Legislator Case Law & Legislation
2408824a-ad7f-4e19-8948-4f97aaa1a50d AI generated

2408824a-ad7f-4e19-8948-4f97aaa1a50d · Kauno apygardos teismas

Case Number 2408824a-ad7f-4e19-8948-4f97aaa1a50d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Byla Nr. ATP-388-327/2013 Proceso Nr. 4-69-3-00050-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 45.4.5.; 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras PreikÅ¡as raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. K. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimo R. K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimu R.

Legislator headnote

AI generated

2408824a-ad7f-4e19-8948-4f97aaa1a50d · Kauno apygardos teismas: Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡al­ti­nių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinė nuojauta, o įro­dy­mais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iš­ke­liamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Byla Nr. ATP-388-327/2013 Proceso Nr. 4-69-3-00050-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 45.4.5.; 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras PreikÅ¡as raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. K. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimo R. K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimu R.

K. M. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. ir nubaustas trijų tÅ«kstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems me­tams už tai, kad 2012 m. gruodžio 17 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), vai­ruo­damas au­to­mo­bilį, pravažiuodamas pro priekyje važiavusį ir sustojusį apsisukti antroje eismo juos­toje auto­mo­bi­lį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad tai bÅ«tų sau­gu ir kliudė kitÄ transporto priemonę.

Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vai­ruo­to­jas nepranešęs apie eismo įvykį iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å iais savo veiksmais R. K. M. pa­žei­dė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 234 punktų reikalavimus. R. K. M. skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutarimÄ panaikinti ir bylÄ nu­trauk­ti, jo padarytÄ pažeidimÄ vertinti pagal ATPK 127 str. 2 d. Skunde nurodo, kad by­loje surinkti įrodymai dėl tariamo jo pažeidimo yra prieÅ¡taringi.

Pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę grin­dė vien tik policijos pareigūno V. V. parodymais bei išvestinėmis prielaidomis ir visiškai nesivadovavo jo ir kitų, bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų, bei asmenų, buvusių su juo tariamo pažeidimo padarymo metu, parodymais. Apeliantas pripažįsta, kad 2012-12-17, apie 17 val., važia­vo (duomenys neskelbtini), galimai pravažiavo pro nukentėjusiosios automobilį, tačiau jokio garso ar kontakto nepastebėjo ir nuvažiavo toliau. Kartu su juo važiavo J.

J., E. A., ir J. G.. Važiuodami maÅ¡inoje kalbėjosi, skubėjo, todėl jis galėjo nepa­justi kontakto su kita transporto priemone. Å ias aplinkybes teisme Å¡ios liudytojos patvirtino. E. A. ir J. J. ne viskÄ prisiminė, tačiau moterys yra garbaus amžiaus, dėl to jų pa­ro­dy­mai teismui galėjo pasirodyti prieÅ¡taringi. Apeliantas pažymi, kad raÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ poli­ci­joje pa­rei­­gū­nas jam nurodė, kad jam bus geriau, jei paraÅ¡ys, kad padarė pažeidimÄ , todėl jo paaiÅ¡kinime ir at­si­rado prieÅ¡taravimų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ . R. K. M. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra verti­na­mi pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­se­to iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įro­dy­mais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iš­ke­liamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pir­mosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplin­ky­bėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms iÅ¡vadoms, jog R. K. M. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažei­di­mÄ , numatytÄ Â ATPK 130 str. 1 d.

Nors pažeidėjas kaltę pripažino tik dėl kito automobilio ap­ga­di­ni­mo ir teigė, kad jokio kontakto nepajutęs ir nepastebėjęs, tačiau nukentėjusiosios K. K. parodymai, objektyviai nustatytas auto­mo­bi­lių apgadinimų pobÅ«dis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kontakto metu įvykusių smÅ«gių ir pasekmių – au­tomobilių apgadinimų (automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas deÅ¡inės pusės ga­linio vaizdo veidrodėlis, automobilio „Honda Accord“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pu­sės galinio vaizdo veidrodėlis) jis nepajausti ir nepastebėti negalėjo. Remiantis byloje surinkta me­džiaga, R. K. M. neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitÄ automobilį, suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tai patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas pareigÅ«nas V. V.. Be to, teismas rė­mė­si paties R. K. M. ra­šy­ti­niu paaiÅ¡kinimu, kuriame jis nurodė, kad, lenkdamas priekyje sto­vin­čiÄ transporto prie­mo­nę, kliudė Å¡io automobilio deÅ¡inės pusės veidrodėlį, tačiau, skubėdamas ir bi­jo­­da­mas įkristi į Å¡alikelės pusnį, nuvažiavo.

Nors apklau­siamas teisme ir savo apeliaciniame skunde jis Å¡iÄ aplinkybę neigia ir nurodo, kad raÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ policijoje pareigÅ«nas jam darė spaudimÄ , tačiau teisme apklaustas policijos pareigÅ«nas tokiÄ gali­my­bę paneigė. Pažeidėjas ape­liaciniame skunde nenurodo, o teismas nenustatė jokių motyvų dėl policijos pareigÅ«nų suin­te­re­suo­tu­mo byloje versti pažeidėjÄ nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes. AukÅ¡tesnysis teismas neturi jokio pagrindo netikėti pareigÅ«no parodymais, abejoti jo neÅ¡aliÅ¡kumu, todėl Å¡iuos skundo argumentus atmeta.

Apeliaciniu skundu R. K. M. neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog pa­žeidimo jis nepadarė. Skunde nurodoma, kad jo parodymus patvirtina kartu su juo automobiliu vy­kusios liu­dy­to­jos. Teismas Å¡ių liudytojų parodymus vertino tinkamai ir, nustatęs, kad apklaustų liu­dytojų paro­dy­mai skiriasi, nesutampa tarpusavyje, pagrįstai jais nesivadovavo. Nors apeliantas skunde nurodo galimas liudytojų parodymų prieÅ¡taravimų priežastis, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas jų nevertina, ka­dan­gi įvykio metu automobilyje buvę keleiviai nėra įpareigoti laikytis KET nustatytų pa­reigų vai­ruotojui.

Todėl apylinkės teismas, įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. K. M. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. – pasitraukė iÅ¡ vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs ir yra baustinas.  Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsitiktinį eismo įvykio pobÅ«dį, gana su­dė­tingas oro sÄ lygas įvykio dienÄ , tai, kad R. K. M. galiojančių administracinių nuobaudų netu­ri, nors turi ilgalaikį vairuotojo staÅ¾Ä , pažeidėjas yra garbaus amžiaus, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplin­ky­bių, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis yra sulaukęs 65 metų amžiaus, be to, jis yra pensininkas, jo pajamos nedidelės (Sodros duomenimis, gaunamos senatvės pensija yra 1089,22 Lt, naÅ¡lio pensija – 91,50 Lt), nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežy­miai, žala atlyginta, sprendžia, kad tokia nuobauda, kokiÄ paskyrė apylinkės teismas, nėra adekvati R.

K. M. padarytam pažeidimui. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp pada­ryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pa­žei­dėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo po­bū­dį, pasekmių sunkumÄ , R.

K. M. asmenybę ir elgesį po pažeidimo padarymo (byloje yra duomenų, kad jis pats atvyko į policijos komisariatÄ ir pripažino pažeidimÄ ), darytina iÅ¡vada, kad nors ir paskirta minimali ATPK 130 str. 1 d. nustatyta nuobauda, tačiau ji labai apsunkina pen­si­nin­ko normalų gyvenimÄ , todėl nebÅ«tų proporcinga ir sÄ Å¾ininga priemonė. Teis­mas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrin­dÄ taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nagrinėjamu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pa­siekti R.

K. M. pa­sky­rus Å¡velnesnę nuobaudÄ nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, tai yra neskiriant jam papildomos administracinės nuobaudos - tei­sės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tai neprieš­tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai prak­tikai taikant ATPK 301 str. (nutar­tys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Remiantis iÅ¡dėstytu daroma iÅ¡vada, kad R. K. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡sa­miai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visa­pusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), tačiau R. K. M. paskyrė per griežtÄ nuobaudÄ , kuri neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies ir keisti skundžiamÄ nutarimÄ . Teismas, vadovaudamasis ATPK 301 str., 30212 str. 1 d. 6 p., n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimÄ pakeisti: panaikinti R. K. M. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtÄ nuobaudÄ â€“ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trejiems metams. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                   Viktoras PreikÅ¡as