2013-11-11 Nr. AB-8254-3-61-3-00072-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A858-2531/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00072-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Vidaus reikalų ministerija) 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1D-8624(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) priteisti iš atsakovo neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 11SP-1141 jam paskyrė 867,07 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Vidaus reikalų ministerija, taikydama Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas, paskirtą pensiją sumažino iki 734,06 Lt. Nurodė, kad nuo 2010 m. gegužės mėn. jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gelsauga“, todėl nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. jis gaudavo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotą valstybinę pareigūnų pensiją (priklausomai nuo atlyginimo dydžio nuo 345,67 iki 551,13 Lt). Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktika, pareiškėjas manė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 52 straipsniuose įtvirtinti imperatyvai, todėl galimas ir civilinės atsakomybės taikymas Lietuvos valstybei.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 9-10) į skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu.

Paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija mokėjo ir moka pareiškėjui valstybinę pensiją pagal galiojančius teisės aktus. Pažymėjo, kad pareiškėjui nuo 2010 m. spalio 1 d. buvo ir yra taikomas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Tačiau pareiškėjui nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo taikoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, nes jis turėjo draudžiamųjų pajamų. Pabrėžė, kad nors Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, tačiau minėtas nutarimas galioja tik į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam sprendimui, nes santykių iki nutarimo įsigaliojimo jis teisiškai negali veikti.

Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas galėjo nustatyti, jog įstatymas, kuriuo pagal Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą buvo taisoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, galiotų retroaktyviai, bet to nepadarė. Todėl ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusią teisę. Teigė, jos sprendimai dėl pareiškėjo valstybinės pareigūnų pensijos mokėjimo atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė A. M. iš Lietuvos valstybės 13 364,82 Lt valstybinės pensijos nepriemokos. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. birželio mėn. išmokėta 2010 m. liepos mėn. Į valstybinę pensiją mokančią instituciją (Vidaus reikalų ministeriją) pareiškėjas kreipėsi 2012 m. gruodžio 6 d. Taigi, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, bei paisant iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teismas sprendė, kad pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido.

Nurodė, jog pareiškėjui, dirbančiam tam tikrą darbą, draudžiamam privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensiją sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, jis iš esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių atžvilgiu vien dėl to, kad jis dirba tam tikrą darbą, tokiu būdu pareiškėjui buvo suvaržyta Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Dėl šios priežasties, teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti jam valstybinės pensijos dalį, kurios jis negavo dėl nekonstitucine pripažintos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, yra teisingas ir teisėtas. Nurodė, kad prašomos nepriemokos dydį sudaro skirtumas tarp pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotos pensijos sumos (24 958,04 Lt) ir realiai išmokėtos pensijos sumos, dar kartą perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (11 593,22 Lt), t. y. 13 364,82 Lt.

Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad Konstitucinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarimas negali teisiškai veikti santykių iki nutarimo įsigaliojimo ir konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingą apmokėjimą už darbą pažeidimas, o reikalavimas apginti šią iš Konstitucijos kylančią teisę yra pareikštas nepraleidus termino tai padaryti, todėl, nustačius minėtos teisės pažeidimą, teismas privalo ją veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc.

Pareiškėjo reikalavimo, panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1D-8624(11), kuriame atsakovas nurodė, jog Laikinasis įstatymas nenumato sumažintų pensijų kompensavimo, netenkino. Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pasisakė, jog Laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, kas reiškia, jog institucijos, skiriančios, apskaičiuojančios ir mokančios valstybines pensijas, iš esmės neturi teisinio pagrindo kompensuoti pensijos praradimus administracine tvarka, t. y. be teismo sprendimo. Todėl skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta išmokėti pensijos nepriemoką, yra teisėtas, pagrindo jį naikinti nėra.

III. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą – sumažinti priteistą sumą iki 8 226,40 Lt.

Apeliaciniame skunde (b. l. 34) nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog per nurodytą laikotarpį pareiškėjas turėjo gauti 24 958,04 Lt. Tačiau neteisingai buvo apskaičiuota suma, kuri buvo išmokėta. Remiantis byloje pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma, matyti, jog 2010 m. sausio – gegužės mėn. ir 2012 m. rugsėjo – spalio mėn. pareiškėjas neturėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensija nebuvo perskaičiuot pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas gavo pensiją, perskaičiuotą tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, o ne 0 Lt kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Dėl šios priežasties pareiškėjui buvo priteista 5 138,42 Lt per daug.

Pareiškėjas A. M. atsiliepime (b. l. 37) į atsakovų apeliacinį skundą prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad atsakovų nurodyta perskaičiuota suma yra teisinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Tikrinamoje administracinėje byloje iškelto ginčo esmė – pareiškėjui paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos dydžio sumažinimo teisėtumas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies – priteisė A. M. iš Lietuvos valstybės 13 364,82 Lt valstybinės pensijos nepriemokos. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Tikrinamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto teisės normų aiškinimo ir taikymo. Atsakovai apeliaciniame skunde tik nurodo, kad pareiškėjui buvo priteista per didelė suma. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su tuo sutinka. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylos esmės yra teisėta ir panaikinti ją nėra pagrindo, tačiau pasisako dėl priteistinos sumos apskaičiavimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir atitinkamai sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, o tai reiškia, kad pensijos perskaičiavimas šiuo teisniu pagrindu yra teisėtas.

Dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos ribojimo pagrindo Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime inter alia konstatavo, kad įstatymų leidėjas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatė Konstitucijai (Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai) prieštaraujantį teisinį reguliavimą tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad valstybinės pensijos nepriemoka, kuri susidarė dėl antikonstitucinėmis pripažintų normų įstatymo normų (Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies) taikymo, turi būti priteista.

Pareiškėjui iš valstybės priteistina suma (skirtumas) apskaičiuojama iš perskaičiuotos sumos, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atėmus realiai gautos pensijos sumą, t. y. skirtumas tarp išmokėtos pensijos, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, ir mokėtinos pensijos sumos, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 3). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjui nebuvo perskaičiuota mokėtina pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, tuomet jam buvo išmokėta pensijos suma, kuri buvo apskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 13 364,82 Lt pensijos nepriemokos. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista suma ir nurodo, kad iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. gruodžio 14 d. pažymoje Nr.11D(P)-6227 (b. l. 3) pateiktų duomenų matyti, jog per ginčo laikotarpį (2010 m. sausio - 2012 m. rugpjūčio mėn.), netaikant nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pirmiau aptartų pensijos perskaičiavimų ir jos dydžio ribojimą lemiančių įstatymų normų, pareiškėjui turėjo būti išmokėta iš viso 27 746,24 Lt valstybinė pensija. Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas mokėtinos pensijos suma kas mėnesį sudarė 734,06 Lt, viso ginčo laikotarpiu – 23 489,92 Lt. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. minėta suma (perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį) buvo dar kartą perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Laikotarpiu nuo sausio mėn. iki birželio mėn. pareiškėjui buvo išmokėta pensijos suma, kuri perskaičiuota tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Taigi, pritaikius antikonstituciniu pripažintą Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pensijos ribojimo pagrindą susidarė iš viso 8 226,4 Lt (23 489,92 – 11 593,22 – (734,06 * 5) = 8 226,4 Lt) pensijos nepriemoka (į šią sumą neįskaitoma pensijos dalis, perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kuris pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai), todėl ji priteistina pareiškėjui.

Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai apskaičiavo susidariusią pensijos nepriemoką, todėl tenkinant atsakovų apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui priteista 13 364,82 Lt pensijos nepriemoka, keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 8 226,4 Lt (aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt šešis litus keturiasdešimt centų) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.“

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys