2017-12-06 Nr. AB-22894-3-61-3-02045-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2512-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02045-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.5; 23.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija) 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus dalinio vadas S. S., 2013 m. rugsėjo 25 d. pateikdamas išvadas dėl aukštesnio jaunesniosios puskarininkės laipsnio suteikimo jo brolio sutuoktinei L. S., o vėliau vizuodamas įsakymą dėl šio laipsnio suteikimo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

2. Nurodė, jog VTEK gavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymą įvertinti jo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms dėl to, kad jis, eidamas Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigas, dalyvavo sprendžiant brolio, brolio žmonos ir žmonos buvusio vyro sesers tarnybos klausimus. VTEK 2016 m. balandžio 6 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame VTEK vertino, ar pareiškėjas, spręsdamas brolio ir brolio žmonos tarnybos eigos klausimus, nepažeidė Įstatymo reikalavimų. Klausimo dėl žmonos buvusio sutuoktinio sesers VTEK nevertino, nes asmens sutuoktinio, buvusių sutuoktinių giminaičiai neįtraukiami į Įstatyme nurodytų artimų asmenų sąrašą.

3. Manė, jog ginčijamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Sutiko su Komisijos sprendime nurodyta aplinkybe, jog įstatymų leidėjas aukštesnio laipsnio suteikimą pareigūnui sieja su atitinkamuose teisės aktuose išvardintų sąlygų (tarnybinio stažo, teigiamo asmeninių ir tarnybinių pareigūno savybių įvertinimo ir kt.) atsiradimu, kartu vienareikšmiškai įpareigodamas tiesioginį pareigūno vadovą tokiu atveju parengti teikimą ir perduoti jį savo vadovui, kuris parengia galutinę išvadą. Manė, jog ne nuo Tarnybos Vilniaus dalinio vado noro ar pageidavimo pareigūnei L. S. buvo suteiktas aukštesnis laipsnis, bet dėl tos priežasties, kad taip nustato teisės aktai. Kadangi pareigūnė L. S. šiuos teisės aktų reikalavimus atitiko, jis neturėjo jokio teisinio pagrindo ar priežasties nepasirašyti išvados dėl S. S. suteikto aukštesnio laipsnio. Pažymėjo, jog jokio suinteresuotumo ar asmeninės įtakos darymo iš jo pusės nebuvo, kadangi L. S. suėjo nustatytas terminas suteikti aukštesnį laipsnį ir jis privalėjo būti suteiktas. Pažymėjo, kad Tarnyba ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nebuvo nustačiusi nusišalinimo nuo vykdomų pareigų tvarkos, sprendžiant kasdienius tarnybos klausimus, susijusius su artimais asmenimis tarnyboje.

4. Anot pareiškėjo, Įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad jo tikslas yra suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybės tarnyboje. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies apibrėžia asmeninį suinteresuotumą. Komisija neteisingai interpretavo faktines aplinkybes, kadangi, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2, 4 ir 6 dalimis, tam, jog būtų konstatuotas interesų konfliktas, būtina įrodyti asmeninį suinteresuotumą. Komisija asmeninio suinteresuotumo net neaptarinėjo, o pareiškėjas vykdė teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, kad ne jo sprendimu buvo suteiktas aukštesnis laipsnis, o Tarnybos vado S. M. įsakymu.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas papildomai nurodė, kad jo atlikti veiksmai nedaro įtakos sprendimų priėmimui, todėl šioje situacijoje nebuvo jokio interesų konflikto. Tai, kad Komisija nutarė Tarnybai pasiūlyti priimti nusišalinimo procedūrų nuostatas, patvirtina, jog pareiškėjo veiksmų atlikimo metu nebuvo reglamentuota nusišalinimo tvarka, kuria pareiškėjas būtų galėjęs pasinaudoti. Pareiškėjo tiesioginis vadovas interesų konflikto taip pat neįžvelgė, todėl ir nenušalino pareiškėjo, kaip to reikalauja Įstatymo nuostatos.

6. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateiktame atsiliepime (b. l. 22–24) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Pažymėjo, jog motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, išdėstyti VTEK sprendime. Komisija nekvestionavo pareiškėjo brolienės teisės Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka daryti profesinę karjerą Tarnyboje, būti paaukštintai, gauti kitas jai priklausančias garantijas. Šios pareigūnės paaukštinimo pareigose pagrįstumo klausimas ir atitinkamų procedūrų atitiktis Tarnybos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams taip pat nėra nei Įstatymo, nei VTEK nagrinėjimo dalykas. VTEK vertino tik pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, tiesiogiai įpareigojančioms jį veikti nešališkai, objektyviai ir savo tarnybinėje veikloje vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Kaip matyti iš VTEK sprendimo, pareiškėjas šių Įstatymo prievolių nevykdė, savo brolienės tarnybos eigos klausimus sprendė būdamas tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situacijoje, o tokio konflikto veikiamas objektyviai negalėjo išlikti nešališkas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jis vykdė savo tarnybines funkcijas, todėl Įstatymo nuostatų pažeisti negalėjo. Kadangi Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, jo paskirtis bei tikslai yra prevenciniai. Kai yra siekiama ne tik užkirsti kelią atsirasti korupcijos apraiškoms, bet ir įtvirtinti valstybės tarnyboje priimamų sprendimų skaidrumą bei objektyvumą, Įstatymas nurodo sprendimus priimančio asmens pareigą veikti nešališkai, užtikrinant viešąjį visuomenės interesą.

8. Duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog pareiškėjui Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareikšti nusišalinimą nuo savo brolienės reikalų sprendimo būtų sutrukdžiusios kokios nors objektyvios priežastys, byloje nėra. Neabejotina, kad pareiškėjui nusišalinus nuo brolienės paaukštinimo klausimo sprendimo, jis būtų buvęs išspręstas kitų Tarnybos darbuotojų.

9. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, esą tai, kad sprendimo priėmimo procedūrose dalyvavo, galutinį sprendimą priėmė Tarnybos vadas, pašalina interesų konflikto galimybę. Interesų konflikto situacija yra galima bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo bei priėmimo stadijoje. Įstatymo 11 straipsnio nuostata įtvirtina nusišalinimo prievolę. Pareiškėjo tarnybiniai veiksmai dėl jo brolienės buvo atlikti iki Tarnybos vadui priimant galutinį sprendimą, Įstatymo nuostatų prasme jų negalima laikyti formaliais.

10. Pažymėjo, jog pareiškėjas Tarnyboje eina vadovaujančias pareigas, todėl jam taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Nusišalinimas yra kiekvieno valstybės tarnyboje dirbančio asmens asmeninė pareiga. Pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad nei Tarnyba, nei Vidaus reikalų ministerija nebuvo nustačiusi nusišalinimo nuo vykdomų pareigų tvarkos sprendžiant kasdienius klausimus, susijusius su artimais žmonėmis tarnyboje, neatleidžia jo nuo Įstatyme įtvirtintos pareigos veikti objektyviai ir nešališkai.

11. Atsakovo atstovai teismo posėdžio papildomai paaiškino, jog ginčijamame sprendime, priešingai negu teigia pareiškėjo atstovas, yra apibrėžtas pareiškėjo suinteresuotumas, kuris yra sietinas su artimu asmeniu. Tai, kad pareiškėjas nedarė jokio poveikio sprendimų priėmimui, pats jokio sprendimo nepriėmė, nagrinėjamu atveju nesvarbu, kadangi Įstatymas įpareigoja asmenį nusišalinti ir preliminarių veiksmų, kurie reikalingi sprendimams priimti, atlikimo metu.

12. Pateiktame atsiliepime (b. l. 103) trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, jog pasitiki Komisijos nešališkumu, kompetencija ir profesionalumu atliekant panašaus pobūdžio tyrimus bei priimant sprendimus. Atsižvelgiant į tai, palieka teismo nuožiūrai įvertinti pareiškėjo skundo pagrįstumą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2013 m. kovo 19 d. pasirašė L. S. 2013 m. vasario 28 d. atestacijos lape dėl jos tinkamumo eiti pareigas (b. l. 70–72). Tarnybos vadas 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 47TE-275 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė L. S. trečiąją kvalifikacinę kategoriją. Pareiškėjas šį įsakymą vizavo 2013 m. birželio 10 d. (b. l. 59–60).

15. Pareiškėjas 2013 m. liepos 22 d. pasirašė Pareigūnų kvalifikavimo komisijos išvadoje dėl siūlymo suteikti antrąją kvalifikacinę kategoriją R. V. (b. l. 56).

16. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 25 d. surašė išvadą dėl teikimo suteikti L. S. aukštesnį jaunesniosios puskarininkės laipsnį, kurioje nurodė, jog teikia suteikti vidaus tarnybos grandinei L. S. <...> vidaus tarnybos jaunesniosios puskarininkės laipsnį (b. l. 75–76).

17. Tarnybos pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2013 m. liepos 30 d. posėdyje pareiškėjas balsavo „už“ dėl 2013 m. liepos 22 d. vertintiems pareigūnams pasiūlytą įvertinimą „profesionalumas atitinka pirmosios kvalifikacinės kategorijos reikalavimus“. Balsavime dėl A. S. profesionalumo pareiškėjas nedalyvavo. Komisijos 2013 m. liepos 30 d. posėdyje nutarta suteikti antrąją kvalifikacinę kategoriją A. S. (b. l. 51–53). Tarnybos vadas 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 47TE-342 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė antrąją kvalifikacinę kategoriją A. S. ir R. V. Pareiškėjas šį įsakymą vizavo 2013 m. liepos 29 d. (b. l. 57–58).

18. Tarnybos vadas 2013 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 47TE-439 suteikė L. S. jaunesniojo puskarininkio laipsnį. Pareiškėjas šį įsakymą vizavo 2013 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 77–78).

19. Tarnybos pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2014 m. gegužės 22 d. posėdyje pareiškėjas balsavo „už“ 2014 m. gegužės 20–22 d. vertintiems pareigūnams pasiūlytą įvertinimą „profesionalumas atitinka pirmosios, antrosios ir trečiosios kvalifikacinės kategorijos reikalavimus“. Komisijos posėdyje, be kita ko, buvo nutarta skirti trečiąją kvalifikacinę klasę S. S. (b. l. 61–64).

20. VTEK 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu, be kita ko, pripažino, kad Tarnybos Vilniaus dalinio vadas S. S., 2013 m. rugsėjo 25 d. pateikdamas išvadas dėl aukštesnio jaunesniosios puskarininkės laipsnio suteikimo jo brolio sutuoktinei, o vėliau vizuodamas įsakymą dėl šio laipsnio suteikimo, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

21. Byloje ginčas kilo dėl VTEK 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. KS-31 „Dėl S. S.“ dalies, kuria pareiškėjas pripažintas padaręs minėtą pažeidimą, teisėtumo bei pagrįstumo. Byloje ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. S. yra pareiškėjo brolio S. S. žmona. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 25 d. surašė išvadą dėl teikimo suteikti L. S. aukštesnį jaunesniosios puskarininkės laipsnį, kurioje nurodė, jog teikia suteikti vidaus tarnybos grandinei L. S. <...> vidaus tarnybos jaunesniosios puskarininkės laipsnį. Tarnybos vadas 2013 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 47TE-439 suteikė L. S. jaunesniojo puskarininkio laipsnį. Pareiškėjas šį įsakymą vizavo 2013 m. rugsėjo 26 d. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjas dalyvavo sprendimo, kuriuo L. S. suteiktas eilinis aukštesnis vidaus tarnybos laipsnis, priėmime, susidedančiame iš keleto etapų, ir atliko aktyvius veiksmus, t. y. surašė išvadą dėl teikimo suteikti L. S. aukštesnį jaunesniosios puskarininkės laipsnį, vizavo įsakymą, kuriuo L. S. suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.

23. Teismas rėmėsi Įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis ir pažymėjo, kad Įstatymas nenustato jokių išimčių, kada asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, galėtų neinformuoti savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo bei asmenų, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Pareiškėjo dalyvavimas sprendžiant brolio žmonos tarnybos eigos klausimus akivaizdus. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, pareiškėjas privalėjo įvykdyti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą nusišalinti, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų bandęs įgyvendinti Įstatymo reikalavimus bei pateikęs tiesioginiam vadovui pranešimą dėl nusišalinimo.

24. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjo argumentai, kad Tarnybos vadas žinojo, jog jis dalyvauja sprendžiant brolio žmonos tarnybos eigos klausimus, kad pareiga nusišalinti kyla tuomet, kai sprendžiami su finansais susiję klausimai, kad veiksmų atlikimo metu nebuvo patvirtinta nusišalinimo tvarka, bei tai, kad įstatymų nustatyta tvarka L. S. turėjo būti suteiktas aukštesnis laipsnis ir jis neturėjo jokio teisinio pagrindo ar priežasties nepasirašyti išvados dėl aukštesnio laipsnio L. S., teismo vertinti kaip nepaneigiantys pareiškėjo pareigos nusišalinti, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio nuostatomis.

25. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu dėl jo suinteresuotumo priimant sprendimą, kadangi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, šiam klausimui aptarti Komisija paskyrė netgi atskirą skyrių „Teisinis veiklos vertinimas ir motyvai“, kuriame nurodoma, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo privataus intereso buvimas sietinas su jam artimų asmenų – S. S. ir brolio žmonos L. S. – asmeniniu suinteresuotumu būti atestuotiems, gauti aukštesnes kvalifikacines kategorijas, aukštesnius laipsnius ir atostogas jų pageidautinu laiku. Komisija pripažino, kad S. S. dalyvavimas procedūrose, susijusiose su jam artimais giminaičiais, galėjo ir gali sukelti jam interesų konfliktą.

26. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir aktualią praktiką, Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, ir į tai, kad pareiškėjas dalyvavo sprendimo, kuriuo brolio žmonai L. S. suteiktas eilinis aukštesnis vidaus tarnybos laipsnis, priėmime, susidedančiame iš keleto etapų, ir atliko aktyvius veiksmus, teismas darė išvadą, jog Komisija pagrįstai pripažino, jog S. S. dalyvavimas tokiose procedūrose sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

27. Teismas pažymėjo, kad VTEK ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

III. 28. Pareiškėjas S. S. pateikė apeliacinį skundą ir jo patikslinimą (b. l. 131–136, 144–149), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo iškviesti liudytoju buvusį Tarnybos vadą S. M. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Pareiškėjas niekada neneigė, kad dalyvavo brolio žmonos laipsnio suteikimo procedūrose ir kitose procedūrose, sprendžiant klausimus, susijusius su jam artimais asmenimis, tačiau pareiškėjas visada išreikšdavo nusišalinimo būtinumą ir nusišalindavo arba informuodavo Tarnybos vadą dėl vykstančių procedūrų. Nagrinėjamu atveju, prieš pasirašydamas teikimą L. S. suteikti eilinį aukštesnį vidaus tarnybos laipsnį, informavo apie tai savo vadovą, t. y. Tarnybos vadą, ir pareiškė norą nusišalinti. Tarnybos vadui nusišalinimo nepriėmus, pareiškėjas toliau elgėsi teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnyboje nebuvo įtvirtintas nusišalinimo procedūros mechanizmas, todėl dauguma nusišalinimų buvo sprendžiami žodžiu. Tik tuomet, kai būdavo sudaromos komisijos ir protokoluojami komisijų posėdžiai, išreikštas nusišalinimas būdavo įforminamas protokole.

31.2. Teismas be pagrindo atsisakė apklausti buvusį Tarnybos vadą S. M., kuris galėjo paliudyti, jog pareiškėjas informavo jį apie esamą interesų konfliktą, susijusį su L. S. eilinio laipsnio suteikimo procedūra.

31.3. Pareiškėjas, neturėdamas jokio suinteresuotumo, nesant Tarnyboje nustatytos tvarkos (žodžiu ar raštu), vykdydamas teisės aktų reikalavimus, apie galimą (esamą) interesų konfliktą sprendžiant klausimus, susijusius su brolio žmonos eilinio aukštesnio laipsnio suteikimu, kaip buvo priimta tuo metu Tarnyboje, informavo Tarnybos vadą ir išreiškė norą nusišalinti. Vėliau jo nusišalinimo klausimą jau sprendė Tarnybos vadas ir minėto nusišalinimo nepriėmė. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas ir supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

29. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 156–157), prašydamas apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

32.1. Argumentai, jog pareiškėjas buvo pareiškęs nusišalinimą tuometiniam Tarnybos vadui žodžiu, vertintini kritiškai. Aptariamą procedūrą reglamentuoja Įstatymo 11 straipsnio 1–3 dalys, pagal kurias pareikštas nusišalinimas nepriimamas motyvuotu rašytiniu vadovo sprendimu. Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl nusišalinimo pareiškimo nepatvirtina jokie nurodyto klausimo nagrinėjimo metu priimti oficialūs VTEK tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai (dokumentai).

32.2. VTEK buvo atlikusi tyrimus ir priėmusi sprendimus dėl Tarnybos vado S. M. ir jo pavaduotojo J. Z. elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams ir pripažinusi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus. Tai parodo, jog Tarnyboje ne vienerius metus egzistavo galimo nepotizmo apraiškos, tiesioginį interesų konfliktą keliančios problemos nebuvo sprendžiamos.

32.3. Įstatymo 11 straipsnis aiškiai, išsamiai ir pakankamai reglamentuoja nusišalinimo ir jo nepriėmimo procedūras, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyboje nebuvo įtvirtintas nusišalinimo procedūros mechanizmas, atmestini kaip nepagrįsti.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 154), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

35. Įstatymo 3 straipsnyje detalizuojančiame asmenų, pretenduojančių dirbti, dirbančių ir dirbusių valstybinėje tarnyboje, prievoles, nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. To paties įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

36. Administracinių teismų praktikoje aiškinant aukščiau paminėto įstatymo normas nurodoma, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-230/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013, 2013 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-998/2013 ir kt.).

37. Apeliantas teigia, kad pasirašydamas teikimą L. S. suteikti eilinį aukštesnį vidaus tarnybos laipsnį, informavo apie tai savo vadovą, t. y. Tarnybos vadą, ir pareiškė norą nusišalinti. Atsakovas šios aplinkybės iš esmės neginčija, todėl teismas vertina, kad ši aplinkybė yra įrodyta ir atmeta prašymą apklausti buvusį Tarnybos vadą S. M.

38. Aukščiau paminėtos įstatymo normos pareiškėją įpareigojo nusišalinti nuo sprendimų rengimo, priėmimo, kurie sukelia interesų konfliktą. Akivaizdu, kad pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, faktiškai nenusišalino ir ginčijame įsakyme minimus veiksmus atliko nesant aukštesnio vadovo motyvuoto rašytinio sprendimo dėl pareikšto nusišalinimo nepriėmimo ir įpareigojimo asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Taigi, įstatymo nuostatas pareiškėjas pažeidė.

39. Be to, pareiškėjas Tarnyboje eina vadovaujančias pareigas, todėl jam taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Žvelgiant iš šalies, pareiškėjo atlikti veiksmai, surašant išvadą dėl teikimo suteikti brolio žmonai aukštesnį jaunesniosios puskarininkės laipsnį, vizuojant įsakymą, kuriuo brolio žmonai suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis yra tarnybinės padėties naudojimas giminėms proteguoti – nepotizmas, kurio pasėkoje mažėja pasitikėjimas valdžios institucijomis, ir paneigiami esminiai valstybės tarnybos principai – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo bei pavyzdingumo. Net jeigu ir būtų Tarnybos vado S. M. motyvuotas rašytinis sprendimas dėl pareikšto nusišalinimo nepriėmimo ir įpareigojimo asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje, jis būtų akivaizdžiai neteisėtas ir pareiškėjo, kuris yra kvalifikuotas subjektas, neatleistų nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymą.

40. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan