23f21805-e751-4cd5-b6ab-c46dab79fdfd · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-74-777/2017 Civilinė byla Nr. e2A-872-777/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00754-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės L. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023  m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. Å . ieÅ¡kinį atsakovei L. P. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, tretieji asmenys antstolė E. R., uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 8 651,40 Eur skolÄ atgręžtinio reikalavimo tvarka, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. IeÅ¡kovas 1994 m. rugsėjo 24 d. sudarė santuokÄ su atsakove. 2012 m. spalio 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1194-237/2012 ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis.

2.2. Pagal Sprendimo 6.1 punktÄ akcinei bendrovei (toliau – AB) DBN bankui įkeistas pastatas – gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, kiemo statiniai, žemės sklypas 37 ha, adresu (duomenys neskelbtini). Viso turto bendra vertė – 100 000 Lt – atiteko atsakovei. Pagal Sprendimo 7 punktÄ 2007 m. gegužės 14 d. sudaryta su AB DNB banku kreditavimo sutartį Nr. 1400-2007-28 prievolė nebuvo keičiama ir modifikuojama, o prievolė bankui pagal Å¡iÄ sutartį liko abiejų atsakovės ir ieÅ¡kovo bendra ir solidari. Sprendimo 8 punkte nurodyta, kad atsakovė ir ieÅ¡kovas tarpusavyje susitaria, kad AB DNB bankui paskolos likutį ir palÅ«kanas grÄ Å¾ins atsakovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų, o 9 punkte nustatyta, jog atsakovė ir ieÅ¡kovas tarpusavyje susitaria, kad jeigu atsakovė AB DNB bankui negrÄ Å¾ins paskolos likučio ir palÅ«kanų ir jÄ teks mokėti ieÅ¡kovui iÅ¡ savo asmeninių lėšų, tokiu atveju ieÅ¡kovas įgyja regresinio reikalavimo teisę į atsakovę jo sumokėtos paskolos ir palÅ«kanų dydžio suma. Pažymėjo, kad teismo sprendimu patvirtinto susitarimo atsakovė nevykdė, negrÄ Å¾ino AB DNB bankui paskolos ir palÅ«kanų, dėl tos priežasties buvo realizuotas įkeistas nekilnojamasis turtas, tačiau gautų lėšų paskolai ir palÅ«kanoms padengti nepakako. Atsakovė toliau nemokėjo kreditorei paskolos ir palÅ«kanų todėl likusios paskolos ir palÅ«kanų dalies iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į solidarų skolininkÄ â€“ ieÅ¡kovÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės 8 651,40 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 2 005 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad visos bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai neginčijo, jog ieÅ¡kovas įvykdė dalį prievolės už atsakovę. Neginčijo ieÅ¡kovo teisės reikÅ¡ti atsakovei regresinio pobÅ«džio reikalavimÄ . Atsakovė neginčijo, jog priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo pradėtas abiem Å¡alims dėl atsakovės netinkamos kredito grÄ Å¾inimo pareigos vykdymo. Nekilo ginčo, jog atsakovė vykdymo procese skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimais nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas visÄ informacijÄ apie priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ gavo iÅ¡ kreditorių bei antstolio. Akcentavo, kad byloje pateikti antstolės E. R. dokumentai iÅ¡ vykdomųjų bylų, raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai bei skaičiavimai patvirtina, jog iÅ¡ solidaraus skolininko E. Å . iÅ¡ieÅ¡kotojui pervesta 6 460,52 Eur, antstolės vykdymo iÅ¡laidoms padengti iÅ¡ieÅ¡kota 2 190,88 Eur, iÅ¡ viso iÅ¡ E. Å . iÅ¡ieÅ¡kota 8 651,40 Eur. Dar iÅ¡vadÄ , kad antstolės į bylÄ teikti dokumentai (raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai bei palÅ«kanų skaičiavimo lentelė) DOK 20885 (2023 m.) patvirtina skolininkams palÅ«kanų skaičiavimo metodikÄ , kuriÄ atlieka antstolio informacinė sistema. Atkreipė dėmesį, kad Å¡ie dokumentai patvirtina skolininkų sumokėtas palÅ«kanų sumas. PalÅ«kanų sumokėjimas neatspindi visos iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, nes be palÅ«kanų buvo iÅ¡ieÅ¡koma ir skola, ir vykdymo iÅ¡laidos, todėl laikė, kad Å¡ie atsakovės atstovo argumentai atmestini.

4.2. Atmetė atsakovės atstovų argumentus, kad po 2020 m. sausio mėn. iÅ¡ieÅ¡kojimas ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti sustabdytas, nes atsakovė su kreditore uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ buvo sudariusi susitarimÄ dėl skolos dengimo dalimis. Nurodė, kad į bylÄ nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp ieÅ¡kovo ir kreditoriaus bÅ«tų buvęs susitarimas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ sustabdyti. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo atstovė patvirtino, jog vykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimas ieÅ¡kovui sustabdytas nebuvo.

4.3. Nurodė, kad byloje pateiktas 2013 m. balandžio 19 d. Vilniaus 31-ojo notarų biuro vykdomasis įraÅ¡as dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bankui įkeisto nekilnojamojo turto, kuriame nurodyta, jog nuo nesumokėtos skolos 64 579,15 Lt (18 703,41 Eur) yra skaičiuojamos 8,92 procentų dydžio metinės palÅ«kanos. Pažymėjo, kad byloje pateikta palÅ«kanų skaičiavimo lentelė, stulpelis ,,Suma Eur palÅ«kanų skaičiavimui“, atspindi tik nesumokėtos pradinės skolos dydį. Pažymėjo, jog pagal 2013 m. balandžio 19 d. Vilniaus 31-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä papildomai buvo antstolio iÅ¡ieÅ¡komos nesumokėtos palÅ«kanos – 4 802,73 Lt, delspinigiai – 10 379,05 Lt. Visa tuo metu (2013 m. balandžio 19 d.) nesumokėta skola buvo 79 760,93 Lt (23 100,36 Eur). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentus, kad likusi skola niekaip negalėjo bÅ«ti 6 315,84 Eur, o 2019 m. liepos 4 d. atsakovės įsiskolinimas turėjo likti 325,47 Eur, atmetė kaip nepagrįstus.

4.4. Nurodė, jog byloje pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtina, kad bendra iÅ¡ieÅ¡kota skola –23 492,60 Eur. Teigia, kad 2021 m. gegužės 24 d. gautas iÅ¡ieÅ¡kotojo praneÅ¡imas, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės skola pagal vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 1292 padengta. Pažymėjo, jog byloje pateikta antstolės detali ataskaita apie vykdymo iÅ¡laidas, kurios buvo iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės. Darė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas visas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus teismas ieÅ¡kinį tenkina visiÅ¡kai ir pripažįsta, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kota visa skola ir vykdymo iÅ¡laidos buvo apskaičiuotos neteisingai.

4.5. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai keletÄ kartų prašė atidėti teismo posėdžius praÅ¡ydami antstolės pateikti praÅ¡omos informacijos, skaičiavimus, dokumentus. Atsakovė buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, visos bylos nagrinėjimo metu atsakovė nereiÅ¡kė savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl antstolės priimtų patvarkymų, nors tokiÄ galimybę turėjo. Akcentavo ir tai, jog antstolio priimti patvarkymai dėl vykdymo iÅ¡laidų nebuvo atsakovės ginčijami reiÅ¡kiant savarankiÅ¡kus reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovas reikalaudamas priteisti žalos (vykdymo iÅ¡laidų) atlyginimÄ turėjo įrodinėti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalos dydį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai), tačiau Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodinėjo.

6.2. Teigia, jog ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio, kadangi, atsakovės nuomone, apskaičiuotos vykdomosios bylos iÅ¡laidos per didelės. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai skaičiavo atlygį nuo 23 492,60 Eur. Pažymėjo, jog antstolė praneÅ¡imÄ apie savanoriÅ¡kas įmokas nepagrįstai įtraukė į Å¡iÄ sumÄ . Antstolio atlygis yra skaičiuojamas ne nuo iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos, o nuo iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo 109.8 punkte. Mano, kad Å¡iuo atveju atlygis antstoliui turėjo sudaryti ne 1 400 Eur, o 1 160 Eur, tai yra minimalus antstolio atlyginimas, kai iÅ¡ieÅ¡kotina suma siekia nuo 14 500 iki 29 000 Eur.

6.3. Nurodė, kad atsakovas nepateikė informacijos, kokių veiksmų jis ėmėsi siekdamas sumažinti vykdymo iÅ¡laidas. Pavyzdžiui, jeigu iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo įvykdytas nuskaitant pinigus nuo ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos, ieÅ¡kovas galėjo pinigų dalį pervesti tiesiogiai trečiajam asmeniui ir tartis su juo dėl mokėjimų grafiko. Be to, atkreipia dėmesį, jog atsakovas buvo informuotas apie tai, kad su trečiuoju asmeniu buvo sudarytas naujas susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu. Tuo tarpu akcentavo, kad atsakovė dėjo maksimalias pastangas, jog galėtų dengti įsiskolinimus, ir stengėsi mažinti vykdymo iÅ¡laidas. Atsakovė susitarė su trečiuoju asmeniu, kad vykdymo byla bÅ«tų sustabdyta, ir tuo pagrindu atsakovė pervesdavo kas mėnesį po 150 Eur tiesiogiai trečiajam asmeniui.

6.4. Atsakovė teigia, kad negali pati tiksliai įvardyti, kokio dydžio sumos buvo iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ jos turto, kadangi antstolė skolÄ iÅ¡ieÅ¡kojo pardavus namÄ iÅ¡ varžytynių (namas buvo parduotas už 16 000 Eur), taip pat buvo užvestos kitos dvi vykdomosios bylos, kuriose atsakovė buvo kreditorė. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. S-22-69-26274 turėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota 2 520,13 Eur skola ir 633,73 Eur palÅ«kanų (iÅ¡ieÅ¡kota 1 957,31 Eur). Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0069/16/03992 buvo iÅ¡ieÅ¡kota 2 510,39 Eur atsakovės naudai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio. Mano, jog apie tai, kiek bei kada buvo iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ atsakovo, taip pat nėra pateikta nedviprasmiÅ¡kos informacijos.

6.5. Nurodė, kad, remiantis CK 6.54 straipsniu, pagrindinė prievolė dengiama ketvirtÄ ja eile. Pažymi, kad 2023 m. gegužės 16 d. pateiktoje lentelėje (2023 m. gegužės 8 d. raÅ¡tas Nr. F015179, Dėl informacijos pateikimo, pridėta palÅ«kanų skaičiavimo lentelė) atsispindi bÅ«tent pagrindinės skolos mažėjimas, kadangi nuo jos yra skaičiuojamos palÅ«kanos. Darė iÅ¡vadÄ , kad pagal pateiktÄ antstolės lentelę 2019 m. liepos 4 d. pagrindinės skolos suma buvo likusi 325,47 Eur, tiek delspinigiai, kurie dengiami trečiÄ ja eile, tiek palÅ«kanos, kurios dengiamos antrÄ ja eile, turėjo jau bÅ«ti anksčiau padengti. Atkreipė dėmesį, jog antstolė nurodė, kad skaičiavimus antstolių sistema daro automatiÅ¡kai. Mano, kad 2019 m. liepos 4 d. likusioji įsiskolinimo suma turėjo sudaryti 325,47 Eur, ir vėlesnės bylos Å¡alių įmokos galėjo sÄ lygoti netgi permokÄ . Dėl to yra svarbu nustatyti, kada tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės sÄ skaita buvo vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai ir kuriomis pinigų sumomis.

6.6. Nurodė, kad UAB „Intrum Lietuva“ 2020 m. birželio 4 d. siuntė praneÅ¡imÄ antstolei, jog vykdomoji byla turi bÅ«ti sustabdyta, nors pats susitarimas buvo sudarytas 2020 m. sausio mėn., tai patvirtina atsakovės darytos įmokos trečiajam asmeniui (trečiasis asmuo į bylÄ pateikė informacijÄ 2023 m. balandžio 6 d.). Atitinkamai, antstolė negalėjo vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ po praneÅ¡imo gavimo. Teigia, kad ieÅ¡kovas galėjo vadovautis Å¡iuo susitarimu, t. y., remiantis CK 6.7 straipsniu, kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieÅ¡ kreditoriaus reikalavimÄ tiek bendrus visiems skolininkams, tiek asmeninius atsikirtimus. Darė iÅ¡vadÄ , kad, remiantis CK 6.11 straipsnio nuostata, susitarimas dėl savanoriÅ¡kų įmokų buvo taikomas ne tik jai, bet ir solidariam bendraskoliui. PrieÅ¡ingu atveju atsakovės susitarimas su UAB „Intrum Lietuva“ neteko tikslo – pakeisti prievolės įvykdymo terminus, kad palengvintų atsakovei finansinę naÅ¡tÄ . Pabrėžė, kad pagal CK 6.8 straipsnio 2 dalyje prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius suteikia vienam iÅ¡ bendraskolių, atitinkamai taikomas ir kitiems bendraskoliams.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliantės L. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

8.1. Nurodė, kad, apeliantės atstovo reikalavimu, 2023 m. kovo 29 d. antstolė E. R. pateikė raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo“ Nr. F0 15675, kur pakartotinai nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kota 6 460,52 Eur paskolos ir palÅ«kanų. Teigia, kad antstolė E. R., duodama paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, patvirtino, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal vykdomÄ jį dokumentÄ buvo iÅ¡ieÅ¡kota 6 460,52 Eur skolos ir palÅ«kanų bei 2 190,88 Eur vykdymo iÅ¡laidų. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė apeliacinio skundo 23 punkte nurodo, kad tariamai iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ viso tik 3 310,06 Eur, tačiau akcentavo, kad tai neatitinka tikrovės ir atsakovė galbÅ«t sÄ moningai klaidina teismÄ . Pažymėjo, kad apeliantės atstovas teismo posėdžio metu pareikalavo, jog antstolė E. R. pateiktų, kaip buvo skaičiuojamos palÅ«kanos ir kiek buvo sumokėta palÅ«kanų. Antstolė E. R. 2023 m. gegužės 8 d. raÅ¡tu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr.F015179 informavo teismÄ apie apskaičiuotas ir iÅ¡ieÅ¡kotas palÅ«kanas, o ne paskolÄ . Teigia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo iÅ¡ieÅ¡kota 3 310,06 Eur palÅ«kanų, likusi 3 150,46 Eur iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota suma buvo paskolos grÄ Å¾inimas.

8.2. Nurodė, kad atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl to, kad iÅ¡ jos buvo priteista 2 190,88 Eur vykdymo iÅ¡laidų. Pažymėjo, jog apeliacinio skundo 8 punkte atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas, siekdamas, jog bÅ«tų priteistos vykdymo iÅ¡laidos, privalėjo remtis deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Mano, kad tokie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti, nes Å¡ioje byloje nėra deliktinės atsakomybės pagrindų. Pažymėjo, kad, siekdami nutraukti santuokÄ ir iÅ¡spręsti kreditinius reikalavimus, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, kuriÄ patvirtino teismas, tarpusavyje susitarė, jog atsakovė grÄ Å¾ins paskolÄ ir palÅ«kanas iÅ¡ savo asmeninių lėšų, nes jai atiteko visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas. Taip pat susitarė, kad jei apeliantė negrÄ Å¾ins paskolos ir palÅ«kanų, o teks jÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, jis įgis regreso teisę Å¡ias sumas iÅ¡sireikalauti iÅ¡ apeliantės. Darė iÅ¡vadÄ , jog toks susitarimas su atsakove reiÅ¡kia, kad jis turi teisę ne į pusę sumokėtos sumos, o į visÄ ieÅ¡kovo sumokėtÄ paskolos ir palÅ«kanų sumÄ .

8.3. Pažymėjo, kad kreditoriui pagal 2007 m. gegužės 14 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. 1400-2007-28 bendraskoliais buvo tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė, todėl jai nevykdant pareigos iÅ¡ savo asmeninių lėšų grÄ Å¾inti kreditoriui paskolos ir palÅ«kanų, iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į ieÅ¡kovo pinigines lėšas. Darė iÅ¡vadÄ , kad, kai atsakovė nebevykdė sprendimo 8 punkte nurodytos pareigos kreditoriui mokėti paskolÄ ir palÅ«kanas ir jas teko sumokėti ieÅ¡kovui, buvo pažeista Å¡alių sutartis, patvirtinta teismo, todėl ieÅ¡kovas įgijo teisę ne tik į tÄ sumÄ , kuriÄ už apeliantę sumokėjo kreditoriui, bet ir į ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, tai yra, vykdymo iÅ¡laidas, kurias teko sumokėti antstolei už darbÄ (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas regreso tvarka priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ bei palÅ«kanas, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Byloje esančiais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 1994 m. rugsėjo 24 d. Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ . Santuokos metu Å¡alys įgijo nekilojamÄ jį turtÄ bei 2007 m. gegužės 14 d. su AB DBN banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1400-2007-28. Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1194-237/2012 bendru sutuoktinių sutikimu Å¡alių santuokÄ nutraukė ir patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Pagal sprendimo 6.1 punktÄ AB DBN bankui įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovei. Viso turto bendra vertė buvo įvertinta 100 000 Lt. Pagal sprendimo 7 punktÄ 2007 m. gegužės 14 d. sudaryta su AB DNB banku kreditavimo sutartis Nr. 1400-2007-28 nebuvo keičiama ir modifikuojama, o prievolė bankui pagal Å¡iÄ sutartį liko abiejų atsakovės ir ieÅ¡kovo bendra ir solidari. Sprendimo 8 punkte nurodyta, kad atsakovė ir ieÅ¡kovas tarpusavyje susitarė, jog AB DNB bankui paskolos likutį ir palÅ«kanas grÄ Å¾ins atsakovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų, o 9 punkte nustatyta, jog atsakovė ir ieÅ¡kovas tarpusavyje susitaria, kad, jeigu atsakovė AB DNB bankui negrÄ Å¾ins paskolos likučio ir palÅ«kanų ir jÄ teks mokėti ieÅ¡kovui iÅ¡ savo asmeninių lėšų, tokiu atveju ieÅ¡kovas įgyja regresinio reikalavimo teisę į atsakovę jo sumokėtos paskolos ir palÅ«kanų dydžio sumos.

13. Taip pat nustatyta, kad, nevykdant įsipareigojimų, kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį ir 2013 m. balandžio 19 d. gavo Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bankui įkeisto nekilnojamojo turto. 2016 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu bankui įkeistas turtas buvo parduotas už 16 000 Eur. Antstolės iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymu bankui pervesta 13 553,28 Eur skolai mažinti ir 2 446,72 Eur vykdymo iÅ¡laidoms. Pardavus turtÄ ieÅ¡kovo ir atsakovės skola bankui 2017 m. sausio 27 d. sudarė: paskola 4 852,13 Eur, palÅ«kanos 7 105,92 Eur, delspinigiai 2 534,99 Eur, notaro atlyginimas 72,91 Eur. 2017 m. sausio 27 d. AB DNB bankas kreipėsi į antstolę E. R. pateikdamas vykdyti 2013 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 1292) dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo AB DNB bankui iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės.

14. UAB „Intrum Lietuva“ ir AB DNB bankas 2017 m. birželio 15 d. Paskolų portfelio pirkimo– pardavimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į ieÅ¡kovo ir atsakovės įsiskolinimÄ pagal anksčiau minėtÄ kreditavimo sutartį Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikusiam per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , o nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visÄ Lindorff Oy vykdytÄ veiklÄ Lietuvoje, įskaitant vykdytÄ per Lindorff Oy filialÄ .

15. IÅ¡ antstolės E. R. 2021 m. lapkričio 25 d. pažymos apie vykdymo eigÄ Nr. F012532 nustatyta, kad iÅ¡ solidaraus skolininko (ieÅ¡kovo) iÅ¡ieÅ¡kotojui pervesta 6 460,52 Eur, o antstolės vykdymo iÅ¡laidoms padengti pervesta 2 190,88 Eur, iÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kota 8 651,40 Eur.

16. Solidarioji skolininkų pareiga kreditoriui gali atsirasti įstatymo arba sutarties pagrindu (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiÅ¡kai neįvykdė vienas iÅ¡ skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusiÄ prievolės dalį įvykdytų bet kuris iÅ¡ kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis). Jeigu solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (7 dalis).

17. CK 6.6 straipsnio 6 dalies norma, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama prievolių pasibaigimÄ reglamentuojančių normų kontekste. Solidariosios skolininkų prievolės atveju galioja bendroji prievolių pasibaigimo taisyklė, pagal kuriÄ prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi (abu), iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti. RizikÄ dėl vieno iÅ¡ bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikÅ¡ti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimÄ kitiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymÄ (CK 6.114 straipsnio 3 punktas), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės solidarumas kilo iÅ¡ terminuotos ilgalaikės kredito sutarties, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas su atsakove buvo kredito gavėjai, solidariai atsakingi bankui už sutartinių prievolių įvykdymÄ . Byloje nėra ginčo, kad atsakovė santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį įsipareigojo paskolos likutį ir palÅ«kanas grÄ Å¾inti iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, skolos likutį vykdant kredito sutartį padengė ieÅ¡kovas. Be to, savo procesiniuose dokumentuose atsakovė patvirtino, kad atsakovui įvykdžius dalį jos prievolių, ji yra skolinga ieÅ¡kovui, tačiau nesutinka su praÅ¡oma priteisti skolos bei palÅ«kanų suma. Nurodytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas yra įvykdęs dalį solidariosios pareigos pirminiam kreditoriui, nors teismo patvirtintas bendraskolių susitarimas, kad atsakovė paskolos likutį ir palÅ«kanas grÄ Å¾ins iÅ¡ savo asmeninių lėšų, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog byloje yra įrodyta, kad ieÅ¡kovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ atsakovės priteisti tai, kÄ jis yra įvykdęs.

20. Byloje atsakovė iÅ¡ esmės nesutinka su priteistos skolos bei palÅ«kanų dydžiu. Visų pirma apeliaciniu skundu yra teigiama, kad ieÅ¡kovas reikalaudamas priteisti žalos (vykdymo iÅ¡laidų) atlyginimÄ turėjo įrodinėti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalos dydį (CK 6.246–6.249 straipsniai), tačiau Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti vykdymo iÅ¡laidų, nes vykdymo iÅ¡laidos nėra priskiriamos prie trečiojo asmens (kreditoriaus) reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. Analizuojant CK 6.9 straipsnio 1 dalies formuluotę, bÅ«tina atkreipti dėmesį, jog įstatymų leidėjas numatė bendraskolio teisę susigrÄ Å¾inti tai, kÄ jis yra įvykdęs (pastaba – Å¡ioje teisės normoje nėra apsiribojama tik kreditoriui turėtu skolos dydžiu), atskaičius jam pačiam priklausančiÄ dalį. Dar daugiau, CK 6.9 straipsnio 3 dalis nustato, kad Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse (numatančios solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdžiusiam skolininkui regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį), nustatytos taisyklės taikomos ir paskirstant bendraskoliams solidariosios prievolės įvykdymo iÅ¡laidas. Vertinant Å¡ias teisės normas sistemiÅ¡kai akivaizdu, jog bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai apima ir prievolės įvykdymo iÅ¡laidas, todėl konstatuotina, jog ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja priteisti ir patirtas vykdymo iÅ¡laidas, kaip prievolės įvykdymo už atsakovę iÅ¡laidas.

21. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieÅ¡kovas sumokėjo antstolės apskaičiuotas vykdymo iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu, tai yra patyrė žalÄ , Å¡ios iÅ¡laidos yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovės prievolės kreditorei pažeidimu, t. y. ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡laidų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, o neapmokėjus Å¡ių iÅ¡laidų, vykdymo procesas nebÅ«tų pasibaigęs (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 609 straipsnis). Šios aplinkybės lemia teisę reikalauti bÅ«tinųjų iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovės.

22. Antra, apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinkama ir su apskaičiuotu vykdomųjų iÅ¡laidų dydžiu. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio, kadangi, atsakovės nuomone, apskaičiuotos vykdomosios bylos iÅ¡laidos per didelės. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai skaičiavo atlygį nuo 23 492,60 Eur. Pažymėjo, jog antstolė praneÅ¡imÄ apie savanoriÅ¡kas įmokas nepagrįstai įtraukė į Å¡iÄ sumÄ . Antstolio atlygis yra skaičiuojamas ne nuo iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos, o nuo iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo 109.8 punkte. Mano, kad Å¡iuo atveju atlygis antstoliui turėjo sudaryti ne 1 400 Eur, o 1 160 Eur, tai yra minimalus antstolio atlyginimas, kai iÅ¡ieÅ¡kotina suma siekia nuo 14 500 iki 29 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais.

23. Vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ reglamentuoja CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrÄ sias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo iÅ¡laidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo iÅ¡laidos, kurios bÅ«tinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos iÅ¡laidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymÄ , faktinių aplinkybių konstatavimÄ teismo pavedimu, dokumentų perdavimÄ ir įteikimÄ teismo pavedimu. Vykdymo iÅ¡laidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkÄ nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R‑352 (toliau – instrukcija) 110 punkte, nustatyta, kad: „Instrukcijos 109 punkte nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į iÅ¡ieÅ¡kotinas sumas. Jeigu iÅ¡ieÅ¡kojus dalį skolos vykdomasis dokumentas antstoliui pateikiamas vykdyti pakartotinai, atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į likusiÄ iÅ¡ieÅ¡koti sumÄ â€œ. Instrukcijos 111 punkte nustatyta, kad: „Procentine iÅ¡raiÅ¡ka iÅ¡reikÅ¡tas atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ dauginant iÅ¡ instrukcijos 109 punkte nurodytų procentų. Jeigu apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis yra mažesnis už instrukcijos 109 punkte nustatytÄ minimalų atlygį antstoliui, iÅ¡ieÅ¡komas minimalus atlygis antstoliui“. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog procentine iÅ¡raiÅ¡ka iÅ¡reikÅ¡tas antstolio atlygio dydis apskaičiuojamas dauginant bÅ«tent iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ (ne iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ ) iÅ¡ instrukcijos 109 punkte nurodytų procentų.

24. Ä® bylÄ pateikta antstolės 2022 m. rugpjūčio 23 d. pažyma dėl informacijos pateikimo Nr. F014785 nustatyta, kad bendra iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės iÅ¡ieÅ¡kota skola sudaro 23 492,60 Eur (iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kota – 15 832,08 Eur suma, iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kota – 6 460,52 Eur suma, iÅ¡ieÅ¡kotojo praneÅ¡imas apie įmokas 1 200 Eur (iÅ¡ viso – 23 492,60 Eur). Be to, byloje gautas iÅ¡ieÅ¡kotojo 2021 m. gegužės 24 d. praneÅ¡imas, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės skola pagal vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 1292 padengta. Akcentuotina, jog instrukcijos 109.15 punkte nustatyta, jog kai iÅ¡ieÅ¡kotina suma sudaro nuo 14 500 Eur iki 29 000 Eur ir iÅ¡ieÅ¡kojimas įvykdytas visiÅ¡kai, antstolio atlyginimÄ sudaro 6 procentai nuo Å¡ios sumos, tačiau ne mažiau nei 1 160 Eur (Instrukcijos 109.15, 110, 111 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, jog vykdomojoje byloje apskaičiuotas 1 410 Eur antstolio atlygio dydis (23 492,60 Eur x 6 proc.) nurodytas tinkamai.

25. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas nepateikė informacijos, kokių veiksmų jis ėmėsi siekdamas sumažinti vykdymo iÅ¡laidas. Teigia, kad jeigu iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo įvykdytas nuskaitant pinigus nuo ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos, ieÅ¡kovas galėjo pinigų dalį pervesti tiesiogiai trečiajam asmeniui ir tartis su juo dėl mokėjimų grafiko. Kaip minėta Å¡ios nutarties 21 punkte, vykdymo iÅ¡laidos Å¡ioje byloje yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovės prievolės kreditorei pažeidimu, t. y. ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡laidų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl laikytina, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent atsakovė privalėjo bÅ«ti aktyvesnė ir žinodama, kad nėra pajėgi vykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl likusios dalies kredito padengimo, bÅ«tent ji privalėjo ieÅ¡koti visų įmanomų bÅ«dų, siekiant sumažinti galimas susidaryti vykdymo iÅ¡laidas bei bendradarbiauti su ieÅ¡kovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo įpareigojimas savo iniciatyva imtis priemonių dėl kito asmens įsipareigojimų nevykdymo Å¡iuo konkrečiu atveju neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo kriterijų, todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovės siekis apkaltinti ieÅ¡kovÄ procese nebuvus pakankamai aktyviam laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

26. Apeliaciniu skundu teigiama, kad atsakovė negali pati tiksliai įvardyti, kokio dydžio sumos buvo iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ jos turto, kadangi antstolė skolÄ iÅ¡ieÅ¡kojo pardavus namÄ iÅ¡ varžytynių (namas buvo parduotas už 16 000 Eur), taip pat buvo užvestos kitos dvi vykdomosios bylos, kuriose atsakovė buvo kreditorė ir buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio. Mano, jog apie tai, kiek bei kada buvo iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ atsakovo, taip pat nėra pateikta nedviprasmiÅ¡kos informacijos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatÄ , Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktÄ ).

27. IÅ¡ į bylÄ pateikto 2023 m. kovo 23 d. antstolės raÅ¡to Nr. F015675 nustatyta, kad antstolės kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0069/14/00793/1 (skolininkas E. Š.) bei Nr. 0069/14/00792/1 (skolininkė L. P.). Bylų užvedimo pagrindas – Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro 2013 m. balandžio 19 d. vykdomasis įraÅ¡as Nr. 1292. Vadovaujantis minėtu dokumentu, solidarių skolininkų skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis: 64 579,15 Lt negrÄ Å¾into kredito; nesumokėtų palÅ«kanų dydis 4 802,73 Lt; delspinigių dydis 10 379,05 Lt. IÅ¡ viso: 79 760,93 Lt ir 8,92 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos (nuo 64 579,15 Lt) nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 52,70 Lt kreditoriaus praÅ¡ymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä notarinio tvirtinimo iÅ¡laidų ir 183,70 Lt vykdomojo įraÅ¡o notarinio atlikimo ir tvirtinimo iÅ¡laidų. Minėtu raÅ¡tu antstolė pažymėjo, jog skola buvo mokama taip: atsakovė sumokėjo 15 832,08 Eur; ieÅ¡kovas sumokėjo 6 460,52 Eur; iÅ¡ieÅ¡kotojo praneÅ¡imas apie įmokas 1 200 Eur. Bendra iÅ¡ieÅ¡kota skola 23 492,60 Eur. Ä®vertinęs nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje yra nustatytos tikslios tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo, tiek iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti antstolės į bylÄ pateiktais įrodymais, juolab, kad atsakovė, be savo deklaratyvių pasvarstymų, jog galbÅ«t vykdomosiose bylose buvo netinkamai nurodytos iÅ¡ieÅ¡kotos pinigų sumos, į bylÄ nepateikė ne tik tai patvirtinančių įrodymų, tačiau net nepateikė ir savo apskaičiavimų, kurioje dalyje antstolės atlikti skaičiavimai nėra teisingi.

28. Atsakovė skundu, be kita ko, nurodo, kad vykdomojoje byloje buvo netinkami skaičiuojamos palÅ«kanos. Pažymėjo, kad pagal pateiktÄ antstolės lentelę 2019 m. liepos 4 d. pagrindinės skolos suma buvo likusi 325,47 Eur, tiek delspinigiai, kurie dengiami trečiÄ ja eile, tiek palÅ«kanos, kurios dengiamos antrÄ ja eile, turėjo jau bÅ«ti anksčiau padengti, todėl mano, jog 2019 m. liepos 4 d. likusioji įsiskolinimo suma turėjo sudaryti 325,47 Eur ir vėlesnės bylos Å¡alių įmokos galėjo sÄ lygoti netgi permokÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog trečiasis asmuo antstolė E. R. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog palÅ«kanų skaičiavimo lentelė buvo pateikta siekiant įsitikinti atliktų aritmetinių veiksmų teisingumui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antstolės į bylÄ teikti dokumentai (raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai bei palÅ«kanų skaičiavimo lentelė) DOK 20885 (2023 m.) patvirtina skolininkams palÅ«kanų skaičiavimo metodikÄ , kuriÄ atlieka antstolio informacinė sistema. Å ie dokumentai patvirtina skolininkų sumokėtas palÅ«kanų sumas. PalÅ«kanų sumokėjimas neatspindi visos iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, nes be palÅ«kanų buvo iÅ¡ieÅ¡koma ir skola, ir vykdymo iÅ¡laidos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ į bylÄ pateiktos antstolės 2022 m. rugpjūčio 23 d. pažymos dėl informacijos pateikimo Nr. F014785 nustatyta, jog iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės buvo iÅ¡ieÅ¡kota 19 127,85 Eur, tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos antstolė atsakovei grÄ Å¾ino 265,49 Eur sumÄ kaip lėšas, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas nebuvo galimas, bei 1 069,68 Eur kaip permokÄ . Kadangi atsakovė apeliaciniu skundu nepateikia skaičiavimų dėl iÅ¡ jos atliktų iÅ¡skaitymų, tikėtina, jog apeliaciniame skunde minima permoka yra antstolės 2022 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje nurodytas permokos grÄ Å¾inimas.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su skundžiamo sprendimo argumentais, kad į bylÄ nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp ieÅ¡kovo ir kreditoriaus bÅ«tų buvęs susitarimas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ sustabdyti. Nors atsakovė skundu teigia, kad UAB „Intrum Lietuva“ 2020 m. birželio 4 d. siuntė praneÅ¡imÄ antstolei, kad vykdomoji byla turi bÅ«ti sustabdyta, tačiau minėtu praneÅ¡imu UAB „Intrum Lietuva“ prašė atÅ¡aukti patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės L. P. darbovietės. Jokių kitų praÅ¡ymų nei apskritai stabdyti vykdymo procesÄ ar tuo labiau nebevykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Intrum Lietuva“ nepareiÅ¡kė, todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad byloje pateikti duomenys patvirtina kreditoriaus ir ieÅ¡kovo susitarimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo stabdymo.

30. Ä®vertinus visus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai jas iÅ¡tyrė, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

33. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija LAT Nr. 1150808, kuriame nurodyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas sumokėjo advokatei 500 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo atstovės atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ bei pateikimÄ , taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

34. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023  m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovui E. Š. iš atsakovės L. P. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina Domarkienė

Jolanta Gailevičienė

Erinija Kazlauskienė