23f4349e-c3f3-45e3-94d2-4f667467e2cd · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamosios bylos Nr. 1A-364-493/2016Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00361-2014-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 2.1.14; 2.1.15.3; 2.4.6.2.2; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsÄjo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DanutÄs GiaÄaitÄs, JÅ«ratÄs JakubonienÄs ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Laimai GrÄbliÅ«nienei, Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Genovaitei RoÄienei, nuteistajam D.
Legislator headnote
AI generated23f4349e-c3f3-45e3-94d2-4f667467e2cd · Kauno apygardos teismas: Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties pÄdsakų. TaÄiau objektyviai patikrinusi apelianto bÅ«senÄ tuojau po įvykio liudytoja V. K. nenustatÄ, kad jis bÅ«tų apsvaigÄs ar bÅ«tų pakitusi jo psichika, kas matyti iÅ¡ 2014 m. balandžio 27 d. MedicininÄs apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.
Full text
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-364-493/2016Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00361-2014-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 2.1.14; 2.1.15.3; 2.4.6.2.2; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsÄjo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DanutÄs GiaÄaitÄs, JÅ«ratÄs JakubonienÄs ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Laimai GrÄbliÅ«nienei, Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Genovaitei RoÄienei, nuteistajam D.
M. ir jo gynÄjui advokatui ArtÅ«rui Baužai,nukentÄjusiajai Z. G. ir jos atstovei advokatei Laimai Razvickienei, specialistei Valerijai Novodzelskienei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. M. ir nukentÄjusiosios Z. G. apeliacinius skundus dÄl Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteistas trejų metų aÅ¡tuonių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausme.
Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas trejiems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â trejiems metams atimta speciali teisÄ vairuoti kelių transporto priemones bei paskirti įpareigojimai:
1) tÄsti darbÄ ar mokslÄ ;
2) nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų;
3) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo. Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme, nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2013 m. spalio 6 d.Civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir nukentÄjusiajai civilinei ieÅ¡kovei Z. G. priteista subsidiariai iÅ¡ kaltinamojo D. M. ir draudimo bendrovÄs â(duomenys neskelbtini)â filialo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ä® Å¡ios neturtinÄs žalos atlyginimÄ Ä¯skaiÄiuoti 1948,34 Eur, kuriuos gera valia sumokÄjo D.
M., ir konstatuota, kad galutinai priteista civilinei ieÅ¡kovei Z. G. 3051,66 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo subsidiariai iÅ¡ kaltinamojo D. M. ir draudimo bendrovÄs â(duomenys neskelbtini)â filialo. Likusi ieÅ¡kinio dalis dÄl didesnÄs neturtinÄs žalos priteisimo atmesta. Z. G. iÅ¡ D. M. priteista 1000 Eur advokato teisinÄms paslaugoms atlyginti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : D. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 27 d. apie 13 val. 24 min., bÅ«damas apsvaigÄs nuo psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų, vairuodamas automobilį âVW Golfâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. M., važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo, pažeidÄ Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 9 punkto reikalavimus, kad â....eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo...â; KET 14 punkto reikalavimus, kad â...draudžiama vairuoti transporto priemonÄ asmenims, neturintiems Å¡ios teisÄs, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikianÄių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisÄs aktų nustatytų privalomuoju kasdieniniu poilsiu...â; KET 133 punkto reikalavimus, kad â...vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greiÄio.
Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypaÄ vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ, ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...â, KET 134 punkto reikalavimus, kad â...jeigu atsirado kliÅ«tis arba iÅ¡kilo grÄsmÄ eismo saugumui, vairuotojas privalo sulÄtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...â, nepasirinko saugaus greiÄio, kelio vingyje nesuvaldÄ vairuojamo automobilio, ko pasÄkoje iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo pusÄ ir partrenkÄ nuo (duomenys neskelbtini) k. pusÄs važiavusį P. L., kuriam eismo įvykio metu padarÄ politraumÄ : daugybinius abipusius Å¡onkaulių lūžimus, dvigubų krÅ«tinkaulio lūžį, Å¡irdplÄvÄs ir kairio Å¡irdies prieÅ¡irdžio plyÅ¡imus, plauÄių sumuÅ¡imus, kraujosruvas užpakaliniame tarpuplautyje, kepenų ir plonųjų žarnų pasaitų plyÅ¡imus, gaktinÄs sÄ varžos ir kryžkaulio-klubakaulių sÄ narių abipus iÅ¡siskyrimus, kairių blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžius, daugybinÄs poodinÄs kraujosruvos ir odos nubrozdinimus abiejose kojose, rankose, veide, kaktoje, plÄÅ¡tinÄs žaizdos veide ir kairÄje plaÅ¡takoje, pjautines žaizdas deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje.
Nuo patirtų sužalojimų P. L. mirÄ eismo įvykio vietoje. D. M. Å¡iais veiksmais pripažintas padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje.Nuteistasis D. M. skundžia Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir praÅ¡o jį pakeisti â perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 281 straipsnio 5 dalį, tai yra, kad jis sukÄlÄ eismo įvykį nebÅ«damas apsvaigÄs nuo narkotinių medžiagų, ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmÄ.
Skunde apeliantas nurodo, kad su teismo nuosprendžiu ir jam paskirta bausme nesutinka, nes mano, kad teismas padarÄ esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus bei netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus. Apelianto teigimu, jo veika netinkamai kvalifikuota. Nuosprendyje klaidingai, iÅ¡kraipant jo parodymus, nurodoma, kad jis pripažino buvÄs apsvaigÄs nuo iÅ¡ vakaro pavartotų kanapių. Tokių nuosprendyje nurodytų klaidingų aplinkybių, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apeliantas teigia niekada nenurodÄs. PrieÅ¡ingai, jis visÄ laikÄ teigÄ, kad nei tÄ vakarÄ su draugais surÅ«kÄs suktinÄ (2-3 dÅ«mus) nesijautÄ apsvaigÄs, o atsikÄlÄs kitÄ rytÄ buvo žvalus, namuose padÄjo tÄvams dirbti lauko darbus, po to važiavo į krepÅ¡inio treniruotÄ, kur kartu su draugais žaidÄ krepÅ¡inį.
Apklausti liudytojai M. L. ir A. K. taip pat neparodÄ, kad apeliantas tÄ dienÄ Å¾aisdamas su jais krepÅ¡inį bÅ«tų elgÄsis neįprastai. Apelianto teigimu, teismas rÄmÄsi byloje apklaustos VšĮ â(duomenys neskelbtini)â gydytojos V. K. parodymais, taÄiau Å¡i liudytoja, kuri pagal specialybÄ nÄra gydytoja narkologÄ, o tik Å¡eimos gydytoja, padarÄ savo subjektyvias iÅ¡vadas, kaip pati parodÄ, remdamasi tik toksikologijos laboratorijos iÅ¡vada, tai yra, tik pagal gautus specialisto duomenis, kad D.
M. Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties pÄdsakų. TaÄiau objektyviai patikrinusi apelianto bÅ«senÄ tuojau po įvykio liudytoja V. K. nenustatÄ, kad jis bÅ«tų apsvaigÄs ar bÅ«tų pakitusi jo psichika, kas matyti iÅ¡ 2014 m. balandžio 27 d. MedicininÄs apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.
29. Byloje yra 2014 m. gegužÄs 6 d. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. M. Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties pÄdsakų, kuriÄ suraÅ¡Ä ekspertÄ ValytÄ DuseviÄiÅ«tÄ. TaÄiau Å¡i specialistÄ nei iÅ¡vadoje, nei apklausta ikiteisminiame tyrime ir teisme taip pat neparodÄ ir nepateikÄ jokių duomenų, kad bÅ«tų galima pagrįstai manyti, jog įvykio metu apeliantas vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigÄs nuo narkotinių medžiagų.
Tiek iÅ¡ kaltinamojo akto, tiek ir iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aiÅ¡kiai matyti, kad prokuratÅ«ra, o vÄliau ir teismas, Å¡ioje byloje pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ Ä¯rodinÄjo visiÅ¡kai ignoruodami visas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, tarsi jos ir neegzistuotų. Nors nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamojo kaltÄ Ä¯rodyta byloje surinkta medžiaga, taÄiau akivaizdu, kad teismas rÄmÄsi tik 2014 m. gegužÄs 6 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad apelianto Å¡lapime rasta tetrachidrokanabinolio karbolio rÅ«gÅ¡ties.
Teismas, nuosprendyje nepasisakÄ ir nevertino, kad nei pats kaltinamasis, nei apklausti liudytojai I. M., M. L. ir A. K. taip pat neparodÄ, kad įvykio dienÄ apeliantas bÅ«tų buvÄs apsvaigÄs ir jo bÅ«klÄ bÅ«tų paveikta kokių nors paÅ¡alinių (narkotinių) medžiagų. Nuosprendyje liko nevertintas ir 2014 m .balandžio 27 d. MedicininÄs apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 29, kuriame užfiksuotas bendras asmens įvertinimas ir objektyvÅ«s duomenys.Apeliantas skunde nurodo, kad jo gynÄjas, siekdamas, kad byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta objektyviai ir visapusiÅ¡kai, pateikÄ teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos direktorių ekspertÄ RomÄ Raudį ir ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos ekspertÄ psichiatrÄ ValdÄ Banaitį, taip pat paskirti byloje komisijinÄ ekspertizÄ visiems aukÅ¡Äiau nurodytiems neaiÅ¡kumams ir abejonÄms paÅ¡alinti, taÄiau teismas Å¡iuos praÅ¡ymus atmetÄ.
Apeliantas pažymi, kad įstatymų leidÄjas reikalauja nustatyti vairuotojo apsvaigimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, o tokia aplinkybÄ, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nÄra nustatyta. Byloje tik nustatytas faktas, kad apeliantas įvykio iÅ¡vakarÄse vartojo narkotinÄ medžiagÄ kanapes, taÄiau teisminio nagrinÄjimo metu nenustatyta, kad jis 2014 m. balandžio 27 d. sukÄlÄ eismo įvykį, bÅ«damas apsvaigÄs nuo narkotinių medžiagų. Å ios aplinkybÄs gali turÄti esminÄs įtakos priimant byloje procesinį sprendimÄ , sprendžiant klausimÄ dÄl padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmÄs skyrimo.
Apeliantas taip pat teigia, kad nuosprendyje yra nurodoma, jog jis yra pervedÄs nukentÄjusiajai Z. G. 2527,34 eurus. Teismas iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaiÄiavo ieÅ¡kovÄs Z. G. praÅ¡omÄ 579 eurų sumÄ turtinei žalai atlyginti ir nuosprendyje nurodÄ, jog laikytina, kad apeliantas atlygino jos praÅ¡omÄ turtinÄ Å¾alÄ ir dalį neturtinÄs žalos â 1948,34 eurų. TaÄiau nuosprendyje nÄra įtraukta apelianto papildomai pervesta 1200 eurų suma. Apelianto teigimu, jis nukentÄjusiai Z. G. iÅ¡ viso yra pervedÄs 3727,34 eurų.NukentÄjusioji Z.
G. taip pat skundžia Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir praÅ¡o pakeisti jo dalį dÄl neturtinÄs žalos dydžio ir priteisti 58020,88 Eur neturtinÄs žalos iÅ¡ nuteistojo D. M. ir draudimo bendrovÄs â(duomenys neskelbtini)â filialo subsidiariai, taip pat priteisti iÅ¡ nuteistojo D. M. visas patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme. Skunde apeliantÄ nurodo, kad Teismo nuosprendžio motyvai dÄl neturtinÄs žalos dydžio sumažinimÄ lemianÄių kriterijų nÄra teisingi teisÄs taikymo aspektu.
Teismas nuosprendyje atsižvelgÄ tik į kaltinamojo padÄtį ir nepagrįstai sureikÅ¡mino nuteistojo turtinÄ padÄtį. Nuteistasis D. M. yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus žmogus, kuris ateityje turi visas galimybes įsidarbinti, mokytis ar studijuoti ir tai sudaro prielaidas jo turtinÄs padÄties pasikeitimui. Nuteistasis turi ne tik galÄti, bet ir norÄti turÄti galimybes, leidžianÄias atlyginti nukentÄjusiajai padarytÄ Å¾alÄ . ApeliantÄ nurodo patyrusi begalinį skausmÄ dÄl savo patÄvio mirties, iki Å¡iol jÄ kamuoja depresinÄs nuotaikos, atsiradÄs ir neiÅ¡nykÄs baimÄs jausmas, kiti neigiami iÅ¡gyvenimai.
Iki patÄvio staigios netekties ji teigia buvusi žymiai sveikesnÄ, fiziÅ¡kai ir moraliÅ¡kai tvirtesnÄ. Å i baisi Å¡eimos tragedija neigiamai paveikÄ visos Å¡eimos, apeliantÄs vaikų gyvenimÄ ir jų sveikatÄ . Teismas, apeliantÄs teigimu, neatsižvelgÄ ir į tai, jog ji nedirba, dÄl savo silpnos sveikatos sunkiai besiverÄia, o P. L. buvo visokeriopa parama jos gyvenime â jÄ rÄmÄs materialiai iki pat savo žūties. Nors D. M. padarytas nusikaltimas neatsargus, taÄiau visgi padarytas Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidus KET reikalavimus.
Nuteistasis, bÅ«damas apsvaigÄs nuo narkotinių medžiagų, sÄdo už automobilio vairo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo mokomas gynybos neigti savo kaltÄ dÄl apsvaigimo narkotinÄmis medžiagomis. VisiÅ¡kai neatsakingas D. M. elgesys ir abejingumas kitiems eismo dalyviams sukÄlÄ nepataisomus padarinius â žuvo žmogus, garbingai ir padoriai gyvenÄs ir dar galÄjÄs gyventi ilgai dÄl savo itin stiprios fizinÄs sveikatos. Atsižvelgiant ir įvertinant tai, jog D. M. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeisdamas KET bei vairavo automobilį apsvaigÄs nuo psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų, apeliantÄs manymu, civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 58020,88 Eur neturtinÄ Å¾ala yra reali, adekvati kaltinamojo kaltei ir jo galimybei tÄ Å¾alÄ atlyginti, todÄl priteistina.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis D.
M. ir jo gynÄjas palaikÄ nuteistojo apeliacinį skundÄ ir praÅ¡Ä atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , o nukentÄjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti. ProkurorÄ praÅ¡Ä perkvalifikuoti D. M. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 281 straipsnio 5 dalį, o dÄl laidavimo paliko sprÄsti teismui. NukentÄjusiosios civilinį ieÅ¡kinį prokurorÄ praÅ¡Ä tenkinti. NukentÄjusiosios atstovÄ advokatÄ nukentÄjusiosios apeliacinį skundÄ palaikÄ, o nuteistojo ir jo gynÄjo praÅ¡ymus praÅ¡Ä atmesti.Nuteistojo D.
M. apeliacinis skundas tenkintinas. NukentÄjusiosios Z. G. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi pirmosios instancijos teismo teisÄjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esanÄių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. ApeliacinÄs instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisÄtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs normų.
Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
AbejonÄs aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, siekdama paÅ¡alinti byloje kilusias abejones dÄl pirmosios instancijos teismo nustatyta pripažintos aplinkybÄs, jog D. M. eismo įvykio, dÄl kurio žuvo žmogus, metu buvo apsvaigÄs nuo psichikÄ veikianÄių medžiagų, atliko įrodymų tyrimÄ ir teismo posÄdžio metu apklausÄ specialistÄ psichologÄ ValerijÄ NovodzelskienÄ.
Å ios specialistÄs apklausos metu gauti duomenys sudaro pagrindÄ sprÄsti, kad pirmosios instancijos teismas nesiÄmÄ visų reikalingų priemonių, kad bÅ«tų surinkta pakankamai įtikinanÄių įrodymų, patvirtinanÄių minÄtÄ kaltinamojo veikÄ kvalifikuojanÄiÄ aplinkybÄ, todÄl teismo priimtas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisÄtu ir pagrįstu. DÄl D. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimoSkunde nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi netinkamai nustatyta veikos kvalifikavimui esminÄs įtakos turinti aplinkybÄ â apsvaigimas nuo psichikÄ veikianÄių medžiagų.
ApeliacinÄs instancijos teismas, remdamasis ne tik byloje surinktais duomenimis, bet ir specialistÄs psichologÄs Valerijos NovodzelskienÄs paaiÅ¡kinimais, gautais atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, Å¡iems nuteistojo argumentams pritaria.BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas padarÄ Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytÄ veikÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų. BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas, vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles, jeigu dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio žuvo žmogus.
Taigi BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties bÅ«tinasis požymis, kartu atribojantis nuo BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties, yra asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, nepakanka nustatyti tik faktÄ , kad asmuo vartojo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų, kitaip nei tais atvejais, kai nustatomas asmens apsvaigimas nuo alkoholio, kadangi bÅ«tina įrodyti aplinkybÄ, kad jo vartotos narkotinÄs, psichotropinÄs ar kitos psichikÄ veikianÄios medžiagos turÄjo poveikį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių realizavimo metu, tai yra, kad asmuo buvo nuo jų apsvaigÄs. NagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D.
M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pažeidÄ KET reikalavimus, nepasirinko saugaus greiÄio ir kelio vingyje nesuvaldÄ vairuojamo automobilio, dÄl ko iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo pusÄ ir partrenkÄ P. L., kuris dÄl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirÄ. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinÄjant bylÄ teisme kaltinamasis pripažino, jog įvykio iÅ¡vakarÄse, apie 17-18 val. kartu su draugais surÅ«kÄ kanapių suktinÄ. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina objektyvÅ«s byloje surinkti duomenys â ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad D.
M. Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«kÅ¡ties, o kraujyje rasta Å¡ios rÅ«gÅ¡ties pÄdsakų. TaÄiau Å¡ios aplinkybÄs nepakanka konstatuoti, kad D. M. įvykio metu buvo apsvaigÄs nuo narkotinių medžiagų, kadangi vien tokių medžiagų vartojimo faktas nepatvirtina, kad asmuo iÅ¡ tiesų jautÄ Å¡ių medžiagų poveikį. Apklausiamas kaltinamasis teigÄ, kad net ir kartu su draugais surÅ«kÄs suktinÄ poveikio nejautÄ ir apsvaigÄs nebuvo, nes jam teko tik 2-3 dÅ«mai.
KitÄ rytÄ jautÄsi žvalus, padÄjo tÄvams dirbti Å«kio darbus, o vÄliau iÅ¡važiavo į krepÅ¡inio treniruotÄ, iÅ¡ kurios grįždamas ir sukÄlÄ eismo įvykį. Byloje kaip liudytoja apklausta kaltinamojo mama I. M. nurodÄ, kad įvykio dienos rytÄ sÅ«nus elgÄsi normaliai ir tikrai neatrodÄ apsvaigÄs, o apie tai, kad D. M. kartais pavartodavo kanapių, jo mama teigÄ sužinojusi tik įvykus nelaimei. Liudytojai A. K. ir M. L., kartu su kaltinamuoju įvykio dienÄ dalyvavÄ krepÅ¡inio treniruotÄje, nurodÄ, kad tÄ dien D.
M. atrodÄ Ä¯prastai, jokių pokyÄių jo nuotaikoje ar elgesyje liudytojai nepastebÄjo. IÅ¡ MedicininÄs apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 29, kurį suraÅ¡Ä gydytoja V. K., matyti, kad tyrimo metu konstatuota, jog tiriamasis ramus, orientuotas, įvykius atpasakoja nuosekliai, kalba aiÅ¡kiai, mimika ir gestikuliavimas normalus, eina tiesiai, Rombergo pozoje stabilus, judesius atlieka tiksliai, vyzdžiai simetriÅ¡ki, vokų, liežuvio, pirÅ¡tų virpÄjimas nestebimas. Net ir neturint medicininio iÅ¡silavinimo akivaizdu, kad jokių apsvaigimo požymių D.
M. apžiÅ«rÄ atlikusi gydytoja nenustatÄ, taÄiau iÅ¡vadoje įraÅ¡Ä, jog pagal Toksikologijos laboratorijos iÅ¡vadÄ , kad D. M. Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«kÅ¡ties, o kraujyje rasta Å¡ios rÅ«gÅ¡ties pÄdsakų, jis yra vartojÄs psichoaktyviųjų medžiagų ir vairuoti negali. Apklausiama teismo posÄdyje V. K. nurodÄ, kad akivaizdžių požymių, kad tiriamasis buvo vartojÄs narkotinių medžiagų, nebuvo, o tokiÄ iÅ¡vadÄ ji padarÄ remdamasi Toksikologijos laboratorijos iÅ¡vada apie kraujyje ir Å¡lapime rastas medžiagas.
Pirmosios instancijos teismas apklausÄ ir Toksikologijos laboratorijos specialistÄ ValytÄ DuseviÄiÅ«tÄ, kuris suraÅ¡Ä specialisto iÅ¡vadÄ byloje. SpecialistÄ paaiÅ¡kino apie tai, kaip nustatomi vartotos psichoaktyvios medžiagos požymiai kraujyje ir Å¡lapime, taÄiau į klausimÄ , ar galima laikyti, kad D. M. įvykio metu buvo apsvaigÄs, neatsakÄ, kadangi apie tai sprÄsti nepriklauso jos kompetencijai. Nepaisant to, kad nebuvo atsakyta į kaltinamojo gynÄjo keliamÄ klausimÄ apie D. M. bÅ«senÄ sukeliant eismo įvykį, teismas gynÄjo praÅ¡ymus kviesti ekspertus, galinÄius paaiÅ¡kinti apie asmens bÅ«senÄ vartojus psichoaktyvių medžiagų, taip pat skirti komisijinÄ teismo ekspertizÄ, atmetÄ ir nuosprendyje, remdamasis vien ta aplinkybe, kad D.
M. Å¡lapime rasta medžiagų, įrodanÄių narkotinių medžiagų vartojimo faktÄ , konstatavo, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigÄs. TaÄiau tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklausta specialistÄ Valerija NovoldzelskienÄ. SpecialistÄ nurodÄ esanti psichiatrÄ, turinti beveik 38 metų patirtį. Pateikus jai susipažinti byloje suraÅ¡ytÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir MedicininÄs apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktÄ , specialistÄ nurodÄ, kad aktas suraÅ¡ytas labai pavirÅ¡utiniÅ¡kai, taÄiau pagal gydytojos apraÅ¡ymÄ apsvaigimo požymių nenustatyta, konstatuotas tik narkotinių medžiagų vartojimo faktas.
Å lapime rasti narkotinių medžiagų skilimo produktai ir kraujyje rasti Å¡ių medžiagų pÄdsakai, pasak specialistÄs, įrodo, kad narkotinÄs medžiagos buvo vartotos, taÄiau nereiÅ¡kia, kad asmuo buvo apsvaigÄs. Jei kaltinamasis bÅ«tų dar jautÄs pavartotų medžiagų poveikį, tai bÅ«tų užfiksuota jį apžiÅ«rint. Atsižvelgdama į tai, kad MedicininÄs apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktÄ suraÅ¡iusi gydytoja nenustatÄ jokių apsvaigimo požymių, specialistÄ konstatavo, kad D.
M. eismo įvykio metu apsvaigÄs nebuvo ir vairuoti galÄjo. Taigi apeliacinÄs instancijos teismo apklausta specialių žinių, reikalingų asmens apsvaigimui nuo psichikÄ veikianÄių medžiagų nustatyti, turinti gydytoja psichiatrÄ paneigÄ pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo narkotinių medžiagų. PripažinÄs Å¡iÄ aplinkybÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismas padarÄ bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , todÄl D.
M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 281 straipsnio 5 dalį.ApeliacinÄs instancijos teismas nustatÄ, kad D. M. 2014 m. balandžio 27 d. apie 13 val. 24 min., vairuodamas automobilį âVW Golfâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. M., važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo, pažeidÄ Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto reikalavimus, kad â....eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo...â;
KET 133 punkto reikalavimus, kad â...vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greiÄio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypaÄ vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ, ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...â, KET 134 punkto reikalavimus, kad â...jeigu atsirado kliÅ«tis arba iÅ¡kilo grÄsmÄ eismo saugumui, vairuotojas privalo sulÄtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...â, nepasirinko saugaus greiÄio, kelio vingyje nesuvaldÄ vairuojamo automobilio, dÄl ko iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo pusÄ ir partrenkÄ nuo (duomenys neskelbtini) k. pusÄs važiavusį P. L., kuriam eismo įvykio metu padarÄ politraumÄ : daugybinius abipusius Å¡onkaulių lūžimus, dvigubų krÅ«tinkaulio lūžį, Å¡irdplÄvÄs ir kairio Å¡irdies prieÅ¡irdžio plyÅ¡imus, plauÄių sumuÅ¡imus, kraujosruvas užpakaliniame tarpuplautyje, kepenų ir plonųjų žarnų pasaitų plyÅ¡imus, gaktinÄs sÄ varžos ir kryžkaulio-klubakaulių sÄ narių abipus iÅ¡siskyrimus, kairių blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžius, daugybinÄs poodinÄs kraujosruvos ir odos nubrozdinimus abiejose kojose, rankose, veide, kaktoje, plÄÅ¡tinÄs žaizdos veide ir kairÄje plaÅ¡takoje, pjautines žaizdas deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje.
Nuo patirtų sužalojimų P. L. mirÄ eismo įvykio vietoje. D. M. Å¡iais veiksmais padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje.DÄl D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistasis D. M. ir jo gynÄjas iÅ¡reiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , o nuteistojo mama I. M. pateikÄ praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ pagal laidavimÄ jos atsakomybÄn. TeisÄjų kolegijos vertinimu, byloje egzistuoja sÄ lygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D.
M. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , todÄl Å¡is praÅ¡ymas tenkintinas.D. M. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ pirmÄ kartÄ , jo padarytas nusikaltimas â neatsargus (BK 40 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). ApeliacinÄs instancijos teismui nustaÄius, kad aplinkybÄ, jog eismo įvykį D. M. sukÄlÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo psichikÄ veikianÄių medžiagų, yra neįrodyta ir perkvalifikavus jo veikÄ pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, laikytina, kad kaltÄ dÄl nusikalstamos veikos jis pripažino visiÅ¡kai ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalį žalos nukentÄjusiajai kaltininkas atlygino, taip pat dÄjo pastangas susitarti dÄl abiem pusÄms priimtino žalos dydžio (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tai, kad D. M. dirba, darbovietÄs charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, aktyviai sportuoja, suvokia savo neatsakingo elgesio negrįžtamas pasekmes ir dÄl jų gailisi, nusikalstama veika nÄra tyÄinÄ, padaryta rizikuojant, tinkamai neįvertinus savo vairavimo įgÅ«džių, kaltininkas deda pastangas atlyginti savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , lankÄsi pas nukentÄjusiÄ jÄ ir jos atsipraÅ¡Ä, sudaro pagrindÄ manyti, kad D.
M. visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nuteistojo mama I. M., pateikusi praÅ¡ymÄ perduoti D. M. jos atsakomybÄn, yra neteista, dirba ir darbovietÄs charakterizuojama teigiamai, aktyviai dalyvauja visuomeninÄje ir sportinÄje veikloje, laikytina tinkama laiduotoja, galinÄia daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui. Atsižvelgiant į sunkias ir negrįžtamas D. M. nusikalstamos veikos pasekmes, kurias sukÄlÄ neatsakingas kaltininko elgesys, jam nustatytinas maksimalus laidavimo terminas â treji metai.
D. M. taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas taipogi nustatytinas maksimalus â treji metai.DÄl nukentÄjusiajai Z. G. priteistos neturtinÄs žalos dydžioNukentÄjusioji Z. G. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jai priteistinos neturtinÄs žalos dydį. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, su nukentÄjusiosios argumentais iÅ¡ dalies sutinka.NeturtinÄ Å¾ala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnio 1 dalį â tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todÄl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinÄ ir fizinÄ skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinÄs žalos minimumo ar maksimumo, todÄl teismas, sprÄsdamas dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Taigi, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, nukentÄjusiojo elgesį ir jo turtinÄ padÄtį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų visiÅ¡kai atlyginta, taÄiau bÅ«tinai atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan.
Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkreÄioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvaÄioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5 straipsnis).Vadovaujantis iÅ¡vardytais vertybiniais kriterijais, konstatuotina, kad apeliantei pirmosios instancijos teismo iÅ¡ D. M. priteista neturtinÄ Å¾ala padidintina iki 14481 Eur. DÄl tokio dydžio neturtinÄs žalos atlyginimo neprieÅ¡taravo ir kaltinamasis D. M.. Sprendžiant dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio, atsižvelgiama į tai, kad padaryta nusikalstama veika sukÄlÄ negrįžtamas pasekmes â nukentÄjusiajai artimo žmogaus, su kuriuo ji palaikÄ glaudžius ryÅ¡ius, staigiÄ ir netikÄtÄ mirtį, dÄl Å¡ios netekties nukentÄjusioji patyrÄ didelį dvasinį skausmÄ , neigiami iÅ¡gyvenimai paveikÄ jos sveikatÄ ir galimybes džiaugtis gyvenimu.
PatÄvio netektis paveikÄ ne tik nukentÄjusiÄ jÄ , bet ir jos Å¡eimÄ , taip pat turi neigiamų pasekmių ir finansinei nukentÄjusiosios padÄÄiai, kadangi patÄvis jÄ rÄmÄ ir materialiai. D. M. yra jaunas ir darbingas žmogus, o tai taip pat sudaro pagrindÄ sprÄsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ženkliai sumažino priteistinos neturtinÄs žalos dydį. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinÄs žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .
Nesilaikydamas Å¡ios nuostatos, pirmosios instancijos teismas nukentÄjusios Z. G. praÅ¡omÄ priteisti 579 Eur turtinÄs žalos sumÄ nepagrįstai įskaiÄiavo į D. M. gera valia atlygintÄ Å¾alÄ . Tiek turtinÄ Å¾ala, tiek ir neturtinÄ Å¾ala visų pirma priteistina iÅ¡ draudimo bendrovÄs. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo suma dÄl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentÄjusių treÄiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dÄl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dÄl neturtinÄs žalos) ir 1000000 eurų dÄl žalos turtui.
Taigi iÅ¡ D. M. priteistina tik 5000 eurų neturtinÄs žalos dydį virÅ¡ijanti suma.Bylos duomenys patvirtina, kad iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme D. M. atlygino nukentÄjusiajai 3727,34 Eur, Å¡i suma įskaiÄiuotina į nukentÄjusiajai iÅ¡ D. M. priteistinÄ neturtinÄs žalos dalį. Draudimo bendrovÄ â(duomenys neskelbtini)â teismui pateikÄ duomenis, kad atlygino nukentÄjusiajai 3051,66 Eur sudaranÄiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , taigi Å¡i suma įskaiÄiuotina į nukentÄjusiajai iÅ¡ draudimo bendrovÄs priteistinÄ neturtinÄs žalos dalį.
TurtinÄ Å¾ala, sudaranti 579 Eur, vadovaujantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, nukentÄjusiajai priteistina iÅ¡ draudimo bendrovÄs.NukentÄjusioji apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ priteisti jos atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme. NukentÄjusiosios atstovÄ advokatÄ pateikÄ duomenis, patvirtinanÄius, kad už jos paslaugas nukentÄjusioji sumokÄjo 400 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo atstovas, paslaugoms apmokÄti, todÄl nukentÄjusiosios patirtos atstovavimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ D.
M.. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.Perkvalifikuoti D. M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.D.
M., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato, nustatant laidavimo terminÄ trejiems metams. Laiduotoja paskirti I. M., gim. (duomenys neskelbtini). D. M. baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, ir nustatyti Å¡io draudimo terminÄ â trejus metus.KardomÄ jÄ priemonÄ Ä¯pareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.NukentÄjusiosios Z.
G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti nukentÄjusiajai Z. G. 579 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus) turtinÄs bei 1948,34 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 34 centus) neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡ draudimo bendrovÄs â(duomenys neskelbtini)â filialo ir 5753,66 Eur (penkis tÅ«kstanÄius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 66 centus) neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡ D. M..Priteisti nukentÄjusiajai Z. G. iÅ¡ D.
M. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme. TeisÄjai                                                                                                                     DanutÄ GiaÄaitÄ JÅ«ratÄ JakubonienÄ ArÅ«nas PaÅ¡tuolis