2023-10-11 Nr. AB-17952-3-62-3-01996-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-452-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01996-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovo atstovo teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. su skundu, kurį šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje. Nurodė, kad patalpos buvo dezinfekuojamos neefektyviai, buitiniai parazitai (blakės, tarakonai) nebuvo išnaikinami. Dėl blakių sukandimų R. G. ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ir medikus.

3. Pareiškėjas taip pat teigė, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės yra pasiūtos iš paprastos medžiagos, nėra nepralaidūs skysčiams, paviršius nėra patvarus paviršių valymui ir dezinfekcijai. Pažymėjo, kad grįžęs iš kitos įstaigos į Pravieniškių PN-AK, jis gaudavo nedezinfekuotą patalynę, čiužinį ir antklodę.

4. R. G. nurodė, kad kalėdamas netinkamomis sąlygomis, patyrė sveikatos sutrikimų, psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 3 000 Eur.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas R. G. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad kenkėjų naikinimas Pravieniškių PN-AK atliekamas vadovaujantis su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Utenos deratizacija“ sudaryta kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 76-41, pagal kurią įstaigos objektuose du kartus per mėnesį, o esant poreikiui – papildomai, teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą. Turto valdymo skyriaus komendantas gautą informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus inspektoriui, kuris raštu informuoja UAB „Utenos deratizacija“ apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose ir suderina darbų atlikimo laiką. UAB „Utenos deratizacija“ atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas jų naikinimas. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui arba Saugumo valdymo skyriaus specialistams, o šie informuoja Turto valdymo skyrių.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją Pravieniškių PN-AK atlieka juridiniai asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią šios veiklos licenciją, vadovaudamiesi su Pravieniškių PN-AK sudaryta sutartimi. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Profilaktinė dezinfekcija bendro naudojimo patalpose (dušuose, sanitariniuose mazguose) atliekama kiekvieną dieną.

9. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad įstaigoje esantys čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo dezinfekuoti, kurie atitinka techninius reikalavimus ir yra dezinfekuojami dezinfekavimo kameroje, todėl pareiškėjas naudodavosi dezinfekuotais ir švariais lovų čiužiniais, antklodėmis, patalyne bei pagalvėmis. Pravieniškių PN-AK įsigyja čiužinius, kurie atitinka higienos normas, t. y. jie yra atsparūs dezinfekcijai garinėse dezinfekcijos kamerose, čiužiniai yra su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio.

10. Atsakovo atstovas akcentavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu R. G. į pataisos įstaigos psichologus dėl minėtų dvasinių išgyvenimų ir emocinės būklės pablogėjimo nesikreipė. Teigė, kad pareiškėjas neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų ir jam padarytos neturtinės žalos neįrodė, todėl nėra pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

12. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad R. G. ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 4 ir 9 būriuose.

13. Aptaręs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punkto nuostatą ir atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, susijusią su buitinių kenkėjų naikinimu, bei tai patvirtinančius įrodymus, teismas pažymėjo, kad iš 2020 m. kovo 9 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 76-41, sudarytos 2020 m. kovo 9 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ matyti, kad pagal šios sutarties 1.1 ir 1.2 punktus UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo Pravieniškių PN-AK atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir papildomai esant poreikiui. Iš atliktų darbų (paslaugų) aktų kopijų teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu UAB „Utenos deratizacija“ atliko kenkėjų naikinimo darbus būriuose ir / ar gyvenamosiose patalpose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, t. y. panaudotas preparatas „Mikropyr“, lipnios gaudyklės, patalpose atlikti monitoringo darbai (atlikti kenkėjų (tarakonų, blakių) populiacijos kontrolės ir naikinimo darbai). Atsižvelgęs į tai, kad nurodytais laikotarpiais pareiškėjas bausmę atliko patalpose, kuriose buvo naikinami buitiniai parazitai, teismas sprendė, kad R. G. ginčo laikotarpiu bausmę atliko Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl blakių buvimo gyvenamosiose patalpose patvirtina ir bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2022 m. liepos 25 d. atsakymas Nr. (2-22 4.80 Mr)2-37618 (adresuotas pareiškėjui), kuriame nurodyta, jog operatyviosios kontrolės metu Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 42 buvo rasta tarakonų ir blakių (pažeidžiamas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimas).

15. Teismas taip pat nustatė, kad į bylą pateikti duomenys apie R. G. sveikatą patvirtina, jog jis dėl blakių sukandimų ginčui aktualiu metu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus.

16. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais pareiškėjui neužtikrino švarios (be buitinių parazitų) aplinkos, todėl pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto nuostatas.

17. Aptaręs Higienos normos HN 134:2015 41 punkto nuostatą ir atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, susijusią minkštojo lovos inventoriaus tinkamumu dezinfekuoti bei naudoti, ir tai patvirtinančius įrodymus, neturėdamas pagrindo abejoti pateikta informacija, teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK išduodami čiužiniai ir patalynė atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, pareiškėjui buvo išduodami tinkamos kokybės patalynė, dezinfekuotas čiužinys. Teismas akcentavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo prašymų pakeisti netinkamą patalynę ar čiužinį byloje nėra pateikta. Nesant R. G. skundų ar prašymų, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Pravieniškių PN-AK jam ginčo laikotarpiu užtikrino tinkamą patalynės (čiužinio) išdavimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, be to, neaišku, kaip dėl jo nurodytų pažeidimų pasireiškė žala, todėl šiuo pagrindu R. G. prašymas atlyginti neturtinę žalą buvo atmestas kaip nepagrįstas.

18. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais jam nebuvo užtikrinta švari (be buitinių parazitų) aplinka.

19. Iš į bylą pateikto Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugsėjo 29 d. medicininio pažymėjimo teismas nustatė, kad R. G. į sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl blakių sukandimo ginčo laikotarpiu kreipėsi tik vieną kartą, t. y. prieš kreipiantis į teismą 2022 m. rugpjūčio 16 d. Iš Resocializacijos skyriaus 2022 m. spalio 5 d. pažymos Nr. 85-666 matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į psichologą dėl streso, kurį lemti galėjo blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK poveikį R. G. sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas pažymėjo, kad taip pat nebuvo nustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

20. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) 3 straipsnio prasme, tačiau įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo trukmę ir mastą, padarė išvadą, kad dėl neužtikrintos švarios (be buitinių parazitų) aplinkos R. G. galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktuose garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas – asmens teises teismas gina ir kitais įstatymuose nustatytais būdais. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka.

22. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas R. G. nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

23. Likusius tiek R. G., tiek atsakovo atstovo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vertino kaip perteklinius ir neturinčius juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jų neanalizavo.

III. 24. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai.

25. Pareiškėjas paaiškina, kad ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Pravieniškių PN-AK 1sektoriaus 4 ir 9 būriuose ir buvo sukandžiotas blakių. Pažymi, kad teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu gyvenamoje patalpoje, kurioje pareiškėjas gyveno, buvo parazitų (tarakonų, blakių), tačiau neteisingai įvertino aplinkybę, kad parazitai buvo ne visą laikotarpį, o tik kartas nuo karto. Be to, teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo teisė pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą buvo pažeista, neįvertino pasekmių, kokias R. G. galėjo patirti dėl pažeidimo, ir dėl to jam nepagrįstai nebuvo priteista neturtinė žala.

26. Pareiškėjas nurodo, kad nors atsakovo atstovas teigė, jog gyvenamosios patalpos buvo nuolat dezinfekuojamos, tačiau jis teismui nepateikė įrodymų, kad būtent ginčo laikotarpiu gyvenamoje patalpoje Nr. 42, kurioje gyveno R. G., buvo atliekama dezinfekcija, todėl teismo išvada, kad blakių ir tarakonų minėtoje patalpoje buvo tik tam tikrais laikotarpiais, turi būti laikoma neatitinkančia tikrovės. Tarakonai ir blakės niekur nedingsta, jie gyvena tose pačiose vietose, kol nėra išnaikinami, ir minta žmonių krauju. Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu nebuvo imtasi priemonių parazitams išnaikinti, nors Pravieniškių PN-AK teismui pateikė dokumentus, įrodančius, jog yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ atlikti kenkėjų naikinimo darbus būriuose ir / ar gyvenamose patalpose, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtent gyvenamoje patalpoje Nr. 42 buvo atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Be to, aplinkybę, jog Pravieniškių PN-AK gyvenamoje patalpoje Nr. 42 nuolat buvo parazitų, patvirtina ir į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2022 m. liepos 25 d. atsakymas Nr. (2-22 4.80 Mr)2-37618 (adresuotas pareiškėjui), kuriame nurodyta, kad operatyviosios kontrolės metu Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 4 būrio gyvenamoje patalpoje Nr. 42 buvo rasta tarakonų ir blakių (pažeidžiamas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimas).

27. R. G. pažymi, kad teismas nurodė, jog pareiškėjas dėl blakių įkandimų nesikreipė į psichologus ir tik vieną kartą kreipėsi į medikus, bei padarė išvadą, kad jam blakių įkandimai nepadarė tokios žalos, kurią būtų galima vertinti pinigais, tačiau teismas nepaaiškino, kas būtų pasikeitę, jeigu R. G. būtų kreipęsis į psichologę ir kaip ji būtų galėjusi padėti. Pareiškėjas pažymi, kad kelis kartus prašė vaistų nuo blakių įkandimų, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokių vaistų nėra.

28. R. G. nurodo, kad ginčo laikotarpiu pataisos įstaigos administracija žinojo, jog gyvenamose patalpose yra tarakonų, blakių, tačiau nesiėmė reikiamų priemonių parazitams naikinti, todėl pareiškėjas dėl to daug metų kentėjo skausmą nuo blakių įkandimų, buvo žeminamas jo orumas, o toks pataisos įstaigos neveikimas prilygo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. R. G. teigia, kad jeigu Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų veikę taip, kaip nustato įstatymai, jis nebūtų buvęs kandžiojamas blakių, iš jo nebūtų buvęs siurbiamas kraujas, nebūtų buvęs žeminamas jo orumas, būtų galėjęs tinkamai išsimiegoti ir nebūtų patyręs didžiulio psichologinio sukrėtimo, nebūtų pablogėjusi R. G. sveikata bei savijauta, nebūtų atsiradusi emocinė depresija ir kitos problemos.

29. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių perėmėjas) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovo nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo keisti.

31. Atsakovo atstovas paaiškina, kad R. G. apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepateikęs argumentų dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

32. Atsakovo atstovas pažymi, kad yra nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolė administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, yra sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai; budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nurodo, kad jeigu patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti tarakonų, blakių ir kitų parazitų; jei patalpose buvo tarakonų ir blakių, reiškia, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas arba administracijos neinformavo, jog jas blogai atlieka kitas budėtojas.

33. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala buvo patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jo galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, o vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atstovo darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei kad sąmoningai siekė R. G. sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

34. Atsakovo atstovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekomentuojamas ir skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo R. G. prašymo priteisti jam 3 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų, atlyginti.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai. R. G. teigia, kad teismas neteisingai įvertino aplinkybę, jog parazitai buvo ne visą laikotarpį, o tik kartas nuo karto. Be to, teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo teisė pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą buvo pažeista, neįvertino pasekmių, kokias R. G. galėjo patirti dėl pažeidimo, ir dėl to jam nepagrįstai nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos R. G. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Kaip jau minėta, pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, jog blakės buvo tik tam tikrą laikotarpį, ir neįvertino pasekmių, kokias pareiškėjas galėjo patirti dėl pažeidimo. R. G. nuomone, jo patirta neturtinė žala turi būti įvertinta pinigais.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

40. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje R. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Pravieniškių PN-AK – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde R. G. nurodė dvi, jo nuomone, netinkamas ir teises pažeidžiančias kalinimo sąlygas: buitinių parazitų buvimą pataisos įstaigos patalpose ir netinkamą minkštojo inventoriaus kokybę bei būklę. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs R. G. nurodytus galbūt padarytus kalinimo sąlygų pažeidimus, konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais pareiškėjui neužtikrino švarios (be buitinių parazitų) aplinkos, todėl pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto nuostatas. Kito pareiškėjo skunde nurodyto pažeidimo dėl netinkamo minkštojo inventoriaus ir jo būklės teismas nenustatė.

42. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde R. G. jokių konkrečių argumentų dėl teismo atlikto Higienos normos HN 134:2015 41 punkto pažeidimo nenustatymo nepateikė, todėl spręstina, kad teismo atlikto įvertinimo šiuo aspektu jis nekvestionuoja. Pareiškėjui konkrečiai nenurodžius, kad su nenustatyto pažeidimo vertinimu jis nesutinka, nėra pagrindo iš naujo vertinti šią pareiškėjo skunde nurodytą ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartą kalinimo sąlygą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir nenustatė akivaizdžiai neteisingo tam tikrų apelianto neginčijamų aplinkybių vertinimo.

43. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog institucijos veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, o R. G. teisės galėjo būti pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui.

44. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atstovo kontrolės priemonės dėl parazitų naikinimo nebuvo pakankamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti R. G. skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog jis galėjo būti sukandžiotas blakių. Administracinėje byloje yra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos galėjo turėti byloje konstatuotas teisės pažeidimas, todėl jam neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas atsakovo atstovo padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti R. G. nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodyto atsakovo atstovo pažeidimo ir R. G. kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar teisės pažeidimo fakto pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka.

46. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-427-1047/2023, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).

47. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-895-821/2022, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

48. Nustačius, kad gyvenamosiose patalpose veisėsi blakės, dėl blakių sukandžiojimo buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai ir dėl to jis kreipėsi į gydytoją, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju turėtų būti apsiribojama teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Įvertinusi byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo kalinimo bei pažeidimo trukmę (nėra duomenų, kad pažeidimas trūko visą ginčo laikotarpį), tai, kad pareiškėjas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrių su skundu dėl blakių buvimo ir į medikus dėl blakių sukandžiojimo kreipėsi tik 2022 m. ir tik dėl patalpoje Nr. 42 patalpoje, kurioje gyveno ne visą ginčo laikotarpį, esančių parazitų, į tai, kad R. G. ginčo laikotarpiu į psichologus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat atsižvelgusi į ginamų vertybių turinį ir į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, ir sprendžia, jog R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, turi būti priteisiama 60 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, ji suma yra proporcinga atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Nors skunde R. G. prašė, kad jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

49. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. G. nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiant 60 Eur neturtinei žalai atlyginti, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimas atitinkamai keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui R. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (juridinis asmuo Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pasibaigė dėl reorganizavimo), priteisti 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė