2022-05-18 Nr. AB-12799-3-66-3-00055-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2648-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00055-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Aleno Piesliako ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei R. O. A. A., jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dangei Gilienei,

vertėjui A. Z.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės R. O. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini)pilietės R. O. A. A. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. O. A. A. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, Migracijos departamentas), 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62738 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, taikant judėjimo laisvės apribojimus, ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę R. O. A. A. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, ji bendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais, nedaro jokių pažeidimų, nesiekia pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, todėl pareiškėjos apgyvendinimas Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra neproporcingas jos laisvės apribojimas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę R. O. A. A. Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, ir tokiu būdu būtų užtikrintas pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudarytos sąlygos pastarajai judėti, nepagrįstai per daug nesuvaržant jos laisvės.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Migracijos departamentas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietė R. O. A. A. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, o tai leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nėra pagrindinis pareiškėjos kelionės tikslas, pastaroji gali išvykti į kitą Europos valstybę ir pasislėpti.

5. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, konstatavo, jog Užsienietė neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sienos, kadangi realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta, todėl 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S347772 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė įstatymo nustatyta tvarka, visi skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Migracijos departamento sprendimas jau yra įsiteisėjęs.

6. Pareiškėja Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 18 d., ginčijamo sprendimo priėmimo metu galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo pareiškėjai dar nebuvo priimtas, todėl atsakovas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytą aplinkybę, leidžiančią pagrįstai manyti, jog pareiškėja gali pasislėpti, ir vadovaudamasis 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, priėmė pagrįstą sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti ją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

7. Atsakovo teigimu, skundo, kuriuo prašoma pareiškėjos atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės apribojimų, teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti bei prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o yra priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, be to, nėra gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjos teisės pernelyg suvaržytos, todėl konstatavo, kad pareiškėjos atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų – priimti galutinį sprendimą dėl prieglobsčio ir jį įvykdyti.

II. 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė Užsienietės skundą.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Lietuvoje paskelbta ir galioja valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, byloje vadovavosi Įstatymo X2 skyriaus nuostatomis, 1407 straipsnio 1 ir 3 dalių, 1408 straipsnio 3 dalies, 14012 straipsnio 2 dalies, 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 5 punktų nuostatomis.

10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, konstatavo, kad Migracijos departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S347772 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), šis sprendimas jau yra įsiteisėjęs. (duomenys neskelbtini) pilietė R. O. A. A. nėra prieglobsčio prašytoja (Įstatymo 2 straipsnio 20 punktas).

11. Teismas nurodė, kad atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos teisinės padėties, šiuo Sprendimu pareiškėjai taikomas apgyvendinimas Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant judėjimą tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, teismo vertinimu, laikytinas proporcingu ir nesuvaržančiu paties asmens teisių labiau nei reikia pasiekti teisės aktuose nustatytus tikslus.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėja, laikinai apgyvendinta Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, būtų laikoma netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba būtų pernelyg varžomos jos teisės. Pareiškėjai, kaip ir kiekvienam laikino apgyvendinimo vietoje gyvenančiam užsieniečiui, yra užtikrinamos visos būtinos gyvenimo sąlygos, asmenys apgyvendinimo vietoje turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su asmens interesus atstovaujančiu advokatu, todėl užsienio valstybės pilietės apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šiuo atveju negali būti vertinamas kaip asmens de facto sulaikymas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nėra sulaikyta, bet laikinai apgyvendinta, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nėra jokio teisinio pagrindo.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, kad asmeniui, kuris nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai turėtų būti leidžiama laisvai judėti, pažymėjo, kad nors byloje nėra gauta objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų pažeidinėjusi nustatytą tvarką arba bandytų pabėgti iš laikinos apgyvendinimo vietos, tačiau tai nepaneigia būtinumo taikyti esamus suvaržymus Užsienietės atžvilgiu, kadangi nustatyta, jog pareiškėja į Lietuvą pateko neteisėtai, ir tai patvirtina, kad pareiškėja nėra linkusi visais atvejais laikytis įstatymų nustatytos tvarkos.

14. Teismas nenustatė jokių itin reikšmingų aplinkybių, dėl kurių atsirastų pagrindas išimtinai švelninti pareiškėjai taikomą apgyvendinimo priemonę. Pareiškėja prašymo suteikimo prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais, į Lietuvą atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog pareiškėjos kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, todėl nustojus taikyti judėjimo suvaržymą ir suteikus pastarajai teisę laisvai judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsirastų reali galimybė bandyti ir toliau nelegaliai migruoti Šengeno erdvėje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant įgyvendinti teisėtus tikslus – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą (grąžinti užsienietę į kilmės šalį).

III. 15. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliantės skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimo dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo sąlygų ir taikyti jos atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

16. Užsienietė nurodo, kad skundžiamame sprendime yra neteisingai nurodyti faktiniai bylos duomenys, nes jos asmenybės nustatymo klausimas nėra aktualus. Visiškai neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, jog pareiškėja nebendradarbiauja su valstybės institucijomis. Jokių duomenų apie tai, kad Užsienietė klaidintų institucijas ar pati atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus, byloje nėra, o jos atvykimo į Lietuvą aplinkybės taip pat negali būti vertinamos nebendradarbiavimu, nes jos neaktualios ginčui. Užsienietė nuo atvykimo į Lietuvą momento gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos. Byloje nėra nei vieno pagrįsto atsakovo argumento taikyti užsienietės atžvilgiu griežčiausią – sulaikymui prilygstančią priemonę, itin ribojančią jos teises, atsakovo priimtas Sprendimas yra pažeidžiantis visus reikalavimus, įtvirtintus tarptautinės teisės normose elgesiui prieglobsčio prašytojų atžvilgiu. Pareiškėjos gyvenimo sąlygos čia yra itin prastos, nes nėra jokios asmeninės erdvės, maistas nepritaikytas Azijos gyventojams ir itin skurdus, o laisvė judėti yra ribojama maksimaliai, išgyvenimui skiriant tik keletą kvadratinių metrų. Nors institucija teigia, kad sąlygos gyventi yra tinkamos, byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų, o užsienietei galimybė teikti įrodymus yra suvaržyta.

17. Atsakovas ginčijamu sprendimu patvirtino, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidus migracijos įstatymų, taigi, tai iš esmės reiškia, kad ji bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Užsienietė su artimųjų pagalba turi galimybę pati pilnai apsirūpinti, neužkraudama šios naštos Lietuvos valstybei, nors į šį argumentą teismas nesureagavo. Pareiškėja akcentuoja, kad jos prieglobsčio prašymas buvo sprendžiamas labai ilgą laiko tarpą ne dėl jos kaltės.

18. Tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines kraštutines ir esminiai pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones Lietuvos valstybė pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės taikymą pareiškėjos atžvilgiu, o teismo išvados apie tikimybę Užsienietei pasišalinti yra menamos, parodančios išankstinę nemotyvuotą teismo nuomonę ir nepagrįstos bylos faktiniais duomenimis.

19. Šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietę Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitos įstatyme numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai bent minimaliai pačiai pasirūpinti savimi.

20. Teismo argumentas, jog užsienietė neturi socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra apsimestinis ir formalus. Pareiškėja nuo atvykimo į Lietuvą momento, t. y. jau nepateisinamai ilgą laiko tarpą buvo sulaikyta ir laikoma iš esmės kalėjimo sąlygomis, tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių, ekonominių ar tuo labiau šeiminių santykių.

21. Net tokiu atveju, jei teismas vertintų, jog laikyti nepadariusį jokios nusikalstamos veikos asmenį kalėjimo sąlygomis metus laiko yra adekvati ir teisinga priemonė, spręstinas klausimas dėl tokio nubaudimo trukmės. Teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, yra paremtas išimtine sąlyga – ekstremalia padėtimi dėl užsieniečių antplūdžio. Nors užsieniečiai jau pusmetį nebeplūsta į Lietuvą, o dėl nežmoniškų sąlygų beveik pusė jų dėl to pasirinko grįžimą atgal į karo niokojamą šalį, šis ypatingas statusas, suteikiantis teisę esminiai riboti pagrindines žmogaus teises, nėra atšauktas. Tačiau tai gali būti padaryta bet kuriuo metu, todėl ir ribojimo terminas pareiškėjos atžvilgiu turėtų būti siejamas su ekstremalios padėties dėl užsieniečių antplūdžio galiojimu.

22. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

22.1. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S347772, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas jau yra įsiteisėjęs, ir pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galutinis sprendimas dėl jos dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

22.2. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimu 2022 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjos atžvilgiu priėmė sprendimą – apgyvendino pareiškėją Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešis) mėnesius nuo 2022 m. balandžio 14 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

22.3. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio byloje 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2015-815/2022 yra pasisakęs, kad Migracijos departamento sprendimas dėl apgyvendinimo, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietis nustojo būti prieglobsčio prašytojas, nebegali būti taikomas, nes pareiškėjui apgyvendinimas taikomas pagal apylinkės teismo sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės kaip neteisėtai kirtusiam sieną užsieniečiui, todėl atmetė apeliacinį skundą, konstatavęs, jog administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko.

22.4. Atsakovo manymu, paminėtas teismo išaiškinimas aktualus ir šioje byloje – nes nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, kadangi pareiškėjai apgyvendinimas taikomas pagal Vilniaus miesto apylinkės tesimo priimtą sprendimą, nes pareiškėja jau nebėra prieglobsčio prašytoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti Užsienietės skundo reikalavimai panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62738 dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, nurodydama, kad, atsižvelgus į jos individualią padėtį, jai gali būti pritaikoma jos prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė, be to, Užsienietė nepateisinamai ilgą laiką yra sulaikyta.

25. Nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma primintina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

26. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

27. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

28. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punktuose nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

29. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikyta pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S347772, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja minėtą sprendimą skundė teismui, kuris pareiškėjos skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1753-556/2022 nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, todėl pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo netenkintas. Šiuo metu vykdomas 2021 m. spalio 26 d. Migracijos departamento priimtas sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

30. Skundžiamu 2022 m. sausio 31 d. sprendimu Migracijos departamentas nusprendė įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos,

31. Iš Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas pareiškėjos judėjimo ribojimą grindė tuo, jog ji prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su pareigūnais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.), kadangi pareigūnams nurodė neteisingus duomenis apie save – iš pradžių teigė, jog ji neištekėjusi, vėliau nurodė, kad ji yra ištekėjusi už (duomenys neskelbtini) gyvenančio asmens, pareiškėja taip pat nurodė abejonių keliančias aplinkybes dėl jos gyvenimo kartu su broliu, todėl atsakovas sprendė, kad pareiškėjos kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, ir nustojus taikyti judėjimo suvaržymą ir suteikus Užsienietei teisę laisvai judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsirastų reali galimybė bandyti ir toliau nelegaliai migruoti Šengeno erdvėje.

32. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų apie Užsienietės šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau pažymėtina, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, ji nebendradarbiavo nagrinėjant jos prieglobsčio prašymą (teikė klaidingus duomenis), todėl pripažintina, jog priimant Sprendimą egzistavo veiksniai, leidžiantys pagrįstai spręsti, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl Užsienietės prieglobsčio prašymo, taip pat neatskleisti tikrieji Užsienietės atvykimo motyvai, judėjimo laisvės ribojimo netaikymas neužtikrintų alternatyvios sulaikymui priemonės tikslo užkirsti kelią galimam asmens bėgimui ar pasislėpimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai Užsienietę apgyvendino laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

33. Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu byloje Nr. A20.-326-817/2022 Užsienietei buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nuo 2022 m. balandžio 14 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Esant tokiai situacijai, vertintina, kad skundžiamas Migracijos departamento 2022 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 22S62738, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo 2022 m. balandžio 14 d. nebegali būti taikomas, nes pareiškėjai apgyvendinimas taikomas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą byloje Nr. A20.-326-817/2022.

34. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas Užsienietę (tuo metu – Prieglobsčio prašytoją) apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog pareiškėjai skundžiamu Sprendimu laikinas apgyvendinimas su judėjimo ribojimu buvo nustatytas pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

35. Pažymėtina, kad pareiškėjai šiuo metu yra taikoma teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, todėl klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės (laikinojo apgyvendinimo taikant judėjimo apribojimus) pakeitimo švelnesne priemone (netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nagrinėjamoje byloje neaktualus, šis prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės R. O. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė