2019-01-08 Nr. AB-551-3-61-3-01679-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-31-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01679-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja P. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis priimtas Sprendimas; 3) įpareigoti Tarnybą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patikslinti NŽT Trakų skyriaus (toliau – ir Trakų skyrius) vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, įtraukiant į šį sąrašą P. S.; 4) panaikinti NŽT 2016 m. kovo 29 d. raštą Nr. 1SS-923-(7.5.) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. vasario 5 d. skundą, reg. 2016 m. vasario 8 d. Nr. 1GS-231; 5) priteisti pareiškėjai 8 000 Eur neturtinei žalai ir 6 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Trakų skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Trakų skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir nutarė:

1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti jo dalį, kuria atmesta pareiškėjos P. S. skundo dalis dėl NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“ dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,0143 ha) ir (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,2551 ha) panaikinimo, ir šią pareiškėjos P. S. skundo dalį patenkinti.

2) Panaikinti NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,0143 ha) ir (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,2551 ha).

3) Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (800 Eur). Pareiškėja paaiškino, kad 300 Eur išlaidas patyrė advokato paslaugoms apmokėti už skundo NŽT surašymą, o 500 Eur – už bylos dokumentų analizę ir vertinimą, skundo teismui surašymą ir pateikimą bei pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje. Prašyme pareiškėja pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino didžiąją dalį pagrindinio – pirmojo – jos reikalavimo, t. y. Sprendimas panaikintas dėl dviejų iš trijų žemės sklypų. Be to, nagrinėta administracinė byla pareikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų (bylos faktinės aplinkybės apima ilgesnį nei 16 metų laikotarpį, byla yra sudėtinga, didelės apimties, bylos nagrinėjimas truko apie 2 metus), o pareiškėjos patirtos išlaidos advokato paslaugoms yra žymiai mažesnės už rekomenduojamus maksimalius dydžius, todėl, pareiškėjos nuomone, būtų teisinga atlyginti visas jos patirtas išlaidas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė jo netenkinti arba priteisti proporcingą tenkintų reikalavimų daliai sumą. Atsakovas teigė, kad skundo NŽT parengimas nereikalavo specialių ypatingų žinių, be to, tarp pinigų priėmimo kvitų numerių ir jų išrašymo datų yra neatitikimai, kadangi pagal kvitų išrašymo datas jų numeracija nėra nuosekli. Be to, pareiškėja kartu su skundu Vilniaus administraciniam teismui pateikė 2016 m. balandžio 19 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 164/2016, kuri sudaryta bylai vesti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau apie ikiteisminį ginčo sureguliavimą neužsimenama. NŽT taip pat nurodė, kad sąskaitoje už teisines paslaugas nenurodytas atstovavimo teisme laikas, nors nurodyta 100 Eur dydžio suma, tačiau šis dydis nėra pagrįstas byloje esančias dokumentais ar garso įrašais. 2016 m. balandžio 5 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 1/164 nurodyta 400 Eur suma, tačiau teismo prašoma priteisti 500 Eur. NŽT manymu, prašoma priteisti 500 Eur suma advokato paslaugoms yra per didelė, kadangi skunde teismui buvo pateikti 5 reikalavimai, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo patenkintas tik vienas skundo reikalavimas ir tik iš dalies – dėl dviejų iš trijų sklypų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjos P. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 300 Eur.

Teismas nustatė, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo penkis reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino tik pirmąjį pareiškėjos skundo reikalavimą – panaikino NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 dalį dėl dviejų iš trijų žemės sklypų. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai gali būti priteista ne daugiau nei penktadalis jos prašomos sumos bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendė, kad šiai išvadai nėra reikšminga tai, jog pareiškėja pirmąjį skundo reikalavimą subjektyviai vertina kaip pagrindinį savo reikalavimą, o kitus reikalavimus laiko išvestiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-518-492/2018).

Teismas nurodė, kad byloje esanti 2016 m. balandžio 19 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 164/2016 patvirtina, jog tarp pareiškėjos ir advokatės buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią advokatei pavedama parengti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 ir kitų susijusių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Iš 2016 m. balandžio 25 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 1/164 nustatyta, kad buvo teiktos šios teisinės paslaugos: kliento pateiktų dokumentų analizė ir vertinimas (100 Eur), skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimas ir pateikimas (300 Eur), pasirengimas ir atstovavimas teisme (100 Eur). Pinigų sumokėjimo realumą patvirtina pinigų priėmimo kvitai Nr. 804098, Nr. 874052, Nr. 874087.

Nors pareiškėja prašyme nurodė, kad už dokumentų analizę sumokėjo 100 Eur, teismas pažymėjo, kad dokumentų analizė yra skundo rengimo sudėtinė dalis, todėl laikytina, kad pareiškėja už skundo parengimą iš viso sumokėjo 400 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), teismas nustatė, kad maksimali priteistina suma už skundo parengimą sudaro 1 892,25 Eur (756,90 Eur × 2,5), todėl pareiškėjos prašoma priteisti suma (400 Eur) neviršija šio dydžio.

Teismas taip pat nurodė, kad Rekomendacijų 9 punktas numato, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš byloje esančios informacinės pažymos nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. spalio 5 d. posėdis prasidėjo 13 val. 13 min. ir pasibaigė 14 val. 34 min., t. y. posėdis vyko 1 val. 21 min. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog šiuo atveju laikytina, kad posėdis vyko valandą, todėl maksimali priteistina suma už pasirengimą bei atstovavimą teisme yra 77,19 Eur (771,90 Eur × 0,1). Teismo vertinimu, pareiškėjos prašoma priteisti suma (100 Eur) už pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, todėl ši suma buvo sumažinta iki 77,19 Eur.

Nors pareiškėja prašė atlyginti jai ir 300 Eur išlaidų, patirtų rengiant skundą NŽT, teismas pabrėžė, kad minėtas skundas NŽT buvo surašytas 2016 m. vasario 5 d., o atstovavimo sutartis tarp pareiškėjos ir advokatės buvo sudaryta tik 2016 m. balandžio 19 d. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad skundas NŽT buvo parengtas advokatės teikiant atstovavimo paslaugas, be to, pačioje teisinių paslaugų sutartyje numatytos advokatės teikiamos paslaugos pradedant skundo teismui surašymu, nieko nenurodant apie ikiteisminę ginčų nagrinėjimo stadiją. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjos prašymo dalį atlyginti 300 Eur už skundo parengimą NŽT.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjai 400 Eur už skundo parengimą teismui bei 77,19 Eur už pasirengimą bei atstovavimą teisme, iš viso 477,19 Eur. Tačiau, įvertinęs pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad apeliacinėje instancijoje buvo tik iš dalies (⅔ dalys) patenkintas vienas iš pagrindinių skundo reikalavimų (pirmas reikalavimas, kiti pareiškėjos reikalavimai laikytini išvestiniais), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė, jog pareiškėjai priteistina suma sumažintina iki 300 Eur.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį iš dalies ir sumažinti pareiškėjai priteistą sumą proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. NŽT manymu, pareiškėjai priteista 300 Eur suma nėra proporcinga, kadangi nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkino tik ⅔ dalis 1 iš 5 savarankiškų reikalavimų. NŽT teigimu, pareiškėjai už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą teisme gali būti priteista 66,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur ÷ 5 × ⅔).

Pareiškėja P. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sandarą, šių išlaidų dydį, įvertino jų atitikimą Rekomendacijų nuostatoms, atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą, tinkamai motyvuotą sprendimą priteisti pareiškėjai 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pareiškėjos manymu, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti jai priteistą sumą. Bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki atskirajame skunde nurodytos 66,66 Eur sumos prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, nes byla sudėtinga, didelės apimties, bylos nagrinėjimas truko apie 2 metus ir dėl šių priežasčių byla pareikalavo didelių advokato darbo bei laiko sąnaudų. Pareiškėja pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ji patyrė 631 Eur bylinėjimosi išlaidas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi jos naudai iš atsakovo priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pirmosios instancijos teismo pareiškėja prašė priteisti iš viso 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas skundžiama nutartimi jai priteisė 300 Eur, t. y. priteista suma sumažinta net 500 Eur. Atsižvelgusi į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas, pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai priteisė jai panašią į apeliacinės instancijos teismo priteistą sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pareiškėja taip pat pažymi, kad atsakovas savo atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo suklaidino teismą dėl 300 Eur išlaidų už 2016 m. vasario 5 d. skundo NŽT parengimą, motyvuodamas tuo, jog į bylą pateiktoje teisinių paslaugų sutartyje nenumatytos teisinės paslaugos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nors iš pinigų priėmimo kvito Nr. 805713, kuriuo buvo sumokėta už teisines paslaugas ikiteisminėje stadijoje, matyti, kad už skundo NŽT parengimą buvo sumokėta ne teisme pareiškėjai atstovavusiai advokatei, o kitai advokatei – D. P., t. y. advokatei, kuri atstovavo pareiškėjai tik ikiteisminėje ginčo sureguliavimo stadijoje ir parengė jos skundą NŽT.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos P. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, priteisimo ir pareiškėjai iš atsakovo NŽT priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumas ir teistumas.

Pirmosios instancijos teismo nutartį apskundė atsakovas, kuris teigia, kad pareiškėjai iš viso turėjo būti priteista 66,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkino tik ⅔ dalis 1 iš 5 savarankiškų reikalavimų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pareiškėjos atsikirtimus į atskirąjį skundą, bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentais ir daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nustatė pareiškėjai atlygintiną 300 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Pažymėtina ir tai, kad laimėjusiai proceso šaliai atlyginamos jos bylinėjimosi išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017).

Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde buvo pareiškusi 5 reikalavimus, tačiau jie visi nėra savarankiški materialiniai reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas šioje byloje pareiškėjos parašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, 2018 m. spalio 10 d. nutartyje nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimą buvo patenkintas iš dalies (2/3) vienas iš pagrindinių skundo reikalavimų (1 p.), o reikalavimai Nr. 4 ir 5 yra išvestiniai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atstovės atliktus veiksmus, reikalingus parengti skundą, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat bylos trukmę, vadovaudamasi aptartomis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atlygintiną pareiškėjai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Dėl atsakovo atskirajame skunde nurodytų argumentų ši suma negali būti sumažinta iki 66,66 Eur, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė