23ff7722-514f-4b99-bd55-e12c23255390 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6453-968/2016Proceso Nr. 3-61-3-01075-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.6; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas E. J. su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 2–3, 100) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad 2007 m. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, ir 3 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad 2014 m. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko nustatytų reikalavimų, jose buvo buitinių parazitų (tarakonų, blakių, žiurkių).

Be to, pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, o pasivaikščioti gryname ore galėjo tik vienÄ valandÄ per dienÄ . Kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų, jame nebuvo atskiros kabinos, kriauklės, veidrodžio, tualetinių reikmenų lentynos ar spintelės, buvo tiekiamas tik Å¡altas vanduo. Nusiprausti duÅ¡e pareiÅ¡kėjas galėjo tik kartÄ per savaitę. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų buvo pažemintas pareiÅ¡kėjo orumas, atsirado depresija.

Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų niekur nesikreipė, nes nežinojo apie tokiÄ galimybę, taip pat nežinojo, į kokias institucijas reikia kreiptis. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė savo skundo argumentus, prašė jo skundÄ tenkinti. Papildomai nurodė, kad apie tai, kad jo teisės buvo pažeistos, sužinojo, tik patekęs į pataisos namus.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimuose (b. l. 8–15, 104–107) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:3.1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. 2007 m. ir 2014 m., tačiau savo skundÄ surašė tik 2016-03-14. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.3.2. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . 3.3. LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.3.4. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.3.5.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema.

Lukiškių TI-K teigimu, ši teisės norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems pastatams. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.3.7. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.3.8. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore.3.9. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 4,44 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo. 3.10. Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims. Suimtiesiems ir nuteistiesiems, taip pat pareigūnams Lukiškių TI-K Priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio sulaikymo kamerose bei kitose bendro naudojimo patalpose griežtai draudžiama rūkyti, iškabinti įspėjamieji ženklai.

Suimtieji ir nuteistieji į kameras skirstomi pagal pageidavimÄ bÅ«ti su rÅ«kančiais asmenimis. 3.11. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. 3.12. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a: Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 10 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad 2007 m. LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, taip pat 3 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri esÄ kilo dėl to, kad 2014 m. LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2007-08-03 iki 2008-02-28 ir nuo 2014-11-28 iki 2014-12-02.

Dėl ieÅ¡kinio senaties 5. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ , be kita ko, laikotarpiu nuo 2007-08-03 iki 2008-02-28. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime Å¡iai pareiÅ¡kėjo skundo daliai teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.6. CK nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).7. PareiÅ¡kėjas skundÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų teismui surašė tik 2016-03-14 (b. l. 2), t. y. praėjus daugiau nei 8 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo laikotarpiu iki 2008-02-28. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per Å¡iuos 8 metus bÅ«tų veikęs protingai ir sÄ Å¾iningai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.

8. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr.

EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).9. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios jo orumÄ ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Taigi, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokius iÅ¡gyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, kritiÅ¡kai vertintinas tariamas pareiÅ¡kėjo nežinojimas apie įstatymų turinį bei galimybę kreiptis į teismÄ ginti pažeistas teises. Be to, kaip minėta, neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo.

Taigi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Kita vertus, teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad apie savo teisių pažeidimÄ jis sužinojo tik patekęs į pataisos namus. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad į Marijampolės pataisos namus pareiÅ¡kėjas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡vyko 2008-02-28, tačiau skundÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K teismui surašė ir iÅ¡siuntė tik 2016-03-14.

Taigi byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2007-08-03 iki 2008-02-28, atmestina. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 10. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.11. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).12. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2014-11-28 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2014-11-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 399, kurios plotas 31,61 m2, joje buvo laikomas iki 2014-12-01, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 5–6 asmenys; 2014-12-01 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.13.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2014-11-28 iki 2014-12-02) Lukiškių TI-K buvo laikomas 4 dienas.14. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas visÄ laikotarpį nuo 2014-11-28 iki 2014-12-02, taigi pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ nebuvo pažeista.

Pažymėtina, jog pareiškėjui minėtu laikotarpiu netgi buvo užtikrinta ženkliai didesnė nei nustato įstatymai gyvenamosios kameros norma. 16. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų, jame nebuvo atskiros kabinos, todėl nebuvo privatumo, be to, jame nebuvo kriauklės, veidrodžio, tualetinių reikmenų lentynos ar spintelės, buvo tik šaltas vanduo.16.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .16.2. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016-04-01 pažymoje Nr. 24-3465 „Dėl E. J. skundo“ (b. l. 18), taip pat 2016-09-26 pažymoje Nr. 24-7483 „Dėl E. J. skundo“ (b. l. 108) nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara.

Taigi Å¡i patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema. 16.3. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.16.4.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ . EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ .

Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ asmens bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis iÅ¡lieka visÄ laikÄ visiÅ¡kai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ , 2007-07-19 sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ir kt.). Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.16.5. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su kriauklės, veidrodžio ir tualetinių reikmenų lentynos nebuvimu sanitariniame mazge.

17. Skunde taip pat nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros neatitiko higienos reikalavimų, jose buvo buitinių parazitų (tarakonų, blakių, žiurkių).17.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ) (60 punktas).17.2.

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos kamerų bÅ«klės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K kamerose nesilaikymo bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kokias nors kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-04-06 raÅ¡tas Nr. 2.10-85(16.15.4.10.12) (b. l. 90), kuriame nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs E. J. skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu.17.3.

LukiÅ¡kių TI-K prie atsiliepimo pridėjo 2013-12-30 su UAB „Dezinfa“ sudarytÄ sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 84–85) dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo LukiÅ¡kių TI-K sandėlių, virtuvės, miegamosiose ir pirties patalpose. Å ios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“ įsipareigojo sutartyje numatytose patalpose du kartus per mėnesį vykdyti graužikų bei du kartus per mėnesį – vabzdžių kontrolės ir naikinimo darbus. Å ias aplinkybes patvirtina LukiÅ¡kių TI-K pateiktas Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 19–20), iÅ¡ kurio matyti, kad kamerų Nr. 105 ir Nr. 399, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, deratizacija ir dezinsekcija buvo atliekama 2014-11-20 bei 2014-12-01.

Tai, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai Lukiškių TI-K yra naikinami, nurodyta ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-04-01 pažymoje Nr. 24-3465 „Dėl E. J. skundo“ (b. l. 18). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad Lukiškių TI-K yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.). 17.4. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K kamerų antisanitarinės būklės atmestini kaip nepagrįsti.18.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore jis galėdavo tik 1 valandÄ per dienÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.19. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad į duÅ¡Ä jis buvo vedamas tik kartÄ per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Byloje nėra ginčo, kad Å¡i teisė pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta, todėl teismas neturi pagrindo dėl to konstatuoti kokius nors netinkamus LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmus ir (ar) neveikimÄ .

20. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. 20.1. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, 1–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali bÅ«ti izoliuotos. Minėtose normose rÅ«kantieji asmenys nėra iÅ¡skirti, kaip izoliuotina grupė. Kita vertus, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.20.2.

Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, tačiau jis privalo raÅ¡tu dėl to pateikti praÅ¡ymÄ . Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl jo laikymo atskirai nuo rÅ«kančių asmenų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2014-11-28 pasiraÅ¡ytinai iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ bÅ«ti laikomu kamerose su rÅ«kančiais asmenimis (b. l. 114).

Vadinasi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjÄ laikant vienoje kameroje su rÅ«kančiais asmenimis LukiÅ¡kių TI-K ar jos pareigÅ«nai pažeidė teisės aktus.21. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata – esÄ dėl kalinimo perpildytose kamerose pareiÅ¡kėjui prasidėjo depresija. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata.

22. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2014-11-28 iki 2014-12-02, t. y. 4 dienas, pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo pažeista jo teisė į tinkamÄ sanitarinio mazgo įrengimÄ , taip pat pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti diskomfortÄ ir tam tikrus nepatogumus. Vertinat pareiÅ¡kėjo dėl minėtų pažeidimų patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , trukmę, intensyvumÄ , vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais, kadangi jo teisių pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2014-11-28 iki 2014-12-02 pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo pažeista jo teisė į tinkamÄ sanitarinio mazgo įrengimÄ , taip pat pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniais įrenginiais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2014-11-28 iki 2014-12-02 pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose buvo pažeista jo teisė į tinkamÄ sanitarinio mazgo įrengimÄ , taip pat pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniais įrenginiais.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas