P-552-172-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pareiškėja A-B

Administracinė byla Nr. A-261-1503/2010

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Deividui Poškai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. A., A. Š. ir jo atstovui S. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Palangos miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), trečiųjų suinteresuotų asmenų R. Š., A. Š., N. A., nepilnamečio trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. įstatyminės atstovės A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras „Energetikas“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant R. Š., R. Š., A. Š., N. A., dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo ir sprendimų bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (t. I, b. l. 7-15) prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 4-6038-(1.3); sprendimus Nr. 1847; Nr. 1848; Nr. 1849; Nr. 1850; ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiamais aktais yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai.

Palangos miesto savivaldybės Įsakymas, Klaipėdos apskrities viršininko Įsakymas bei Sprendimai iš esmės prieštarauja Palangos miesto savivaldybės tarybos 5-ojo šaukimo 7-ojo posėdžio 2003 m. birželio mėn. 13 d. sprendimo Nr. 75 antrajam punktui, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę pagal pateiktą kartografinę medžiagą, ir iš kurios matyti, kad skundžiamu Palangos miesto savivaldybės Įsakymu suformuotas žemės sklypas nepatenka į šiuo Tarybos sprendimu priskirtos laisvos (neužstatytos) žemės teritoriją. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius iš esmės viršijo savivaldybės direktoriui priskirtus įgalinimus, kadangi savivaldybės Tarybai priskirtus klausimus išsprendė vienasmeniškai. Pareiškėjas pažymėjo, kad savivaldybės administracijos direktorius Įsakymu nepagrįstai ir neteisėtai įvardino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra M. Š. įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis. Įsakymas buvo priimtas iš esmės pažeidžiant ir galiojančius Palangos miesto valdybos sprendimus, kuriais nustatė ir patvirtino žemės sklypo dydį bei ribas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.

2007 m. rugsėjo 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pirmas punktas dalyje dėl pasisakymo „M. Š. įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis“ iš esmės prieštarauja įsiteisėjusiam Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 19 d. sprendimui, priimtam administracinėje byloje Nr. I-326/2004 m.

Ginčijamas Palangos miesto savivaldybės Įsakymas buvo priimtas nederinant žemės sklypo formavimo su formuojamo žemės sklypo gretimybių naudotoju - UAB sveikatos centras „Energetikas“.

Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalis ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis nustato, jog valstybinė žemė, kuri užstatyta juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, privalo būti išnuomojama šiems juridiniams asmenims ne aukciono tvarka. Žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. UAB sveikatos centras ‚Energetikas“ savo veiklai vykdyti ir vystyti naudoja 1997 metais jam priskirtą 148433 kv.m. teritoriją bei moka už ją nuomos mokestį. 2005 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu UAB sveikatingumo centrui „Energetikas“ buvo išnuomotas 9,0917 ha žemės sklypas ir 2007 m. birželio 5 d. mašinų stovėjimo aikštelės funkcionavimui išnuomotas 0,5 ha valstybinės žemės sklypas. Žemės nuomos sutartis dėl likusio 5,2516 ha (14,8433-9,0917-0,5=5,2516) žemės sklypo dalies nebuvo sudaryta, nors valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai iki šiol de facto tęsiasi. UAB sveikatos centras „Energetikas“ turi teisę išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono būdu (CK 6.551 str. 2 d.), o taip pat turi pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą (CK 6.566 str.). LR Vyriausybės 1999 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių 28.1 punktas nustato, jog išnuomojami yra naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Klaipėdos apskrities viršininko administracija privalėjo išnuomoti ginčijamą žemės sklypą UAB sveikatos centrui „Energetikas“, o ne atkurti nuosavybės teises į ginčijamą teritoriją. UAB sveikatos centras „Energetikas“ yra pateikęs Klaipėdos apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją išnuomoti jam ginčo teritoriją.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 136-138) nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 20 d. sprendimu konstatavo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymo pagrindu pareiškėjui buvo išnuomotas 9,0917 ha žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių. Žemės sklype, į kurį pretenduoja UAB „Energetikas“, 2006 m. birželio 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (4.1)-Al-539 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ buvo patikslinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Šventojoje, nustatant, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra laisva (neužstatytą) žemė, patvirtinti šio žemės sklypo planas, dydis, ribos bei apribojimai.

Palangos miesto taryba 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtino (duomenys neskelbtini)gyvenvietės detalųjį planą. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi, nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotose teritorijose nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų. Todėl 1996 m. liepos 25 d. Palangos miesto valdybos sprendimas Nr. 228 ir 1997 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto valdybos sprendimas Nr. 278, kuriais nustatyta, jog Lietuvos valstybinės energetikos sistemos filialo sveikatingumo centrui „Energetika“ buvo patvirtintas 15,0303 ha žemės sklypas - negalioja.

Įsiteisėjus 2007 m. liepos 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui (adm. byla Nr. I-963-513/2007), Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Al-865 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, planą dydį, ribas bei apribojimus ir visą medžiagą perdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) buvo priimti 2007 m. spalio 18 d. sprendimai Nr. 1847, Nr. 1849, Nr. 1850, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 1,4207 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 4-6365-(l .3), ginčijami įsakymas ir sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sustabdyti, vadovaujantis antstolio 2007 m. spalio 29 d. įpareigojimu Nr. 0154/07/01032, kuriuo uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, planavimu ir uždrausta priimti sprendimus ir/ar kitus aktus.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 128-129) nurodė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl smėlio dėžių su metalinėmis ir medinėmis sūpuoklėmis neįrodo, kad žemės sklypas yra užstatytas. Todėl Palangos miesto savivaldybės direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Al-865 pagrįstai buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje (M. Š. įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis), yra laisva (neužstatyta) žemė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. birželio 25 d. nutartimi (bylos Nr. A2-177-04) apie Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę suderinimo nurodė, kad tokia informacija vertintina kaip geografinių informacinių duomenų bazė, fiksuojanti situaciją teritorijoje konkrečiu laikotarpiu ir galinti kisti. Tačiau tai nėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima apskrities žemėtvarkos skyriui teikti išvadą dėl prašyme nurodomo žemės sklypo priklausymo valstybės išperkamai žemei. Tokia pagalbinė medžiaga, naudotina savivaldybės reikmėms, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali pažeisti asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, teisių bei teisėtų interesų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Mano, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius neviršijo savo įgaliojimų.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. Š., A. Š., N. A. ir A. A. Š. su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 122-125) nurodė, kad Palangos miesto taryba 2000 m. kovo 21 d. 3-ojo šaukimo 48-ojo posėdžio sprendimu Nr. 38 patvirtino (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detalųjį planą. Šiuo teritorijų planavimo dokumentu buvo nustatytos ir ginčijamo bei šalia esančių sklypų ribos ir kt. Be to, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalį, nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotose teritorijose nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų.

Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-963-513/2007 m., buvo nustatyta, kad patvirtintame žemės sklypo plane, kuris parengtas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695, nėra pažymėta, kad šiame sklype būtų pareiškėjui priklausančių statinių ar infrastruktūros objektų, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas apie tai, kad šis žemės sklypas yra užstatytas jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl smėlio dėžių su metalinėmis ir medinėmis sūpuoklėmis neįrodo, kad žemės sklypas yra užstatytas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad skundžiamas aktas pažeidžia jo teises (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis).

Pačio pareiškėjo pridėtame žemės sklypo plane yra atžyma, kad sklypo ribos ir gretimybės 2005 metais buvo suderintos su pareiškėjo direktore.

Nei atsakovai, nei tretieji suinteresuoti asmenys pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymų nepažeidė. Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi pareiškėjas galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nėra, todėl administracinė byla pagal pareiškėjo skundą turėtų būti nutraukta, kadangi ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. administracinės bylos Nr.AS10-215/2004, Nr. AS15-580/2006 ir kt.).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB sveikatos centro „Energetikas“ skundą patenkino. Teismas panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 4-6038-(1.3), Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimus Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“.

Teismas nustatydamas faktine bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nuomojamu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais bei įrenginiais, rėmėsi byloje esančiai įrodymais (t. I, b. l. 22-23, 25-28, 29, 30, 31-32, 33-37, 38-40, 41, 42-43, 44-63, 70-73, 107-113).

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-101-622/2009 (buvęs Nr. 2-937-622/2007) pagal ieškovo UAB sveikatos centras „Energetikas“ ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti sutartį žemės nuomos sutartį. Ši byla sustabdyta kol bus išspręsta nagrinėjama administracinė byla (t. III, b. l. 45-47).

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (t. I, b.l. 80-81) suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Šventojoje, nustatant, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (M. Š. įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis) yra laisva (neužstatyta) žemė; patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, planas, dydis, ribos ir apribojimai; nustatytas šio sklypo plotas - 1,4207 ha; nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis ir kt.

Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant nuosavybės laisvą (neužstatyta) žemę 1,4207 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje: A. Š., A. A. Š., N. A. kiekvienam po – 0,3552 ha, R. Š. - 0,3551 ha (iš bendro sklypo ploto 1,4207 ha) (t. I, b.l. 83-84).

Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimais Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 (t. I, b.l. 85-92) į buvusio savininko M. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,9800 ha žemės atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., A. A. Š., N. A. kiekvienam po – 0,3552 ha, R. Š. - 0,3551 ha (iš bendro sklypo ploto 1,4207 ha) turėtoje vietoje, esančią Palangos m. (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė).

Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 4-6365-(1.3), vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-937-622/2007, sustabdė Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 4-6038-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ bei Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimų Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 galiojimą (t. I, b. l. 82).

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (t. I, b.l. 80-81) suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Šventojoje, nustatant, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (M. Š. įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis) yra laisva (neužstatyta) žemė; patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, planas, dydis, ribos ir apribojimai; nustatytas šio sklypo plotas - 1,4207 ha; nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis ir kt.

Teismas pažymėjo, kad šalys pripažįsta, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 5-ojo šaukimo 7-ojo posėdžio 2003 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 75 antruoju punktu buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje pagal pateiktą kartografinę medžiagą.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius savo vienasmeniu sprendimu priėmė Įsakymą, prieštaraujantį Palangos miesto savivaldybės Tarybos 5-ojo šaukimo 7-ojo posėdžio 2003 m. birželio mėn. l3 d. sprendimui Nr. 75. Šis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas prieštarauja Palangos miesto savivaldybės Tarybos sprendimui, t. y. aukštesnės galios teisės aktui, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Energetikas“ naudojamame žemės sklype yra nutiesti inžineriniai tinklai, o taip pat yra UAB „Energetikas“ nuosavybės teise priklausančių įrenginių, šie įrenginiai yra neatsiejama viso UAB „Energetikas“ sveikatingumo ir reabilitacijos komplekso dalis, jie nuolat naudojami vykdant UAB „Energetikas“ veiklą, bei remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1. ir 2.1.1. punktų nuostatomis, padarė išvadą, kad UAB „Energetikas“ naudojamas žemės sklypas negali būti priskiriamas prie naujų žemės sklypų, negali būti traktuojamas kaip laisvas arba neužstatytas.

Teismas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai konstatuota, kad šis sklypas yra M. Š. įpėdinių turto žemės sklypo Nr. 110 dalis. kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija pagal kompetenciją neturi teisės spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimų, teismas padarė išvadą, kad administracijos direktorius šiuo atveju viršijo savo įgalinimus.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. balandžio 12 d. rašte Nr. T-938-Š (t. II, b.l. 8) nurodyta, kad „Kretingos apskrities Palangos ir Darbėnų valsčių (duomenys neskelbtini) kaimų dalies ir (duomenys neskelbtini) kaimo žemės faktinio valdymo apmatavimo byloje, žemės faktinio valdymo plotų pareiškimo 1940 m. birželio 3 d. protokole įrašytas M. Š. įpėdinis <...>, (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 3,92 ha žemės <...>. Skiltyje „Rėžių Nr.“ įrašyta „110“. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašte, teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini)kaimas 1940 m. birželio 3 d. žemės faktinio valdymo plotų pareiškimo protokolo surašymo metu buvo rėžinis. Tokiu atveju nėra įmanoma nustatyti, kurioje vietoje buvo M. Š. įpėdinių ar įpėdinio valdoma žemė.

Teismas pažymėjo, kad iki šiol nėra nustatyta net grąžintino sklypo tiksli vieta natūroje, apsiribota Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojo brėžiniu (t. II, b.l. 18-19 ir Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla, b. l. 23 – 24, 36, 38).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 19 d. sprendimu (t. 1, b.l. 66-69 ir prijungta adm. byla Nr. l-326/2004m.) konstatuota, jog nėra aišku, ar pareiškėjai, vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, iš vis gali pretenduoti į M. Š. nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius įrodymus 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas neaiškus.

Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po M. Š. mirties jo įstatyminiais įpėdiniais buvo jo žmona A. Š., gim. 1876 m., dukra A. Š., gim. 1928 m. liepos 10 d., dukra M. Š. gim. 1921 m. liepos 7 d., sūnus M. Š., gim. 1905 m., sūnus A. Š., gim. 1911 m. gruodžio 14 d., sūnus J. Š., gim. 1909 m. liepos 28 d., sūnus J. Š., gim. 1918 m. sausio 19 d., sūnus T. Š., gim. 1925 m. bei atnaujintas terminas pareiškėjų nuosavybės teisę į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po M. Š. mirties jo įstatyminiais įpėdiniais buvo jo žmona A. Š., dukra A. Š., dukra M. Š., sūnus M. Š., sūnus A. Š., sūnus J. Š., sūnus J. Š., sūnus T. Š., nėra įrodymas, kad šie asmenys žemės nacionalizacijos metu buvo tapę M. Š. turėtos žemės savininkais.

Žemės nacionalizacijos metu 1940 m. A. Š., gim. 1928 m. liepos 10 d., buvo 12 metų, T. Š., gim. 1925 m., buvo apie 15 metų, M. Š. (sūnus), gim. 1905 m. buvo nesveikas, protiškai atsilikęs (tai nurodyta jo mirties akto įraše - t. III, b.l. 11). Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. kovo 8 d. pažymos apie šeimos sudėtį matyti, jog Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose, Kretingos aps. Darbėnų vls. (duomenys neskelbtini) k. gyventojo Š. J. buto - ūkio lape įrašyti: šeimos galva J. Š., gim. 1918 m., sesuo M. Š., gim. 1921 m., motina O. Š., gim., 1880 m., našlė; daugiau duomenų apie A. (O.) Š.(S) šeimos sudėtį archyve saugomuose fonduose nerasta (t. III, b. l. 6). Kai 1936 m. mirė M. Š., trečiųjų suinteresuotų asmenų tėvas A. Š., gim. 1911 m. gruodžio 14 d., buvo apie 24 metų amžiaus; nėra jokių duomenų, kur jis gyveno. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tikėtina, jog po M. Š. mirties jo valdytą žemę valdė sūnus Jonas (trečiųjų suinteresuotų asmenų dėdė). Teismas pabrėžė, kad pateikiami duomenys byloja tiktai apie M. Š. įpėdinio/-ių 1940 m. birželio 3 d. faktiškai valdytą žemę, o ne apie nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą. Faktinis žemės sklypo valdymas negali būti prilyginamas nuosavybės teisėms į žemės sklypą.

Teisme trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. nurodė, jog apie žemę Šventojoje jie sužinojo ne iš savo tėvo (tėvas mirė 1971 m., t. III, b.l. 9), o iš tetos M. M. (t. III, b.l. 8), teta nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę.

Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų tėvui A. Š. (M. Š. sūnui) neatsirado nuosavybės teisė į minimą žemę, todėl pareiškėjams neteisėtai ir nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į M. Š. (mirusio 1936 m.) valdytą žemę.

Teismas konstatavo, kad įvykdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra iš esmės neteisėtas, atliktas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 4-6038-(1.3) ir Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimai Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 yra neteisėti ir naikintini.

Teisėjų kolegija nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie UAB sveikatos centras „Energetikas“ teisę išsinuomoti žemės sklypą, į kurį tretiesiems suinteresuotiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės, nes tai nėra šios administracinės bylos dalykas.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys R. Š., N. A. ir A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 78-82) grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nesivadovavo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-963-513/2007 m. nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, tuo pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies, 57 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Teismas ne tik nesivadovavo ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, bet ir padarė priešingas išvadas dėl ieškovo infrastruktūros objektų vertinimo, negu buvo nustatyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-963-513/2007 m.

3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. lapkričio 20 d. rašte Nr.3B-(7.5)-M-924-1396 nurodoma, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje yra Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus, (duomenys neskelbtini), Darbėnų valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimų faktiškųjų žemės valdytojų eksplikacija, kurioje žemės sklypo Nr. 110 savininkai nurodyti M. Š. įpėdiniai ir prie eksplikacijos yra 1939 metais sudarytas faktinio valdymo apmatavimo planas, kurį Žemės tvarkymo departamento direktorius patvirtino 1940 m. gegužės 25 d. Minėtame plane pažymėta savininkų turėtos žemės sklypų vieta ir ribos, tame tarpe ir žemės sklypo Nr. 110.

4. Pagal pateiktus giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančius dokumentus A. Š. buvo M. Š. sūnus, tai yra buvo vienas iš įpėdinių, kuris palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti (Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalies 1255, 1261 straipsniai. Taigi, A. Š. buvo nacionalizuoto 3,92 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime bendraturtis.

5. Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turinti faktą, kad po M. Š. mirties jo įstatyminių įpėdiniu buvo ir jo sūnus A. Š..

6. Teismo sprendimas prieštarauja Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime išdėstytoms nuostatoms, t. y. kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus; iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui; baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. įstatyminė atstovė A. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 84-85) grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nesivadovavo įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimui (adm. byla Nr. I-963-513/2007) ir jame konstatuotomis aplinkybėmis, tuo pažeidė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį.

2. Teismas peržengdamas administracinių teismų kompetencijos ribas (ABTĮ 15 str.) konstatavo, kad įvykdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra iš esmės neteisėtas, atliktas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, t. y. teismas pripažįsta negaliojančiais visus ankstesnių teismų nustatytus faktus dėl nuosavybės teisių, pagal kuriuos tretiesiems asmenims buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, ir tuo vadovaudamasis panaikino visus skundžiamus administracinius aktus.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 90-92) grindžiamas šiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-963-513/2007 konstatavo, kad UAB „Energetiko“ pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl smėlio dėžių su metalinėmis ir medinėmis sūpuoklėmis neįrodo, kad žemės sklypas yra užstatytas. Atsižvelgiant į tai, Palangos miesto savivaldybė suderino informaciją kaip laisvą (neužstatytą).

2. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimu konstatuota, kad Palangos miesto tarybai 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinus (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detalųjį planą, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi negalioja Palangos miesto valdybos 1996 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. 228 ir Palangos miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 278, kuriais nustatyta, jog Lietuvos valstybinės energetikos sistemos filialo sveikatingumo centrui „Energetika“ buvo patvirtintas 15,0303 ha žemės sklypas.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iki šiol nėra nustatyta net grąžintino sklypo tiksli vieta natūroje, apsiribota Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojo brėžiniu. Visi veiksmai buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057, 106 punktu.

4. Palangos miesto apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą kad po M. Š. mirties jo įstatyminiais įpėdiniais buvo jo žmona A. Š., dukra A. Š., dukra M. Š., sūnus M. Š., sūnus A. Š., sūnus J. Š., sūnus J. Š., sūnus T. Š.. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.

Nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodantys dokumentai buvo pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai per įstatymų nustatytą terminą.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 94-96) grindžiamas šiais argumentais:

1. Palangos miesto savivaldybė teikė teismui dokumentus, įrodančius, kad šiuo metu pareiškėjas nuomos mokestį mokama tik už 9,0917 ha žemės sklypą (nuomos sutartis sudaryta 2005 m. gegužės 10 d.), esantį (duomenys neskelbtini), Palanga ir už 0,5 ha žemės sklypą (nuomos sutartis sudaryta 2007 m. birželio 5 d.), esantį (duomenys neskelbtini), Palanga.

2. Teismas nesivadovavo Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendime (byloje Nr. I-963-513/2007) konstatuotomis aplinkybėmis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo sklypas yra užstatytas UAB „Energetikas“ priklausančiais įrenginiais.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. Al-865 Palangos miesto savivaldybės Tarybos sprendimui, t. y. aukštesnės galios teisės aktui, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. birželio 25 d. nutarties (bylos Nr. A2-177-04) konstatuojamojoje dalyje apie Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę suderinimo nurodė, kad tokia informacija vertintina kaip geografinių informacinių duomenų bazė, fiksuojanti situaciją teritorijoje konkrečiu laikotarpiu ir galinti kisti. Tačiau tai nėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima apskrities žemėtvarkos skyriui teikti išvadą dėl prašyme nurodomo žemės sklypo priklausymo valstybės išperkamai žemei. Tokia pagalbinė medžiaga, naudotina savivaldybės reikmėm, nesukelia jokių teisinių pasekmių.

4. Pareiškėjas prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, todėl administracinėje byloje nepagrįstai atsakovu patraukta Palangos miesto savivaldybė.

Pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“ su trečiųjų suinteresuotų asmenų R. Š., N. A., A. Š. trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. įstatyminės atstovės apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime į apeliacinius skundus (t. III, b.l. 105-112) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Pažymėjo, kad:

1. Visa 148433 kv.m. dydžio teritorija ir joje esantys UAB „Energetikas“ nuosavybės teisėmis priklausantys pastatai ir infrastruktūra yra vientisas ir neatskiriamas UAB „Energetikas“ sveikatingumo ir reabilitacijos kompleksas.

2. Palangos miesto savivaldybės Įsakymas, Klaipėdos apskrities viršininko Įsakymas bei Sprendimai prieštarauja Palangos miesto savivaldybės tarybos 5-ojo šaukimo 7-ojo posėdžio 2003 m. birželio mėn. 13 d. sprendimo Nr. 75 antrajam punktui, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatyta) žemę pagal pateiktą kartografinę medžiagą.

3. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1. ir 2.1.1. punkto nuostatomis, UAB „Energetikas“ naudojamas žemės sklypas negali būti priskiriamas prie nauju žemės sklypu ir negali būti traktuojamas kaip laisvas arba neužstatytas.

4. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ patikslinus, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (M. Š. įpėdiniu turto žemės sklypo Nr. 110 dalis) yra laisva (neužstatytą) žemė, t. y. konstatavus, kad šis sklypas yra M. Š. įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis), Palangos miesto savivaldybės administracija viršijo savo įgaliojimus pagal kompetenciją, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija neturi teisės spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimų.

5. Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. balandžio 21 d. raštu Nr. T-938-Š darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) kaimas 1940 m. birželio 3 d. žemės faktinio valdymo plotų pareiškimo protokolo surašymo metu buvo rėžinis, todėl nėra įmanoma nustatyti, kurioje vietoje buvo M. Š. įpėdinių valdoma žemė.

6. Byloje nėra nustatyta, ar tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Šią aplinkybę patvirtina ir Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2004 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-326/2004.

Jokie dokumentai, suteikiantys A. Š., R. Š., A. A. Š. ir N. A. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nebuvo pateikti į bylą.

7. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. balandžio 21 d. raštas Nr. T-938-Š patvirtina, kad M. Š. įpėdiniai nacionalizavimo metu faktiškai valdė tik 3,38 ha žemės, o ne 3,92 ha, kiek buvo grąžinta A. Š., R. Š., A. A. Š. ir N. A..

Pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“ su atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 120-127) grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus ir kuriais grindžiamas teismo sprendimas. Papildomai nurodė, kad:

1. Apeliantas nepagrįstai remiasi vien tik 2007 metais nagrinėtos administracinės bylos duomenimis. Šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė papildomus duomenis, kurie patvirtina, kad pareiškėjo naudojamas žemės sklypas negali būti priskiriamas prie naujų žemės sklypų ir negali būti traktuojamas kaip laisvas arba neužstatytas.

2. Visa 148433 kv.m. dydžio teritorija ir joje esantys UAB „Energetikas“ nuosavybės teisėmis priklausantys pastatai ir infrastruktūra yra vientisas ir neatskiriamas UAB „Energetikas“ sveikatingumo ir reabilitacijos kompleksas.

UAB „Energetikas“ nuomos mokesti mokėjo už visą 148433 kv.m. žemės sklypą (t. I, b. l. 46-61), o visą šį žemės sklypą iki šiol aktyviai naudoja sveikatingumo komplekso veikloje.

3. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano patvirtinimu 2000 m. kovo 21 d. Palangos miesto tarybos sprendimu yra nepagrįsti, vertintini kaip nesusiję su byla.

4. UAB „Energetikas“ naudojamame žemės sklype yra nutiesti inžineriniai tinklai, o taip pat yra UAB „Energetikas“ nuosavybės teise priklausančių įrenginių, šie įrenginiai yra neatsiejama viso UAB „Energetikas“ sveikatingumo ir reabilitacijos komplekso dalis, jie nuolat naudojami vykdant UAB „Energetikas“ veiklą. Atsižvelgiant į tai, UAB „Energetikas“ naudojamas žemės sklypas negali būti priskiriamas prie nauju žemės sklypu ir negali būti vertinamas kaip laisvas arba neužstatytas.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija sutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų R. Š., N. A., A. Š., trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. įstatyminės atstovės, bei atsakovo Palangos miesto savivaldybės apeliaciniais skundais ir juose išdėstytais argumentais, prašo apeliacinius skundus patenkinti (t. III, b. l. 115-117, 118-119, 129-130).

Atsiliepime į Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą nurodė, kad argumentą, jog byloje nepagrįstai atsakovu patraukta Palangos miesto savivaldybė, palieka spręsti teismo nuožiūra (t. III, b. l. 129-130).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tretieji asmenys ir atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad apeliaciniai skundai nepagrįsti ir prašė jų netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas pareiškėjo skundžiamus aktus, konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas šioje byloje yra iš esmės neteisėtas, atliktas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniai skundai grindžiami fakto nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Pareiškėjas, ginčydamas aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skundą iš esmės grindė dviem aspektais, t. y. savo teise naudoti žemės sklypą ir tuo, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą.

Šių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas šio ginčo teisingam išsprendimui, kadangi šios aplinkybės yra tarpusavyje susijusios ir turi įtakos vertinant ginčijamų aktų teisėtumą.

Tretieji suinteresuoti asmenys siekia atkurti nuosavybes teises grąžinant natūra iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, esančią miesto teritorijoje.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsniu yra nustatyta nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 1 dalimi numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (1 p.).

Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu yra nustatyti atvejai, kada valstybė išperka žemę. Remiantis šio straipsnio 1 dalies 3 punktu žemė išperkama jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklype, į kurio dalį yra atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, yra pareiškėjo nuosavybės teise valdomi statiniai ir įrengimai. Šią aplinkybę taip pat grindžia žemės naudojimą patvirtinančiais įrodymais. Nurodė, kad pagal 1976 metų Žemės naudojimo teisės aktą poilsio stovyklai „Energetikas“ buvo skirtas 18 ha žemės sklypas. Vėliau šis plotas keitėsi ir 2005 m. gegužės 10 d. buvo išnuomotas 9,0917 ha žemės sklypas, 2007 m. birželio 5 d. papildomai buvo išnuomotas 0,5 ha valstybinės žemės sklypas. Pareiškėjas siekia išnuomoti ginčo žemės sklypą ir dėl žemės sklypo nuomojamo dydžio Klaipėdos apygardos teismui šiuo metu yra pateikęs ieškinį.

Pareiškėjas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija galiojanti nuo 2004 m. lapkričio 18 d.) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11 punktu turi teisę į žemės sklypą, reikalingą statiniams ir įrengimams eksploatuoti. Taip pat turi teisę į tokį sklypą, kuris užtikrintų statinių eksploatavimą pagal jų paskirtį bei veiklos funkcionavimo poreikį tame tarpe pagal veiklos pobūdį (Įstatų 2.3 punktas) sporto aikštynams, poilsiui bei rekreacijai būtinas teritorijas.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas turi reikalavimo teisę ginčyti aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, siekdamas apginti galimą savo teisę į ginčo žemės sklypą, į kurį tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos nuosavybes teisės.

Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintame (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliajame plane ginčo žemės sklypas buvo pažymėtas kaip valstybės išperkamas. Todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ negalėjo pripažinti, kad šis sklypas yra laisvas, kadangi toks įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktui, kuriuo nustatyta, kad kartografinėje medžiagoje pateikiama informacija tik apie laisvus žemės sklypus, kurie nepriskirti valstybės išperkamai žemei. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus šioje dalyje ir pagrįstai pripažino, kad įsakymas prieštarauja ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimui Nr. 75, todėl turėjo pagrindą konstatuoti, kad ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Pažymėtina, kad formuojant sklypą privalu buvo įvertinti ir tą aplinkybę, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. balandžio 12 d. pažymėjime Nr. T-938-Š, kuriuo grindžiama ginčo sklypo buvimo vieta, sklypas Nr. 110 yra įvardintas kaip rėžinis (t. II, b.l. 8).

Jei sklypas buvo rėžinis, tai pagal Atkūrimo tvarkos 106 punktą žemės sklypas negalėjo būti kartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka yra nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo pagrindai ir procedūros, kurių metu nustatoma pretendento teisė į nuosavybės teisių atkūrimą jo pasirinktu būdu.

A. Š. 2001 m. gegužės 22 d. prašyme grąžinti žemę, nurodoma, kad jis prašo grąžinti M. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią Šventojoje (Nuosavybės teisių atkūrimo byla). Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) ir sprendimais Nr. 1847, 1848, 1849, 1850 nuosavybės teisės buvo atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims (t. I, b. l. 83-90). Sprendimuose taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisės yra atkuriamos į M. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, perduodant natūrą laisvą žemės sklypą, esantį Palangos m. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. balandžio 12 d. pažymėjime Nr. T-938-Š nurodyta, kad „Kretingos apskrities Palangos ir Darbėnų valsčių (duomenys neskelbtini) kaimų dalies ir (duomenys neskelbtini) kaimo žemės faktinio valdymo apmatavimo byloje, žemės faktinio valdymo plotų pareiškimo 1940 m. birželio 3 d. protokole įrašytas M. Š. įpėd. <...>, (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 3,92 ha žemės <...>. Skiltyje „Rėžių Nr.“ įrašyta „110“ (t. II, b.l. 8). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 19 d. sprendime (administracinė byla Nr.I-326/2004) nurodoma, kad M. Š. mirė 1936 metais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2001 m. gegužės 2 d. pažymėjime Nr. Š-90 nurodoma, kad M. Š. mirties akto įrašo, sudaryto 1937 metais Būtingės Evangelikų liuteronų bažnyčioje, nėra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla). Tokiu būdu nėra žinoma, kada M. Š. mirė ir kas valdė žemės sklypą iki 1940 m. lipos 22 d. nacionalizacijos.

Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kuriuo nustatyti M. Š. įstatyminiai įpėdiniai. Tačiau nurodytas faktas, negali būti pagrindu atkurti nuosavybes teisės į žemę pretendentams, nes nuosavybės teisių atkūrimui paveldėjimo institutas taikomas tiek, kiek jis nėra aptartas specialiu įstatymu. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Remiantis šio įstatymo bei Atkūrimo tvarkos nuostatomis nuosavybės teisių atkūrimui privalu nustatyti, kas valdė žemės sklypą iki jo nacionalizacijos, kokio dydžio žemės sklypą ir šio žemės sklypo buvimo vietą. Atkūrimo tvarkos 9 punktu nustatyta, kad piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti nurodomas <...> išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė, turto rūšis, dydis ir buvimo vieta, nuosavybės teisių į turtą pagrindas, dabartinio turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas <…>. Šie duomenys yra privalomi ir jie turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais, kurie yra nurodyti Tvarkos III skirsnyje. Tvarkos 13 punktu nustatyta, kad dokumentus nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo.

Byloje nėra duomenų, kad toks faktas buvo nustatytas, o esamų dokumentų nepakanka pripažinti, kad M. Š. valdė žemės sklypą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, todėl tretieji suinteresuoti asmenys pagal Atkūrimo įstatymą neturi teisės į nuosavybės atkūrimą, grąžinant M. Š. valdytą žemės sklypą.

Priimti aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Palangos miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), R. Š., A. Š., N. A., nepilnamečio trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. įstatyminės atstovės A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė