Legislator Case Law & Legislation
23f4349e-c3f3-45e3-94d2-4f667467e2cd AI generated

23f4349e-c3f3-45e3-94d2-4f667467e2cd · Kauno apygardos teismas

Case Number 23f4349e-c3f3-45e3-94d2-4f667467e2cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-364-493/2016Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00361-2014-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 2.1.14; 2.1.15.3; 2.4.6.2.2; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, nuteistajam D.

Legislator headnote

AI generated

23f4349e-c3f3-45e3-94d2-4f667467e2cd · Kauno apygardos teismas: Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties pėdsakų. Tačiau objektyviai patikrinusi apelianto bÅ«senÄ tuojau po įvykio liudytoja V. K. nenustatė, kad jis bÅ«tų apsvaigęs ar bÅ«tų pakitusi jo psichika, kas matyti iÅ¡ 2014 m. balandžio 27 d. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-364-493/2016Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00361-2014-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 2.1.14; 2.1.15.3; 2.4.6.2.2; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, nuteistajam D.

M. ir jo gynėjui advokatui ArtÅ«rui Baužai,nukentėjusiajai Z. G. ir jos atstovei advokatei Laimai Razvickienei, specialistei Valerijai Novodzelskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. M. ir nukentėjusiosios Z. G. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteistas trejų metų aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams atimta speciali teisė vairuoti kelių transporto priemones bei paskirti įpareigojimai:

1) tęsti darbÄ ar mokslÄ ;

2) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

3) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme, nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2013 m. spalio 6 d.Civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajai civilinei ieÅ¡kovei Z. G. priteista subsidiariai iÅ¡ kaltinamojo D. M. ir draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ä® Å¡ios neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯skaičiuoti 1948,34 Eur, kuriuos gera valia sumokėjo D.

M., ir konstatuota, kad galutinai priteista civilinei ieÅ¡kovei Z. G. 3051,66 Eur neturtinės žalos atlyginimo subsidiariai iÅ¡ kaltinamojo D. M. ir draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo. Likusi ieÅ¡kinio dalis dėl didesnės neturtinės žalos priteisimo atmesta. Z. G. iÅ¡ D. M. priteista 1000 Eur advokato teisinėms paslaugoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 27 d. apie 13 val. 24 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. M., važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, kad “....eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo...”; KET 14 punkto reikalavimus, kad „...draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytų privalomuoju kasdieniniu poilsiu...“; KET 133 punkto reikalavimus, kad „...vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...“, KET 134 punkto reikalavimus, kad „...jeigu atsirado kliÅ«tis arba iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...“, nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, ko pasėkoje iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo pusę ir partrenkė nuo (duomenys neskelbtini) k. pusės važiavusį P. L., kuriam eismo įvykio metu padarė politraumÄ : daugybinius abipusius Å¡onkaulių lūžimus, dvigubų krÅ«tinkaulio lūžį, Å¡irdplėvės ir kairio Å¡irdies prieÅ¡irdžio plyÅ¡imus, plaučių sumuÅ¡imus, kraujosruvas užpakaliniame tarpuplautyje, kepenų ir plonųjų žarnų pasaitų plyÅ¡imus, gaktinės sÄ varžos ir kryžkaulio-klubakaulių sÄ narių abipus iÅ¡siskyrimus, kairių blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžius, daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimus abiejose kojose, rankose, veide, kaktoje, plėštinės žaizdos veide ir kairėje plaÅ¡takoje, pjautines žaizdas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje.

Nuo patirtų sužalojimų P. L. mirė eismo įvykio vietoje. D. M. Å¡iais veiksmais pripažintas padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje.Nuteistasis D. M. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir praÅ¡o jį pakeisti – perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 281 straipsnio 5 dalį, tai yra, kad jis sukėlė eismo įvykį nebÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

Skunde apeliantas nurodo, kad su teismo nuosprendžiu ir jam paskirta bausme nesutinka, nes mano, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apelianto teigimu, jo veika netinkamai kvalifikuota. Nuosprendyje klaidingai, iÅ¡kraipant jo parodymus, nurodoma, kad jis pripažino buvęs apsvaigęs nuo iÅ¡ vakaro pavartotų kanapių. Tokių nuosprendyje nurodytų klaidingų aplinkybių, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apeliantas teigia niekada nenurodęs. PrieÅ¡ingai, jis visÄ laikÄ teigė, kad nei tÄ vakarÄ su draugais surÅ«kęs suktinę (2-3 dÅ«mus) nesijautė apsvaigęs, o atsikėlęs kitÄ rytÄ buvo žvalus, namuose padėjo tėvams dirbti lauko darbus, po to važiavo į krepÅ¡inio treniruotę, kur kartu su draugais žaidė krepÅ¡inį.

Apklausti liudytojai M. L. ir A. K. taip pat neparodė, kad apeliantas tÄ dienÄ Å¾aisdamas su jais krepÅ¡inį bÅ«tų elgęsis neįprastai. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi byloje apklaustos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos V. K. parodymais, tačiau Å¡i liudytoja, kuri pagal specialybę nėra gydytoja narkologė, o tik Å¡eimos gydytoja, padarė savo subjektyvias iÅ¡vadas, kaip pati parodė, remdamasi tik toksikologijos laboratorijos iÅ¡vada, tai yra, tik pagal gautus specialisto duomenis, kad D.

M. Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties pėdsakų. Tačiau objektyviai patikrinusi apelianto bÅ«senÄ tuojau po įvykio liudytoja V. K. nenustatė, kad jis bÅ«tų apsvaigęs ar bÅ«tų pakitusi jo psichika, kas matyti iÅ¡ 2014 m. balandžio 27 d. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.

29. Byloje yra 2014 m. gegužės 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. M. Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties pėdsakų, kuriÄ surašė ekspertė Valytė DusevičiÅ«tė. Tačiau Å¡i specialistė nei iÅ¡vadoje, nei apklausta ikiteisminiame tyrime ir teisme taip pat neparodė ir nepateikė jokių duomenų, kad bÅ«tų galima pagrįstai manyti, jog įvykio metu apeliantas vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Tiek iÅ¡ kaltinamojo akto, tiek ir iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aiÅ¡kiai matyti, kad prokuratÅ«ra, o vėliau ir teismas, Å¡ioje byloje pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ Ä¯rodinėjo visiÅ¡kai ignoruodami visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, tarsi jos ir neegzistuotų. Nors nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga, tačiau akivaizdu, kad teismas rėmėsi tik 2014 m. gegužės 6 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad apelianto Å¡lapime rasta tetrachidrokanabinolio karbolio rÅ«gÅ¡ties.

Teismas, nuosprendyje nepasisakė ir nevertino, kad nei pats kaltinamasis, nei apklausti liudytojai I. M., M. L. ir A. K. taip pat neparodė, kad įvykio dienÄ apeliantas bÅ«tų buvęs apsvaigęs ir jo bÅ«klė bÅ«tų paveikta kokių nors paÅ¡alinių (narkotinių) medžiagų. Nuosprendyje liko nevertintas ir 2014 m .balandžio 27 d. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 29, kuriame užfiksuotas bendras asmens įvertinimas ir objektyvÅ«s duomenys.Apeliantas skunde nurodo, kad jo gynėjas, siekdamas, kad byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinėta objektyviai ir visapusiÅ¡kai, pateikė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktorių ekspertÄ RomÄ Raudį ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertÄ psichiatrÄ ValdÄ Banaitį, taip pat paskirti byloje komisijinę ekspertizę visiems aukščiau nurodytiems neaiÅ¡kumams ir abejonėms paÅ¡alinti, tačiau teismas Å¡iuos praÅ¡ymus atmetė.

Apeliantas pažymi, kad įstatymų leidėjas reikalauja nustatyti vairuotojo apsvaigimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, o tokia aplinkybė, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nėra nustatyta. Byloje tik nustatytas faktas, kad apeliantas įvykio iÅ¡vakarėse vartojo narkotinę medžiagÄ kanapes, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jis 2014 m. balandžio 27 d. sukėlė eismo įvykį, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Å ios aplinkybės gali turėti esminės įtakos priimant byloje procesinį sprendimÄ , sprendžiant klausimÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

Apeliantas taip pat teigia, kad nuosprendyje yra nurodoma, jog jis yra pervedęs nukentėjusiajai Z. G. 2527,34 eurus. Teismas iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavo ieÅ¡kovės Z. G. praÅ¡omÄ 579 eurų sumÄ turtinei žalai atlyginti ir nuosprendyje nurodė, jog laikytina, kad apeliantas atlygino jos praÅ¡omÄ turtinę žalÄ ir dalį neturtinės žalos – 1948,34 eurų. Tačiau nuosprendyje nėra įtraukta apelianto papildomai pervesta 1200 eurų suma. Apelianto teigimu, jis nukentėjusiai Z. G. iÅ¡ viso yra pervedęs 3727,34 eurų.Nukentėjusioji Z.

G. taip pat skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir praÅ¡o pakeisti jo dalį dėl neturtinės žalos dydžio ir priteisti 58020,88 Eur neturtinės žalos iÅ¡ nuteistojo D. M. ir draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo subsidiariai, taip pat priteisti iÅ¡ nuteistojo D. M. visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Skunde apeliantė nurodo, kad Teismo nuosprendžio motyvai dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimÄ lemiančių kriterijų nėra teisingi teisės taikymo aspektu.

Teismas nuosprendyje atsižvelgė tik į kaltinamojo padėtį ir nepagrįstai sureikÅ¡mino nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis D. M. yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus žmogus, kuris ateityje turi visas galimybes įsidarbinti, mokytis ar studijuoti ir tai sudaro prielaidas jo turtinės padėties pasikeitimui. Nuteistasis turi ne tik galėti, bet ir norėti turėti galimybes, leidžiančias atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantė nurodo patyrusi begalinį skausmÄ dėl savo patėvio mirties, iki Å¡iol jÄ kamuoja depresinės nuotaikos, atsiradęs ir neiÅ¡nykęs baimės jausmas, kiti neigiami iÅ¡gyvenimai.

Iki patėvio staigios netekties ji teigia buvusi žymiai sveikesnė, fiziÅ¡kai ir moraliÅ¡kai tvirtesnė. Å i baisi Å¡eimos tragedija neigiamai paveikė visos Å¡eimos, apeliantės vaikų gyvenimÄ ir jų sveikatÄ . Teismas, apeliantės teigimu, neatsižvelgė ir į tai, jog ji nedirba, dėl savo silpnos sveikatos sunkiai besiverčia, o P. L. buvo visokeriopa parama jos gyvenime – jÄ rėmęs materialiai iki pat savo žūties. Nors D. M. padarytas nusikaltimas neatsargus, tačiau visgi padarytas Å¡iurkščiai pažeidus KET reikalavimus.

Nuteistasis, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, sėdo už automobilio vairo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo mokomas gynybos neigti savo kaltę dėl apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis. VisiÅ¡kai neatsakingas D. M. elgesys ir abejingumas kitiems eismo dalyviams sukėlė nepataisomus padarinius – žuvo žmogus, garbingai ir padoriai gyvenęs ir dar galėjęs gyventi ilgai dėl savo itin stiprios fizinės sveikatos. Atsižvelgiant ir įvertinant tai, jog D. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas KET bei vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, apeliantės manymu, civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 58020,88 Eur neturtinė žala yra reali, adekvati kaltinamojo kaltei ir jo galimybei tÄ Å¾alÄ atlyginti, todėl priteistina.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D.

M. ir jo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundÄ ir prašė atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė prašė perkvalifikuoti D. M. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 281 straipsnio 5 dalį, o dėl laidavimo paliko spręsti teismui. Nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį prokurorė prašė tenkinti. Nukentėjusiosios atstovė advokatė nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ palaikė, o nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymus prašė atmesti.Nuteistojo D.

M. apeliacinis skundas tenkintinas. Nukentėjusiosios Z. G. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama paÅ¡alinti byloje kilusias abejones dėl pirmosios instancijos teismo nustatyta pripažintos aplinkybės, jog D. M. eismo įvykio, dėl kurio žuvo žmogus, metu buvo apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, atliko įrodymų tyrimÄ ir teismo posėdžio metu apklausė specialistę psichologę ValerijÄ Novodzelskienę.

Å ios specialistės apklausos metu gauti duomenys sudaro pagrindÄ spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų reikalingų priemonių, kad bÅ«tų surinkta pakankamai įtikinančių įrodymų, patvirtinančių minėtÄ kaltinamojo veikÄ kvalifikuojančiÄ aplinkybę, todėl teismo priimtas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl D. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimoSkunde nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi netinkamai nustatyta veikos kvalifikavimui esminės įtakos turinti aplinkybė – apsvaigimas nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ne tik byloje surinktais duomenimis, bet ir specialistės psichologės Valerijos Novodzelskienės paaiÅ¡kinimais, gautais atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, Å¡iems nuteistojo argumentams pritaria.BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytÄ veikÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Taigi BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis požymis, kartu atribojantis nuo BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, yra asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, nepakanka nustatyti tik faktÄ , kad asmuo vartojo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, kitaip nei tais atvejais, kai nustatomas asmens apsvaigimas nuo alkoholio, kadangi bÅ«tina įrodyti aplinkybę, kad jo vartotos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichikÄ veikiančios medžiagos turėjo poveikį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių realizavimo metu, tai yra, kad asmuo buvo nuo jų apsvaigęs. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D.

M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pažeidė KET reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio ir kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo pusę ir partrenkė P. L., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamasis pripažino, jog įvykio iÅ¡vakarėse, apie 17-18 val. kartu su draugais surÅ«kė kanapių suktinę. Å iÄ aplinkybę patvirtina objektyvÅ«s byloje surinkti duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad D.

M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūkšties, o kraujyje rasta šios rūgšties pėdsakų. Tačiau šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, kad D. M. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi vien tokių medžiagų vartojimo faktas nepatvirtina, kad asmuo iš tiesų jautė šių medžiagų poveikį. Apklausiamas kaltinamasis teigė, kad net ir kartu su draugais surūkęs suktinę poveikio nejautė ir apsvaigęs nebuvo, nes jam teko tik 2-3 dūmai.

KitÄ rytÄ jautėsi žvalus, padėjo tėvams dirbti Å«kio darbus, o vėliau iÅ¡važiavo į krepÅ¡inio treniruotę, iÅ¡ kurios grįždamas ir sukėlė eismo įvykį. Byloje kaip liudytoja apklausta kaltinamojo mama I. M. nurodė, kad įvykio dienos rytÄ sÅ«nus elgėsi normaliai ir tikrai neatrodė apsvaigęs, o apie tai, kad D. M. kartais pavartodavo kanapių, jo mama teigė sužinojusi tik įvykus nelaimei. Liudytojai A. K. ir M. L., kartu su kaltinamuoju įvykio dienÄ dalyvavę krepÅ¡inio treniruotėje, nurodė, kad tÄ dien D.

M. atrodė įprastai, jokių pokyčių jo nuotaikoje ar elgesyje liudytojai nepastebėjo. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 29, kurį surašė gydytoja V. K., matyti, kad tyrimo metu konstatuota, jog tiriamasis ramus, orientuotas, įvykius atpasakoja nuosekliai, kalba aiškiai, mimika ir gestikuliavimas normalus, eina tiesiai, Rombergo pozoje stabilus, judesius atlieka tiksliai, vyzdžiai simetriški, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas nestebimas. Net ir neturint medicininio išsilavinimo akivaizdu, kad jokių apsvaigimo požymių D.

M. apžiÅ«rÄ atlikusi gydytoja nenustatė, tačiau iÅ¡vadoje įrašė, jog pagal Toksikologijos laboratorijos iÅ¡vadÄ , kad D. M. Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«kÅ¡ties, o kraujyje rasta Å¡ios rÅ«gÅ¡ties pėdsakų, jis yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų ir vairuoti negali. Apklausiama teismo posėdyje V. K. nurodė, kad akivaizdžių požymių, kad tiriamasis buvo vartojęs narkotinių medžiagų, nebuvo, o tokiÄ iÅ¡vadÄ ji padarė remdamasi Toksikologijos laboratorijos iÅ¡vada apie kraujyje ir Å¡lapime rastas medžiagas.

Pirmosios instancijos teismas apklausė ir Toksikologijos laboratorijos specialistę Valytę DusevičiÅ«tę, kuris surašė specialisto iÅ¡vadÄ byloje. Specialistė paaiÅ¡kino apie tai, kaip nustatomi vartotos psichoaktyvios medžiagos požymiai kraujyje ir Å¡lapime, tačiau į klausimÄ , ar galima laikyti, kad D. M. įvykio metu buvo apsvaigęs, neatsakė, kadangi apie tai spręsti nepriklauso jos kompetencijai. Nepaisant to, kad nebuvo atsakyta į kaltinamojo gynėjo keliamÄ klausimÄ apie D. M. bÅ«senÄ sukeliant eismo įvykį, teismas gynėjo praÅ¡ymus kviesti ekspertus, galinčius paaiÅ¡kinti apie asmens bÅ«senÄ vartojus psichoaktyvių medžiagų, taip pat skirti komisijinę teismo ekspertizę, atmetė ir nuosprendyje, remdamasis vien ta aplinkybe, kad D.

M. Å¡lapime rasta medžiagų, įrodančių narkotinių medžiagų vartojimo faktÄ , konstatavo, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs. Tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė Valerija Novoldzelskienė. Specialistė nurodė esanti psichiatrė, turinti beveik 38 metų patirtį. Pateikus jai susipažinti byloje suraÅ¡ytÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktÄ , specialistė nurodė, kad aktas suraÅ¡ytas labai pavirÅ¡utiniÅ¡kai, tačiau pagal gydytojos apraÅ¡ymÄ apsvaigimo požymių nenustatyta, konstatuotas tik narkotinių medžiagų vartojimo faktas.

Å lapime rasti narkotinių medžiagų skilimo produktai ir kraujyje rasti Å¡ių medžiagų pėdsakai, pasak specialistės, įrodo, kad narkotinės medžiagos buvo vartotos, tačiau nereiÅ¡kia, kad asmuo buvo apsvaigęs. Jei kaltinamasis bÅ«tų dar jautęs pavartotų medžiagų poveikį, tai bÅ«tų užfiksuota jį apžiÅ«rint. Atsižvelgdama į tai, kad Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktÄ suraÅ¡iusi gydytoja nenustatė jokių apsvaigimo požymių, specialistė konstatavo, kad D.

M. eismo įvykio metu apsvaigęs nebuvo ir vairuoti galėjo. Taigi apeliacinės instancijos teismo apklausta specialių žinių, reikalingų asmens apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti, turinti gydytoja psichiatrė paneigė pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pripažinęs Å¡iÄ aplinkybę įrodyta pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl D.

M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 281 straipsnio 5 dalį.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. M. 2014 m. balandžio 27 d. apie 13 val. 24 min., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. M., važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto reikalavimus, kad “....eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo...”;

KET 133 punkto reikalavimus, kad „...vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...“, KET 134 punkto reikalavimus, kad „...jeigu atsirado kliÅ«tis arba iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...“, nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo pusę ir partrenkė nuo (duomenys neskelbtini) k. pusės važiavusį P. L., kuriam eismo įvykio metu padarė politraumÄ : daugybinius abipusius Å¡onkaulių lūžimus, dvigubų krÅ«tinkaulio lūžį, Å¡irdplėvės ir kairio Å¡irdies prieÅ¡irdžio plyÅ¡imus, plaučių sumuÅ¡imus, kraujosruvas užpakaliniame tarpuplautyje, kepenų ir plonųjų žarnų pasaitų plyÅ¡imus, gaktinės sÄ varžos ir kryžkaulio-klubakaulių sÄ narių abipus iÅ¡siskyrimus, kairių blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžius, daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimus abiejose kojose, rankose, veide, kaktoje, plėštinės žaizdos veide ir kairėje plaÅ¡takoje, pjautines žaizdas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje.

Nuo patirtų sužalojimų P. L. mirė eismo įvykio vietoje. D. M. Å¡iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje.Dėl D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistasis D. M. ir jo gynėjas iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o nuteistojo mama I. M. pateikė praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ pagal laidavimÄ jos atsakomybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje egzistuoja sÄ lygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D.

M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl Å¡is praÅ¡ymas tenkintinas.D. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , jo padarytas nusikaltimas – neatsargus (BK 40 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad aplinkybė, jog eismo įvykį D. M. sukėlė bÅ«damas apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, yra neįrodyta ir perkvalifikavus jo veikÄ pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, laikytina, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos jis pripažino visiÅ¡kai ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalį žalos nukentėjusiajai kaltininkas atlygino, taip pat dėjo pastangas susitarti dėl abiem pusėms priimtino žalos dydžio (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tai, kad D. M. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, aktyviai sportuoja, suvokia savo neatsakingo elgesio negrįžtamas pasekmes ir dėl jų gailisi, nusikalstama veika nėra tyčinė, padaryta rizikuojant, tinkamai neįvertinus savo vairavimo įgÅ«džių, kaltininkas deda pastangas atlyginti savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , lankėsi pas nukentėjusiÄ jÄ ir jos atsiprašė, sudaro pagrindÄ manyti, kad D.

M. visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nuteistojo mama I. M., pateikusi praÅ¡ymÄ perduoti D. M. jos atsakomybėn, yra neteista, dirba ir darbovietės charakterizuojama teigiamai, aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir sportinėje veikloje, laikytina tinkama laiduotoja, galinčia daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui. Atsižvelgiant į sunkias ir negrįžtamas D. M. nusikalstamos veikos pasekmes, kurias sukėlė neatsakingas kaltininko elgesys, jam nustatytinas maksimalus laidavimo terminas – treji metai.

D. M. taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas taipogi nustatytinas maksimalus – treji metai.Dėl nukentėjusiajai Z. G. priteistos neturtinės žalos dydžioNukentėjusioji Z. G. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jai priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, su nukentėjusiosios argumentais iš dalies sutinka.Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų visiÅ¡kai atlyginta, tačiau bÅ«tinai atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5 straipsnis).Vadovaujantis iÅ¡vardytais vertybiniais kriterijais, konstatuotina, kad apeliantei pirmosios instancijos teismo iÅ¡ D. M. priteista neturtinė žala padidintina iki 14481 Eur. Dėl tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo neprieÅ¡taravo ir kaltinamasis D. M.. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiama į tai, kad padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes – nukentėjusiajai artimo žmogaus, su kuriuo ji palaikė glaudžius ryÅ¡ius, staigiÄ ir netikėtÄ mirtį, dėl Å¡ios netekties nukentėjusioji patyrė didelį dvasinį skausmÄ , neigiami iÅ¡gyvenimai paveikė jos sveikatÄ ir galimybes džiaugtis gyvenimu.

Patėvio netektis paveikė ne tik nukentėjusiÄ jÄ , bet ir jos Å¡eimÄ , taip pat turi neigiamų pasekmių ir finansinei nukentėjusiosios padėčiai, kadangi patėvis jÄ rėmė ir materialiai. D. M. yra jaunas ir darbingas žmogus, o tai taip pat sudaro pagrindÄ spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ženkliai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

Nesilaikydamas Å¡ios nuostatos, pirmosios instancijos teismas nukentėjusios Z. G. praÅ¡omÄ priteisti 579 Eur turtinės žalos sumÄ nepagrįstai įskaičiavo į D. M. gera valia atlygintÄ Å¾alÄ . Tiek turtinė žala, tiek ir neturtinė žala visų pirma priteistina iÅ¡ draudimo bendrovės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui.

Taigi iÅ¡ D. M. priteistina tik 5000 eurų neturtinės žalos dydį virÅ¡ijanti suma.Bylos duomenys patvirtina, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme D. M. atlygino nukentėjusiajai 3727,34 Eur, Å¡i suma įskaičiuotina į nukentėjusiajai iÅ¡ D. M. priteistinÄ neturtinės žalos dalį. Draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė duomenis, kad atlygino nukentėjusiajai 3051,66 Eur sudarančiÄ neturtinę žalÄ , taigi Å¡i suma įskaičiuotina į nukentėjusiajai iÅ¡ draudimo bendrovės priteistinÄ neturtinės žalos dalį.

Turtinė žala, sudaranti 579 Eur, vadovaujantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajai priteistina iÅ¡ draudimo bendrovės.Nukentėjusioji apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti jos atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiosios atstovė advokatė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už jos paslaugas nukentėjusioji sumokėjo 400 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl nukentėjusiosios patirtos atstovavimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ D.

M.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.Perkvalifikuoti D. M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.D.

M., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant laidavimo terminÄ trejiems metams. Laiduotoja paskirti I. M., gim. (duomenys neskelbtini). D. M. baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, ir nustatyti Å¡io draudimo terminÄ â€“ trejus metus.KardomÄ jÄ priemonę įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.Nukentėjusiosios Z.

G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti nukentėjusiajai Z. G. 579 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus) turtinės bei 1948,34 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 34 centus) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo ir 5753,66 Eur (penkis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 66 centus) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ D. M..Priteisti nukentėjusiajai Z. G. iÅ¡ D.

M. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                     Danutė Giačaitė JÅ«ratė Jakubonienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis