23f01d8a-efc3-4e4c-b7f3-1e6f7d909e93 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2YT-48-292/2016;proceso Nr. 2-13-3-05004-2015-6;  procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.1.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2. ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 17 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant A. Č.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos A. B. atstovei advokatei S. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. G., A. L., M.

G., G. G., F. G. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime (b. l. 1-3) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo tikslu, kad A. B. po jos motinos V. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė ir pareiÅ¡kėjos atstovė advokatė S. Č. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiÅ¡kėjos A. B. motina V.

G., kuri be pareiÅ¡kėjos turėjo ir kitų vaikų: F. G., G. G., M. G., A. L., A. G., kurie į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti suinteresuotais asmenimis. PareiÅ¡kėjos motina testamento sudariusi nebuvo. Po V. G. mirties liko palikimas, kurį sudaro gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys(duomenys neskelbtini). Å iame name pareiÅ¡kėja gyveno kartu su motina. Po motinos mirties į notarÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė nei pareiÅ¡kėja, nei jos seserys ir broliai. PareiÅ¡kėja manė, jog tam, kas lieka gyventi po motinos mirties motinos namuose, rÅ«pinasi, moka mokesčius ir bei naudojasi visais po motinos likusiais daiktais, kÄ ir darė pareiÅ¡kėja, tas ir paveldi turtÄ , o pareiÅ¡kėjos broliai ir seserys į mirusios motinos turtÄ nepretendavo, todėl niekas ir nesikreipė į notarÄ dėl turto paveldėjimo.

Tiek esant gyvai motinai, tiek ir mirus jai, pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi motinos turtu, gyveno minėtame name, po motinos mirties ji savo vardu sudarė energijos tiekimo vartojimo sutartį, vandens tiekimo, nuotekų Å¡alinimo, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo sutartis.PareiÅ¡kėja A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jai praneÅ¡ta tinkamai, jÄ byloje atstovauja advokatė S. Č. (b. l. 43).Suinteresuoti asmenys A. G., A. L., M. G., G. G., F. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 44, 46, 47, 48, 49), prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 11-12, 44).

Gautas jų atsiliepimas į pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, kad suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja, jog palikimÄ , kuris liko po motinos mirties paveldėtų pareiÅ¡kėja A. B. (b. l. 11-12). Byla nagrinėtina pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 443 str. 5 d.). PareiÅ¡kimas tenkintinas.Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvÅ«s palikimo priėmimo bÅ«dai - faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti ar padavus notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.Paveldėjimo tvarka yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės atsiradimo bÅ«dų (CK 4.47 str. 2 p.).

Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo bÅ«du nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimÄ jau nurodytais bÅ«dais - faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti ar pateikiant notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, Å¡iuo atveju nuo palikėjos V. G. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir Å¡is turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo Å¡io momento.

Ar įpėdinis priėmė palikimÄ , svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi įpėdinio valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne jos įforminimas. TokiÄ nuostatÄ patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 str. 1 d.).Bylos duomenimis nustatyta, kad V.

G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Mirusios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiÅ¡kėja A. B. (b. l. 7, 8, 9), kuri yra mirusiosios dukra, ir suinteresuoti asmenys A. G., A. L., M. G., G. G., F. G., kurie yra mirusiosios vaikai ir kurie nepretenduoja į mirusiosios V. G. palikimÄ (b. l. 11-12). Paveldėjimo byla po V. G. mirties nėra užvesta (b. l. 10). Po V. G. mirties atsirado palikimas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys(duomenys neskelbtini), kuriame pareiÅ¡kėja gyveno kartu su motina V.

G. (b. l. 13-14, 15-16, 17-24). PareiÅ¡kėja, jos ir suinteresuotų asmenų (b. l. 1-3, 11-12) nurodymu, namų valda rÅ«pinosi, jÄ prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys turėtų pretenzijų į mirusiosios V. G. palikimÄ . Suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja, kad A. B. priėmė palikimÄ po savo motinos V. G. mirties (b. l. 11-12). Tokiu bÅ«du, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po V. G. mirties jos turtÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, paveldėjo mirusiosios V.

G. dukra A. B..IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po V. G. mirties neužvesta, darytina iÅ¡vada, kad nors A. B. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo motinos V. G. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Kitokiu bÅ«du gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka.

Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 8,91 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,91 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660, mokėjimo paskirtį – už iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                            Dalia Kvederavičienė