Legislator Case Law & Legislation
240cbdc1-aeae-40b8-b3e5-01fc47c8da19 AI generated

240cbdc1-aeae-40b8-b3e5-01fc47c8da19 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 240cbdc1-aeae-40b8-b3e5-01fc47c8da19
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrTeisėja Gražina Kazilionienė             Baudžiamoji byla Nr. 1S-186-719/2014             Procesinio sprendimo kategorija:             2.12.4.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. vasario 6 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant pareiškėjui R. P. R.,teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R.

Legislator headnote

AI generated

240cbdc1-aeae-40b8-b3e5-01fc47c8da19 · Panevėžio apygardos teismas: Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi bÅ«ti imamasi tik tada, kai tai neiÅ¡vengiama, kai neįmanoma kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. Å i teisė taikytina pažeidus vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuomet veika yra pavojinga ir negali bÅ«ti palikta nukentėjusiajam kaip jo privatus reikalas reikalauti kompensacijos. Tuo tarpu civilinei teisei bÅ«dingas dispozityvusis reguliavimo metodas, kuomet teisės normomis nustatomos teisinių santykių dalyvių privalomo ir leistino elgesio ribos, suteikiant galimybę jiems patiems nustatyti sau teises ir pareigas bei atsakomybę už jų pažeidimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrTeisėja Gražina Kazilionienė             Baudžiamoji byla Nr. 1S-186-719/2014             Procesinio sprendimo kategorija:             2.12.4.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. vasario 6 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant pareiškėjui R. P. R.,teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R.

P. R. skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties ir nustatė:Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal R. P. R. pareiÅ¡kimÄ . Šį nutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė prokurorui, kuris 2014 m. sausio 2 d. nutarimu skundÄ tenkinti atsisakė. PastarÄ jį nutarimÄ R. P. R. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi šį nutarimÄ paliko galioti.Skundu R.

P. R. praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti. Jis cituoja prokuroro 2014 m. sausio 2 d. nutarimÄ , savo skundÄ apylinkės teismui, skundžiamÄ nutartį ir mano, kad Å¡i nutartis neteisėta. Nurodo, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai neanalizavo nei ikiteisminio tyrimo medžiagos, nei jo skundo motyvų ir apie tai visiÅ¡kai nieko nepasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl nebuvo galima kategoriÅ¡kai spręsti, ar prokuroro nutarimas pagrįstas. Be to, skundžiama nutartis suraÅ¡yta nesilaikant jai keliamų reikalavimų, nes nutartyje nėra apraÅ¡omosios dalies.

Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad apylinkės teismas nepasiÅ«lė, kokiÄ poveikio priemonę taikyti asmeniui, nuo kurio veiksmų jis nukentėjo. Kartu R. P. R. nurodo, kad jis nei prokurorui, nei apylinkės teisme nekėlė civilinio pobÅ«džio ginčo ir neprašė įpareigoti kaltininko sumokėti jam nuompinigių įsiskolinimÄ â€“ jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas praneÅ¡damas apie tai, kad jis sudarė žodinę nuomos sutartį su asmeniu, kuris nuslėpęs savo tapatybę užvaldė jo nuosavybę, naudodamasis ja neatlygintinai daro jam žalÄ ir praÅ¡ydamas nutraukti Å¡iÄ neteisėtÄ minėto asmens veikÄ .

R. P. R. mano, kad teisėsaugos darbuotojai netinkamai suprato jo aiÅ¡kinamÄ situacijÄ , todėl tokia padėtis yra taisytina.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o jo skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 1 d. įtvirtinta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Čia aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamÄ veikÄ bei konkretų asmenį, jog jis Å¡iÄ veikÄ padarė, nuspręsti dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no kompetencija. Jie privalo apsvarstyti proceso dalyvių praÅ¡ymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali bÅ«ti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks.Be to, baudžiamoji teisė savo funkcijas įgyvendina imperatyviuoju metodu – nustato bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už nustatytų draudimų pažeidimÄ .

Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi bÅ«ti imamasi tik tada, kai tai neiÅ¡vengiama, kai neįmanoma kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. Å i teisė taikytina pažeidus vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuomet veika yra pavojinga ir negali bÅ«ti palikta nukentėjusiajam kaip jo privatus reikalas reikalauti kompensacijos. Tuo tarpu civilinei teisei bÅ«dingas dispozityvusis reguliavimo metodas, kuomet teisės normomis nustatomos teisinių santykių dalyvių privalomo ir leistino elgesio ribos, suteikiant galimybę jiems patiems nustatyti sau teises ir pareigas bei atsakomybę už jų pažeidimÄ .

Sutartis jÄ sudariusiems asmenims turi tokiÄ pat galiÄ kaip ir įstatymas. Imperatyviosios normos civilinėje teisėje nustatomos ir taikomos tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai siekis apginti vieno teisinio santykio teises ir interesus nuo kitos Å¡alies neteisėtų veiksmų sutampa su viešųjų interesų apsauga. Civilinė atsakomybė taikytina pažeidus privatų interesÄ .Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, R. P. R. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ iÅ¡ esmės praneÅ¡damas apie tai, kad jis su asmeniu, kurio anketinių duomenų tiksliai nežino, sudarė žodinę garažo nuomos sutartį.

Tačiau nuomininkas Å¡ios sutarties nevykdo – nemoka jam nuompinigių ir neatlygintinai naudodamasis jo nuosavybe daro jam žalÄ . R. P. R. mano, kad nuomininko veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, todėl prašė nutraukti Å¡iÄ veikÄ . Tačiau tiek R. P. R. pareiÅ¡kime, tiek ir byloje esantys kiti duomenys patvirtina, kad tarp R. P. R. ir jo garažo nuomininko yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas dėl tarp jų sudarytos garažo nuomos sutarties vykdymo, atlygio už garažo nuomÄ nemokėjimo, nuomos sutarties nutraukimo vienai iÅ¡ Å¡alių nevykdant savo įsipareigojimų ir garažo grÄ Å¾inimo (jo atlaisvinimo) kilo bÅ«tent iÅ¡ Å¡ių santykių.

Čia bÅ«tina pažymėti, kad civiliniai teisiniai santykiai į baudžiamuosius teisinius santykius gali peraugti esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms, kurios susiję su objektyviu sudarytų sutarčių vykdymo suvaržymu, kai viena Å¡alis sÄ moningai neteisėtais veiksmais užkerta keliÄ vykdyti sutartį. Tačiau konkrečiai Å¡iuo atveju tokių sÄ lygų, kurios bÅ«tų neteisėtos ir trukdytų kuriai nors iÅ¡ nuomos sutarties Å¡alių tinkamai vykdyti sudarytÄ sutartį, nėra nustatyta.

Ä®vertinus visus ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis matyti, kad R. P. R. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ nepasitvirtino. PareiÅ¡kėjo garažo nuomininkui nemokant jųdviejų sutarto nuomos mokesčio ir neatlaisvinant garažo, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o minėtas galimas garažo nuomos sutarties ir R. P. R. privataus intereso pažeidimas gali bÅ«ti paÅ¡alintas civilinio proceso nustatyta tvarka. Todėl Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal R.

P. R. pareiÅ¡kimÄ , o prokuroro 2014 m. sausio 2 d. nutarimu ir skundžiama nutartimi minėtas nutarimas teisingai buvo paliktas galioti. Å iuo metu atlikti kokius nors procesinius veiksmus nėra jokios prasmės.Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes aukÅ¡tesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas R. P. R. skundÄ Å¾emesnysis teismas, prieÅ¡ingai, nei mano pareiÅ¡kėjas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bei panaÅ¡iose bylose atitinkantį procesinį sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės žemesniojo teismo iÅ¡vadų nepaneigia, todėl žemesniojo teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Keisti ar naikinti tokį procesinį sprendimÄ nėra jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,nutaria:PareiÅ¡kėjo R. P. R. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį.Å i nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas             Artūras Ridikas