieninteliu įrodymu – jos užsakymo pagrindu 2019 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvados Nr. S8/2019 prielaida, kad: „po eismo įvykio atsiradę papildomi stresuojantys veiksniai (nepagrįsti kaltinimai dėl eismo įvykio sukėlimo, neteisėti kaltinamojo bei jo advokato veiksmai) lėmė neigiamų emocinių išgyvenimų ilgalaikiškumą“. Tačiau specialistas, kurį cituoja pareiškėja, buvo apklausiamas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėja dalyvavo kaip nukentėjusioji, o Advokatas – kaltinamojo gynėjas. Apklausos metu nurodytas psichiatras paaiškino, kad vos vieną kartą pabendravo su pareiškėja; pripažino, kad neturi teisės vertinti veiksmų teisėtumo. Paklausus, kodėl buvo pateiktas teiginys dėl Advokato veiksmų neteisėtumo, pastarasis nurodė, kad vien tik perrašė tai, ką jam pasakė pareiškėja. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja teikė tikrovei prieštaraujančius liudijimus.

23.2. Nepagrįsta Apeliantės kritika, kad Advokato veiksmai nebuvo iki šiol vertinami Lietuvos Advokatūros ar teisėsaugos institucijų. Pareiškėja ignoruoja, kad tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos jos pačios skunde Teisingumo ministrui, buvo nurodytos ir daugelyje kitų skundų, teiktų įvairioms įstaigoms ir pareigūnams. Veiksmai, kurių pagrindu pageidauta, kad Teisingumo ministras iškeltų drausmės bylą Advokatui, buvo išsamiai aprašyti skunduose ikiteisminio tyrimo institucijoms ir jų įvertinti. Be to, Advokato veiksmai, atlikti ikiteisminio tyrimo metu, buvo vertinti nagrinėjant baudžiamąją bylą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose nėra pateikta jokių pastabų Advokato atžvilgiu ar bet kokio kritiško jo elgesio vertinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad dėl Advokato drausmės bylos iškėlimo į Lietuvos advokatūrą kreiptasi du kartus. Lietuvos advokatūra, įvertinusi prašymą iškelti drausmės bylą Advokatui, jį atmetė 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu.

23.3. Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėja neturi teisės skųsti Sprendimo. Pareiškėjos mama skundė 2019 m. spalio 16 d. Lietuvos advokatūros sprendimą nekelti drausmės bylos Advokatui. Nurodytas Lietuvos advokatūros sprendimas pateiktas su pirminiu pareiškėjos skundu pirmosios instancijos teismui. Ieškinį buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad sprendimai nekelti drausmės bylos nesukuria jokių teisinių padarinių drausmės bylos iškėlimo pageidaujančiam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 6 d. atskirąjį skundą atmetė ir nurodė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, argumentų, kaip Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo panaikinimas paveiks jos interesus ir (ar) atkurs pažeistas teises, taip pat nenurodyta. Byloje nesutinkama su Advokatų tarybos sprendimu, kuriuo buvo įvertintas advokato elgesys profesinių paslaugų teikimo ir etikos prasme. Šis advokatų savivaldos institucijos procedūrinis sprendimas, priklausomai nuo jo rezultato, gali turėti įtakos tik advokato, kurio drausminės atsakomybės klausimas keliamas, teisėms ir pareigoms.

23.4. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad Advokato veiksmai situacijoje, kurią kritikuoja pareiškėja, atitinka etikos reikalavimus – klientui siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies reikalavimą atlyginti sukeltą žalą kliento pavedimu teisėtomis priemonėmis (atlikdamas keletą skambučių telefonu, išsiųsdamas keletą SMS žinučių ir žinučių socialiniame tinkle bei susitikdamas su nukentėjusios mama jos viešai paskelbtoje darbovietėje) Advokatas siekė gauti kontaktinius duomenis, kuriais klientas galėtų atlyginti sukeltą žalą. Nėra pagrindo teigti, kad Advokatas veikė nedorai, nepilietiškai, nesąžiningai, kai kliento pavedimu, siekiant susisiekti su nukentėjusiąja ir išsiaiškinti, kaip klientas galėtų atlyginti sukeltą žalą, yra vykdoma komunikacija su nukentėjusiąja, o jai neperskaičius atsiųstos žinutės – su nustatytais jos artimaisiais. Visi Advokato veiksmai, atlikti kliento pavedimu, buvo skirti įgyventi klientui įstatymu nustatytą pareigą atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo Teisingumo ministerijos Sprendimo, kuriuo, be kita ko, buvo atsisakyta iškelti drausmės bylą Advokatui, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, pripažinęs, kad Teisingumo ministerija teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 10 d. prašymą, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ reikalavimus. Be to, Lietuvos advokatūra jau buvo priėmusi sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui, todėl pakartotinis to paties klausimo sprendimo inicijavimas būtų nepagrįstas. Teismo teigimu, pareiškėja siekė ne ginti savo teisės, tačiau atsakomybės kitam asmeniui (Advokatui).

26. Pareiškėja su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos advokatūra 2019 m. spalio 16 d. sprendimą priėmė išnagrinėjusi ne pareiškėjos, tačiau jos mamos, skundą, be to, skundų aplinkybės skyrėsi. Taip pat pažymi, kad prašymą teikė ne Lietuvos advokatūrai, o Teisingumo ministerijai.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 10 d. prašyme išdėstė aplinkybes dėl, jos manymu, Advokato neteisėtų veiksmų – nurodė, kad Advokatas teikė melagingus paaiškinimus, siekė neigiamai paveikti tiek pareiškėją, tiek jos mamą, tiek artimuosius, bandė su ja susisiekti socialiniuose tinkluose, rašė žinutes, skambino, siekdamas, kad pareiškėja susitaikytų su kaltinamuoju prieš savo valią. Taip pat nurodė, kad Advokatas buvo neteisėtai atvykęs į pareiškėjos mamos darbovietę, siekė ją paveikti. Pareiškėja taip pat išdėstė aplinkybes, kodėl manė, jog Lietuvos advokatūros 2019 m. spalio 16 d. sprendimas buvo nepagrįstas. 2020 m. rugsėjo 10 d. prašymu pareiškėja prašė iškelti Advokatui drausminę bylą.

29. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad skundžiamu Sprendimu Teisingumo ministerija, be kita ko, išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 10 d. prašymą, nurodė, kad Advokatų taryba jau sprendė klausimą dėl Advokato profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų (psichinio smurto ir neteisėto poveikio) naudojimo, siekiant paveikti pareiškėją, jos artimuosius, kad nukentėjusi prieš jos valią susitaikytų su kaltininku. Teisingumo ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimais Advokato veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima Advokato veiksmus pripažinti neteisėtais.

30. Nagrinėjamu atveju tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad advokatui gali būti keliama drausmės byla už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus. Taigi, drausmės byla advokatui gali būti iškelta už veiklos ir etikos reikalavimų nesilaikymą. Jokių kitų atvejų, kuriais advokatui galėtų kilti drausminė profesinė atsakomybė, teisės aktai nenustato.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu. Atsižvelgiant į tai, viešuoju administravimu nelaikytinas ir Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos advokatūros teisės iškelti drausmės bylą advokatui realizavimas, nes ši funkcija yra susijusi su advokatų savivaldos įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-382/2012; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1214-552/2015). Todėl nors kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl drausmės bylos iškėlimo, tačiau, Lietuvos advokatūros sprendimas nekelti drausmės bylos nėra skundžiamas teisingumo ministrui, o gali būti apskųstas bendrosios kompetencijos teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2019). Ginčų dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų teismingumą bendrosios kompetencijos teismams patvirtina ir tai, kad Advokatūros įstatyme tam tikrais atvejais netgi konkrečiai yra numatytas atitinkamų Lietuvos advokatūros sprendimų, veiksmų ar neveikimo apskundimas Vilniaus apygardos teismui, kuris yra bendrosios kompetencijos teismas (Advokatūros įstatymo 10, 13, 17, 23 ir kt. straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1214-552/2015).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus, be kita ko, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Lietuvos advokatūra 2019 m. spalio 16 d. sprendimu „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui J. J.“ atmetė pareiškėjos mamos skundą, kuriame buvo išdėstytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 10 d. prašyme atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors prašymą Lietuvos advokatūrai, kuris buvo išspręstas minėtu 2019 m. spalio 16 d. sprendimu, pateikė ne pareiškėja, tačiau jame buvo dėstomos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 10 d. prašyme Teisingumo ministerijai. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pakartotinis to paties klausimo inicijavimas būtų nepagrįstas.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 10 d. prašyme Teisingumo ministerijai, taip pat dėstė argumentus dėl Lietuvos advokatūros 2019 m. spalio 16 d. sprendimo neteisėtumo. Tačiau, atsižvelgus į šioje nutartyje paminėtą teisinį reguliavimą (žr. šios teismo nutarties 30–31 p.), pažymėtina, kad Lietuvos advokatūros sprendimai skundžiami ne Teisingumo ministerijai, tačiau bendrosios kompetencijos teismui. Kita vertus, nors Lietuvos advokatūros priimtas sprendimas neužkerta kelio Teisingumo ministrui savo iniciatyva iškelti drausmės bylą, tačiau Teisingumo ministras, vadovaudamasis viešojo administravimo principais, protingumo reikalavimais bei savo diskrecija, atsižvelgęs į konkrečias aplinkybes gali atsisakyti inicijuoti drausmės bylą. Šiuo gi atveju, iš bylos aplinkybių nustatyta, kad teisingumo ministras nagrinėjamu atveju nusprendė, jog nėra pagrindo inicijuoti Advokatui drausmės bylos atsižvelgęs ne tik į minėtą Lietuvos advokatūros 2019 m. spalio 16 d. sprendimą, tačiau ir kitas aplinkybes (be kita ko, į tai, kad bendrosios kompetencijos teismai Advokatų veiksmų nepripažino neteisėtais). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, remdamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu.

34. Be to, pareiškėja nagrinėjamu atveju realizavo savo teisę informuoti Teisingumo ministeriją apie, jos manymu, netinkamą advokato elgesį ir gauti atsakymą. Subjektinės teisės reikalauti, kad advokatui būtų taikoma drausminė atsakomybė, pareiškėja neturi, todėl Teisingumo ministerija, Sprendimu atsakydama pareiškėjai, nepažeidė jos teisių ar teisėtų interesų. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2019). Kadangi pareiškėja pateikė aktualias aplinkybes Teisingumo ministerijai, nurodė, jos manymu, neteisėtus Advokato veiksmus bei gavo į juos atsakymą, su kuriuo nesutikdama pateikė skundą teismui, šiuo atveju negali būti vertinama, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjos teisė į teismą. Taip pat pažymėtina, kad, kadangi šiuo atveju bylos išsprendimui byloje buvo pateikti, iš esmės, visi aktualūs duomenys, teismas nesprendžia trečiojo suinteresuoto asmens prašymo prijungti papildomus duomenis. Be to, nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas Teisingumo ministerijos Sprendimo teisėtumas, todėl kiti duomenys nagrinėjamai bylai neturėjo teisinės reikšmės.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju iš trečiojo suinteresuoto asmens procesinių dokumentų matyti, kad jis nesutiko su pareiškėjos apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti, todėl konstatuotina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš 2021 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašoma priteisti 1 210 Eur. Mokėjimo realumą patvirtina 2021 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr.

4. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas – 1,3. Šiuo atveju aktualus 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti, kuris tuo metu buvo 1 566,4 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma neviršija už šią teisinę paslaugą maksimaliai galimos priteisti sumos, tačiau atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 ir 8.11 punktus, į tai, kad byla nebuvo didelės apimties ir sudėtinga, ginčo faktiniai ir teisiniai aspektai jau buvo žinomi, kadangi pareiškėja ne pirmą kartą kelia ginčą dėl Advokato veiksmų, taip pat įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, priteisiant trečiajam suinteresuotam asmeniui J.

J. iš pareiškėjos 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos V. P. trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius