23ff7f87-c291-4e7a-adae-5451c7f59282 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-797-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01929-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.26. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų A. J. ir I. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A.

J. ir I. J. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo K. S.. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo patvirtinti taikos sutartį pagrįstumo.IeÅ¡kovai A. J. ir I. J. ieÅ¡kiniu (patikslintu) atsakovei bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo ieÅ¡kovams priklausantį turtÄ ir įpareigoti atsakovę perduoti ieÅ¡kovams šį turtÄ : rÅ«syje – kieto kuro katilas Atmos, boileris, dujinis katilas Baxi, vandens valymo įrengimai, pirties krosnelė Fiarvia, integruota vonia Jakuzi, integruotas virtuvės komplektas su integruota buitine technika, rÅ«sio integruotos stumdomos durys 2 vnt., rÅ«sio durys 4 vnt.; prieÅ¡kambaryje – integruotas prieÅ¡kambario baldų komplektas, durys 1 vnt., židinys su apdaila, integruotas virtuvės komplektas su integruota buitine technika; 2 aukÅ¡te – integruota rÅ«bų spinta miegamajame kambaryje, durys 2 vnt.;

Å«kiniame pastate – durys 3 vnt., langas, lauko terasos medžio – plastiko kompozitas, stogo danga; sklypo teritorijoje – dekoratyviniai augalai, krÅ«mai, medeliai 36 vnt., obelys 2 vnt.; vyÅ¡nios 3 vnt. (toliau – Turtas); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2017 m. sausio 30 d. teismo posėdyje pateiktas ieÅ¡kovų ir atsakovės sudarytos taikos sutarties projektas. IeÅ¡kovų atstovas paaiÅ¡kino, kad taikos sutartimi ieÅ¡kovai sutinka sumokėti atsakovei už namÄ su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (toliau –Nekilnojamasis Turtas) 45 000 Eur, o ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo ieÅ¡kovai atsiimtų.

Tokia taikos sutartis yra teisėta ir nepažeistų nei kreditorių, nei trečiojo asmens interesų. Taikos sutartimi sumokamas piniginis ekvivalentas, iš ko būtų galima tenkinti bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.Atsakovės bankroto administratorius taikos sutarčiai pritaria. Nurodo, kad kreditorių susirinkime šis klausimas buvo svarstytas, kreditoriai taikos sutarčiai nepritarė, tačiau šioje byloje kreditoriai nėra šalimi, todėl bankroto administratorius pasirašė taikos sutartį įvertinęs visas pasekmes.Trečiasis asmuo K.

S. pritaria taikos sutarties sudarymui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti ieÅ¡kovų, atsakovės ir trečiojo asmens 2017 m. sausio 30 d. taikos sutartį; bylÄ skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi pripažino negaliojančia 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria K. S. ir D. S. už 100 000 Lt pardavė A.

J. ir I. J. žemės sklypÄ , NekilnojamÄ jį turtÄ , Å¡io turto 2008 m. rugsėjo 15 d. perdavimo - priėmimo aktÄ bei taikė dviÅ¡alę restitucijÄ . 2016 m. vasario 29 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkime nustatyta Nekilnojamojo turto pardavimo kaina 100 000 Eur. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo jiems priklausantį 33 450 Eur vertės TurtÄ . Å alys taikos sutartimi susitarė, kad atsakovė perleidžia ieÅ¡kovams NekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame yra ieÅ¡kiniu praÅ¡omas iÅ¡reikalauti Turtas, už 45 000 Eur, o ieÅ¡kovai atsisako pareikÅ¡tų reikalavimų. 2016 m. gruodžio 15 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditoriai teismui pateiktai taikos sutarčiai nepritarė.

Atsižvelgiant į tai, kad viena iÅ¡ taikos sutarties Å¡alių yra bankrutavusi įmonė, todėl sprendžiant klausimÄ dėl tokios subjekto sudarytos taikos sutarties patvirtinimo galimybės, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į bendrÄ jį, bet ir specialųjį teisinį reglamentavimÄ , t. y. į Ä®monių bankroto įstatymo normas (toliau – Ä®BÄ®). Turint ketinimų sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, kurioje bankrutavusiai įmonei pareikÅ¡tas reikalavimas ir įmonės bankroto administratorei veikiant ne tik įmonės, bet ir visų kreditorių interesais, reikalinga gauti kvalifikuotos kreditorių daugumos pritarimÄ (sutikimÄ ) tokiam procesiniam veiksmui atlikti, ir tik tokio pritarimo buvimas leistų identifikuoti Å¡alių valiÄ dėl taikos sutarties sÄ lygų.

Å iuo atveju kreditorių pritarimo nebuvo.Taikos sutartimi iÅ¡ esmės sulygta ne tik dėl ieÅ¡kinio dalyko. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo jiems priklausantį TurtÄ už bendrÄ 33 450 Eur sumÄ , esantį Nekilnojamajame turte, ir įpareigoti atsakovę jį perduoti ieÅ¡kovams. Taikos sutarties 2 punkte Å¡alys susitarė, kad Å¡ia sutartimi atsakovė perleidžia ieÅ¡kovams NekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame yra ieÅ¡kiniu reikalaujamas iÅ¡reikalauti Turtas, už 45 000 Eur.

Nei patikslintame ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžių metu ieÅ¡kovai nėra pareiÅ¡kę reikalavimo dėl Nekilnojamojo turto įsigijimo. Kadangi taikos sutarties paskirtis yra kilusio teisminio ginčo iÅ¡sprendimas derybomis bei kompromisais, vien dėl Å¡ios priežasties taikos sutartis, kuria iÅ¡sprendžiami kiti klausimai, negali bÅ«ti teismo įvertinta kaip atitinkanti įstatymo reikalavimams. Teismas sprendė, kad ir dėl Å¡ios aplinkybės nėra pagrindo tvirtinti pateiktÄ taikos sutartį. Be to, pateiktos taikos sutarties patvirtintinas taip pat prieÅ¡tarautų ir 2016 m. vasario 29 d. bankrutavusios K.

S. prekybos įmonės kreditorių susirinkime patvirtintai turto pardavimo tvarkai.Teismas, įvertinęs Å¡alių 2017 m. sausio 30 d. sudarytos taikos sutarties turinį, sÄ lygas, bei į tai, kad byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, konstatavo, kad taikos sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, todėl taikos sutartis netvirtino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai IeÅ¡kovai (toliau – apeliantai) atskirajame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantai NekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo 2008 m. rugsėjo 19 d., tačiau dėl Å¡io turto įsigijimo sÄ lygas su K. S. ir D. S. buvo aptarę dar 2004 metais. Todėl apeliantai yra suinteresuoti įsigyti šį turtÄ , nes jame gyvena, tačiau įsigijimo kaina turi bÅ«ti protinga. Apeliantai pareiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo apeliantams priklausantį TurtÄ 33 450 Eur vertės. Todėl, teismui tenkinus ieÅ¡kinį, Nekilnojamojo turto vertė sumažėtų daugiau nei 33 450 Eur suma, nes jis bÅ«tų komerciÅ¡kai nepatrauklus.Atsakovės kreditorių susirinkime Nekilojamojo turto kaina numatyta 100 000 Eur.

Jį priverstinai realizuojant, kaina antrose varžytynėse bÅ«tų 10 proc. mažesnė – 90 000 Eur. Tačiau potencialų pirkėjÄ sudomintų Å¡io turto kaina apie 70 000 Eur, be to, iÅ¡ Å¡ios realios kainos reikia atimti ieÅ¡kinio reikalavimo sumÄ (33 450 Eur). Apeliantai sutiko sudaryti taikos sutartį atsisakant savo reikalavimų su sÄ lyga įsigyti NekilnojamÄ jį turtÄ už 36 550 Eur, vėliau Å¡i suma buvo padidinta iki 45 000 Eur. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas.

Bankroto administratorius savo pareigas turi atlikti sÄ Å¾iningai, atsižvelgdamas į esamÄ situacijÄ . Didžiausias atsakovės kreditorius, svarstant klausimÄ dėl taikos sutarties sudarymo, sprendimo priėmime nedalyvavo, tokiu bÅ«du laikytina, kad suteikė galimybę administratoriui pačiam priimti sprendimus. Be to, kreditoriai taikos sutarties klausimu sprendimo nepriėmė.Teismas nepasisakė, kokius teisėtus kreditorių interesus pažeidė bankroto administratorius, sudarydamas taikos sutartį. PrieÅ¡ingai, tokie interesai yra pažeisti nepatvirtinus taikos sutarties, nes bankroto procedÅ«ros tęsiasi ilgÄ laikÄ , tuo tarpu gautas pajamas bÅ«tų gali paskirstyti kreditoriams.Ä®BÄ® 23 straipsnio 12 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė priimti nutarimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Tačiau tai yra teisė, bet ne pareiga. Kreditoriams tokio sprendimo nepriėmus, taikos sutarties klausimas perduotas priimti administratoriui.Tai, kad taikos sutartimi iÅ¡ esmės sulygta ne tik dėl ieÅ¡kinio dalyko, nėra pagrindas atmesti praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties sudarymo, nes teismas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ ex officio, galėjo tokiÄ taikos sutartį tvirtinti. Tai, kad 2016 m. vasario 29 d. atsakovės kreditorių susirinkime nustatyta Nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina, nesuponuoja ribojimo sudaryti taikos sutartį.

Atsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovei bankroto byla iÅ¡kelta 2009 m. kovo 23 d., bankroto procedÅ«ros tęsiasi beveik 8 metus. NeiÅ¡sprendus Å¡io klausimo taikiai, tai reikÅ¡tų tolesnį bankroto procedÅ«rų „įšaldymÄ â€œ neapibrėžtam laikui, kas neatitiktų bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo bei ekonomiÅ¡kumo principų.Patenkinus ieÅ¡kinį, Nekilnojamasis turtas bÅ«tų „iÅ¡draskytas“, jo vertė sumažėtų labai ženkliai. Teismas neatsižvelgė į kitų su įmonės bankroto procedÅ«romis susijusių (administratoriaus) ir teisėtÄ interesÄ turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Bankroto procesas trunka 8 metus, atlyginimas administratoriui paskirtas už trijų metų darbÄ , o dirbti tenka daugiau negu aÅ¡tuonis metus.Daugumai             kreditorių nepritarus taikos sutarčiai, nebuvo pasinaudota ekonominiu naudingumu, t. y. prarasta galimybė gauti daugiau pajamų. Atsakovės 2016 m. gruodžio 15 d. pakartotiname kreditorių susirinkime nebalsavo ir savo nuomonės neiÅ¡reiÅ¡kė didžiausias kreditorius BAB Ūkio bankas, kurio kreditoriniai reikalavimai sudaro 70,33 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų.

BAB Ūkio bankas sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį, į atsakovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä 2017 m. vasario 2 d. teismo nutartimi vietoje BAB Ūkio bankas įtraukta UAB „Gelvora“. VÄ® Turto bankas taip pat žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę dėl bankroto procedÅ«ros terminų neekonomiÅ¡kumo ir pasisako už taikos sutarties sudarymÄ .Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nesivadovavo teisingumo ir ekonomiÅ¡kumo principais.

Tenkinus ieÅ¡kinį, Nekilnojamojo turto vertė sumažėtų daugiau nei 33 450 Eur, kadangi Å¡is turtas, grÄ Å¾inus TurtÄ , bÅ«tų komerciÅ¡kai nepatrauklus, nes bÅ«tų iÅ¡ardytos konstrukcijos, iÅ¡imti virtuvės baldai, vonia, Å¡ildymo bei nuotekų sistema.Priverstinai realizuojant NekilnojamÄ jį turtÄ , jo kaina vis mažėtų, todėl bÅ«tų apie 50 000 Eur. Be to, nėra aiÅ¡ku, ar apeliantų nereikėtų priverstinai iÅ¡keldinti, kas vėl sukeltų papildomus nepatogumus pirkėjui bei mažintų Nekilnojamojo turto kainÄ .Kreditorių sprendimai taikos sutarties sudarymo klausimu nepriimti, didžiausias kreditorius net nedalyvavo sprendimo priėmime.

Jei kreditoriai sprendimo nepriima, laikytina, kad tokių sprendimų klausimas deleguojamas bankroto administratoriui. Todėl atsakovės kreditoriai taikos sutarties sudarymo sprendimo prerogatyvÄ perdavė bankroto administratoriui, kuris, prisiimdamas atsakomybę, veikia bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais. Sudarydamas taikos sutartį, administratorius siekė realizuoti nekilnojamÄ jį turtÄ , kad atsakovė turėtų pajamų ir galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Nors taikos sutartimi iÅ¡ esmės sulygta ne tik dėl ieÅ¡kinio dalyko, tačiau tai nėra pagrindas atmesti praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties sudarymo, nes teismas savo iniciatyva galėjo tokiÄ taikos sutartį tvirtinti.

Be to, bÅ«tų nelogiÅ¡ka ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡yti įpareigoti bankroto administratorių perleisti turtÄ o kitu reikalavimu praÅ¡yti iÅ¡reikalauti turtÄ iÅ¡ Nekilnojamojo turto, kurį siekiama įsigyti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Å¡alių bei trečiojo asmens pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas netenkintinas.CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi. Å alių teisė užbaigti bylÄ taikos sutartimi iÅ¡plaukia iÅ¡ CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo.

Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali bÅ«ti ribojamas. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikos sutartis – tai Å¡alių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas, taip pat nurodęs, jog taikos sutartimi ne konstatuojami faktai, bet, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, yra nustatomos tarpusavio teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti Å¡alių bei trečiojo asmens pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, konstatavęs, kad taikos sutartis prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, nes kreditoriai teismui pateiktai taikos sutarčiai nepritarė, taip pat prieÅ¡tarauja kreditorių susirinkime nustatytai nekilnojamojo turto pardavimo tvarkai bei taikos sutartimi sulygta ne tik dėl ieÅ¡kinio dalyko.

Nors tiek apeliantai, tiek atsakovė bei trečiasis asmuo nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitokiai iÅ¡vadai nei padarė pirmosios instancijos teismas.Nesutiktina su apeliantais, kad atsakovės kreditoriams nepriėmus sprendimo dėl taikos sutarties sudarymo, tokia galimybė buvo suteikta bankroto administratoriui, nes jokiu kreditorių sprendimu administratoriui tokia teisė nėra suteikta. Pažymėtina, kad sprendimų dėl įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, taikos sutarčių, be kita ko, civilinėse bylose, kurių Å¡alimi ji yra, sudarymo priėmimo teisė priklauso jos kreditorių susirinkimui, kaip kreditorių teisių ir interesų autonomijos principÄ Ä¯gyvendinančiam savivaldos organui (Ä®BÄ® 23 str. 12 p.).

Atsižvelgiant į taikos sutarties reikÅ¡mę bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms ir pareigoms, spręstina, kad kreditorių susirinkimas turi iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ , ar bankrutuojanti įmonė, atstovaujama administratoriaus, turėtų sudaryti ar atsisakyti sudaryti taikos sutartį. Taigi, įmonės bankroto administratorius, siekdamas sudaryti civilinėje byloje tam tikromis sÄ lygomis taikos sutartį, turėtų gauti kreditorių susirinkimo pritarimÄ . Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-332/2012; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2386/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1956/2014 ir kt.).

IÅ¡ atsakovės 2016 m. gruodžio 15 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstomi du taikos sutarties sÄ lygų pasiÅ«lymai, kuriems atsakovės kreditoriai nepritarė. Nors protokole priimtas nutarimas suformuluotas „Nutarimas Å¡iuo klausimu nepriimtas“, tačiau daugumai kreditorių balsavus prieÅ¡ bankroto administratoriaus pateiktas taikos sutarties sÄ lygas, laikytina, kad buvo priimtas nutarimas svarstytai taikos sutarčiai nepritarti. Todėl darytina iÅ¡vada, kad bankroto administratoriaus pasiraÅ¡yta taikos sutartis prieÅ¡tarauja kreditorių valiai.

Å iame kontekste atmestini kaip nereikÅ¡mingi Å¡alių argumentai, kad minėtame susirinkime nebalsavo didžiausias kreditorius. Kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nepritarta taikos sutarties sudarymui, yra nenuginčytas, taigi, galiojantis ir privalomas visiems kreditoriams (Ä®BÄ® 24 str.) bei bankroto administratoriaus turi bÅ«ti vykdomas (Ä®BÄ® 11 str. 5 d. 20 p.). Taip pat teismui pateikta taikos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nes Å¡ia taikos sutartimi faktiÅ¡kai siekiama atsakovei priklausantį NekilnojamÄ jį turtÄ perleisti apeliantams.

Bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo ir perdavimo tvarka yra imperatyviai reglamentuojama Ä®BÄ® 33 straipsnyje, kuriame numatyta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, jo nepardavus dvejose varžytynėse – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka (Ä®BÄ® 33 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Taigi, Å¡ia taikos sutartimi bÅ«tų pažeistos imperatyvios specialiajame teisės akte (Ä®BÄ®) nurodytos teisės normos. Vien tai, kad byloje vyrauja vieÅ¡asis interesas, nesuponuoja teismui pareigos savo iniciatyva tokiÄ taikos sutartį tvirtinti, prieÅ¡ingai, teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, nustačius jos prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).Be to, taikos sutartis prieÅ¡tarauja ir 2016 m. vasario 29 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimui, kuriuo patvirtinta Nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, nors, kaip minėta, kreditorių susirinkimų nutarimus bankroto administratorius privalo vykdyti.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad taikos sutartimi iš esmės sulygta ne tik dėl ieškinio dalyko - taikos sutartimi susitarta ir dėl Nekilnojamojo turto perleidimo, tačiau byloje apeliantų pareikšti reikalavimai yra susiję tik su Turtu (žr. nutarties 2 punktas), t. y. jo išreikalavimu iš atsakovės, kitų materialinių reikalavimų apeliantai atsakovei nagrinėjamoje byloje nėra pareiškę. Taigi, taikos sutartis neatitinka pareikšto ieškinio dalyko (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs taikos sutarties prieÅ¡taravimÄ Ä®BÄ® nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui bei netenkinęs praÅ¡ymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Alvydas PoÅ¡kus