23fbe9fe-c0d0-427f-a441-e0534db1e08b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-355-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14540-2013-9   Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. vasario 24 d.Vilnius            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo T. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-26809-614/2013 pagal ieÅ¡kovės A.

B.-K. ieÅ¡kinį atsakovui T. K. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo T. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. B.-K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys UAB ,,Vilniaus energija“, UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas“, AB SEB bankas, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuria atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iÅ¡ dalies.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                                                         I. Ginčo esmė            ieÅ¡kovė A. B.-K. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo T. K. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui G. K. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės, priteistÄ sumÄ kasmet indeksuojat LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , bei 7 200 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2013 m. balandžio 28 d., paskiriant jÄ vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.           Atsakovas T.

K. byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti sÅ«naus G. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. B.-K. sÅ«naus iÅ¡laikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 15 500 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , paskirti jį vaiko gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, padalyti santuokoje įgytus finansinius įsipareigojimus bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.           PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas T.

K. prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , t. y. nustatyti, jog kas antrÄ savaitgalį sÅ«nus gyvena kartu su juo – vaikas paimamas penktadienį 17 val. ir grÄ Å¾inamas sekmadienį 17 val., o jei atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėtų kasmetinių ar nemokamų atostogų, pusę jų jis gali praleisti su sÅ«numi. PraÅ¡yme nurodė, jog jo ir ieÅ¡kovės santykiai yra įtempti, todėl ieÅ¡kovė jam neleidžia bendrauti su vaiku.

Nuo 2013 m. balandžio 4 d. sÅ«nų jis matė tik du kartus, kadangi ieÅ¡kovė daro kliÅ«tis bendrauti su vaiku.           IeÅ¡kovė su atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nesutiko. Nurodė, kad dalyje dėl atostogų ji yra nekonkreti, o kitoje dalyje praÅ¡ymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo negali bÅ«ti tenkinamas dėl vaiko sveikatos bÅ«klės bei kitų aplinkybių.           IÅ¡vadÄ teikianti institucija iÅ¡vadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog atsakovo gyvenimo bei buities sÄ lygų iÅ¡tirti nepavyko atsakovui nesudarius tam sÄ lygų, todėl prašė sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remtis ankstesne į bylÄ pateikta iÅ¡vada.

Skyriaus nuomone, atsakovo pasiÅ«lyta bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klę ir jo specialius poreikius bei tėvo galimybes jais pasirÅ«pinti, netinkamas vaikui svečiuotis gyvenimo sÄ lygas tėvo namuose ir akivaizdų atsakovo nenorÄ Ä¯sileisti į savo namus Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojÄ , neatitinka mažamečio interesų. Tačiau atsižvelgdamas į vaiko interesus, vaiko motinos nuomonę bei senelės pastebėjimus, siÅ«lė nustatyti atsakovui minimaliÄ laikinÄ bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iÅ¡ dalies – nustatė, jog atsakovas turi teisę kas antrÄ savaitgalį (Å¡eÅ¡tadienį arba/ir sekmadienį) matytis su sÅ«numi G. K. vaiko namuose, nuo 10 val. iki 17 val. vaiko motinai sutikus, iÅ¡eiti su vaiku pasivaikščioti, tačiau be vaiko nakvynės atsakovo namuose; likusioje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė.

Teismas nustatė, jog Å¡alių mažametis vaikas turi sveikatos problemų ir specialių poreikių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje iÅ¡vadoje dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nurodyta, jog atsakovo bute trÅ«ksta Å¡varos ir tvarkos, bute nėra vaikui skirto kambario ir reikiamų daiktų. IÅ¡vadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, jog atsakovas nesudarė skyriaus darbuotojui iÅ¡tirti jo buities bei gyvenimo sÄ lygų net ir susitarus su pačiu atsakovu. Todėl atsakovo gyvenamoji aplinka, teismo nuomone, yra netinkama mažamečiui vaikui, turinčiam specialių poreikių, likti su nakvyne visam savaitgaliui.

O atsakovo praÅ¡ymas dėl bendravimo su vaiku jo atostogų metu negali bÅ«ti tenkintinas, nes yra labai nekonkretus ir jos vykdymo nebÅ«tų galima sukontroliuoti. Tačiau atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus bei jo iÅ¡sakytÄ nuomonę, kad jis myli abu tėvus ir kad teismas neturi jokių duomenų apie atsakovo netinkamÄ elgesį bei žalingos įtakos darymÄ vaiko atžvilgiu bei netinkamas gyvenimo sÄ lygas savo namuose ir į tai, jog iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados matyti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, kad atsakovas lankytų sÅ«nų jos namuose, teismo manymu, tikslinga iki bylos iÅ¡nagrinėjimo nustatyti minimaliÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , kuri nepažeistų abiejų vaiko tėvų ir mažamečio interesų, atsižvelgiant į jo dienos bei paros režimÄ .

Todėl nustatytina, jog atsakovas T. K. turi teisę kas antrÄ savaitgalį (Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį) matytis su sÅ«numi vaiko motinos namuose, nuo 10 val. iki 17 val., vaiko motinai sutikus, iÅ¡eiti su vaiku pasivaikščioti, tačiau be vaiko nakvynės atsakovo namuose. Teismo manymu, tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iki Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimo neleis vaikui atitolti nuo tėvo ir iÅ¡laikyti jų socialinį ryšį. Kadangi atsakovas konkrečiai nenurodė, kada jis turės atostogas, jo praÅ¡ymas yra nekonkretus, todėl Å¡ioje proceso stadijoje atmestinas.

 III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai          Atsakovas T. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ : kas antrÄ savaitgalį sÅ«nus G. K. gyvena kartu su atsakovu jo namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo penktadienio iki sekmadienio, vaikas paimamas penktadienį 17 val. ir grÄ Å¾inamas sekmadienį 17 val.; taip pat tuo atveju, jeigu atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėtų kasmetinių ar nemokamų atostogų, pusę jų jis turi teisę praleisti su sÅ«numi, iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki vaiko paėmimo atitinkamam atostogų laikotarpiui) jų datas suderinęs su ieÅ¡kove.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:           1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teiginiai, jog atsakovo gyvenimo ir buities sÄ lygų nepavyko iÅ¡tirti atsakovui tam nesudarius sÄ lygų, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atsakovas yra įspėjęs skyriaus darbuotojÄ , kad apsilankymo jo namuose laikÄ bÅ«tina derinti iÅ¡ anksto. Tokį apsilankymÄ jie buvo suderinę, tačiau darbuotoja jam paskambino dienÄ anksčiau, teigdama, kad esanti netoliese ir norinti apsilankyti.

Negalėdamas tuo metu nuvykti į namus, atsakovas pasiÅ«lė laikytis sutarto laiko ir apsilankyti jo namuose rytojaus dienÄ , tačiau darbuotojos skambučio dėl apsilankymo taip ir nesulaukė. Atsakovas neneigia, kad jo gyvenimo sÄ lygos yra kuklios, tačiau jos tikrai yra tinkamos ir pakankamos vaiko normaliam gyvenimui ir vystymuisi – butas tvarkingas, Å¡varus, jame yra virtuvė bei du kambariai, tad atsakovas galėtų suteikti vaikui atskirÄ kambarį.           2. Teiginiai apie vaiko sveikatos bÅ«klę ir specialiuosius poreikius yra tikrovės neatitinkantys ir stipriai perdėti, patvirtinti ne kokiais nors objektyviais įrodymais, bet ieÅ¡kovės subjektyviu įsitikinimu ir sÄ moningu noru manipuliuojant vaiko sveikata atskirti jį nuo atsakovo.

Šalių sūnui buvo nustatytas nežymus kalbos neišsivystymas ir mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios socialinės raidos, kurių korekcija visiškai įmanoma ir sėkmingai gali būti atliekama vaiko lankomoje švietimo ir ugdymo įstaigoje. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokius specialiuosius vaiko poreikius, kurie kaip nors kliudytų vaikui nakvoti tėvo namuose, juo labiau, kad ieškovo prašoma laikinoji bendravimo su vaiku tvarka apima tik savaitgalius, kurių metu vaikas pas jokius specialistus nesilanko.

         3. Tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek teismas vadovavosi išimtinai vaiko motinos ir senelės teiginiais, visiškai ignoruodami atsakovo kaip tėvo pareigas, atsakomybę ir jausmus bei grėsmę, kad bus pažeistas vaikos ir tėvo emocinis ryšys.           4. Byloje nėra objektyvių duomenų bei įrodymų, jog vaiko gyvenimas su atsakovu prieštarautų jo interesams, todėl teismai neturėtų vadovautis vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, bet pirmenybę teikti esminiam vaiko interesui – neprarasti emocinio ryšio su tėvu.           5.

Skundžiama nutartimi, kuri yra nelogiÅ¡ka, teismas nustatė maksimaliai nepalankaus pobÅ«džio atsakovui bendrauti su sÅ«numi laikinÄ sias apsaugos priemones (kas antro savaitgalio vienÄ arba abi dienas ieÅ¡kovės tėvų namuose, su kuriais atsakovo santykiai įtempti nuo pat ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos sudarymo). Tokia tvarka paverstų vaikÄ ieÅ¡kovės įrankiu jai konfliktuojant su atsakovu sÅ«naus akivaizdoje, kas neabejotinai pakenktų ir paties vaiko emocinei bÅ«klei ir atsakovo santykiams su juo.           6.

Nuo balandžio mėnesio iki Å¡iol ieÅ¡kovė neleidžia atsakovui bendrauti su sÅ«numi. Tai ne tik skaudina atsakovÄ kaip tėvÄ , bet ir kelia didelį nerimÄ dėl tolesnio bendravimo su sÅ«numi perspektyvų.          Atsiliepimu į atsakovo T. K. atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė A.-B K. ginčija atskirojo skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad priimdamas nutartį teismas turi vadovautis objektyviais duomenimis, o ne atsakovo aiÅ¡kinimais.

Žinodama atsakovo charakterį, ieÅ¡kovė mano, kad atsakovas galėjo vengti jo gyvenimo sÄ lygų iÅ¡tyrimo. IeÅ¡kovė neturi pagrindo netikėti iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos darbuotojų pateikta informacija. Teismas pagrįstai vertino joje iÅ¡dėstytus faktus, o taip pat tai, kad iÅ¡ byloje jau esančios iÅ¡vados matyti, jog vaikui atsakovo bute nėra sudarytos tinkamos sÄ lygos bendravimui ir nakvynei. Be to, nors vaikas Å¡alims gyvenant santuokoje gyveno kartu su jais, tai nereiÅ¡kia, kad atsakovas juo rÅ«pinosi – atsakovas buvo tik „formalus“ tėvas.

Atsakovas visiÅ¡kai be pagrindo teigia, esÄ ieÅ¡kovė neleidžia ir trukdo jam matytis su vaiku. Tokiais teiginiais atsakovas tik siekia pateisinti savo neveikimÄ . Atsakovas taip pat nepagrįstai sumenkina sÅ«naus sveikatos bÅ«klę, ir tai tik patvirtina, kad apie vaiko bÅ«klę jis nieko nežino. Vaikui yra reikalinga saugi, rami aplinka bei nuolatinė priežiÅ«ra, kurios atsakovas niekada nesistengė atlikti. Atskirajame skunde atsakovas koreguoja savo praÅ¡ymÄ dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo jo atostogų metu, kas nėra galima.

Kita vertus, toks praÅ¡ymas nėra konkretus, o teismas negali priimti sÄ lyginių sprendimų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).            Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos kaip laikinosios apsaugos priemonės.            Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Å eimos bylose Å¡ių priemonių taikymo pagrindas yra bÅ«tinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės (CPK 3.65 str. 1 d.).            CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Tokiu įstatyminiu reglamentavimu siekiama sudaryti sÄ lygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaikÄ . Tačiau sprendžiant, kokia tvarka toks dalyvavimas vyks, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas vaiko interesų apsaugai (CK 3.3 str.).           Atskiruoju skundu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , nes mano, kad ji yra maksimaliai nepalanki tėvo ir vaiko bendravimui. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais sutinka iÅ¡ dalies.            Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti iÅ¡vadÄ dėl apelianto siÅ«lomos laikinos bendravimo tvarkos.

Vykdydami teismo pavedimÄ skyriaus specialistai turėjo atnaujinti apelianto buities ir gyvenimo sÄ lygų aktÄ , tačiau dėl apelianto nebendradarbiavimo to padaryti nepavyko. Aplinkybės, kad iÅ¡ anksto sutartu laiku apelianto nepavyko rasti jo namuose, užfiksuotos specialisto suraÅ¡ytame akte (b. l. 21), kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti. Atskirajame skunde dėstoma kitokia Å¡ių įvykių versija – kad patys vaiko teisių apsaugos specialistai sutartu laiku neapsilankė jo namuose, nepagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 str.).

Kita vertus, teismas pažymi, kad bÅ«damas iÅ¡ tikrųjų suinteresuotas savo gyvenimo sÄ lygų patikrinimu, o kartu ir pageidaujamu bendravimu su vaiku, apeliantas turėjo ne pasyviai/abejingai laukti kito specialistų skambučio, o pats parodyti iniciatyvÄ ir dėti aktyvias pastangas tam, kad specialistai jo namuose apsilankytų. Taigi, apeliantui neįrodžius tinkamų vaikui buities ir gyvenimo sÄ lygų, konkrečiai – nesuteikus galimybės jas patikrinti kompetentingiems asmenims, teismas pagrįstai netenkino jo praÅ¡ymo leisti su vaiku bendrauti jo gyvenamojoje vietoje ir kartu leisti atostogas, nes tokio praÅ¡ymo tenkinimas galėtų pažeisti vaiko interesus.            Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad bendravimo su vaiku nustatymas ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje neužtikrina tinkamo tėvo ir vaiko bendravimo.            Tiek abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimai, tiek jų teikiamų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, Å¡alys viena kitos atžvilgiu nusiteikusios prieÅ¡iÅ¡kai, todėl normalus vaiko ir tėvo bendravimas ieÅ¡kovės (jos tėvų) namuose yra neįmanomas.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti galimybę nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ neutralioje teritorijoje, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose.            Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis panaikinama ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).            Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kina apeliantui, kad Å¡i nutartis neužkerta jam kelio pasirÅ«pinti savo buities ir gyvenimo sÄ lygų akto atnaujinimu ir praÅ¡yti pirmosios instancijos teismo nustatyti laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ savo namuose.            Šalių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas spręstinas teismo sprendimu dėl ginčo esmės (CPK 93 str.).            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                   Teisėja                                                                                                           Vilija Mikuckienė